Connect with us

Miestas

Vieno seniausio Kauno pastato istorija: nuo vienuolyno iki ligoninės

Paskelbta

Kauno kunigaikščių rūmais vadinamas namas, esantis Muitinės gatvėje, yra viena svarbiausių miesto vietų. XVI a. čia lankėsi Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai, o vėliau šie namai virto ligonine. Dėl savo unikalios statybos ir puošybos elementų, pastatas jau seniai traukė istorikų akį, o pastarąjį dešimtmetį, Vilniaus Dailės Akademijos Kauno skyrius užsiima aktyvia jo renovacija. Skaitydami šį straipsnį, sužinosite unikalią šios vietos istoriją ir jos svarbą šiandien.

Karališka rezidencija, okupacija ir gydymo namai

Manoma, kad Muitinės g. 2 pažymėtas namas buvo pastatytas XV amžiuje. Iš jo geografinės padėties (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryža), istorikai daro išvadą, kad šis statinys anuomet buvo viena svarbiausių vietų visame mieste. 1994 m. jame rasti renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie yra unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jie liudija, kad šioje vietoje anuomet buvo karališka rezidencija. XIX a. istoriniai šaltiniai užsimena, kad galimai šiame pastate, 1562 m. Kaune Žygimantas Augustas priiminėjo Suomijos kunigaikštį Joną Vazą (vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III). Rašytiniuose šaltiniuose šis namas pirmą kartą paminėtas 1589m. O XVII a. tai buvo B. Ravos, miesto magistranto nario, namas. Ši vieta dažnai siejama su šalia pastatyta Marijos bažnyčia bei tuometiniu Pranciškonų vienuolynu. XVII a. pabaigoje čia taip pat buvo įsikūręs Kauno pavieto bajorų teismas. Istorikai spėlioja, kad šis pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė. Be viso to, per savo ilgą istoriją, šis statinys buvo paverstas gyvenamuoju namu, muitine, policijos nuovada bei ligonine. 

Buvę kunigaikščių rūmai atskleidžia XVI a. gotikinio stiliaus subtilybes. Muitinės gatvėje esantys pastatai, tarp kurių ir šis, buvo apgriauti Napoleono invazijos metu. XIX a. pirmoje pusėje, šioje vietoje buvo įsikūrusi Kauno muitinė. Galbūt dėl to gatvė, kurioje yra šis statinys net ir šiandien vadinama Muitinės vardu. Rusijos okupacijos metu, iki tol buvę vienuolynu, namai buvo uždaryti. Bažnyčia atitinkamai paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės, tačiau 1862 m. ši namų dalis buvo apleista, o po 8 metų nugriauta. 

Rimtesni restauracijos darbai prasidėjo XIX a., kai pastatas tapo ligonine. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tai yra seniausia Kauno miesto ligoninė. Kai kurios vienuolyno sienos buvo rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis, o baroko stiliaus fasadai buvo sunaikinti. Nuo to laiko ligoninės išplanavimas šiame name yra išlikęs iki šiol. Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora, nors viduje yra išlikusių senovinių rūsių. Taip pat, sovietmečiu, čia buvo įkurta psichiatrijos ligoninė.

Šviesus pastato likimas šiandien

2006 m. šis namas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno institutui. Valdytojo iniciatyva ir lėšomis buvo pradėti pastato fasado restauravimo darbai (tinko paviršiaus restauravimas, sunykusių vertingų elementų atstatymas). Restauravimui naudojamos rankų darbo, istorinį laikotarpį atitinkančios plytos. Tvarkymo darbų metu atidengtos XV – XVI a. langų nišos, arkos ir kiti namo elementai, buvusiose vietose atkuriami fasadų bareljefai (pagamintos replikos), baigtas tvoros su puošybiniais elementais restauravimas. Pastato statyboje randama skirtingų laikmečių elementų. Restauratoriai valo XIX a. sukurtus likučius ir ieško senosios autentikos. Daugumoje vidinių namo erdvių teko skusti žalias ligoninės sienas, ieškoti arkų ir senųjų angų. Taip pat keitėsi ir langų struktūra. Kai Kunigaikščių rūmuose buvo įrengiama miesto ligoninė, atsirado nemažai XVI a. nebūdingų pertvarų, kurios  pašalintos. Restauratoriai dirba taip, kad pastatas būtų kuo labiau autentiškas. Toks, koks jis turėjo būti XV a., tad naudojamas to laikotarpio dekoras. Statinio fasadas dengtas raudonomis plytomis. Iš juodų plytų taip pat susideda rombų kompozicija. Stogas nebuvo keičiamas, nors ir neatitinka gotikinių standartų. kadangi nėra išlikusių fotografijų, neįmanoma atkurti, kaip šis namas atrodė prieš 5 amžius.

VDA planuoja atverti galerijos duris menininkams jau šį rudenį. Vėliau liks tik įrengimo darbai, po kurių pastatas bus pilnai restauruotas, tad 2021 m. liepos mėnesį numatoma baigti paskutinius rekonstrukcijos darbus. 

Čia bus menininkų iš visos Lietuvos ir ne tik erdvė. Pirmajame statinio aukšte įsikurs VDA galerija. Rūsiuose bus įrengta kavinė. Antrame pastato aukšte numatyta įkurdinti akademijos administraciją. Namo dalyje, kuri buvo pristatyta XIX a. įsikurs menininkai. Čia apsistos ir iš kitų šalių atvykę akademijoje reziduojantys kūrėjai. Taip pat bus vietos ir dirbtuvėms. Jau veikia biblioteka.

Projekto išlaidų suma siekia daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiau nei pusę jų remia ES, tačiau prisideda ir Valstybės investicijų programos, Kauno miesto savivaldybė, taip pat dalis pinigų yra iš VDA paimtos paskolos. Šiuo metu, dalis VDA Kauno skyriaus paskaitų vyksta Sladkevičiaus gatvėje. Tai menų laboratorija, kurią akadema planuoja parduoti, kad galėtų padengti likusias restauracijos išlaidas. 

Skaityti toliau

Miestas

Istorinė diena Kaune: pasirašytos „Mokslo salos“ ir stadiono statybų sutartys

Paskelbta

Oficialu: Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, o S. Dariaus ir S. Girėno stadione atnaujinamos statybos. Šį trečiadienį pasirašytos stadiono bei mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartys. Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog 32 mln. ir 24,3 mln. eurų vertės projektus įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Vienus didžiausių Kauno projektų planuojama baigti 2022 metais.

Naujas įrašas miesto istorijoje

„Šių projektų įgyvendinimas priminė bėgimą su kliūtimis, tačiau visi barjerai sėkmingai įveikti. Dabar į praeitį nesigręžiojame – žiūrime tik pirmyn ir esame tvirtai pasiryžę tiek stadiono, tiek mokslo muziejaus statybas užbaigti iki galo. Šie du projektai žymi labai svarbų kokybinį lūžį Kauno istorijoje. Tikime, kad juos įmanoma įgyvendinti 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Turime tvirtą Vyriausybės ir Premjero Sauliaus Skvernelio paramą, tad jaučiamės kur kas užtikrinčiau ir ramiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, Kauno augimas ir modernėjimas neatsiejamas nuo čia kylančių ir atsinaujinančių objektų. Virsmas šiuolaikiniu ir inovatyviu miestu, sukuriant unikalias erdves mokslo populiarinimui, naujoms sporto ir kultūros aukštumoms, nebūtų galimas be svarios pagalbos iš įvairių finansinių šaltinių.

Skaičiuojama, kad bendra investicijų vertė į kauniečiams ir miesto svečiams reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų. Tarp didžiausių Kaune įgyvendinamų projektų – Kauno sporto halės rekonstrukcija, tilto į Nemuno salą statybos, Aleksoto inovacijų pramonės parko infrastruktūros sukūrimas, Vandens sporto centro Nemuno saloje bei naujosios ledo arenos šalia „Girstučio“ statybos, kompleksinis Ąžuolyno parko atnaujinimas.

„Stadione darbus pradedame iš karto po sutarties pasirašymo. Kalbant apie mokslo muziejų, mums reikės apie 2 mėnesių paruošti darbo projektą, su kuriuo iškart startuosime ir Nemuno saloje“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Rangovo atstovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė pajėgi įgyvendinti abu objektus savo jėgomis. Atlikdama darbus, „Autokausta“ retai naudojasi subrangovų paslaugomis.

„Turime apie 350 sunkiosios technikos vienetų, savo betono mazgus, metalo konstrukcijų gamyklą, asfalto fabriką, šimtus darbuotojų bei puikius inžinierius. Jeigu kojos nepakiš virusas, visiškai realu tiek stadioną, tiek mokslo muziejų užbaigti statyti laiku – 2022 metais. Suprantame šių statinių svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, todėl dėsime visas pastangas“, – patikino J. Kriaučiūnas.

Išsiskirs unikaliu akcentu

Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.

Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu puikiai integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.

Pasak ekspertų, tai bus unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu ir tikra puošmena taps pasvirusi 21 metro skersmens „disko“ konstrukcija, „pakibsianti“ virš įėjimo į muziejų. Jo viduje – nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės. Šiuolaikiškame muziejuje taip pat įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.

Šiuo metu rengiami „Mokslo salos“ erdves užpildysiančios ekspozicijos pirkimo dokumentai. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.

Tai, jog projektas bus įgyvendintas, liudija ne tik šį pavasarį užsitikrintas finansavimas, bet ir atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau nutiesta didžioji dalis požeminių komunikacijų, atlikta trečdalis Karaliaus Mindaugo prospektą ir salą sujungsiančio naujo tilto statybos darbų. Aplink tvarkomos prieigos, miestas ruošiasi ir paties Nemuno salos parko rekonstrukcijai.

Statybų pauzė nenuėjo veltui

„Šie metai Lietuvai ir pasauliui pateikė sudėtingų išbandymų, tapome savotiškais pandemijos įkaitais. Vis dėlto Kauno ambicijos išliko tokios pat tvirtos ir tikslai nė kiek nesumenko. Jie svarbūs kiekvienam kauniečiui, o taip pat ir visos šalies gyventojams. Drauge su komanda siekėme, kad ši sutarčių pasirašymo diena ateitų kuo greičiau“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Trečiadienį taip pat pasirašyta 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangos darbų sutartis. Visai Lietuvai ir ypač Kaunui svarbų stadioną ketinama pabaigti statyti per pusantrų metų.

Stadiono statybos praėjusių metų pabaigoje buvo trumpam patekusios į aklavietę. Sausį Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri dėl finansinių problemų nesugebėjo atsiskaityti su subrangovais bei darbuotojais. Po to užsisukę ginčai teisme kainavo keletą mėnesių brangaus laiko.

„Tuo metu nesėdėjome sudėję rankų. Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką“, – apie nelengvą periodą kalbėjo V. Šiliauskas.

Turkams pasitraukus iš stadiono statybų, architektams buvo iškelta užduotis peržiūrėti ir atnaujinti projektą. Per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai jis buvo parengtas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: pakito apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų standartai, patobulinta visų stadione numatytų ekranų raiška. Per trejus metus neišvengiamai keitėsi ir statybos darbų kaštai.

Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione greta sporto renginių vyks ir grandioziniai koncertai. Tam reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį energijos šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose. Po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui.

Dalis darbų – jau atlikta

Iki praėjusių metų žiemos stadione dirbusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ spėjo atlikti nemažą dalį darbų. Buvusių teniso kortų vietoje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su lietaus kanalizacija, drenažu, vandentiekiu, siurbline bei naftos gaudyklėmis.

„Turkijos statytojai kartu su subrangovais demontavo susidėvėjusius elementus – gelžbetonines tribūnas, apšvietimo stulpus, švieslentę. Taip pat pastatė VIP tribūną“, – jau atliktus darbus vardijo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Po rekonstrukcijos stadiono tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir darniai įsiliesianti į bendrą aplinką Ąžuolyno fone. Stadione bus paklota moderni šildoma danga, atitinkanti aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Dariaus ir S. Girėno stadionas yra ryškiausias akcentas bendroje kompleksiškoje miesto vizijoje. Šiuo metu greta atgimsta legendinė sporto halė, ženkliai pasikeis ir visa Sporto gatvės aikštė drauge su stadiono bei halės prieigomis, vyksta Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcija. Miestas ruošiasi ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, taip pat netruks ateiti eilė darbams Dainų slėnyje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Ryškėja lietuviškojo Silicio slėnio kontūrai: Aleksoto inovacijų pramonės parke – pats darbų įkarštis

Paskelbta

Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atidaromas į Kauno LEZ vedantis magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas

Paskelbta

Šiandien šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru. Šventiniame atidaryme dalyvauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kauno laisvajai ekonominei zonai šiandien – ypatinga diena. Atidaromas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas iš esmės keičia pagrindinę transporto arteriją, vedančią į Lietuvai svarbų pramonės ir ekonomikos centrą. Viaduko projektas buvo lauktas daugiau nei 10 metų, tik šiai Vyriausybei pavyko jį įgyvendinti. Praėjusią vasarą prasidėjusios statybos per metus pasiekė finišą“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Viadukas užtikrins sklandų patekimą į Kauno LEZ ir patogias jungtis su greta esančiais magistraliniais keliais (A1 ir A6) – Kauno, Daugpilio, Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis. Tai padidins transporto srautų pralaidumą ir sumažins kamščius, kurie šiuo metu trunka iki 2 val. Eismo sąlygos pagerės 3000 Kauno LEZ įmonių darbuotojų ir 3000 Ramučių bendruomenės žmonių bei 8000 krovininių automobilių, kasdien važiuojančių per šią teritoriją.

Itin svarbu, kad viadukas padidins eismo saugą. Vietoj anksčiau buvusių vieno lygio sankryžų ir nesaugių kairinių posūkių dabar įrengtas viadukas, į kurį patenkama saugiais jungiamaisiais keliais. Užtikrintas susisiekimas dviračių takais, pagerės susisiekimas viešuoju transportu.

Susisiekimą su Kauno LEZ gerins tolimesni darbai – bus toliau modernizuojama magistralė A6, numatomos naujos transporto jungtys tarp Kauno LEZ ir šalia esančios Ramučių gyvenvietės.

Taip pat planuojama pagerinti Kauno LEZ pasiekiamumą geležinkeliais. Į Kauno LEZ bus nutiesta apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka, kurią numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau susisiekimo galimybių suteiks ir netoliese esantis Kauno oro uostas.

Siekdama prisidėti prie ekonomikos skatinimo, Susisiekimo ministerija ir toliau daug dėmesio skirs transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis.

„Kauno LEZ linkime sėkmės ir stengsimės visapusiškai prisidėti, kad čia klestėtų verslas bei didėtų patrauklumas naujiems investuotojams, kuriantiems darbo vietas“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi