Connect with us

Naujienos

Žolinė ne tik Lietuvoje: su kokiais patiekalais šią dieną mini italai?

Avatar

Paskelbta

Turbūt daugelis jau laukia nesulaukia rugpjūčio 15 dienos, kuomet Lietuvoje švenčiama Žolinė arba kitaip – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Tai ne tik gilias tradicijas turinti šventė, bet ir laisva diena, kuomet galime pabūti su draugais ir artimaisiais. Tiesa, Žolinė švenčiama ne tik Lietuvoje.

Žolinė Italijoje – su gausiu vaišių stalu

Dar gerokai prieš Kristų, italai rugpjūčio 15-ąją minėjo kaip deivės Dianos, faunos ir floros globėjos, pagerbimo ir padėkos jai dieną. Nors ir esti skirtumų šventės prasmėje, abi šalys šią dieną mini itin rimtai. Tai – poilsio po visų sunkių lauko darbų bei vasaros ir rudens sandūros diena. Šią dieną, ypač italai, sutinka su gausiu vaišių stalu, taip dėkodami už derlingą vasarą deivei Dianai.

Italai itin vertina gerą maistą, kuris taip pat yra ir neatsiejama jų kultūros dalis. Todėl savaime suprantama, kad viena svarbiausių Italijos valstybinių švenčių tikrai neapsieina be tradicinių patiekalų.

„Italai dievina savo kultūrą ir virtuvę. Pagarba savo šalies tradicijoms ir maistui jiems padėjo išsaugoti šimtmečius skaičiuojantį kulinarinį paveldą. O jis išties spalvingas – pradedant keptais pomidorais ir ryžiais bei baigiant arbūzų pudingu.“ – sako „Saulėti skoniai“ krautuvėlės įkūrėja Ilona Sakavičienė.

Moteris pastebi, kad tradicijų laikymasis – be galo šauni savybė, tačiau išmėginti kažką naujo – taip pat smagu. Todėl „Saulėti skoniai“ vadovė skuba pasidalinti keletu tradicinių patiekalų receptų iš Italijos, kurie tikrai sužavės jūsų šeimą.

Arbūzo pudingas (nuotr.: „Saulėti skoniai“)

Arbūzo pudingas (U gelu ri muluni)

Reikės:

  • 1 litro arbūzo sulčių
  • 100 g kukurūzų krakmolo
  • 100 g cukraus
  • Tamsaus šokolado Nero Perugina
  • Skaldytų pistacijų
  • Stiklinės vandens

Pirmiausia reikia paruošti arbūzo sultis – supjaustyti arbūzą kubeliais, išimti sėklas ir suplakti su šiek tiek vandens.

Nedideliame inde sumaišyti krakmolą su 1/2 litro arbūzo sulčių. Tešla turi gerai išsimaišyti, todėl galima naudoti šluotelę arba maišytuvą. Tuomet supilti tešlą bei likusią sulčių dalį į puodą ir užvirti ant silpnos ugnies bei, pagal skonį, įberti cukraus.

Mišiniui užvirus jis darysis vis tirštesnis. Pavirti jį reikėtų apie 10 min. Tada visą turinį supilti į formeles ir palikti šaldytuve 4-6 valandas. Papuošti tarkuotu šokoladu bei pistacijomis ir skanauti su draugais.

Duonos salotos (nuotr.: „Saulėti skoniai“)

Panzanella  – gaivios duonos salotos, kurios kilo iš įpročio panaudoti duonos likučius.

Reikės:

  • 6 mažų pomidorų
  • 2 šaukštelių druskos
  • Pusės itališkos čiabatos duonos
  • 10 šaukštų alyvuogių aliejaus „Le ferre“  su bazilikų aromatu
  • 2 česnako skiltelių
  • Pusės šaukštelio originalių Dižono garstyčių „Maille“
  • 2 šaukštų balzamiko acto „Autentico Le Ferre“
  • Žiupsnelio juodųjų pipirų
  • Puodelio šviežių baziliko lapelių

Pirmiausia reikės supjaustyti pomidorus per pusę ir apibarstyti juos druska. Suplėšyti duoną į smulkius gabaliukus ir įdėti į aliejumi pateptą kepimo skardą. Apšlaksčius aliejumi kepti iki 200° celsijaus įkaitintoje orkaitėje maždaug 10-15 min. arba tol, kol duona įgaus auksinį atspalvį ir sodrų aromatą. Išimti iš orkaitės ir leisti atvėsti. Smulkiai supjaustyti česnaką, sumaišyti su garstyčiomis ir baziliko actu. Sudėti viską į dubenį, pridėti baziliko lapelių ir, dar kartą viską gausiai apšlaksčius alyvuogių aliejumi, išmaišyti.

Kepti pomidorai su ryžiais (nuotr.: „Saulėti skoniai“)

Kepti pomidorai su ryžiais (Pomodori ripieni di riso)

Reikės:

  • 4-6 didelių pomidorų
  • 100 g ryžių
  • 2 skiltelių česnako
  • Raudonėlio ir petražolių prieskonių
  • Druskos ir pipirų
  • Alyvuogių aliejaus „Le Ferre“ su česnakų aromatu

Nupjauti pomidorų viršūnes ir išimti visą jų vidų į atskirą dubenėlį. Tuo metu sudėti ryžius virti, bet juos pavirti ne daugiau nei 10 minučių – ryžiai neturi būti pilnai išvirti. Sumaišyti ryžius su išimta pomidorų vidine dalimi, druska, pipirais, prieskoniais, išspaustu česnaku ir į gautą masę įlašinti šiek tiek alyvuogių aliejaus.

Visa tai sudėti į anksčiau paruoštų pomidorų vidų, bet labai stipriai nespausti. Uždengti pomidoro viršūnėle ir sudėti į aliejumi išteptą kepimo indą. Dar kartą viską apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir kepti iki 200° celsijaus įkaitintoje orkaitėje apie 30 min.

Romoje šis patiekalas tradiciškai patiekiamas su keptomis bulvėmis. Išmėginkite ir jūs!

Vištiena su paprikomis (nuotr.: „Saulėti skoniai“)

Vištiena su paprikomis (Pollo con peperoni alla romana)

Reikės:

  • 1 kg vištienos kulšelių
  • 3 paprikų (raudonos ir geltonos)
  • 2 česnako skiltelių
  • Pusės stiklinės sauso balto vyno
  • Alyvuogių aliejaus „Le Ferre“ su rozmarinų aromatu
  • 4 pomidorų
  • Druskos, pipirų
  • Šviežio raudonėlio

Pradžioje reikėtų išvalyti paprikas ir supjaustyti jas riekelėmis. Nedideliais gabaliukais susmulkinti pomidorus ir česnakus. Česnakus pakepinti aukštoje keptuvėje su aliejumi. Vištieną pagardinti druska bei pipirais ir iš visų pusių apkepinti toje pačioje keptuvėje maždaug po 5 minutes per pusę. Supilti vyną ir kiek palaukti kol jis nugaruos. Įpilti pusę stiklinės vandens ir pavirti vištieną apie 20min. Kad vištiena nebūtų kieta, ją būtina griežtai virti keptuvėje ir jokiu būdu ne orkaitėje. Jeigu reikia – vėl įpilti vandens, sudėti paprikas, pomidorus, pagardinti druska ir dar, retkarčiais pamaišant, virti apie 20-25 min. Patiekti papuoštą raudonėliu.

Vištiena su paprikomis – bene tipiškiausias tradicinės romėnų virtuvės patiekalas valgomas Žolinių metu, kurį itin rekomenduoja išmėginti „Saulėti skoniai“ krautuvėlės įkūrėja Ilona Sakavičienė.

Jeigu ir jūsų Žolinė – diena, kai bent vienu piršteliu norisi prisiliesti prie itališkų tradicijų, užsukite į „Saulėti skoniai“ krautuvėlę Kaune, T. Masiulio g. 16E ir išsirinkite produktus autentiškam vaišių stalui.

Pagrindinė teksto iliustracija:
Nuotrauka – Kasperina
Vieta –Sodyba „Ąžuolų giria“
Dekoravimas – Dekoracijų nuoma. Šventinis raktelis
Reklama

Naujienos

„Eurocash1″ baigė saugos įmonių įsigijimą ir planuoja augti daugiau kaip 30 proc.

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kovo 1 d. apsaugos ir inkasavimo paslaugų bendrovė „Eurocash1″ užbaigė sandorį, pagal kurį iš „Maxima LT” įsigijo dvi saugos įmones „Akonkagva” ir „Eigeris”. Nuo šiol daugiau kaip 1100 darbuotojų Lietuvoje  vienijanti saugos bendrovė sustiprino pozicijas ne tik didmiesčiuose, bet ir šalies regionuose. Šiais metais „Eurocash1″ planuoja auginti pajamas daugiau kaip 30 proc.

Naujai įsigytų įmonių integraciją, apjungiant informacines sistemas ir darbo kolektyvus, bendrovė „Eurocash1″ planuoja atlikti antrąjį šių metų ketvirtį. Visiems įmonių darbuotojams bus užtikrintos darbo sąlygos, kuriomis jie dirbo iki šiol.

„Naujų įmonių įsigijimas – tai bendrovės pozicijų įtvirtinimas mažesniuose Lietuvos regionų miesteliuose, – sako Vilius Makauskas, „Eurocash1″ direktorius. – Mūsų veiklą taip pat sustiprins šių įmonių patirtis mažmeninės prekybos apsaugos organizavime, o „Eurocash1″ turima infrastruktūra ir patirtis padės teikti efektyvius sprendimus saugomuose objektuose.”

Nors pandemija pakoregavo saugos įmonės teikiamų paslaugų apimtis, su naujų įmonių įsigijimu siejami tolesni augimo planai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. „Dėl sumenkusio atsiskaitymo grynaisiais ir daugelio įmonių prekybos ribojimų sumažėjo inkasavimo paslaugų apimtys, tačiau išaugo apsaugos paslaugų poreikis kitose organizacijose – maisto prekybos tinkluose, vaistinėse, ligoninėse, – pasakoja įmonės vadovas. – Prognozuojame, kad atslūgus pandemijai, smarkiai augs poreikis ir inkasavimo paslaugoms.”

Įsigijusi dvi įmones, šiemet „Eurocash1″ planuoja auginti pajamas daugiau kaip 30 proc. ir pasiekti 15,5 –

16 mln. Eur pajamų kartelę. V. Makausko teigimu, šie tikslai buvo numatyti darant prielaidą, kad švelnėjant karantino sąlygoms kas ketvirtį augs pajamos iš inkasavimo paslaugų, tačiau galutinį finansinį rezultatą gali pakoreguoti LR Vyriausybės taikomi griežtesni ribojimai ir jų nulemtas lėtesnis atsigavimo tempas. Pernai saugos bendrovės pajamos augo 8,3 proc. ir apyvarta sudarė  11,78 mln. Eur – tai daugiau nei buvo prognozuojama metams besibaigiant (buvo numatyta augti 7,5 proc.).

V. Makausko teigimu, nepaisant to, kad koronaviruso plitimаs privertė keisti planus ir darbo organizavimą, saugos bendrovė pristatė naujovių – Lietuvos didmiesčiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atidarė modernias individualių seifų nuomos saugyklas, kuriomis klientai privačiai gali naudotis bet kuriuo paros metu. Visos seifų saugyklos įrengtos miestų centruose ir aprūpintos naujausiomis saugos technologijomis, gyventojai bei verslas paslaugomis gali naudotis 24/7 režimu visiškai autonomiškai, net nedalyvaujant saugos įmonių darbuotojams. Taip pat buvo skaitmenizuojamos tos veiklos, kurias saugos bendrovės darbuotojai gali atlikti nuotoliniu būdu.

„Pernai tęsėme investicijas į paslaugų kokybę, naują įrangą  ir paslaugų automatizavimą – bendra investicijų suma 2019–2020 metais Lietuvoje ir Latvijoje viršijo 1 mln. eurų, – teigia V. Makauskas. – Į mūsų bendrovę priėmę daugiau kaip 420 naujų darbuotojų toliau investuosime į paslaugų kokybę ir klientų patirties gerinimą.”

Įdomioji statistika apie „Eurocash1″ veiklą  Lietuvoje ir Latvijoje 2020 m.:

Atsiliepta į 250 tūkst. klientų skambučių – tai vidutiniškai 683 skambučiai per dieną arba 28 – per valandą;
Nuvažiuota 5991652 km: 16,37 tūkst. km kasdien arba 682 km per valandą – daugiau kaip 11 km kas minutę;
Svarbiausia – įmonės darbuotojai išgelbėjo 3 žmonių gyvybes!

Apie „Eurocash1″:

2000 m. įsteigta „Eurocash1″ yra viena iš lyderiaujančių apsaugos ir inkasavimo bendrovių Lietuvoje ir Latvijoje. Įmonė teikia privačių ir juridinių asmenų, jų turto elektroninę ir fizinę apsaugą, diegia išmanius apsaugos sprendimus gyvenamuosiuose ir administracinės paskirties objektuose, teikia individualių seifų nuomos paslaugas. Iš viso „Eurocash1″ saugo daugiau kaip 10 tūkst. objektų, Lietuvoje ir Latvijoje dirba daugiau kaip 1800 darbuotojų.

Skaityti toliau

Naujienos

Darbą pradėjo naujoji Kauno apylinkės teismo kanclerė Jolita Burokaitė

Milda Vedegytė

Paskelbta

Nuo šio pirmadienio prie Kauno apylinkės teismo kolektyvo prisijungė ir Kauno apylinkės teismo kanclerės pareigas eina Jolita Burokaitė.

Pristatydamas teismo kanclerę, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis pasidžiaugė, kad Jolitos Burokaitės karjera prasidėjo būtent Kauno apylinkės teisme, kur ji įgijo gebėjimus ir ugdė patirtį, kurią vėliau sustiprino dirbdama Kauno apygardos teisme.

„Jolitos puikus teismo administracinio darbo išmanymas ir turima didžiulė patirtis, įgyta einant teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjos pareigas, neabejotinai prisidės prie Kauno apylinkės teismo administravimo.“ – teigė teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Jolita Burokaitė yra įgijusi Teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Iki paskyrimo teismo kanclere ėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjos pareigas. Ji turi ilgametę patirtį, einant Kauno apylinkės teismo pirmininko patarėjos ir teisėjo padėjėjos pareigas.

Kolektyvo vardu teismo pirmininkas Arūnas Purvainis naujajai teismo kanclerei linkėjo sėkmės, energijos ir ryžto priimant sprendimus, kurie be išimties palies visą kolektyvą.

Padėkojusi Teismo pirmininkui už pristatymą, Jolita Burokaitė pažymėjo, kad palikti ankstesnę darbovietę jai buvo sunku, tačiau žinojimas, kad grįžta ten, kur pradėjo savo pirmuosius žingsnius teismų sistemoje, ir kur dirba tiek daug profesionalių ir nuoširdžių žmonių, jai palengvino  išsiskyrimo jausmą. „Prisijungti prie jūsų kolektyvo, man yra didelė garbė ir atsakomybė. Tikiuosi, kad mano įgyta patirtis leis sėkmingai prisidėti prie efektyvios Kauno apylinkės teismo veiklos, atitinkamai įnešant savo indėlį“. – teismo kolektyvui teigė Jolita Burokaitė.

Naujoji teismo kanclerė pažymėjo, kad jai svarbi kiekvieno darbuotojo nuomonė. Dirbdama ji sieks kiekvieną išgirsti ir įsiklausyti į išsakytą nuomonę. Todėl kreipdamasi į teismo kolektyvą, prašė nebijoti išsakyti problemas, lūkesčius ir pasiūlymus.

Galimybę dirbti skirtingose pozicijose, Jolita Burokaitė laiko privalumu, kuris suteikė galimybę suvokti teismo darbuotojų poreikius ir lūkesčius teismo administracijos atžvilgiu, ir leis priimti labiau darbuotojų poreikius ir interesus atitinkančius sprendimus, vykdant savo funkcijas. „Kiek tai priklausys nuo manęs, sieksiu sudaryti darbo sąlygas, kad kiekvienas jaustųsi saugus ir vertinamas bei didžiuotųsi dirbdamas būtent Kauno apylinkės teisme“  – pabrėžė Jolita Burokaitė.

 

Skaityti toliau

Naujienos

Išskirtinė diena Kaunui: Pažaislis pripažintas geriausia 2020-ųjų Europos kino lokacija

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kaunas sulaukė neeilinio Europos kino industrijos pripažinimo. Kovo 2-osios vakarą vykusioje nuotolinėje Berlyno kino festivalio ceremonijoje paskelbta, kad Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis išrinktas geriausia 2020 metų filmavimo lokacija Europoje. „Location Award“ nominaciją jau ne pirmus metus inicijavo EUFCN (European Film Commissions Network), o dėl titulo šįkart varžėsi kelios dešimtys pretendentų.

Įvertino kino profesionalai

2020 m. apdovanojimams pasiūlytas rekordinis 28 Europos filmavimo vietų bei regionų skaičius. Kauno filmų biuras komisijai pristatė Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. 2018 m. šioje vietoje buvo filmuojamas HBO ir „Sky“ keturių dalių TV mini serialas „Jekaterina Didžioji“ (angl. Catherine The Great), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko „Oskaro“ laureatė Helen Mirren.

„Džiaugiamės laimėję šį apdovanojimą. Neabejojame, kad EUFCN „Location Award“ padės labiau atskleisti Kauno regiono unikalumą ir padaryti jį dar labiau matomu tarptautiniu mastu ne tik kino gamybos, bet ir kino turizmo srityse. Esame dėkingi HBO, „Sky“, režisieriui Philip Martin, filmo prodiuseriams bei kūrybinei komandai“, – džiugių emocijų neslėpė Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.

Komisija, kurią sudarė kino pasaulyje itin pasižymėję ekspertai, tokie kaip Lori Balton (Lokacijų paieškos specialistė ir LMGI steigiančioji narė bei buvusi prezidentė), Valerio Caruso (Cineuropa vadovas), Matthijs Wouter Knol (Europos filmų akademijos vadovas), Julian Newby (Boutique Editions Ltd. steigėjas ir redakcijos direktorius), Julie-Jeanne Regnault (EFAD – European Film Agencies generalinė sekretorė), iš visų pretendentų atrinko penkias geriausias kino lokacijas, kurios ir pateko į finalinį etapą. Čia savo nuomonę pareikšti ir balsuoti už įsimintiniausią vietą galėjo ir visuomenė.

„Šiek tiek užtrukau, kol pavyko teisingai ištarti žodį „Pažaislis“, tačiau manyje yra lietuvių protėvių atkaklumo! XVII a. Baroko stiliaus vienuolynas „Jekaterinai Didžiajai“ suteikė papildomo vizualinio gylio ir mastelio. Su Lietuvos paskatinimu, įspūdingą istorinį svorį turinti vieta tampa neabejotina nugalėtoja. Tikiuosi, kad vieną dieną atsiras priežastis, kuri leis ją išžvalgyti asmeniškai“, – komplimentų vienai išskirtiniausių Kauno erdvių pažėrė ekspertų komisijos narė L. Balton.

Aplenkė įstabias pasaulio vietas

Finale Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pelnė daugiausia kino entuziastų simpatijų ir pralenkė tokias unikalias vietoves kaip Banská Štiavnica miestelis Slovakijoje, Italijos Tyrolio regione esantis Curon ežeras, Moritzburg pilis Vokietijoje ir Šiaurės Makedonijos Prilep regionas.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – vienas ryškiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Šventovę atokiame miške, Kauno marių pusiasalyje, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas.

Ansamblis suprojektuotas italų architekto Giovanni Battista Frediani, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Michele Arcangelo Palloni freskomis.

Kvapą gniaužianti vienuolyno istorija, trunkanti daugiau kaip tris šimtmečius, pažymėta įvairiomis dvasinėmis tradicijomis, karais, gaisrais ir niokojimo žymėmis. Šiuo metu vienuolynas priklauso Šv. Kazimiero seserų kongregacijai.

Pelnė režisierių simpatijas

Šioje išskirtinėje, baroko perlu neretai vadinamoje lokacijoje 2018 m. buvo nufilmuotos kai kurios HBO ir „Sky“ mini-serialo „Jekaterina Didžioji“ (angl. Catherine the Great) scenos. Filmo kūrėjai Pažaislio bažnyčią pavertė Ortodoksų katedra, o dalis vienuolyno tapo sargybinių stovyklaviete, kareivinių barakų kiemų ir netgi morgu. Ansamblio unikalumas prisidėjo prie autentiškumo pojūčio vaizduojant didingą ir prabangų vienos iš galingiausių monarchių valdymą istorijoje.

„Pažaislio vienuolynas – išties nuostabi lokacija. Kiekvienas režisierius, pamatęs ją, įsimylėdavo. Per daugiau nei dešimtmetį šioje išskirtinėje aplinkoje sėkmingai nufilmavome keletą filmų. Tiesiog negali atsispirti, vis norisi čia grįžti ir nufilmuoti kiekvieną kampelį“, – teigė filmo „Jekaterina Didžioji“ ko prodiuserė (BFS) Lineta Mišeikytė.

EUFCN „Location Award“ apdovanojimai buvo įsteigti 2017 metais. Jų nugalėtojais yra tapę Giorlico miestas Vokietijoje (2017), Korfu sala, kuri yra viena didžiausių Jonijos salyno salų, priklausančių Graikijai (2018), bei Kanarų salyne esanti El Hiero sala (2019).

Aušrinė Vaščėgaitė
Kauno miesto savivaldybės
Ryšių su visuomene skyriaus specialistė
Skaityti toliau

Naujienos

Kauno r. Raudondvario lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“ įvestas COVID-19 ligos plitimą ribojantis mokymosi režimas

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą Kauno r. Raudondvario lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ĮS-434, ugdymo įstaigoje nustatomas nuotolinis mokymosi būdas.

Nuo 2021 kovo 1 d. iki kovo 12 d. (įskaitytinai) visoms ugdymo grupėms nustatytas COVID-19 plitimą ribojantis režimas ir mokymas bus organizuojamas nuotoliniu būdu.

Direktoriaus įsakymas

Skaityti toliau

Naujienos

Permainos Ringaudų seniūnijoje

Rimantui Vitkauskui išėjus į kitą darbą, Ringaudų seniūnijai paskirta vadovauti Rūta Slivinskienė.
„Rūta yra Ringaudų senbuvė, todėl gerai žino vietos gyventojų problemas. Ji seniūnijai vadovaus, kol paskelbsime konkursą seniūno pareigoms užimti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
R. Slivinskienė yra baigusi Noreikiškių vidurinę mokyklą (dabar – VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija). Vėliau mokėsi Aleksandro Stulginskio universitete (dabar VDU ŽŪA), kur įgijo įstaigų vadybos bakalauro, o vėliau – ir kaimo plėtros administravimo magistro laipsnį.
Patirties įgijo dirbdama Rokų ir Lapių seniūnijose.
R. Slivinskienė jau keletą metų vadovauja Ringaudų bendruomenės centrui, yra įgyvendinusi ne vieną projektą. „Ringaudų bendruomenėje visada buvo aktyvių, pilietiškų žmonių, todėl svarbu išklausyti jų nuomones ir palaikyti iniciatyvas. Tikiu, kad suvieniję bendruomenės ir seniūnijos pastangas, galėsime nuveikti daugiau“, – tvirtino R. Slivinskienė.
Ringaudai yra viena sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų, čia aktualios kelių infrastruktūros, ikimokyklinio ugdymo, aplinkos apsaugos problemos.
Naujoji seniūnijos vadovė sakė, kad bus dėkinga gyventojams už pastabas, idėjas ir bet kokią pagalbą.
Skaityti toliau

Naujienos

Į Babtus atskrenda „Aukso Paukštė“

Nuo 1999 metų Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigta metų nominacija „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams šįmet atskris į Babtus ir bus įteikta orkestrui „Algupys“. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

Kauno rajono savivaldybė didžiuojasi ir sveikina šį apdovanojimą šįmet pučiamųjų instrumentų orkestrų kategorijoje pelniusį Babtų kultūros centro orkestrą „Algupys“ ir jo vadovą Joną Girnių.

2020 metais orkestras atšventė 50-tuosius veiklos metus, o 2021 metai jiems atnešė aukščiausią apdovanojimą.

Skaityti toliau

Skaitomiausi