Connect with us

Greitos naujienos

Verslui reikėtų pagalvoti, kaip adaptuotis prie naujos realybės – premjeras

BNS

Paskelbta

„Eglės“ sanatorijai pirmadienį paskelbus atleidžiant apie pusę darbuotojų, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad verslas turėtų pagalvoti, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

„Matyt, tą puikiai jaučia ir visuomenė, ir visi mes čia esantys, kad taip, kaip buvo, jau nebus, ir verslams taip pat reikėtų pagalvoti, kaip adaptuotis prie naujų sąlygų, naujų realybių. Kai kurie viešbučiai pakankamai išradingi, (…) kai gali į kambarį užsisakyti pietus savo šeimos rate“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras.

Anot jo, siekiant padėti verslui išgyventi, siūlomos jau buvusios ir pasiteisinusios pagalbos priemonės.

„Sanatorijos natūraliai nori matyti šviesą tunelio gale, kaip ir mes visi, tačiau ta pati darbuotojų darbo užmokesčio subsidija turėtų būti tęsiama ir galbūt pavyktų vėl išvengti tokių pasekmių, kurios šiandien yra“, – sakė S. Skvernelis.

Dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų, „Eglės“ sanatorija pirmadienį pranešė atleidžianti apie pusę darbuotojų. Įmonės vadovo Artūro Saldos teigimu, pastarąjį pusmetį jos darbuotojai buvo prastovose tikintis, jog pandemija baigsis, tačiau prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, naujų rezervacijų skaičius sumažėjo 90 proc.

Praėjusią savaitę taip pat skelbta, jog Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 iš 609 darbuotojų. Žmones atleidžia arba siunčia į prastovas ir kitos ypač nukentėjusios turizmo, poilsio, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų įmonės.

Autorė Erika Alonderytė

Reklama

Greitos naujienos

Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu, dauguma jų – iš įkalinimo įstaigų

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2021 03 02

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose.

Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu. 

„Pataisos įstaigose jau daugelį metų yra naudojamos įvairios prevencinės priemonės: tikrinami įeinantys asmenys, taip pat darbuotojai,  atliekamos kratos, vykdoma kriminalinė žvalgyba, nemažai investuota į mobilaus ryšio blokavimo ir detektavimo sistemas. Akivaizdu, kad to nepakanka – turime veikti bendrai ir sutelktai, ieškoti inovatyvių sprendimų ir užbėgti už akių nusikaltimams“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. 

Pasak ministrės, turi būti plečiamas bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo įstaigomis, o su telekomunikacijų bendrovių atstovais ieškoma kitų būdų, leisiančių blokuoti sukčiavimą vykdančių asmenų iš pataisos įstaigų skambučius.

Per 2020 m. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo aptikti ir perimti 5246 mobilūs telefonai, iš jų 1338 paimti bandant juos perduoti įkalintiesiems, o 3908 – rasti įstaigos viduje. Taip pat paimta 4691 telefono SIM kortelė, iš jų 1448 kortelės paimtos bandant jas perduoti, o 3243 kortelės rastos jau pas nuteistuosius. 

Sukčiavimo  nusikaltimų tendencija: 2014 m. registruoti 4971 nusikaltimai, 2015 m. – 3729, 2016 m. – 2487, 2017 m. – 2721, 2018 m. – 2411, 2019 m. – 2580, 2020 m. – 2264. 

Stebima tendencija, kad didžioji dalis sukčiavimų 2020 m. buvo organizuota iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Kitos dominuojančios pataisos įstaigos iš kurių organizuoti sukčiavimai yra Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus pataisos namai.

Šiandien, susitikimo su teisėsaugos institucijų ir mobiliojo ryšio operatorių atstovų metu, nutarta artimiausiu metu organizuoti pasitarimus ekspertų grupėse dėl konkrečių techninių sprendimų įveikiant iššūkius, kovoje su telefonų naudojimu įkalinimo įstaigose. 

Teisingumo ministerija dėkoja telekomunikacijų bendrovių atstovams už geranorišką bendradarbiavimą ir socialiai atsakingo verslo įsitraukimą. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Skelbiamas konkursas: sumanūs prekybos žmonėmis prevencijos būdai lietuvių bendruomenėse užsienyje COVID-19 periodu

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta


2021 03 02

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia projektų, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai lietuvių bendruomenėse kitose valstybėse, konkursą. Konkurso tema – sumanūs prekybos žmonėmis prevencijos būdai lietuvių bendruomenėse užsienyje COVID-19 periodu.

COVID-19 pandemijos laikotarpiu iškilo naujos rizikos nukentėti nuo prekyba žmonėmis: padidėjo darbo netekusių asmenų skaičius, pažeidžiamoms visuomenės grupėms neteko socialinės paramos, vaikų ir jaunimo švietimo procesas tapo ribotas, o  teisėsaugos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pagalbos teikimui apsunkintas. Negana to, nusikalstamos organizuotos grupuotės greitai adaptuojasi prie esamų sąlygų.

Siekiant sustabdyti šio nusikaltimo plitimą, skelbiamas konkursas, kuriuo siekiama paskatinti švietėjišką ir prevencinę veiklą – visų amžiaus grupių informavimą apie prekybą žmonėmis ir jos grėsmes, o nukentėjusiems ar galėjusiems nukentėti – apie garantuojamą valstybės pagalbą.

Konkursui gali būti teikiami projektai, kuriais siekiama sumaniomis priemonėmis – nesant galimybių gyvam kontaktui – suteikti žinių apie prekybą žmonėmis, nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis teises ir pagalbos institucijas lietuvių bendruomenėms užsienio valstybėse. Projektas taip pat siekiama paskatinti lietuvių bendruomenes užsienyje bendradarbiauti ir vykdyti prekybos žmonėmis prevencijos priemones, įtraukiant tuos bendruomenių narius, kurie dėl savo pažeidžiamumo gali nukentėti nuo šio nusikaltimo.

 

Konkursui gali būti teikiami projektai, kuriuose numatytos įgyvendinti kelios iš šių prevencinių priemonių:

  1. Sukurti prevencinį vaizdo klipą. Vaizdo klipas turi būti meniškas ir autentiškas, nurodyti prekybos žmonėmis požymius, įspėti žmones apie prekybos žmonėmis pavojus ir priversti susimąstyti prieš priimant neįtikėtinai gražius darbo pasiūlymus, su informacija, kur pranešti apie nusikaltimus ir kur kreiptis pagalbos, turiniu susietas su skrajute, lietuvių kalba su subtitrais anglų kalba, ne trumpesnis kaip 15 s., tinkamas rodyti per televiziją ir socialinius kanalus, formatai .avi, .mov, .mpeg4. Taip pat privalo būti užtikrinta prevencinio vaizdo klipo sklaida lietuvių bendruomenių mokymuose, susirinkimuose, dažniausiai lietuvių žiūrimoje vietos žiniasklaidoje ir naudojamuose socialiniuose tinkluose, bendruomenių interneto svetainėse, lietuvių susibūrimo, darbo bei gyvenamose vietose ir kitose vietose, kur dažniausiai lankosi lietuviai, projekto įgyvendinimo metu ir ne trumpiau kaip vienus metus po projekto įgyvendinimo, užtikrinant, kad vaizdo klipas ir mokomoji medžiaga elektroniniu formatu yra prieinami bet kuriam lietuviui, norinčiam sužinoti apie prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę ir įvertinti, ar darbo pasiūlymas gali būti susijęs su šiais nusikaltimais.
  2. Pasitelkus ekspertų pagalbą, organizuoti ne mažiau dviejų nuotolinių mokymų visoms lietuvių bendruomenėms paraiškoje nurodytoje valstybėje apie prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę. Mokymų metu turi būti paaiškinta, kas yra prekyba žmonėmis ir šiuolaikinė vergovė, kokie yra rizikos nukentėti nuo šių nusikaltimų požymiai, į ką reikia atkreipti dėmesį skaitant viliojančius darbo pasiūlymus, kur tikrinti informaciją, kokia pagalba teikiama prekybos žmonėmis bei šiuolaikinės vergovės aukoms ir kur kreiptis pagalbos. Kiekvienuose mokymuose turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 užsienio lietuvių bendruomenės narių ar Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių paraiškoje nurodytoje valstybėje.
  3. Parengti ne mažiau dviejų straipsnių apie prekybą žmonėmis ir paskelbti dažniausiai lietuvių skaitomoje vietos žiniasklaidoje ir naudojamuose socialiniuose tinkluose, bendruomenių interneto svetainėse. Straipsniuose turi būti minimos visos prekybos žmonėmis formos, rizikos nukentėti nuo šio nusikaltimo požymiai, verbavimo būdai, į ką reikia atkreipti dėmesį skaitant viliojančius darbo pasiūlymus, kur tikrinti informaciją, kokia pagalba teikiama prekybos žmonėmis bei šiuolaikinės vergovės aukoms ir kur kreiptis pagalbos, nurodant kontaktinius duomenis.
  4. Kitos, užsienio lietuvių bendruomenės(-ių) siūlytinos (1-2) prevencinės priemonės, skirtos sklaidai apie prekybos žmonėmis pavojus užtikrinti užsienio lietuvių bendruomenėse projekto įgyvendinimo metu.

 

Projekto metu priemonės pradedamos įgyvendinti tik jų turinį suderinus su VRM. Projektas (-ai) turi būti įgyvendintas(-i) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d.

Paraiškos konkursui turi būti pateiktos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupei (Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius) iki 2021 m. balandžio 1 d. (terminas gali būti pratęstas) užklijuotame ir užantspauduotame voke arba pasirašytos ir nuskenuotos elektroninio pašto adresu prekybazmonemis@vrm.lt.

 

Paraiškos konkursui turi būti pateiktos ir bus vertinamos vadovaujantis Užsienio lietuvių bendruomenių priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai kitose valstybėse, projektų konkurso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-476 „Dėl užsienio lietuvių bendruomenių priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai kitose valstybėse, projektų konkurso nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1V-150 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1v-476 „Dėl užsienio lietuvių bendruomenių priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai kitose valstybėse, projektų konkurso nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vertinimo kriterijai: projekto aktualumas, novatoriškumas, kūrybiškumas, išliekamoji vertė, tęstinumas ir pan.

VRM, atsižvelgusi į konkursui skirtą biudžetą, gali pasiūlyti finansuoti daugiau nei vieną paraišką arba dalį papildomos paraiškos veiklų. Konkursą laimėjusiam(-iems) paraiškos(-ų) rengėjui(-ams) bus skirtos lėšos projektui(-ams) įgyvendinti. Visose priemonėse turi būti Vidaus reikalų ministerijos logotipas. Projekto pabaigoje sukurtų priemonių elektroninis formatas ir teisės į jas perduodami VRM.

Projekto įgyvendinimo ataskaita su finansiniais dokumentais VRM turi būti pateikta iki 2021 m. gruodžio 7 d. Konkursą laimėjusio(-iems) projekto(-ų) rengėjui(-ams) VRM skirs lėšas (iki 10 000 EUR) projekto(-u) veiklai(-oms) įgyvendinti.

Informaciją apie anksčiau teikus projektus ir jų rezultatus rasite čia: https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasis-saugumas-1, pasirinkę sritį „Prekyba žmonėmis“ ir „Užsienio lietuvių bendruomenių priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai kitose valstybėse, projektų konkursas“.

Projekto rengimo ir teikimo klausimais teirautis el. p. prekybazmonemis@vrm.lt arba tel. 8 5 271 7292.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

TATENA valdytojų taryboje – nesaugios Astravo AE klausimas

Energetikos ministerija

Paskelbta

2021 03 02

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos posėdyje Lietuva dar kartą atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti branduolinę saugą visose atominėse elektrinėse (AE), ypač Astravo AE, kurioje iki šiol nėra įgyvendinti streso testų reikalavimai.

„Atsižvelgiant į Fukushima branduolinės elektrinės avarijos pamokas atnaujinti TATENA saugos standartai yra būtini, o ne papildomi branduolinės saugos reikalavimai ir privalo būti įgyvendinti. Tik taip galima užtikrinti saugumą“, – sakė Lietuvos branduolinės energetikos atašė Lina Sabaitienė.

Baltarusijos skubėjimas pradėti eksploatuoti Astravo AE neįgyvendinus jau prieš kelis metus parengtų streso testų rekomendacijų yra nepateisinamas. Šiame projekte dalyvaujančių kompetentingų institucijų demonstruojamas skaidrumo trūkumas ir visuomenės ignoravimas neturi tapti precedentu.

Taip pat Lietuvos atstovė padėkojo TATENA už pastangas atlikti savo misiją nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos. Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje nuotoliniu būdu atlikta branduolinės ir radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinio vertinimo pakartotinė misija  konstatavo, kad dauguma Lietuvai skirtų rekomendacijų jau yra įgyvendintos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Papildomos lėšos leis šiemet pradėti tvarkyti 18 paveldo objektų

Kultūros ministerija

Paskelbta

Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis ne tik tęsti seniau pradėtus darbus, bet ir pradėti naujų objektų tvarkybą. 

Kasmet paraiškose kultūros paveldo objektams tvarkyti prašomos sumos būdavo kelis kartus didesnės, nei tam valstybės biudžete skiriamos lėšos. Atsižvelgiant į tai, Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų paveldotvarkai biudžete numatyti papildomi 2 mln. eurų. Pusė šių lėšų bus panaudotos kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams. Kita pusė bus skiriama kilnojamojo bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų išlaidoms kompensuoti, kilnojamoms kultūros vertybėms išsaugoti, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir ženklinti valstybės saugomus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus.

„Papildomai skirti 2 mln. eurų mums leidžia galvoti ne tik apie jau pradėtų projektų tęstinumą, bet ir imtis tvarkyti naujus objektus. Šios lėšos taps reikšmingomis injekcijomis gerinant bendrą paveldo būklę ir spartinant objektų apsaugos bei tvarkymo procesus“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

Pasak kultūros viceministro Rimanto Mikaičio, papildomai skirtos biudžeto lėšos šiemet leis pradėti tvarkyti 18 naujų valstybės  saugomų  kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo departamentas numato, kad šiuose objektuose bus parengiami tvarkybos ir tyrimų projektai, likviduojamos kylančios avarijų grėsmės, vykdomos restauravimo ir tvarkybos veiklos.

„Planuojamame objektų, kurie bus tvarkomi naujai, sąraše – mediniai ir mūriniai Lietuvos dvarų statiniai, gynybiniai objektai, vandens malūnas, kiti Lietuvos istorijai reikšmingi pastatai“, – vardijo kultūros viceministras R. Mikaitis.

Iš viso paveldo objektų apsaugai ir priežiūrai šiemet bus skiriama apie 6,7 mln. eurų. Iš jų 4,633 mln. eurų skiriama trims paveldo tvarkybai skirtoms programoms – Paveldotvarkos, Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje ir Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio. Paveldotvarkos programos lėšomis ketinama iš dalies finansuoti darbus 18-oje naujų ir 26-iuose tęstiniuose objektuose bei prisidėti prie 10-ies objektų tyrimo ir  projektavimo darbų. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje šiemet planuojami darbai 24-iuose objektuose dviejose šalies arkivyskupijose ir penkiose vyskupijose. Taip pat 25 medinėse bažnyčiose šiais metais pradedami rengti priešgaisrinės saugos projektai, o nuo 2022 m. pagal parengtus projektus bus diegiamos priešgaisrinės apsaugos sistemos ir žaibosauga.

Dar 2,07 mln. eurų bus skirta valstybės saugomų paveldo objektų valdytojų išlaidoms kompensuoti, kilnojamosioms kultūros vertybėms tvarkyti, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektams ženklinti.

Paveldotvarkos programos 2021–2023 m. naujų objektų sąrašas

Tvarkybos darbai:

1. Adomynės dvaro sodybos rūmai (Kupiškio r.)

2. Kauno meno mokyklos statinių ir Kauno tvirtovės 9-tosios baterijos liekanų komplekso Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija

3. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių komplekso klebonija

4. Verkių dvaro sodybos administracinis pastatas (Vilnius)

5. Kretingos dvaro sodybos rūmų žiemos sodas-oranžerija (Kretinga)

6. Liubavo dvaro sodybos arklidė (Vilniaus r.)

7. Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmai (Šakių r.)

8. Siesikų dvaro sodybos rūmai (Daugailių k., Ukmergės r.)

9. Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto pastatas (Kaunas)

10. Kauno tvirtovės vadavietės pastatų komplekso tvirtovės komendanto rūmai

11. Vilniaus senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo (kitaip – Saulės) kapinėmis, šv. Vincento Pauliečio koplyčia

12. Baisogalos dvaro sodybos ledainė (Radviliškio r.)

Tyrimai:

13. Klaipėdos buv. Šv. Jono bažnyčios vietos archeologiniai ir architektūros konstrukcijų tyrimai

14. Kauno meno mokyklos statinių ir Kauno tvirtovės 9-tosios baterijos liekanų komplekso sarginė: tyrimai, tvarkybos darbų projekto parengimas

15. Pastatų komplekso namas: tyrimai ir tvarkybos darbų projekto parengimas (Biržai)

Avarijos grėsmės pašalinimo darbai:

16. Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčia-mauzoliejus (Vilnius)

17. Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentų Šiaurės vartų pastato fragmentai (Molėtų r.)

18. Vandens malūnas (Katyčių mstl., Šilutės r.)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti likviduojamos

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus partijos turi pateikti iki kovo 1 d., iki nurodyto termino to nepadarė trys partijos. 

Suvedus politinių partijų narių duomenis, paaiškėjo, jog iš 25 veikiančių partijų, savo narių sąrašų nepateikė Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija.

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Informacija apie politinių partijų narių skaičių skelbiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvą pasiekė ketvirtoji „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso siunta

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą antradienį pristatyta ketvirtoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Dalis šios vakcinų partijos į vakcinacijos centrus iškeliaus tą pačią dieną, o kita dalis – trečiadienį.

Šiuo metu šalyje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Informacija apie gaunamų, paskirstomų ir sunaudojamų vakcinų kiekius bei paskiepytų gyventojų skaičių yra pateikiama Statistikos departamento švieslentėje.

Į Lietuvą atvykus naujoms vakcinų siuntoms, informacija apie jas yra atnaujinama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

Gyventojų vakcinacijos planą ir kitą aktualią informaciją apie vakcinas rasite interneto svetainėje Koronastop.lt.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi