Connect with us

Sveikata

Vitaminas B – būtinas gerai savijautai

Paskelbta

Vitaminas B yra vienas iš svarbiausių vitaminų, kurie yra būtini stiprinti imuninę ir nervų sistemas. Gydytoja Laura Tamašauskienė, konsultuoja sergančius pacientus alerginėmis ir klinikinėmis imuninėmis ligomis, pasakoja, kaip svarbu nuolatos organizme palaikyti B vitaminą ir ką daryti, jei organizmas jo netoleruoja.

Laura Tamašauskienė informuoja, kad B grupės vitaminus sudaro 8 vitaminai:B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9 ir B12. Pirmiausia, B grupės vitaminai reikalingi nervų sistemos vystymuisi ir sklandžiai veiklai, taip pat virškinimo traktui, odai ir kraujodaros sistemai. Jie dalyvauja įvairiose organizmo cheminėse reakcijose (metaboliniuose procesuose).

Vitaminas B – kiekvieną dieną

Gydytoja Laura Tamašauskienė teigia, kad B grupės vitaminus reikia gauti kasdien tam, kad palaikytume tinkamą nervų sistemos, virškinimo trakto veiklą, odos būklę ir nesivystytų mažakraujystė. Jei žmogus yra sveikas, gerai jaučiasi, visavertiškai maitinasi, papildomai vartoti šių vitaminų dažniausiai nėra reikalo. Tačiau atsiradus B grupės vitaminų stokos simptomams, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir spręsti dėl papildomo vitaminų vartojimo. Taip pat yra būklių, kurių metu rekomenduojama vartoti kai kuriuos B grupės vitaminus. Pavyzdžiui, nėštumo metu moterims skiriamas vitaminas B9, plačiau žinomas kaip folio rūgštis, kuris užtikrina vaisiaus nervų sistemos vystymąsi.

Vitamino B šaltiniai

„B grupės vitaminai daugiausia randami gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Tačiau kai kurių B grupės vitaminų, pavyzdžiui, B1, B2, B3, B6 ir B9, galima gauti ir iš augalinio maisto: grūdinių produktų, daržovių, pavyzdžiui, bulvių ar lapinių bei ankštinių augalų, citrusinių vaisių, riešutų. Vegetarams ir veganams daugiausia problemų sukelia vitaminas B12, kuris yra randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl jiems reikia vartoti šio vitamino papildus“, – pasakoja gydytoja.

Vitamino B trūkumo organizme padariniai

Alergologė ir imunologė perspėja, kad vitamino B trūkumo simptomai priklauso nuo to, kaip smarkiai jo trūksta. B grupės vitamino stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu, bendru silpnumu, dirglumu, nerimu, nuotaikos ir miego sutrikimais, galūnių tirpimu, įvairiais odos bėrimais, virškinimo trakto simptomais, pavyzdžiui, viduriavimu ar mažakraujyste.

„Vitamino B trūkumas dažnai sukelia nervų sistemos pokyčius. Net ir nedidelis jo trūkumas gali lemti padidėjusį dirglumą, nuotaikos ir miego sutrikimus. Didesnis trūkumas susijęs su kognityvinių funkcijų silpnėjimu, demencija, depresija, elgesio pokyčiais, paranoja. Vitamino B1 nepakankamumas sąlygoja sunkius neurologinius sutrikimus.“ – pabrėžia gydytoja.

Netoleruojantiems B vitamino

B grupės vitaminai yra būtini palaikyti gerą bendrą savijautą, tačiau yra žmonių, kurių organizmai netoleruoja šios grupės vitaminų. Gydytoja Laura Tamašauskienė įspėja, kad įprastai geriamieji preparatai yra gerai toleruojami, tačiau gali pasitaikyti ir sveikatos sutrikimų: odos bėrimų, pilvo skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo ar mirgėjimo akyse. Reikia paminėti, kad dažnai šios reakcijos nėra alerginės. Daugiausia negalavimų siejama su vitamino B12, ypač leidžiamos formos, vartojimu. Gali parausti veidas, svaigti galva. Tokiu atveju rekomenduojama vaistą leisti lėčiau . Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimai. Yra tikimybė, kad gali pasireikšti greito tipo alerginės reakcijos, tačiau jos pasitaiko retai. Visgi jei alerginė reakcija įvyksta, pacientui per valandą nuo vaisto suvartojimo ar suleidimo gali atsirasti dusulys, veido tinimas, dilgėlinės pobūdžio bėrimas ar sumažėti kraujo spaudimas. Visais atvejais įtarus galimą alergiją ar siekiant atskirti nepageidaujamą reakciją nuo alerginės rekomenduojama alergologo konsultacija.

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Sveikata

COVID-19 ir psichologinė sveikata – kodėl turime ja rūpintis?

Paskelbta

Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.  

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

LSMU komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi