Connect with us

Naujienos

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis ir šalia sukrautomis šiukšlėmis, baldų, namų technikos ir automobilių dalių laužu nemalonūs nė vienam. Tuo tarpu atsakingų už šiuos vaizdus paieškos atskleidžia, kad netvarkos išlaidas apmoka tvarkingiausi, o patikrinimų rezultatai diktuoja atsakymus apie silpniausias atliekų rūšiavimo grandis.

 

Pakuotėms skirtuose konteineriuose – batai, rūbai, higienos priemonės

 

„Kaip parodė gegužės–rugsėjo mėnesiais atlikti kontroliniai patikrinimai 14 Lietuvos savivaldybių, į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Valentinas Miltienis.

 

Šią tendenciją patvirtino per penkis pastaruosius mėnesius šalies savivaldybėse atlikti patikrinimai, juos kartu su PTO vykdė ir kitos dvi licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos.

 

Pasak V. Miltienio, kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra panašus – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinių pakuočių surinkimui, metami automobiliniai stiklai, molio dirbiniai, plytelės. Tuo tarpu mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos. „Ten, kur dar likę seno tipo atvirų konteinerių – jų vaizdai yra nemalonus neatsakingo rūšiavimo liudijimas“, – teigia V. Miltienis.

 

Netinkamai rūšiuojamos ir elektronikos atliekos

 

Atliekų rūšiavimo problemas įvardija ir išplėstinės gamintojų atsakomybės principo pagrindu veikianti Elektronikos platintojų asociacija (EPA).

 

„Mūsų asociaciją nuolat pasiekia informacija, kad į konteinerius, skirtus po rūšiavimo likusioms atliekoms, metama ir įvairi buitinė elektronika, panaudotos baterijos. Bendro naudojimo konteineriams skirtose aikštelėse galima rasti senų šaldytuvų, dulkių siurblių, mikrobangų krosnelių, elektrinių virdulių, įvairių elektronikos įrangos dalių. Plastiko pakuotėms skirtuose konteineriuose tenka matyti kompiuterių klaviatūrų ar kitų plastikinių kompiuterių liekanų. O juk daugybę sykių esame siuntę visuomenei žinią, kad elektronikos laužas nėra nei metalo, nei plastiko atliekos“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

 

  1. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad elektronikai naudojamo plastiko sudėtyje yra degumą mažinančių antipirenų, dėl to toks plastikas perdirbamas kitokiais būdais nei pakuotės. Patekęs į pakuotėms skirtus konteinerius elektronikos laužas užteršia rūšiuotas atliekas ir padidina pakuočių tvarkymo organizacijų išlaidas.

 

Konteineriuose, kuriuose atliekos „nebetelpa“ – tuščios ertmės

 

Pasak UAB „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės, bendro naudojimo konteineriai, skirti pakuočių ir popieriaus atliekoms, dažniausiai perpildomi ir nelegalūs sąvartynai šalia jų susidaro daugiausia dėl to, kad gyventojai prieš mesdami pakuotes į konteinerius jų neišardo ir nesuspaudžia (ypač didesnių, pavyzdžiui, dėžių nuo baldų, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos ir pan.). Taip konteineriuose lieka daug tuščios ertmės.

 

„Išmetimo angos pusiau požeminių konteinerių dangčiuose yra mažesnės nei įprastų antžeminių konteinerių. Dalis gyventojų tiesiog patingi dėžes išlankstyti, kad jos tilptų pro konteinerio dangčio ertmę ir sukrauna jas šalia – taip paprasčiau“, – atkreipia dėmesį D. Skrupskelienė.

 

„Ecoservice“ atstovė įvardija ir kitą pakuočių atliekų konteinerių perpildymo priežastį: juose šalinamos netinkamos atliekos. Dažnas atvejis, kad gyventojai iš nežinojimo, rūšiavimo įgūdžių trūkumo ar sąmoningumo stokos į pakuočių konteinerius primeta netinkamų atliekų: plastikinių dailylenčių, tapetų ar kitų remonto atliekų, kurioms šiuose konteineriuose – ne vieta. Pasitaiko, kad konteineriuose randama net baldų ar padangų. Tokios atliekos turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

 

Nesilaikydami tvarkos klaidingai mano sutaupantys

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktoriaus V. Miltienio teigimu, dažnu atveju kolektyvinio naudojimo konteinerių perpildymo priežastis yra per mažas mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičius arba per retas šių konteinerių išvežimo grafikas. Todėl užsipildžius šiems konteineriams gyventojui lieka viena išeitis – mišrias komunalines atliekas mesti į pakuočių atliekų konteinerius.

 

Tuo tarpu D. Skrupskelienė įvardija priežastis, kodėl individualaus naudojimo pakuočių surinkimo konteineriai prisipildo greičiau nei ateina jų tuštinamo laikas: „Vadovaujantis savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, regionuose, kaimiškose vietose nustatoma, kad mišrios komunalinės atliekos surenkamos tik kartą per mėnesį. Todėl  užpildžius mišrių komunalinių atliekų konteinerį, atliekos tiesiog metamos į turimus pakuočių konteinerius. Taip jie ne tik greičiau užpildomi, bet kartu ir užteršiamos konteineryje esančios pakuotės, popierius, kurios dėl to gali tapti netinkamos perdirbti.“

 

Tiek VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tiek  UAB „Ecoservice“ atstovai įvardija dar vieną ydingą rūšiavimo nuostatą: individualių valdų savininkai, kuriems kintamoji rinkliavos dalis už komunalinių atliekų išvežimą priklauso nuo per mėnesį išstumtų konteinerių skaičiaus (ištuštinimo dažnio), kartais tiesiog gudrauja. Siekdami sutaupyti, dalį mišrių komunalinių atliekų meta į pakuočių konteinerius, už kurių ištuštinimą ir išvežimą jiems mokėti nereikia.

 

„Tiesa ta, kad užteršdami pakuotėms skirtus konteinerius netinkamomis atliekomis vartotojai savo netvarkos kainą pajunta per prekių kainas. Tvarkydami jas patiriame papildomų išlaidų, kurios yra tris kartus didesnės už atliekų, surenkamų mišrių atliekų konteineriais, tvarkymo išlaidas. Taip vartotojas padidina veiklos sąnaudas, o galiausiai tampa naujų prekių kainos dalimi. Deja, turbūt reikia laiko, kad šią sąsają bei atsakingo rūšiavimo naudą suprastų ne mažuma, o dauguma“, – pastebi PTO vadovas.

 

Pasak V. Miltienio, didžiausia dabartinės atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos bėda yra tai, kad už netvarką, kurią sukelia neatsakingi gyventojai, turi padengti tie, kurie tvarkingai rūšiuoja, bei tie, kurie tvarko net ir mišrias atliekas, dėl kurių tvarkymo neturėtų sukti galvos.

 

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Laikinai apribojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

Atsižvelgusi į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkričio 13 d. riboti atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius ir susibūrimus viešose vietose.

„Įvertinus blogėjančią epidemiologinę situaciją ir tai, kad renginiuose egzistuoja palankios sąlygos plisti koronaviruso ligai, dviem savaitėms nustatomas specialus renginių organizavimo reglamentavimas“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Išimtys numatytos aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir kultūros renginiams, kai jie vyksta uždarose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 300 asmenų, ir užtikrinamos šios sąlygos: žiūrovai renginį stebi tik iš sėdimųjų vietų, tarp žiūrovų išlaikomas 2 metrų atstumas (išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Žiūrovai viso renginio metu privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Minėtu atveju nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatai. Pastariesiems asmenims rekomenduojama dėvėti veido skydelį. Taip pat tokiuose renginiuose turės būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas, vykdoma žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimo į renginio vietą kontrolė.

Išimtis taip pat bus taikoma šiems sporto ir kultūros renginiams, jei jie vyksta atvirose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 400 asmenų, ir užtikrinamos anksčiau nurodytos sąlygos. Taip pat draudimai ar ribojimai nebus taikomi laidotuvėms.

Be to, Vyriausybės posėdžio metu nuspręsta, kad parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose, kai veikla vykdoma uždarose erdvėse, bei kitose prekybos ir paslaugų vietose turi būti užtikrinamas 10 m2 prekybos plotas vienam lankytojui.

Visi pakeitimai įsigalios nuo 2020 m. spalio 30 d., t. y. nuo šio penktadienio.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

Finansų ministerija

Paskelbta

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė A. Vičkačkienė keičia iš pareigų ministerijoje pasitraukusią Raimondą Eidžiūnę.

A. Vičkačkienė turi daugiau nei 20 metų darbo valstybės tarnyboje patirties, pastaruosius 10 metų dirba Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktore, anksčiau ėjo ministerijos Finansų rinkų departamento Finansinių paslaugų skyriaus vedėjos pareigas, vadovavo Valstybės skolos departamento Paskolų ir garantijų priežiūros skyriui. Šiuo metu A. Vičkačkienė atstovauja Finansų ministeriją „Ignitis“ grupės stebėtojų taryboje. Anksčiau yra dirbusi Turto banko valdybos nare, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdybos pirmininke.

Be naujai prisijungusios Finansų ministerijos atstovės A. Vičkačkienės šiuo metu VIVA Stebėtojų tarybą sudaro: tarybos pirmininkas ir nepriklausomas narys Valdas Vitkauskas, nepriklausomi nariai Darius Daubaras ir Giedrius Dusevičius bei Lietuvos banko atstovas Algirdas Neciunskas.

VIVA valdo ir administruoja Pagalbos verslui fondą (PVF), kuris padeda užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Fondas investuoja į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Prioritetas teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Investicijomis PVF sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagalbos verslui fondas taip pat sieks paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu sieks ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Valstybė į PVF investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą, priklausomai nuo poreikio planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija ir pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų.

Visa informacija apie PVF veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje www.lpvf.lt.

Skaityti toliau

Naujienos

INFORMACIJA APIE KAUNO APYLINKĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMĄ

kaunieciams.lt

Paskelbta

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimą „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo, Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 23 d. raštu dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu, laikinai nuo 2020 m. spalio 28 d. sustabdomas tiesioginis asmenų aptarnavimas.

Nuo spalio 28 d. Kauno apylinkės teismas informaciją teiks tik nuotoliniu būdu:

  • KAUNO APYLINKĖS TEISMO KAUNO RŪMAI
  1. paštu kauno.apylinkes@teismas.lt

telefonu (8-37) 46 62 42, (8-37) 24 45 20 bei tinklalapyje https://kauno.teismai.lt/ esančiais kontaktiniais telefonais

paštu: Laisvės al. 103, LT-44291 Kaunas bei Kęstučio g. 29, Kaunas.

  • KAUNO APYLINKĖS TEISMO KAIŠIADORIŲ RŪMAI
  1. paštu kaisiadoriu.rumai@teismas.lt

telefonu (8 346) 51 993 bei tinklalapyje https://kauno.teismai.lt/ esančiais kontaktiniais telefonais

paštu: Gedimino g. 87, LT-56144  Kaišiadorys.

  • KAUNO APYLINKĖS TEISMO KĖDAINIŲ RŪMAIKAUNO APYLINKĖS TEISMO KĖDAINIŲ RŪMAIKAUNO APYLINKĖS TEISMO KĖDAINIŲ RŪMAI
  1. paštu kedainiu.rumai@teismas.lt

telefonu (8 347) 57 953, (8 347) 61 298  bei tinklalapyje https://kauno.teismai.lt/ esančiais kontaktiniais telefonais

paštu: Didžioji g. 64-2, LT-57273 Kėdainiai.

  • KAUNO APYLINKĖS TEISMO JONAVOS RŪMAI
  1. paštu jonavos.rumai@teismas.lt

telefonu (8 349) 657 24, (8 349) 606 54 bei tinklalapyje https://kauno.teismai.lt/ esančiais kontaktiniais telefonais

paštu: Vasario 16-osios g. 3, LT-55169 Jonava.

 

INFORMUOJAME, kad į teismą tiesiogiai atvykti galima tik tuo atveju, kai asmuo yra šaukiamas į teismo posėdį. Į teismo posėdį griežtai draudžiama vykti asmenims turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz. karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

 

Patekus į teismo patalpas būtina dezinfekuoti rankas, dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), laikytis kitų higienos reikalavimų (kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir kt.);

Teismo patalpose esantys asmenys (procese dalyvaujantys asmenys) privalo laikytis ne mažesnio nei 1 (vieno) metro atstumo tarp asmenų;

 

PRAŠOME, jog į teismą atvyktų ir posėdžiuose dalyvautų tik teismo kviesti asmenys, į posėdį atvykstant prie paskirtos teismo posėdžio salės, likus ne daugiau kaip 10 min. iki posėdžio pradžios.

           

            PRAŠOME visus procesinius dokumentus teismui (visiems teismo rūmams) pateikti tik per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (EPP) arba kitomis pasirinktomis nuotolinio ryšio priemonėmis ar paprastu paštu).

PRANEŠAME, kad teismo posėdžiai bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, organizuojami tik nesant galimybės užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų programa ZOOM ar kt., kai tai susiję su būtinų proceso veiksmų atlikimu nagrinėjamose bylose (pavyzdžiui, dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo/pratęsimo, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir pan.).

           INFORMUOJAME, kad teismo lankytojai, proceso dalyviai, advokatai ir prokurorai apie pakeistą teismo darbo organizavimo tvarką, atšauktus posėdžius bus informuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Skaityti toliau

Politika

„Socialdarbiečiai“ skelbia moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų

BNS

Paskelbta

Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį pranešė skelbianti moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų.

„Manau, kad tai labai logiška, tokia yra europinė tradicija, juoba dabar yra COVID-19 krizė, tai tas nekritikavimas yra dar svarbesnis“, – BNS sakė partijos lyderis Gediminas Kirkilas.

„Tokia yra europinė tradicija, gaila, kad tik Lietuvoje jos nesilaikoma, bet mes stengiamės priminti“, – pridūrė jis.

G. Kirkilo teigimu, šiuo moratoriumu „socialdarbiečiai“ postų nesiekia.

„Mes į jokius postus nepretenduojame, būsime Mišrioje grupėje“, – teigė partijos pirmininkas.

„Socialdarbiečių“ lyderis taip pat teigė, kad gruodį ketinama atnaujinti partijos vadovybę, pats G. Kirkilas žada atsistatydinti.

„Kaip jau sakiau ne vieną kartą, aš tikrai atsistatydinsiu – nesu Gintautas Paluckas, kuris laikosi kaip Aliaksandras Lukašenka įsikabinęs į postą, kai pralaimėjo rinkimus. Manau, kad turi ateiti jaunesni“, – kalbėjo politikas.

G. Kirkilas tvirtino, kad partija turi žmonių, kurie gali vadovauti partijai, o geriausi kandidatai – išrinkti Seimo nariai.

„Visi išrinkti Seimo nariai tinka tam. Manau, kad būtų logiška, jog partijai vadovautų tie, kurie išrinkti į Seimą“, – teigė G. Kirkilas.

Socialdemokratų darbo partijai naujame Seime atstovaus buvęs finansų ministras ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus ir dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Visi jie išrinkti vienmandatėse apygardose, partija daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko neperžengusi reikiamos 5 proc. kartelės.

G. Kirkilas sako, kad į Seimą išrinkti jo partijos nariai nebūtinai palaikys visus centro-dešinės koalicijos sprendimus.

„Mes esame kairioji partija, tad žiūrint, kokie centro-dešinės sprendimai būtų“, – teigė G. Kirkilas.

Jis pridūrė, kad jo partijos nariai palaikytų „teisingus sprendimus“, mažinančius socialinę atskirtį.

G. Kirkilas taip pat teigė, kad palaikytų partnerystės įstatymą, tačiau „socialdarbiečiai“ nebūtų linkę palaikyti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo.

Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai, šiuo metu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija buriantys valdančiųjų koaliciją.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.

KAIP SIŪLOMA? Pataisomis siūloma 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka anksčiau nurodytas tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Kartu siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Įmokų atidėjimai įmonėms

KAIP YRA DABAR? Karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus įmonės turėjo galimybę atidėti įmokas „Sodrai“ be jokių palūkanų ir delspinigių. Praėjus dviem mėnesiams po karantino ši priemonė nebuvo taikoma.

KAIP SIŪLOMA? Siūloma sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Taip pat siūloma atsisakyti įmokų atidėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Visos kitos pagalbos priemonės

LIGOS IŠMOKOS. Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas dėl karantino ar specialaus infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“.

Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:

Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

  • 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:

  • 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:

  • Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
  • Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
  • VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
  • Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Primenama, kad ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki darbo netekimo įgiję gyventojai, gali gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka yra nuolatinė priemonė.

DIDESNĖS SOCIALINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS UŽ ŠILUMĄ. Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį. Reaguojant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 plitimo buvo priimtos pataisos, pagal kurias teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis bei išlaidų kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie išvardinti pakeitimai yra nuolatiniai.

Nenuolatinė, bet dar galiojanti, yra nuostata, kad 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

DIDESNI VAIKO PINIGAI PLATESNIAM ŠEIMŲ RATUI. Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.

Skaityti toliau

Rajonas

Puikus Kauno rajono jaunųjų rankininkų sezonas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lietuvos rankinio federacijai pavyko sėkmingai užbaigti visas numatytas 2019/2020 m. sezono Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų varžybas. Rankinis ir toliau išlieka viena gausiausiai atstovaujamų komandinių sporto šakų Lietuvoje. Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų čempionatuose (6 amžiaus grupėse), Lietuvos mini rankinio pirmenybėse (2 amžiaus grupėse) bei LRF jaunimo ir jaunių taurės varžybose (3 amžiaus grupėse) praeitais metais varžėsi net 190 įvairaus amžiaus vaikinų bei merginų komandų ir apie 3000 jaunųjų rankininkų iš visos šalies.

Dėl Lietuvos sporto mokyklų bei centrų vadovų, rankinio mokytojų nusiteikimo ir vieningumo pavyko užbaigti visus jaunimo rankinio čempionatus. Kovo mėnesio pradžioje dar prieš įvedant karantiną buvo įteikti prizai LRF taurės laimėtojams, o spalio pražioje pavyko pabaigti ir Lietuvos įvairaus amžiaus jaunimo čempionatus bei mini rankinio pirmenybes.

2018/2019 m. sezone tiek merginų, tiek vaikinų, tiek bendroje įskaitoje dominavo Vilniaus SM „Tauro“ jaunieji rankininkai. Šiemet merginų tarpe lyderių pozicijas susigražino Kauno r. sporto mokyklos rankininkės. Garliavos jaunosios rankininkės iškovojo 3 aukso medalius jaunučių ir vaikų amžiaus grupėse, du aukso medalius pridėjo mini rankinio pirmenybėse, ir dar trijose amžiaus grupėse tenkinosi sidabro medaliais. Antroje vietoje merginų grupėje liko vilnietės su dviem aukso medaliais, iškovotais vyriausiose jaunimo ir jaunių grupėse, bei su sidabru ir bronza jaunučių grupėje. Trečioje vietoje, kaip ir pernai, liko Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro rankininkės su vienu aukso ir vienu bronzos medaliais. Medalius merginų grupėje pavyko iškovoti Tauragės (2 sidabro medaliai), Alytaus (2 bronzos medaliai), Panevėžio (vienas bronzos medalis) bei Šiaulių (vienas bronzos medalis) rankininkėms.

Džiuginantis sezonas buvo Kauno r. sporto mokyklos rankinio mokytojoms Ernestai Žilienei, kurios auklėtinės įvairiose amžiaus grupėse Kauno r. sporto mokyklai iškovojo net 5 aukso medalius ir vieną sidabro medalį, sėkmingai pasirodė Kauno r. sporto mokyklos rankinio mokytoja Rita Urnikienė pasipuošusi 2 sidabro medaliais U-17 ir U-19 merginų grupėse.

Tarp vaikinų dėl pirmos vietos atkakliai kovojo Vilniaus, Varėnos ir Kauno rankininkai. Pirmą vietą surinkę daugiausia įskaitinių taškų gana netikėtai užėmė Kauno jaunieji rankininkai, nors neiškovojo nė vieno medalio Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų čempionatuose, o mini rankinio pirmenybėse iškovojo po vieną sidabro ir bronzos medalį, dėl gausaus dalyvaujančių komandų skaičiaus kauniečiams susumavus taškus pavyko iškopti į pirmąją vietą. Du aukso ir du sidabro medalius laimėjo Vilniaus SM „Tauras“ jaunieji rankininkai, kurie bendroje įskaitoje tarp vaikinų liko antroje vietoje. Trečioje vietoje – varėniškiai su vienu aukso ir dviem sidabro medaliais. Medalius vaikinų tarpe iškovojo net 10 rajonų ir miestų, tarp nepaminėtų Molėtų (1 aukso, 2 sidabro), Šiaulių (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medaliai), Panevėžio (1 aukso, 1 bronzos medaliai), Kauno r. sporto mokyklos (1 aukso medalis), Eišiškių (1 aukso, 1 bronzos medaliai), Klaipėdos (1 sidabro, 1 bronzos medaliai), Tauragės (1 bronzos medalis) komandos.

Didžiuojamės Kauno r. sporto mokyklos mokytojos Laimos Baranauskienės U-15 vaikinų grupės čempionais.

Bendroje įskaitoje tarp vaikinų ir merginų komandų pirmąją vietą pavyko išsaugoti Vilniaus SM „Tauras“. Antroje vietoje, kaip ir pernai, liko merginų komandų vedama Kauno r. sporto mokykla, o į trečiąją vietą pakilo Kauno SM „Tauras“.

Jauniesiems rankininkams nėra kada ilsėtis, daugelis komandų jau pradėjo naujo 2020/2021 m. sezono kovas. Iš viso Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų čempionatuose užsiregistravo dalyvauti 130 komandų: 52 merginų ir 78 vaikinų ekipų. Dėl LRF jaunimo ir jaunių taurių varžysis 29 komandos. Kol kas dar tęsiasi registracija į mažiausiųjų rankininkų varžybas – Lietuvos Mini rankinio pirmenybes.

Tikimės, kad entuziazmas neišblės ir Kauno r. sporto mokyklos rankininkai toliau džiugins rezultatais.

Kauno rajono sporto mokyklos informacija

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 39 min

Laikinai apribojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose

Atsižvelgusi į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkričio 13 d....

Greitos naujienosprieš 57 min

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė...

Naujienosprieš 1 val

INFORMACIJA APIE KAUNO APYLINKĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMĄ

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimą „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo, Teisėjų...

Politikaprieš 1 val

„Socialdarbiečiai“ skelbia moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų

Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį pranešė skelbianti moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų. „Manau, kad tai labai logiška,...

Greitos naujienosprieš 1 val

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

2020 10 28 Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu,...

Rajonasprieš 1 val

Puikus Kauno rajono jaunųjų rankininkų sezonas

Lietuvos rankinio federacijai pavyko sėkmingai užbaigti visas numatytas 2019/2020 m. sezono Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų varžybas. Rankinis ir...

Greitos naujienosprieš 1 val

Neįgaliems studentams siūloma mokėti beveik 520 eurų siekiančią stipendiją

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui didinti finansinės paramos neįgaliems studentams prieinamumą. Seimui bus siūloma pakeisti Mokslo...

Miestasprieš 1 val

Kitais metais Kaune duris atvers naujas 3,5 mln. eurų vertės KTU multifunkcinis centras su visą parą veikiančia biblioteka

Sukurti aplinką profesiniam tobulėjimui, kur novatoriškos idėjos gimsta visą parą, o įvairūs technologiniai sprendimai ne tik įkvepia, bet ir pasitarnauja...

Naujienosprieš 1 val

Nuo trečiadienio – karantinas ir Kaune: įvedamos naujos priemonės, teks susitaikyti su ribojimais

Atsižvelgiant į kasdien kylančią koronavirusinės infekcijos plitimo kreivę bei prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, greta kitų didžiųjų miestų nuo spalio 28...

Greitos naujienosprieš 1 val

Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su COVID-19 skirti produktai

Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Skaitomiausi