Connect with us

Naujienos

Žiemos poilsio oazės: Lietuvos miesteliai, kuriuos būtina aplankyti šaltuoju metu

Avatar

Paskelbta

Pasibaigus intensyviam šventiniam periodui, pats metas atsikvėpti ir pailsėti. Šuo metu lietuviai plūsta į slidinėjimo kurortus. O ką daryti tiems, kurie neslidinėja, tačiau nori trumpo atokvėpio, mėgaujantis žiemos teikiamais malonumais?

Lietuvoje gausu vietų, siūlančių aktyvias žiemos pramogas ar vaizdingus pažintinius maršrutus, kuriuose galima atrasti netikėčiausių dalykų. Nors dažnai įsivaizduojame, kad ilgais pasivaikščiojimais galima pasimėgauti tik vasaros metu, kai kurie maršrutai gražiausiai atsiskleidžia žiemą. Apie lankytinas Lietuvos vietas šaltuoju sezonu, greitai ir patogiai pasiekiamas autobusu, pasakoja „Kautra“ atstovas Mindaugas Sakalauskas.

„Pagaliau atėjo gražioji žiemos dalis. Grožintis puria sniego paklote,kyla mintis išsitraukti rogutes ir keliauti į gamtą pramogauti. Šiuo metu daugelį jau pamėgtų Lietuvos kraštų galima pamatyti kitomis akimis. Miesteliai pasidabina šerkšnu ir atsiskleidžia kitomis spalvomis“, – pasakojo M. Sakalauskas, rekomenduodamas visiems apsilankyti Birštone, Druskininkuose, Anykščiuose, o tolimesnių išvykų mėgėjams – Nidoje.

Birštonas

Galvojant apie Birštoną, vaizduotėje pirmiausia išnyra gausybė SPA pramogų ir ilgas takelis, vinguriuojantis šalia Nemuno. Ilgų pasivaikščiojimų mėgėjams kelionę galima pradėti tako pradžioje ir juo leistis iki Žvėrinčiaus miško, toliau keliauti juo. Keliaujant šiuo maršrutu galima nueiti bene 14 kilometrų. „Miške žiemos pramogų mėgėjams patartina išsitraukti rogutes ar net lygumų slides“, – pastebėjo Mindaugas.

Norintys apžvelgti miestelio apylinkes, gali užkopti į Vytauto kalną. Šioje vietoje, kur kadaise stūgsojo pilis, atsiveria nuostabi panorama į Nemuno vingį. Tačiau, norint pasigrožėti šiais vaizdais, teks paplušėti – šlaito aukštis siekia 40 metrų, tai vienas aukščiausių piliakalnių Lietuvoje.

Pasigrožėjus vaizdais bei nusileidus atgal į žiemos pramogomis alsuojantį miestelį, galima stabtelti prie geltonosios biuvetės ir atsigaivinti mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Šis, geltonas medinis pastatas, įtrauktas į architektūros paveldo objektų sąrašą.

Birštonas ypač pamėgtas kauniečių. Autobusai iš stoties į šį kurortą vyksta beveik kas pusvalandį, keliauti galima visai kaip viešuoju miesto transportu, nereikia daug planuoti ir prisirišti prie grafiko. Vilniečiams Birštoną autobusu pasiekti taip pat paprasta – į kurortą vykstama net 8 kartus per dieną.

Anykščiai

Anykščiuose galima rasti bene daugiausiai pažintinių takų. Vienas iš labiausiai pamėgtų – takas, plytintis šalia Šventosios upės. Einant šiuo taku galima pasigrožėt tiek Anykščių miesto, tiek gamtos vaizdais, taip pat pasiekti daugelį miesto lankytinų vietų. Pailsus galima stabtelėti šalia tako, mieste esančioje kavinėje. „Atstumai Anykščiuose gali būti pakankamai ilgi, tačiau mėgstantiems aktyvų laisvalaikį ir sveiką gyvenimo būdą ar tiesiog mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus apšerkšnijusiomis giriomis, šis miestas –puiki kryptis“, – įspūdžiais dalijosi Mindaugas.

Lankantis Anykščiuose verta aplankyti Laimės žiburį – 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklą, pastatytą pagal Jono Biliūno legendą.Nuo čia plačiai atsiveria Anykščių apylinkės.

Dar vienas netikėtas atradimas Anykščiuose – Angelų muziejus, kuriame eksponuojama daugiau kaip 100 angelų.Kultūrininkės, mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris, miestui dovanotoje kolekcijoje – tapybos ir grafikos darbai, angelų skulptūros iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Angelų kolekcija nuolat papildoma naujais kūriniais.

Aktyviai praleidus laisvalaikį gamtoje, verta susipažinti su turininga Anykščių vyndarystės istorija, siekiančia 1926 metus.Čia gaminamas vynas pasižymi savo natūralumu ir gamybos tradicijomis. Ekskursijos metu galima išvysti gamyklos cechus, kur spaudžiamos sultys, išgirsti pasakojimus apie vyndarystę bei paragauti gaminių. „Pabaigus degustacinę-pažintinę kelionę, patogu sėsti į autobusą ir atsipalaidavus saugiai keliauti namo, neapsikraunant žiemos iššūkiais kelyje, kurių šiuo metu pilna“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Druskininkai

Druskininkai, kaip ir Birštonas – dar vienas kurortinis miestelis, kuriame gausu SPA malonumų. Tačiau Druskininkai turi kur kas daugiau. Ne veltui tai vienas lankomiausių Lietuvos kurortų. Šiame mieste galima rasti gausybę rekreacinių takų, vingiuojančių per amžinai žaliuojančius pušynus. Romantiškai nusiteikę turistaitraukia į Meilės salą, o pasivaikščiojimų metu norintys ir kultūrinės programos, renkasi Grūto parką, kuriame dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje galima išvysti sovietinių laikų paminklines skulptūras iš visos Lietuvos.

Smagiai pasivaikščiojus ir papietavus, verta patraukti miesto centre stūgsančio muzikinio fontano link, kurio apylinkėse verda miesto gyvenimas.

Pasivaikščiojus iki soties, tačiau dar turintiems ūpo apžvelgti ir kitas Druskininkų vietas, galima sėsti į dideles roges, traukiamas dviejų žirgų, ir jomis aplankyti likusias miesto dalis. Rogės daugiavietės, todėl patogu keliauti romantiškai dviese arba su draugų kompanija.

Nida

Nida žiemą, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku – įspūdinga. Šaltuoju sezono metu bruzdesys čia nutyla, tačiau, pakeitusi savo veidą, Nida sutinka svetingai. Lankantis šiame kurorte, būtina aplankyti Urbo kalną bei ant jo stūgsantį Nidos švyturį. Nuo čia atsiveria įspūdinga Neringos panorama. Tolimesniam maršrutui galima rinktis tykius rekreacinius maršrutus pušynais arba jūros pakrante. Į išvyką pasiėmus rogutes, tikrai atrasite nuokalnių, kuriomis smagu nusileisti, ar lygumų, kurias galima įveikti slidėmis. „Ši kryptis, keliaujant autobusu, itin pamėgta jaunimo“, – teigė M. Sakalauskas, primindamas į kelionę nepamiršti rogučių.

Autobusu paprasta leistis tiek į trumpą, tiek į ilgesnę kelionę žiemos rezidencijų link. Patogiai įsitaisius salone, nereikės įtemptai koncentruotis į netikėtumų pilną kelią. Priešingai – galima atsipalaiduoti ir pasimėgauti už lango besikeičiančiu, žiemos padabintu, peizažu arba pasinaudoti autobusuose įdiegtais media centrais; taip pat, prisijungus savo išmanųjį įrenginį prie bevielio interneto, suplanuoti pramogas ir maršrutus.

„Lietuva pilna įvairiausių neatrastų kampelių. Net jei ten lankėtės šiltuoju metų laiku, tikras atradimas gali būti apsilankant žiemą. Kiekvienu metų laiku gamta parodo skirtingus savo veidus“, – įspūdžiais dalijosi „Kautra“ atstovas, visiems linkėdamas įsimintinų poilsio akimirkų.

Reklama

Greitos naujienos

Bendradarbiauti galės daugiau smulkiųjų ūkio subjektų

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Daugiau kaip 2 mln. eurų – tiek papildomai skirta smulkiesiems ūkininkams ir kitiems smulkiems ūkio subjektams, praėjusių metų rudenį teikusiems paraiškas bendradarbiavimo paramai gauti, bet jos negavusiems pritrūkus priemonei pagal kvietimą skirtų lėšų.  Žemės ūkio ministerijos Programos valdymo komitetas pritarė, kad būtų paremta daugiau bendradarbiauti panorusių smulkiųjų ūkininkų ir skyrė papildomų lėšų. 

Paramos sulauks smulkūs ūkio subjektai,  kurie teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės “Bendradarbiavimas” veiklos sritį “Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui” ir  surinko vienodą 55 balų įvertinimą. Iš viso šioms paraiškoms finansuoti trūko 2 223 485 eurų. Kitoms paraiškoms, surinkusioms 85-60 balų, užteko lėšų, skirtų 2020 m. paraiškų teikimo laikotarpiui, finansuoti.

Anot Žemės ūkio ministerijos 2 Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės, 2016 m. atsiradusi priemonė domina vis daugiau smulkiųjų ūkininkų.

„Smulkieji ūkininkai vis drąsiau naudojasi galimybe gauti paramą bendradarbiavimui ir kartu įgyvendinti bendrus projektus. Bendradarbiavimas ne tik palengvina darbus, bet ir padeda nedideliems ūkiams stiprėti ir tapti konkurencingesniais, todėl papildomai skirtos lėšos jų finansavimui bus dar vienas postūmis drąsiau kooperuotis“, – teigia A. Grygalienė.

Paraiškas galėjo teikti mažiausiai du   ūkio subjektai , t. y. pareiškėjas ir partneriai – kaimo vietovėje veikiantys smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys, kurie susitaria bendrai veikti ir investuoti į bendrą veiklą. Jie galėjo gauti 90 tūkst. eurų siekiančią paramą vienam projektui įgyvendinti.

Smulkieji ūkininkai, pasinaudoję šia parama, gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, susijusios su žemės ūkio produktų gamyba, naujų technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms. Be to, galima gauti kompensaciją ūkio paskirties naujų pastatų statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui. Parama skiriama ir infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimui, naujai miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikai bei įrangai (išskyrus medienos vežimo keliais techniką), dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmams, viešinimo bei bendrosioms išlaidoms kompensuoti.

Šiai priemonei iš 2014-2020 m. KPP programos skirta 7,5 mln. Eur. Per visą programavimo laikotarpį gauta 173 norinčių bendradarbiauti paraiškos, patvirtintos 64 paraiškos už daugiau nei 5,1 mln. Eur.   Praėjusiais metais gautas rekordinis skaičius paraiškų – 79, už daugiau nei 6,4 mln. Eur, kas beveik  2 kartus viršijo šios priemonės kvietimui skirtą lėšų sumą.  Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra dar atlieka paraiškų tinkamumo vertinimą.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Teisingumo ministrė: įkalinimo įstaigų pastatai naudojami neefektyviai, reikalinga inventorizacija

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Po apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose teisingumo ministrė pavedė Kalėjimų departamentui artimiausiu metu atlikti visų turimų pastatų inventorizaciją, kad būtų įvertintas turimas nekilnojamasis turtas, aiškiai identifikuotos nebaigtos statybos, vykdomi statybos ir rekonstrukcijų darbai, galutinai išspręsta Pravieniškių šilumos ūkio situacija. 

„Turime pripažinti, kad be aiškios bausmių vykdymo įstaigų vizijos ir strategijos mes negalime tikėtis aiškiai pamatuojamų ir efektyvių rezultatų. Pravieniškių įstaiga yra geriausias to pavyzdys – apleisti pastatai – vaiduokliai, kurių kai kurių statyba niekada nebuvo baigta, naujos statybos sektoriuose, kur saugumo reikalavimai sunkiai atitinka minimalius standartus. Tokiame kontekste dar turime realizuojamus ir kitus projektus. Lietuva niekada neturėjo aiškaus matymo, kokia turi būti bausmių vykdymo sistema. Turime įkalinimo įstaigų sistemą, kuri buvo kurta XX am. 5-7 dešimtmečiuose. Turime remontus ir statybas, neturėdami jokių strateginių ir planavimo dokumentų,“ – sako teisingumo ministrė.

Vizito metu ministrė aplankė visus tris įstaigos sektorius, bendravo ne tik su įstaigos vadovu, joje dirbančiais pareigūnais, bet ir su bausmę atliekančiais nuteistaisiais.

„Laisvės atėmimu nuteisti žmonės jau atlieka bausmę ir negali būti baudžiami pakartotinai laikymo sąlygomis. Vizito metu matytos nuteistųjų laikymo ir pareigūnų darbo sąlygos sunkiai suvokiamos, kai už lango turime  2021 metus,“ – teigia E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, būtina keisti pataisos pareigūnų ir nuteistųjų santykį. Pareigūnas – tai specialistas, kuris padeda ir konsultuoja nuteistąjį, organizuoja paslaugų teikimą, konstruktyvią ir kryptingą resocializaciją. Suprantama, kad naujos įstaigos bus įkurtos ateityje, tačiau jau šiandien galima ir būtina užtikrinti nuteistųjų elgesio korekciją. Turime nepamiršti, kad dalis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turi priklausomybes, kuriems prieiga prie gydymo nėra suteikiama reikiama būtina apimtimi.

Šias problemas teisingumo ministrė aptarė ir su Pravieniškių pataisos namų, ir su Kalėjimų departamento vadovais.

„Puikiai suprantu, kad šios problemos nėra naujos ir tęsiasi dešimtmečiais. Dėkoju įstaigų vadovams už tai, kad šiandien galime atvirai kalbėti apie skaudulius, drąsiai juos identifikuoti ir juos spręsti. Suprantama, kad nebus išvengta ir teisminių ginčų su verslo įmonėmis, kurių dalyvavimas vienu ar kitu klausimu tapo neatsiejamas nuo įstaigų gyvavimo. Tik įveikę šį išsivalymo etapą galėsime visi kartu žengti link sistemiškų ir tvarių sprendimų,“ – sako ministrė.

Teisingumo ministrė nurodė Kalėjimų departamentui atlikti visų įkalinimo įstaigų turto inventorizaciją, taip pat užbaigti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perdavimo Turto bankui darbus.

Artimiausiu metu teisingumo ministrė planuoja aplankyti ir kitas laisvės atėmimo įstaigas.

Skaityti toliau

Politika

Darius Razmislevičius. Kodėl balsavimas rinkimuose yra vienintelė galimybė išreikšti savo, kaip piliečių, pareigą?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto valdyme.
Tačiau didžioji problema yra ta, jog išrinkus savo tautos atstovus mūsų pilietinės pareigos įgyvendinimas dažniausiai ir baigiasi. Kodėl?

Nes toliau tautos atstovai daro ką nori, sprendimus priima kokius nori, piliečiai gali tik parašyti pasipiktinimo kupiną komentarą internete arba ateiti paprotestuoti su plakatais po savivaldybės langais. Ir, kaip žinia, į tokias pilietines „iniciatyvas“ greičiausiai visai nebus atsižvelgta. Taigi, ką galime padaryti, jog mūsų, kaip piliečių, balsas būtų ne tik išgirstas, bet į jį būtų ir įsiklausyta? Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Surinkus 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, galima teikti LR Seimui savo sugalvotus įstatymo projektus ir Seimas juos privalo svarstyti. Tuo tarpu LR vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad sprendimų projektus gali teikti tik savivaldybės tarybos nariai, komitetai, komisijos, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos direktorius. Ir nė žodelio apie piliečius ar gyventojus. Išeina taip, jog gyventojai atsakingai sprendžia už ką balsuoti savivaldos rinkimuose, lemtingą dieną atiduoda savo balsą ir vėliau jų balsas nutyla iki kitų rinkimų, nes daugiau jokios teisinės galimybės spręsti savo miesto klausimus jie neturi.

Žinoma, yra dar tokios galimybės kaip visuomeninė veikla, dalyvavimas susitikimuose su savo išrinktais atstovais, protestai ar peticijos, tačiau nė į vieną iš šių pilietinės nuomonės reiškimo formų teisiškai nėra privaloma atsižvelgti. Todėl manau, jog norint padidinti gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis bei įgalinti piliečius aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, būtina suteikti jiems galimybę įsitraukti į savivaldos sprendimų priėmimų procesą. Kaip tai galėtume įgyvendinti? Labai paprastai! Principas toks pat kaip ir valstybės lygmeniu – surinkus tam tikrą kiekį toje savivaldybėje gyvenančių asmenų parašų, gyventojai galėtų teikti sprendimų projektus savo miesto savivaldybės tarybai. Įstatyme būtų nurodyta, koks rinkimų teisę turinčių asmenų parašų skaičius turi būti surinktas, kad būtų svarstomas vienas ar kitas savivaldybės tarybai pateiktas klausimas. Esu pasirengęs diskutuoti šiuo klausimu su Kauno miesto piliečių bendruomene ir sutarus bendrą viziją, teiksiu siūlymą Seimo socialdemokratų frakcijai. Sieksiu parengti LR Savivaldos įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę savivaldybės valdyme dalyvauti bendruomenėms, pilietinėms iniciatyvoms ir netgi politinėms organizacijoms, kurios tuo metu nėra gavusios nė vieno savivaldybės tarybos narių mandato.

Priėmus šią įstatymo pataisą, piliečių dalyvavimas savivaldoje būtų stipriai padidėtų, būtų galima išspręsti daugybę gyventojams iš tiesų rūpimų klausimų, o ne tik priimti valdžios atstovams naudingus sprendimus. Be to, prisiminkime neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusius atvejus, pavyzdžiui, Klaipėdos traukinių stoties plėtimas miesto teritorijoje arba pramonės gamyklos projektas Alytaus mieste. Jei gyventojai būtų galėję teikti įvairius sprendimų projektus, nėra abejonių, jog tokiems įvykiams kelias būtų buvęs užkirstas. Juk gyventojai geriausiai patys žino, kas puošia jų miestą, o kas teršia. Taigi, tikiuosi, jog tai bus tik pirmasis žingsnis link sąžiningesnio piliečių dalyvavimo savivaldoje. Nes tik įmesti biuletenį į balsavimo urną neužtenka!

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose: tai namai, o ne institucija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

Ilgalaikė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas – tai dažniausios priežastys, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais. Anksčiau buvo manoma, kad institucinė globa yra kone vienintelė išeitis, užtikrinanti vaiko išgyvenimą tokiais skaudžiais momentais. Laikui bėgant pasikeitė vaiko teisių ir poreikių supratimas, o atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad institucinė globa visada lemia prastesnę gyvenimo kokybę nei bendruomenėje teikiamos paslaugos, o dažnu atveju ir socialinę atskirtį visam gyvenimui. Kad vaikams kur kas geriau augti šeimoje nei institucijoje, abejonių nekyla. Jau kelerius metus Lietuvoje vykstanti institucinės globos namų pertvarka įgavo pagreitį – netrukus didelių vaikų globos namų nebeliks visai.

Kas laukia vaikų, kuriems tapo nesaugu gyventi savo namuose?  Kol Lietuvoje dar neturime pakankamai globėjų, įtėvių, kurie galėtų šiuos vaikus globoti ar įvaikinti, savivaldybėse steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai. Dažniausiai vaikai apsigyvena bute ar name, kuriuose sukuriama šeimai artima aplinka, atsisakoma institucinės kultūros, vaikai gyvena taip, kaip gyvename kiekvienas iš mūsų.

„Kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimoje, būti apgaubtas meilės ir supratingumo. O tais atvejais, kai tai neįmanoma, į pagalbą ateina budintys globotojai, globėjai ar vaikas apsigyvena nedideliuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Vykstantys ir ateityje vyksiantys pokyčiai globos srityje – tai siekis kurti kuo artimesnę šeimai aplinką, kad tai, kas šeimoje augančiam vaikui yra savaime suprantama, būtų lengvai pasiekiama ir globos namuose augančiam vaikui“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė tikisi, kad patvirtintas Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas suteiks galimybę visoje šalyje kurti bendruomeninius vaikų globos namus, teikiančius kokybiškas paslaugas vaikui, visų pirma – pastebinčius individualius kiekvieno vaiko poreikius ir į juos reaguojančius: „Nustatėme aiškius kriterijus, kurie bus pagalba bendruomeninių vaikų globos namų kolektyvams sukurti vaikams jaukią aplinką“.

Pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių vaikų globos namų – pastaruosiuose didesnė pasirinkimo laisvė ir savarankiškumas.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gali gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai, įprastai kambaryje įsikuria 2 vaikai, dažnai – biologiniai broliai ar seserys, dažniausiai vaikams suteikiama laisvė pasirinkti kokiame kambaryje ir su kuo norėtų gyventi. Kartu su vaiku aptariama jo dienotvarkė: kėlimasis, maisto gaminimas, ėjimas mokyklą, būrelius, pamokų ruoša, laisvalaikis, šventės, rūpesčiai ar džiaugsmai.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose nors vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį, – pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Deja, kartais net biologinėse šeimose augantys vaikai neturi tvirto pagrindo ir vertybinio ugdymo, tuo tarpu bendruomeninių vaikų globos namų tikslas –  užauginti savarankiškas, atsakingai į gyvenimą žiūrinčias asmenybes.

Ne paslaptis, kad vaikai į bendruomeninius vaikų globos namus dažniausiai patenka iš tokių šeimų, kuriose stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais. Pokalbis su socialiniu darbuotoju, pasitikėjimą kelianti atmosfera, ramybė – geriausi vaistai, gydantys traumas. Tai, kad vaikas po mokyklos gali grįžti ne į įstaigą, kad gali pats planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius, – ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą.

Vaikai mokosi savarankiškumo: maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys ar kiti daiktai, perkami į parduotuvę einant drauge su vaiku, atsižvelgiant į jo pageidavimus, o vyresni vaikai, įvertinus jų brandą, gali apsipirkti patys. Bene labiausiai vaikai džiaugiasi galimybe auginti naminį gyvūną ar, jei nėra tokios galimybės, tapti savanoriu gyvūnų prieglaudoje. Vaikai nuo 14 metų gauna kišenpinigių (ne mažiau kaip 40 eurų per mėnesį), o nuo 16 metų – dukart didesnius.

Tikimasi, kad vaikai, užaugę bendruomeniniuose vaikų globos namuose, bus įgiję savarankiškam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 130 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose globojami 676 vaikai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai parengė rekomendacijas, kaip suteikti pirmąją pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo ugnies. 

SMPLC specialistai pabrėžia, kad žmogui patyrus nudegimų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šalia esantiems žmonėms būtina nuolat stebėti nukentėjusio sąmoningumą, kvėpavimą ir pulsą bei, esant galimybei, suteikti pirmąją pagalbą.

Specialistai ragina kuo skubiau pašalinti nudegimą sukėlusias priežastis, kaip pavyzdžiui, užsidegusius drabužius. Atkreipiamas dėmesys, jog negalima liepsnos gesinti su sintetine medžiaga, nes ši, išsilydžiusi ant kūno, gali sukelti dar didesnius nudegimus. Taip pat negalima plėšti nuo nudegimų vietų prikibusių drabužių bei liesti nudegusios odos.

Pabrėžiama, kad reikia pasistengti kuo skubiau įvertinti nukentėjusiojo asmens būklę, didelį dėmesį skirti asmens kvėpavimui. Jeigu asmuo nekvėpuoja, reikia atlošti nukentėjusio galvą ir pražiodinti (atverti kvėpavimo takus), prireikus atlikti gaivinimą (atliekant 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus).

Labai svarbu apžiūrėti, ar nėra kaklo ir veido nudegimų. Nudegimų vietą reikėtų vėsinti dideliu kiekiu kambario temperatūros (18-20ºC) vandeniu, geriausia, silpna tekančia vandens srove. Vėsinti reikėtų mažiausiai 10 min, kol nukentėjusysis nejaus skausmo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad negalima per ilgai vėsinti nukentėjusiojo šaltu vandeniu, kad pagalbą teikiantysis nesukeltų hipotermijos, t.y. nukentėjusiojo kūno temperatūra nenukristų žemiau įprastos.

Vėsinimo metu, jeigu įmanoma, reikėtų numauti nuo asmens apyrankes, žiedus, nuimti kitus papuošalus, kad patinę audiniai nespaustų nudegimo vietos.

Reikėtų aptvarstyti visą nudegimo plotą, išskyrus veidą, švariais sausais tvarsčiais, medvilninėmis skarelėmis ar kitokiu švariu audiniu.
Be to, pirmąją pagalbą suteikiantis asmuo turėtų nuolat stebėti, ar nukentėjusiam neatsiranda šoko požymių.

Specialistai ragina stengtis nepradurti ar neprakirpti dėl nudegimo atsiradusių pūslių. Taip pat nudegusių kūno vietų netepti jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.

Daugiau informaciijos rasite čia.

SMLPC informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais. Tai Užsakovo reikalavimai informacijai, Statinio informacinio modeliavimo projekto įgyvendinimo planas ir Statinio informacinio modeliavimo protokolas. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki vasario 9 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje arba el. paštu BIM-LT@am.lt.

Pagal šių norminių dokumentų reikalavimus viešojo sektoriaus statinių projektavimui ir statybai bus pradėti palaipsniui taikyti, Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu, statinio informacinio modeliavimo, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling), metodai. Taikyti BIM metodus bus privaloma projektuojant, statant naujus ir rekonstruojant ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius, taip pat projektuojant, įrengiant ar pertvarkant statiniams pagal paskirtį artimus kilnojamuosius daiktus.

Aplinkos ministerija kartu su partneriais įgyvendina plataus masto BIM-LT projektą, kurio uždavinys – sukurti  priemones, skirtas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo efektyvumui didinti, taikant BIM metodus. Palaipsniui įvedamas reikalavimas viešuosiuose pirkimuose taikyti šiuos metodus paskatins nuoseklius viso statybos sektoriaus pokyčius skaitmeninimo link.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Bendradarbiauti galės daugiau smulkiųjų ūkio subjektų

Daugiau kaip 2 mln. eurų – tiek papildomai skirta smulkiesiems ūkininkams ir kitiems smulkiems ūkio subjektams, praėjusių metų rudenį teikusiems...

Greitos naujienosprieš 1 val

Teisingumo ministrė: įkalinimo įstaigų pastatai naudojami neefektyviai, reikalinga inventorizacija

Po apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose teisingumo ministrė pavedė Kalėjimų departamentui artimiausiu metu atlikti visų turimų pastatų inventorizaciją, kad būtų įvertintas...

Politikaprieš 2 val

Darius Razmislevičius. Kodėl balsavimas rinkimuose yra vienintelė galimybė išreikšti savo, kaip piliečių, pareigą?

Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto...

Greitos naujienosprieš 11 val

Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose: tai namai, o ne institucija

Ilgalaikė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas – tai dažniausios priežastys, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais. Anksčiau...

Greitos naujienosprieš 18 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 18 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 18 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 18 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 18 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 18 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Skaitomiausi