Kauniečiams redakcijaMiestasVieno seniausio Kauno pastato istorija: nuo vienuolyno iki ligoninės

Kauno kunigaikščių rūmais vadinamas namas, esantis Muitinės gatvėje, yra viena svarbiausių miesto vietų. XVI a. čia lankėsi Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai, o vėliau šie namai virto ligonine. Dėl savo unikalios statybos ir puošybos elementų, pastatas jau seniai traukė istorikų akį, o pastarąjį dešimtmetį, Vilniaus Dailės Akademijos Kauno skyrius užsiima aktyvia jo renovacija. Skaitydami šį straipsnį, sužinosite unikalią šios vietos istoriją ir jos svarbą šiandien. Karališka rezidencija, okupacija ir gydymo namai Manoma, kad Muitinės...
Edvardas Vyšniauskas Edvardas Vyšniauskas2020 10 vasario

Kauno kunigaikščių rūmais vadinamas namas, esantis Muitinės gatvėje, yra viena svarbiausių miesto vietų. XVI a. čia lankėsi Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai, o vėliau šie namai virto ligonine. Dėl savo unikalios statybos ir puošybos elementų, pastatas jau seniai traukė istorikų akį, o pastarąjį dešimtmetį, Vilniaus Dailės Akademijos Kauno skyrius užsiima aktyvia jo renovacija. Skaitydami šį straipsnį, sužinosite unikalią šios vietos istoriją ir jos svarbą šiandien.

Karališka rezidencija, okupacija ir gydymo namai

Manoma, kad Muitinės g. 2 pažymėtas namas buvo pastatytas XV amžiuje. Iš jo geografinės padėties (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryža), istorikai daro išvadą, kad šis statinys anuomet buvo viena svarbiausių vietų visame mieste. 1994 m. jame rasti renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie yra unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jie liudija, kad šioje vietoje anuomet buvo karališka rezidencija. XIX a. istoriniai šaltiniai užsimena, kad galimai šiame pastate, 1562 m. Kaune Žygimantas Augustas priiminėjo Suomijos kunigaikštį Joną Vazą (vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III). Rašytiniuose šaltiniuose šis namas pirmą kartą paminėtas 1589m. O XVII a. tai buvo B. Ravos, miesto magistranto nario, namas. Ši vieta dažnai siejama su šalia pastatyta Marijos bažnyčia bei tuometiniu Pranciškonų vienuolynu. XVII a. pabaigoje čia taip pat buvo įsikūręs Kauno pavieto bajorų teismas. Istorikai spėlioja, kad šis pastatas galėjo būti pirmoji Kauno rotušė. Be viso to, per savo ilgą istoriją, šis statinys buvo paverstas gyvenamuoju namu, muitine, policijos nuovada bei ligonine. 

Buvę kunigaikščių rūmai atskleidžia XVI a. gotikinio stiliaus subtilybes. Muitinės gatvėje esantys pastatai, tarp kurių ir šis, buvo apgriauti Napoleono invazijos metu. XIX a. pirmoje pusėje, šioje vietoje buvo įsikūrusi Kauno muitinė. Galbūt dėl to gatvė, kurioje yra šis statinys net ir šiandien vadinama Muitinės vardu. Rusijos okupacijos metu, iki tol buvę vienuolynu, namai buvo uždaryti. Bažnyčia atitinkamai paversta Ortodoksų cerkve. Vienuolyno pastatai buvo naudojami Rusijos policijos ir kariuomenės, tačiau 1862 m. ši namų dalis buvo apleista, o po 8 metų nugriauta. 

Rimtesni restauracijos darbai prasidėjo XIX a., kai pastatas tapo ligonine. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, o ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tai yra seniausia Kauno miesto ligoninė. Kai kurios vienuolyno sienos buvo rekonstruotos ir tapo naujai įkurtos ligoninės sienomis, o baroko stiliaus fasadai buvo sunaikinti. Nuo to laiko ligoninės išplanavimas šiame name yra išlikęs iki šiol. Iš senojo vienuolyno pastato išliko tik vartai ir tvora, nors viduje yra išlikusių senovinių rūsių. Taip pat, sovietmečiu, čia buvo įkurta psichiatrijos ligoninė.

Šviesus pastato likimas šiandien

2006 m. šis namas perduotas Vilniaus dailės Akademijos Kauno institutui. Valdytojo iniciatyva ir lėšomis buvo pradėti pastato fasado restauravimo darbai (tinko paviršiaus restauravimas, sunykusių vertingų elementų atstatymas). Restauravimui naudojamos rankų darbo, istorinį laikotarpį atitinkančios plytos. Tvarkymo darbų metu atidengtos XV – XVI a. langų nišos, arkos ir kiti namo elementai, buvusiose vietose atkuriami fasadų bareljefai (pagamintos replikos), baigtas tvoros su puošybiniais elementais restauravimas. Pastato statyboje randama skirtingų laikmečių elementų. Restauratoriai valo XIX a. sukurtus likučius ir ieško senosios autentikos. Daugumoje vidinių namo erdvių teko skusti žalias ligoninės sienas, ieškoti arkų ir senųjų angų. Taip pat keitėsi ir langų struktūra. Kai Kunigaikščių rūmuose buvo įrengiama miesto ligoninė, atsirado nemažai XVI a. nebūdingų pertvarų, kurios  pašalintos. Restauratoriai dirba taip, kad pastatas būtų kuo labiau autentiškas. Toks, koks jis turėjo būti XV a., tad naudojamas to laikotarpio dekoras. Statinio fasadas dengtas raudonomis plytomis. Iš juodų plytų taip pat susideda rombų kompozicija. Stogas nebuvo keičiamas, nors ir neatitinka gotikinių standartų. kadangi nėra išlikusių fotografijų, neįmanoma atkurti, kaip šis namas atrodė prieš 5 amžius.

VDA planuoja atverti galerijos duris menininkams jau šį rudenį. Vėliau liks tik įrengimo darbai, po kurių pastatas bus pilnai restauruotas, tad 2021 m. liepos mėnesį numatoma baigti paskutinius rekonstrukcijos darbus. 

Čia bus menininkų iš visos Lietuvos ir ne tik erdvė. Pirmajame statinio aukšte įsikurs VDA galerija. Rūsiuose bus įrengta kavinė. Antrame pastato aukšte numatyta įkurdinti akademijos administraciją. Namo dalyje, kuri buvo pristatyta XIX a. įsikurs menininkai. Čia apsistos ir iš kitų šalių atvykę akademijoje reziduojantys kūrėjai. Taip pat bus vietos ir dirbtuvėms. Jau veikia biblioteka.

Projekto išlaidų suma siekia daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiau nei pusę jų remia ES, tačiau prisideda ir Valstybės investicijų programos, Kauno miesto savivaldybė, taip pat dalis pinigų yra iš VDA paimtos paskolos. Šiuo metu, dalis VDA Kauno skyriaus paskaitų vyksta Sladkevičiaus gatvėje. Tai menų laboratorija, kurią akadema planuoja parduoti, kad galėtų padengti likusias restauracijos išlaidas. 

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up