Greitos naujienos

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

0

2021 03 05

Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas – tai Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurią penktadienį socialiniams partneriams pristatė Aplinkos ministerija.

Minties apie politinės valios svarbą autorius – VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Egidijus Rimkus, kurio žodžiais, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pavyzdys ir lyderystė yra kritiškai svarbūs visam pasauliui, kad galėtume išvengti dar didesnės klimato krizės. „Manau, Lietuva jaučiasi visaverte ES nare, gebančia priimti svarbius sprendimus ir įsipareigojimus, o ne kaip kampininke, laukiančia šeimininko nurodymų“, – komentuodamas darbotvarkės turinį sakė VU profesorius.

Egidijus Rimkus atkreipė dėmesį į paplitusią nuostatą, kad Lietuva esanti maža šalis, todėl jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai nepastebimi globalių emisijų fone. „Ir tai yra tai absoliuti tiesa. Netgi visos Europos perėjimas prie nulinių emisijų iš esmės nepakeis pasaulio situacijos. Tačiau būtent Europa ir europiečiai savo veiksmais ir pasirinkimais kol kas vis dar turi galią ekonominiais svertais priversti eiti tuo pačiu keliu ir visus kitus“, – teigė Egidijus Rimkus.

Nors VU mokslininkas vietomis klimato kaitos darbotvarkėje pasigedo dar ambicingesnių tikslų, iš esmės ją laiko „puikiu planu“. „Tik dar lieka klausimas, kaip įstatymais užtikrinti, kad planas būtų valstybės prioritetas, kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai ateityje keistųsi mažai, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo valdžios kaitos“, – palinkėjo VU klimatologas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė atkreipė dėmesį į darbotvarkėje nurodomą kontekstą, kai patys nespręsdami klimato krizės atsiliksime nuo kitų. „Tačiau spręsdami krizę sukursime sąlygas geresnei aplinkai, ekonomikai, sveikatai“, – teigė ji.

Puma – ar tai geriausias sportinių produktų prekės ženklas?

Savo ruožtu reflektuodamas darbotvarkę Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius patvirtino: dauguma verslų europinį Žaliąjį kursą sprendžiant klimato krizę vertina kaip galimybę. „Lietuva turės būti labai aktyvi dalyvė. Pritardamas numatantiems tikslams, raginu jų siekti jau šiandien“, – teigė Martynas Nagevičius.

Pristatydama nacionalinę darbotvarkę visuomenei, viceministrė Gintarė Krušnienė pabrėžė, kad kelti ŠESD mažinimo ambicijas ir stumtis priekin verčia ir ilgalaikis konkurencingumas,  ir nacionalinis interesas. „Esame iškastinio kuro produktus importuojanti šalis – savo reikmėms atsigabename iškastinio kuro už pustrečio milijardo eurų per metus. Per artimiausią dešimtmetį šios Vyriausybės iškeltas tikslas pusę elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, taip pat vietinių biodegalų ir biometano plėtra, be abejonės, bent dalį tų pinigų paliks mūsų ekonomikoje. Todėl tai yra naudinga mūsų valstybei“, – sakė ji.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, viceministrės teigimu, – tai kur kas daugiau nei solidarumas su pasauliu ir atsiskaitymas už įpareigojimus Europos Sąjungai. „Darbotvarkėje keliami tikslai ieškant klimato krizės sprendimų kviečia susitelkti mokslininkams, verslui ir visuomenei. Ambicinga klimato politika tikrai nekelia prielaidų, kad mes negaminsime maisto, kad nejudėsime ir nevairuosime, ar kitaip nors apribosime esminius poreikius, tačiau turime ieškoti švarių technologijų tiems poreikiams patenkinti“, – aiškino Gintarė Krušnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies ambicijos ES masteliu yra vidutinės, todėl vis tiek kliausimės dar turtingesnėmis ES šalimis, kurios siekdamos dar didesnių tikslų turės investuoti į žaliąsias inovacijas. „Tad norint išlikti konkurencingiems ir augantiems, mūsų verslams reikės ieškoti savo nišų pritaikant ir plėtojant žaliąsias technologijas“, – teigė aplinkos viceministrė.

Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m.

Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui, kuris iki kovo 9 d. pateiktas viešajai konsultacijai.

 

 

 

 

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Greitos naujienos