Connect with us

Naujienos

„Viešojo sektoriaus turto vertinimas kontroliuojamas nepakankamai“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė užregistravo Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo pakeitimo projektą, įpareigojantį priežiūros institucijas atsakingiau kontroliuoti abejonių keliančius turto vertinimo atvejus. Siekiama, kad turto vertinimas būtų ne fiktyvus, perrašant likutines vertes, tačiau realiai įvertinantis rinkos situaciją. Taip pat Seimo narė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką prašydama užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį viešojo sektoriaus turto vertinimą ir jo kontrolę.

„Viešojo sektoriaus turto vertinimas kontroliuojamas nepakankamai“

„Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus turto vertinimas kontroliuojamas nepakankamai. Žiniasklaidoje įvardinti atvejai, kai vertę turintys daiktai masiškai įvertinami 1 euru, kelia nerimą. Taip sukuriamas precedentas ir didesnės vertės objektus vertinti žema kaina, o vėliau juos parduoti“, – kalbėjo G. Skaistė.

Kaip rodo žiniasklaidos šaltinių duomenys, įgyvendinant profesinių mokyklų reformą vykęs 42 mokyklų turto vertinimas kelia abejonių. Tokius nuogąstavimus išsakė ir su prašymu dar kartą įvertinti 15 viešojo sektoriaus subjektų turtą į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybą (AVNT) kreipėsi Turto arba verslo vertintojų Garbės teismas. Tačiau pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, AVNT neprivalo negrinėti turto vertinimų kokybės, o tik ataskaitų atitikimą formaliems kriterijams.

 „Nors finansų ministro patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyta, kad vertinti reikia bent dviem skirtingais metodais, tačiau niekas nekontroliuoja kaip tai yra įgyvendinama. Apskritai, žiniasklaidos tyrime minimas turto vertinimas kaštų metodu yra rekomenduojamas tik tokiu atveju, jei negalima turto įvertinti kitais, patikimesniais metodais. Tačiau šiandien AVNT vertina ne parinktus metodus, o atitiktį formaliems ataskaitos reikalavimams. Akivaizdu, kad to neužtenka“, – teigė G. Skaistė.

Pagal Seimo narės užregistruotą įstatymo projektą, AVNT privalėtų įvertinti Turto ar verslo vertintojų garbės teismui abejonių sukėlusias vertinimo ataskaitas. Taip AVNT įgytų galimybę vertinti ne tik formalius turto vertinimo ataskaitų kriterijus, bet ir vertės nustatymo atitiktį Turto ir verslo vertinimo metodikai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos inf.
Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų darbuotojai kartu su Lietuvos advokatais ir antstoliais spalio 23 dieną teiks nemokamas teisines konsultacijas.

Vadovaujantis paskutinėmis su COVID-19 plitimu susijusiomis rekomendacijomis ir kad būtų apsaugoti ne tik konsultacijas teikiantys Lietuvos teismų darbuotojai, bet ir besikreipiantys pagalbos žmonės, nemokamos teisinės konsultacijos bus teikiamos nuotoliniu būdu – Lietuvos teismų nurodytais telefonais.

Nemokamos teisinės konsultacijos „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“ vyks spalio 23 dieną nuo 9.00 iki 15.00 val. Numatoma, kad vienos konsultacijos telefonu laikas truktų iki 15 min. Be išankstinės registracijos nurodytais telefonais Lietuvos gyventojai galės skambinti ir jiems bus suteikiama informacija pagal teismų kompetenciją. Esant poreikiui, skambinančiajam bus rekomenduojama kreiptis į renginio partnerius – Lietuvos antstolius ir advokatus.

Kauno apylinkės teismo konsultantų – teisėjo padėjėjų telefonai:

KAUNO RŪMUOSE:

Civilinės teisės klausimais tel.: 8 37 321 567, 8 37 244 504, 8 37 321 565;

Baudžiamosios teisės klausimais tel.: 8 37 466 291, 8 37 466 291, 8 37 466 312, 8 37 466 219, 8 37 466 203;

 

KAIŠIADORIŲ RŪMUOSE:

Baudžiamosios teisės klausimais tel. 8 346 20605

Civilinės ir baudžiamosios teisės klausimais tel. 8 346 51 993

KĖDAINIŲ RŪMUOSE:

Civilinės ir baudžiamosios teisės klausimais tel. 8 347 54348, 8 347 20201

Civilinės teisės klausimai tel. 8 347 54313

JONAVOS RŪMUOSE:

Civilinės teisės klausimais tel.: 8 349 51067, 8 349 51067, 8 349 51067

Baudžiamosios teisės klausimais tel. 8 349 61077

Ne vienus metus organizuojamos nemokamos teisinės konsultacijos „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“ sulaukia didelio gyventojų aktyvumo. Jų metu profesionalūs teisininkai pataria, kaip apginti savo teises, kokių dokumentų reikia teismui, ką daro teisėjas, antstolis ar advokatas.

„Šiemet norėtumėme visuomenei suteikti profesionalų informaciją ne tik apie ginčus, kylančius dėl darbo santykių, turto paveldėjimo, santuokos nutraukimo ar šiuo metu sparčiai populiarėjančią mediaciją, kuri yra vienas iš taikaus ginčų sprendimo būdų, bet ir apie per Lietuvos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt teikiamas paslaugas“, – sako renginį inicijuojančios Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorė Natalija Kaminskienė.

Praėjusiais metais portale e.teismas.lt užsiregistravo daugiau kaip 14 tūkstančių naujų vartotojų, o 2019 m. pabaigoje šio portalo paslaugų vartotojų skaičius siekė daugiau kaip 68 tūkstančius. Per praėjusius metus naudojantis portalu e.teismas.lt buvo pasirašyta daugiau nei 3,7 mln. elektroninių procesinių dokumentų. Be to, šiais metais karantino laikotarpiu daugiau kaip 86 proc. visų civilinių ir administracinių bylų buvo pateikta per portalą e.teismas.lt.

 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams, taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.

Taryboje nuspręsta 2021 m. Lietuvos žvejams leisti sugauti 2848 t  centrinio baseino strimelių, tai yra 36 proc. mažiau nei 2020 m., tačiau Taryba įsiklausė į Lietuvos ir kitų šalių siekį padidinti šprotų žvejybos galimybes 6 proc., taigi šprotų bus leista sugauti 13 996 t. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. (kitąmet galės būti sužvejoti 1464 vienetai).

„Pasisakėme už didesnes šprotų žvejybos kvotas nei siūlė Europos Komisija. Po ilgų, iki vėlyvos nakties užsitęsusių diskusijų pavyko susitarti dėl maksimalaus moksliškai pagrįsto didinimo. Laikomės pozicijos, kad žvejybos galimybių mažinimas daugiau nei trečdaliu, kaip nutiko centrinių strimelių atžvilgiu, yra nepriimtinas. Todėl kartu su Latvijos kolegomis pateikėme politinę deklaraciją, kuria raginame susitarti dėl galimų saugiklių, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – teigia Lietuvai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad Lietuva visų derybų metu pasisakė už nuoseklų mokslinių rekomendacijų taikymą ir prieš didelius žvejybos galimybių svyravimus.

„Būtina atsižvelgti ir į socialines – ekonomines pasekmes bei siekti išlaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą. Esame žvejojanti tauta ir siekiame tokia likti, todėl šiandien mums tenka ypač sunki užduotis siekti balanso tarp griežtos išteklių apsaugos ir sektoriaus išsaugojimo“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Siekiant atkurti kritinės būklės rytinių menkių išteklius ir toliau bus draudžiama tikslinė jų žvejyba 25 ir 26 pakvadračiuose, į kuriuos patenka ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenys. Lietuvai skirta 33 t rytinių menkių priegaudos kvota (70 proc. mažiau nei 2020 metams nustatyta priegaudos kvota) žvejojant kitų rūšių žuvis.

Norėdama palaikyti sektoriaus gyvybingumą, Lietuva Tarybos posėdžio metu pasiūlė pradėti diskusijas dėl kitų rūšių žvejybos alternatyvų. „Baltijos jūros ekosistema dėl įvairių faktorių keičiasi, todėl turime veikti lanksčiai ir sudaryti visas sąlygas žvejoti gausėjančias, bet iki šiol nenaudotas žuvų rūšis“, – mano E. Gustas.

Patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos  „Nuo ūkio iki stalo“

Taryba patvirtino pirmininkaujančios Vokietijos parengtas išvadas dėl vieno iš Žaliojo kurso kertinių elementų – strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje pabrėžiama, kad siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. reikia sukurti tvarią, integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos politiką.  Išvadose atspindėtas Tarybos požiūris.

Anot žemės ūkio viceministro E. Gusto, siekiant strategijos tikslų turi prisidėti visos susijusios sritys, nepaliekant to vien tik žemdirbiams.

„Svarbu, kad nustatant tikslus kiekvienai valstybei būtų tinkamai atsižvelgta į jų individualią situaciją, atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, sprendžiami ne tik aplinkos ir klimato iššūkiai, bet didinama ir žemės ūkio gamyba bei kaimo gyvybingumas. Daugėjant reikalavimų gamintojams turi būti užtikrinamos adekvačios paskatos, lygios konkurencinės sąlygas konkuruojant su produkcija iš trečiųjų šalių“, – pažymėjo viceministras.

Dvi dienas vykstančioje Taryboje siekiama patvirtinti bendrąjį požiūrį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo, įgalinant pirmininkaujančią Vokietiją derybas tęsti su Europos Parlamentu. Pirmadienį aptarti likę neišspręsti klausimai, tarp jų – žalioji architektūra, privalomųjų sąlygų reikalavimai, tiesioginės paramos perskirstymo aspektai, susietoji parama. Derybos bus tęsiamos antradienį.

Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20201019-agriculture-and-fisheries-council-october-2020

Skaityti toliau

Greitos naujienos

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m., tai 639 mln. Eur daugiau.

Didelė papildomų lėšų dalis – 107,2 mln. Eur – numatoma pedagogų, mokslininkų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Iš jų 78,8 mln. Eur skiriama nuo šio rugsėjo 1 d. padidintiems mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams mokėti.

„Finansinės priemonės nukreiptos į svarbiausią tikslą – stiprinti vaikų ugdymo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir inovacijų plėtrą. Tai pasiekti galime gerinant mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kurios apima ir darbo užmokestį. Biudžeto projektu taip pat siekiame plėsti vaikų užimtumą neformaliajame švietime, skatinti visuomenei skirtus fizinio aktyvumo projektus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Siekiant didinti mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, numatoma panaikinti pareiginės algos koeficientų intervalus nuo 2021 m. sausio 1 d. Tam suplanuota 18 mln. Eur.

Baziniam atlyginimų dydžiui, minimaliajai mėnesinei algai bei mažiausiems biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientams padidinti kitąmet numatyta 10,3 mln. Eur.

Dar daugiau dėmesio 2021 m. bus skirta neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitąmet numatyta 17 mln. Eur, arba 5 mln. Eur daugiau nei šiemet. Kultūros paso paslaugoms finansuoti suplanuota 4 mln. Eur, šiemet tam buvo skirta 3,5 mln. Eur.

Mokslo ir studijų reikmėms 2021 m. papildomai numatyta 19,3 mln. Eur, dalis jų teks nuo šių mokslo metų pradžios dvigubai (nuo 126,75 Eur iki 253,5 Eur) padidintoms socialinėms stipendijoms mokėti. Toliau bus plėtojamos galimybės didinti aukštojo mokslo prieinamumą studijuojant valstybės lėšomis. Bakalauro studijoms papildomai skirta 12 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti numatyta skirti 494,5 mln. Eur. Šios lėšos apima švietimo ir mokslo projektus: investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijos ir moksliniai tyrimai, prisidedantys prie ekonomikos plėtros. Iš šios sumos didžiausia dalis – 369,8 mln. Eur – teks mokslui ir studijoms, 64,6 mln. Eur – profesinio mokymo sektoriui, 60,1 mln. Eur – bendrojo ugdymo sektoriui.

Sporto srityje daugiau kaip penktadaliu auga lėšos fizinio aktyvumo projektus finansuojančiam Sporto rėmimo fondui – nuo 17 mln. Eur iki 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio investicinio fondo veiklos. „Trijų jūrų iniciatyva“ siekiama moderniomis transporto, energetikos ir skaitmeninėmis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus.

Susitikimo metu V. Šapoka sakė, jog Lietuvai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

„Labai svarbu plėtoti pažangią ekonomiką, didinant ekonominį vientisumą. COVID-19 pandemijos protrūkis parodė, kad bendri tarptautiniai sprendimai mažina ekonominį pandemijos poveikį kiekvienai šaliai. Šis sprendimas suteikia išskirtines galimybes Lietuvai dalyvauti ambicingame projekte“, – forumo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministras pabrėžė, jog šis fondas bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

„Trijų jūrų iniciatyva“ – Centrinės ir Rytų Europos ES valstybių vadovų lygmens politinė platforma, kurios tikslas – įgyvendinant strateginės reikšmės infrastruktūrinius projektus, išplėsti regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto ir skaitmenizavimo srityse ir sumažinti regiono šalių socialinius – ekonominius skirtumus, lyginant su Vakarų Europa.

Šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių: išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Svarbiausi partneriai –  Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, Rail Baltica, Via Baltica, Vikingo) mūsų šaliai bei regionui strateginės reikšmės projektai, kurių įgyvendinimui bendromis jėgomis siekiama politinės ir finansinės paramos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministerija

Paskelbta

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui.

„Netekome vokalo deimanto, labai ryškiai spindėjusio Lietuvos ir garsiausiose pasaulio operos scenose. Tai buvo išskirtinio balso, talento ir charizmos artistas. Vaclovo Daunoro sukurti vaidmenys – tai kūrybingos ir itin įtaigios solisto transformacijos, nesikartojančio artistiškumo liudijimai, kuriuos valdė begalinis vaidmens troškimas, noras operoje išgyventi dar vieną gyvenimą, kuriuo patikėtų publika. Sukauptomis vokalo meno žiniomis jis dosniai dalijosi su jaunaisiais kolegomis. Vaclovo Daunoro pasiekimai ir nuopelnai yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis“, – sako ministras M. Kvietkauskas.

Fotografijoje – Vaclovas Daunoras Mefistofelio vaidmenyje (Charles Gounod opera „Faustas“). Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo (publikuota svetainėje www.menufaktura.lt)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų kraštovaizdžių Europoje apsaugai, tvarkymui ir planavimui.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 m. spalio 3 d., ir tai buvo savalaikis žingsnis įtvirtinant kraštovaizdžio sampratą, jo vertės ir kokybės svarbą. Mat tuo laiku kaip tik buvo rengiami svarbūs strateginiai dokumentai – šalies bendrasis planas, Darnaus vystymosi strategija. Europos kraštovaizdžio konvencijos dėka buvo įteisinta nacionalinė kraštovaizdžio politika.

Ją įgyvendinant per pastarąjį dvidešimtmetį atlikta nemažai svarbių darbų: parengta kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų išskyrimui skirta mokslinė studija su didžiule duomenų baze, patvirtintas Želdynų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, baigti rengti valstybinių parkų ir rezervatų tvarkymo planai, saugomose teritorijose įsteigti lankytojų centrai ir t. t.

Dabar jau laukia nauji iššūkiai, nes baigiamas rengti naujas šalies bendrasis planas, prasideda naujas Europos Sąjungos paramos laikotarpis. Naujus poreikius išryškina ir pasaulinė pandemija.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 2 min

Nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų...

Greitos naujienosprieš 15 min

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių...

Greitos naujienosprieš 1 val

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3...

Greitos naujienosprieš 2 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio...

Greitos naujienosprieš 3 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome vokalo deimanto, labai...

Greitos naujienosprieš 3 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų...

Sportasprieš 5 val

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę įsigyti...

COVIDprieš 6 val

A. Veryga: siekiant mažinti koronaviruso plitimą, svarstoma ilginti moksleivių atostogas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad siekiant mažinti koronaviruso plitimą svarstoma savaite ilginti moksleivių rudens atostogas. „Artėjant moksleivių atostogoms,...

COVIDprieš 6 val

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, visi – Kauno apskrityje

Mirė dar trys koronavirusu sirgę asmenys, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė. Pasak jos, visi mirusieji – Kauno...

Rajonasprieš 16 val

Mažylių džiaugsmui – nauja aikštelė

Mažiesiems Akademijos gyventojams atsivėrė dar viena spalvinga žaidimų erdvė. Dabar miestelyje yra keturios vaikų žaidimų aikštelės. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis...

Greitos naujienosprieš 17 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 18 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 19 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 20 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 20 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi