Connect with us

Greitos naujienos

Verslui netrukus bus pradedamos teikti tiesioginės COVID-19 paskolos – ką reikia žinoti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad INVEGA greitu metu pradės verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Dėl naujos priemonės gali kreiptis smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai ir didelės įmonės.

Paskolų besikreipiantieji verslo subjektai paraiškos pateikimo metu turi atitikti minimalius patikimų mokesčių mokėtojų kriterijus, turi būti pateikę Registrų centrui 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, pagal kurį yra vertinama, ar 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai nebuvo laikomi sunkumų patiriančiais. Į paskolą gali pretenduoti ir toks paskolos gavėjas, kuris kartu su įmonių grupe (jei paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei), minėtos datos duomenimis, buvo patiriantis sunkumų, bet paraiškos pateikimo metu nėra laikomas sunkumų patiriančiu.

Atkreipiame dėmesį, kad sunkumų nepatiriančiu yra laikomas paskolos gavėjas, kuris yra labai maža ar maža įmonė, jei jam nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba. Taip pat paskolų gavėjai negali būti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami ir turi atitikti kitus keliamus reikalavimus.

Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta tik viena paskola, kuri negali viršyti vieno mėnesio vidutinės apyvartos dydžio ir bet kuriuo atveju negali siekti daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Paskolos suma negali viršyti dvigubos paskolos gavėjo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus arba 25 procentų paskolos gavėjo 2019 m. apyvartos.

Tiesioginės paskolos yra teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. sumažintomis palūkanomis, kurios priklauso nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo statuso bei atitinkamai svyruoja nuo 0,69 proc. SVV subjektams ir 1,69 proc. didelėms įmonėms.

Kokius dokumentus reikia pateikti:

  • Paraišką (bus pildoma paraiškų pildymo sistemoje, kai priemonė bus patvirtinta);
  • SVV subjekto statuso deklaraciją, jei nėra didelė įmonė;
  • Aktualią paskolos gavėjo akcininkų struktūrą ir laisvos formos dokumentą, kuriame būtų nurodyti verslo subjekto ir su juo susijusių įmonių ryšiai;
  • Verslo planą (Aprašo 1 priedas), kuriame trumpai aprašomas vykdomas verslas, esama ir prognozuojama finansinė būklė (skaičiavimai), atspindinti verslo subjekto galimybę laiku mokėti įmokas, bei duomenys verslo subjektų apyvartų sumažėjimo įvertinimui. Verslo subjektai turi nurodyti apyvartas už kiekvieną iš šių mėnesių: 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, 2020 m. sausio mėnesį, 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesius ir 2021 m. sausio mėnesį.
  • Verslo subjekto valdymo organo sprendimą (pvz., direktoriaus įsakymą, jei įmonės savininkas yra direktorius, ar akcininkų susirinkimo protokolo išrašą ir pan.) dėl paskolos gavimo, turto įkeitimo ir įgaliotų asmenų paskyrimo.

Dėl paskolos reikia kreiptis į INVEGĄ pateikiant paraišką ir susijusius dokumentus per paraiškų teikimo sistemą.

Daugiau informacijos: www.invega.lt

Reklama

Greitos naujienos

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 05

Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas – tai Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurią penktadienį socialiniams partneriams pristatė Aplinkos ministerija.

Minties apie politinės valios svarbą autorius – VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Egidijus Rimkus, kurio žodžiais, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pavyzdys ir lyderystė yra kritiškai svarbūs visam pasauliui, kad galėtume išvengti dar didesnės klimato krizės. „Manau, Lietuva jaučiasi visaverte ES nare, gebančia priimti svarbius sprendimus ir įsipareigojimus, o ne kaip kampininke, laukiančia šeimininko nurodymų“, – komentuodamas darbotvarkės turinį sakė VU profesorius.

Egidijus Rimkus atkreipė dėmesį į paplitusią nuostatą, kad Lietuva esanti maža šalis, todėl jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai nepastebimi globalių emisijų fone. „Ir tai yra tai absoliuti tiesa. Netgi visos Europos perėjimas prie nulinių emisijų iš esmės nepakeis pasaulio situacijos. Tačiau būtent Europa ir europiečiai savo veiksmais ir pasirinkimais kol kas vis dar turi galią ekonominiais svertais priversti eiti tuo pačiu keliu ir visus kitus“, – teigė Egidijus Rimkus.

Nors VU mokslininkas vietomis klimato kaitos darbotvarkėje pasigedo dar ambicingesnių tikslų, iš esmės ją laiko „puikiu planu“. „Tik dar lieka klausimas, kaip įstatymais užtikrinti, kad planas būtų valstybės prioritetas, kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai ateityje keistųsi mažai, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo valdžios kaitos“, – palinkėjo VU klimatologas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė atkreipė dėmesį į darbotvarkėje nurodomą kontekstą, kai patys nespręsdami klimato krizės atsiliksime nuo kitų. „Tačiau spręsdami krizę sukursime sąlygas geresnei aplinkai, ekonomikai, sveikatai“, – teigė ji.

Savo ruožtu reflektuodamas darbotvarkę Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius patvirtino: dauguma verslų europinį Žaliąjį kursą sprendžiant klimato krizę vertina kaip galimybę. „Lietuva turės būti labai aktyvi dalyvė. Pritardamas numatantiems tikslams, raginu jų siekti jau šiandien“, – teigė Martynas Nagevičius.

Pristatydama nacionalinę darbotvarkę visuomenei, viceministrė Gintarė Krušnienė pabrėžė, kad kelti ŠESD mažinimo ambicijas ir stumtis priekin verčia ir ilgalaikis konkurencingumas,  ir nacionalinis interesas. „Esame iškastinio kuro produktus importuojanti šalis – savo reikmėms atsigabename iškastinio kuro už pustrečio milijardo eurų per metus. Per artimiausią dešimtmetį šios Vyriausybės iškeltas tikslas pusę elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, taip pat vietinių biodegalų ir biometano plėtra, be abejonės, bent dalį tų pinigų paliks mūsų ekonomikoje. Todėl tai yra naudinga mūsų valstybei“, – sakė ji.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, viceministrės teigimu, – tai kur kas daugiau nei solidarumas su pasauliu ir atsiskaitymas už įpareigojimus Europos Sąjungai. „Darbotvarkėje keliami tikslai ieškant klimato krizės sprendimų kviečia susitelkti mokslininkams, verslui ir visuomenei. Ambicinga klimato politika tikrai nekelia prielaidų, kad mes negaminsime maisto, kad nejudėsime ir nevairuosime, ar kitaip nors apribosime esminius poreikius, tačiau turime ieškoti švarių technologijų tiems poreikiams patenkinti“, – aiškino Gintarė Krušnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies ambicijos ES masteliu yra vidutinės, todėl vis tiek kliausimės dar turtingesnėmis ES šalimis, kurios siekdamos dar didesnių tikslų turės investuoti į žaliąsias inovacijas. „Tad norint išlikti konkurencingiems ir augantiems, mūsų verslams reikės ieškoti savo nišų pritaikant ir plėtojant žaliąsias technologijas“, – teigė aplinkos viceministrė.

Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m.

Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui, kuris iki kovo 9 d. pateiktas viešajai konsultacijai.

 

 

 

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą energetikoje stiprins bendra ministerijų darbo grupė

Energetikos ministerija

Paskelbta

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas: tai bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl turime solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, šiandien Kijeve susitikęs laikinuoju Ukrainos energetikos ministru Yurii Vitrenko.

D. Kreivys pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos nesaugumą. Jis akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Susitikime ministrai sutarė įkurti bendrą darbo grupę, į kurią įeitų energetikos sektoriaus institucijų bei reguliuotojo atstovai ir kuri keistųsi informacija apie saugumo padėtį Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus.

Ši grupė taip pat dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo. „Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – akcentavo D. Kreivys.

Ministras D. Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Y. Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. Ukraina domisi Lietuvos patirtimi vystant atsinaujinančių išteklių energetiką bei praktika organizuojant biokuro prekybą energijos išteklių biržoje „Baltpool“.

D. Kreivys ir Y. Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Kijeve D. Kreivys dar susitiko su Ukrainos Prezidento institucijos, Aukščiausiosios Rados atstovais bei energetikos sektoriaus ekspertais, su kuriais aptarė elektros energijos importo iš trečiųjų šalių problematiką ir kitus aktualius klausimus.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Teisingumo ministrė: laikas imtis ryžtingų pokyčių įkalinimo įstaigose

Teisingumo ministerija

Paskelbta

Lankydamasi šalies įkalinimo įstaigose, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvertino ne tik nuteistųjų gyvenimo sąlygas, bet ir valstybės išteklių naudojimo efektyvumą. Šiandien susitikusi su Kalėjimų departamento vadovybe, Teisingumo ministerija iškėlė tikslą pradėti bausmių vykdymo sistemos disponuojamo turto centralizavimą ir optimizavimą.

„Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra atskiri juridiniai vienetai, valdantys ir naudojantys įvairius pastatus, žemės sklypus. Dalis turto faktiškai nėra naudojama, turime kitą nekilnojamą turtą, kurio paskirtis nėra susieta su bausmių vykdymo sistemos funkcijomis. Iš susidariusio chaoso tampa nebeaišku, kam reikalingi tie vaiduokliai ir kas atsakingas už neefektyvų jų naudojimą, kas ir kaip koordinuoja visus procesus. Atėjo laikas imtis tikrų ir apčiuopiamų pokyčių, atveriančių galimybes kurti modernią iš šiuolaikišką bausmių vykdymo sistemą“, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamentas privalo iki kovo 26 d. atlikti turto ir su juo susijusių įsipareigojimų inventorizaciją, iki balandžio 19 d. parengti turto centralizavimo plano projektą, nustatyti jo įgyvendinimo priemones, atsakingus asmenis, įvykdymo etapus ir jų terminus, o iki gegužės 3 d. – optimizavimo plano projektą. 

„Turime aiškiai sau atsakyti į klausimus kaip mūsų bausmių vykdymo sistema turi atrodyti, turime atiduoti Turto bankui nenaudojamus statinius ir sklypus. Kalėjimo departamentas turi tapti centriniu turto valdytoju, užtikrindamas geros vadybos principais grindžiamą turto naudojimą tikslams  pasiekti“, – teigia ministrė. 

Įkalinimo įstaigų vadovybė, pasak ministrės, turi rūpintis nuteistųjų resocializacija, užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys integruotųsi į visuomenę ir nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. Turto valdymas neturėtų būti keliamas prioritetu ir pagrindiniu bausmių vykdymo įstaigų vadovų uždaviniu. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia savivaldybes ir jų mokyklas įvertinti savo galimybes prisijungti prie Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vykstančio projekto ir tokiu būdu atnaujinti kontaktinį ugdymą pradinukams. Savivaldybių prašoma atsakymus pateikti iki kitos savaitės antradienio darbo dienos pabaigos.
Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu, kontaktinis pradinukų ugdymas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje atnaujintas prieš beveik dvi savaites, moksleivių ir pedagogų šeimas patikrinus kaupinių tyrimu metodu.
Tiriant šiuo metodu į vieną kaupinį, paprastai – mėgintuvėlį, surenkama daugiausia iki 5 žmonių ėminių. Ėminiai šiuo atveju imami ne iš nosiaryklės, o iš nosies, taigi tyrimas yra neskausmingas, mažiau nemalonus nei įprastas PRG testas. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PRG testu.
Pirmuoju tyrimo etapu, prieš vaikams grįžtant į mokyklą, kaupinio metodu mokinių ir mokytojų šeimos tirtos mobiliame punkte. Antruoju etapu, jau po savaitės visi mokiniai ir pedagogai tuo pačiu kaupinių metodu tirti mokykloje. Covid-19 atvejų neužfiksuota. Kitas tyrimas vyko šiandien, profilaktiškai bus tikrinama ir toliau.
Kaip penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotame nuotoliniame savivaldybių administracijų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikime sakė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, vienas esminių iššūkių prieš apsisprendžiant grįžti prie kontaktinio ugdymo – užsitikrinti ir mokyklos pedagogų, ir tėvų bendruomenės palaikymą.
Jis, kaip ir mokyklos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis, svarstančias tokį projektą įgyvendinti mokyklas pirmiausia ragina gerai pasverti savo galimybes, tinkamai paruošti bendruomenę ir visuose projekto rengimo bei įgyvendinimo etapuose bendradarbiauti su tėvų, savivaldybės ir testavimą organizuojančios įstaigos atstovais.
Reguliariai testuojant siekiama užkirsti kelią įsiplieksti ligos židiniui mokykloje ir išsyk jį suvaldyti – perkeliant į nuotolinį mokymą vieną konkrečią klasę. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei SAM specialistų, šis kaupinių tyrimo metodas yra patikimas ir efektyvus, ypač tiriant dideles grupes.
Vykdant pilotinį projektą mokyklos privalo laikytis ir visų kitų saugumo reikalavimų – tinkamai reguliuoti mokinių srautus, riboti kontaktus tarp klasių, užtikrinti reikiamą higieną ir t.t.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio Juliaus Lukošiaus teigimu, šio metodo nesiūloma taikyti grąžinant į kontaktinį ugdymą abiturientus dėl tos priežasties, kad jie ruošiasi laikyti brandos egzaminus. Tik daliai jų leidus grįžti į mokyklas, būtų sudaromos nevienodos galimybės pasiruošti egzaminams. Abiturientus į mokyklas ketinama grąžinti visus vienu metu, kai tik leis epiodemiologinė situacija ir taip rekomenduos nepriklausomi ekspertai.

Komunikacijos skyrius
El. paštas: info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Susisiekimo regionuose klausimus ministras M. Skuodis aptarė su merais ir Lietuvos savivaldybių asociacija

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

Tolimojo susisiekimo problemos, viešojo transporto parkų patiriami nuostoliai dėl COVID-19 pandemijos, lėšų skirstymas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, darnaus judumo skatinimo galimybės – tokias šalies savivaldybėms kylančias problemas susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacija ir merais.
 
Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė aptariama tolimojo susisiekimo autobusais pertvarka. Lietuvos savivaldybių vadovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl numatomos pertvarkos gali pablogėti mažesnių miestų susisiekimas su didmiesčiais, pasunkės kelionės dideliais atstumais. Ministras patikino, kad šios problemos ministerijai yra žinomos ir tolimojo susisiekimo sistema nebus keičiama nepasitarus su savivaldybėmis ir Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat neatlikus išsamios maršrutų ir kitų duomenų analizės.
 
„Tai, kas susiję su viešuoju transportu, Vyriausybei siūlysime keisti Lietuvos mastu. Kartu su Vidaus reikalų ministerija planuosime, kokią susisiekimo sistemą šalyje norime turėti, sieksime suderinti tolimojo ir vietinio susisiekimo sistemas. Tačiau pirmiausia tarsimės su savivaldybėmis – reikės jų duomenų, situacijos analizės. Mano tikslas – kad Lietuvoje būtų galima patogiai gyventi be automobilio, švarioje aplinkoje“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Susitikime aptarti savivaldybėms svarbūs finansavimo klausimai – vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, dėl COVID-19 pandemijos karantino ribojimų patiriami dideli viešojo transporto nuostoliai, problemos mokant infrastruktūros projektų finansavimo pridėtinės vertės mokestį, finansavimo ir skolinimosi galimybių trūkumas.
 
Ministro nuomone, daugelis šių klausimų reikalauja ir kitų ministerijų įsitraukimo, todėl juos bus siekiama spręsti kartu su suinteresuotomis institucijomis, nuolat bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija.
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Atnaujinami pasimatymai su nuteistaisiais 

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2021 03 05

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos informuoja, kad nuo 2021 m. kovo 6 dienos atnaujinami trumpalaikiai bekontakčiai pasimatymai su nuteistaisiais, trunkantys iki 1 valandos. Pataisos namuose vienu metu bus galima lankyti 1 asmenį ne daugiau kaip dviems lankytojams, iš kurių bent vienas turi būti pilnametis.

Atnaujintų pasimatymų metu būtina laikytis šių sąlygų:

–  laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų;

– dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones – respiratorius arba kaukes, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. 

„Gyvas bendravimas su artimaisiais yra svarbus tiek nuteistųjų socializacijai, tiek geresniam psichologiniam klimatui. Trumpalaikiai susitikimai vyks, tačiau turime būti atsakingi ir laikytis taisyklių bei higienos reikalavimų, kad išvengtume viruso židinių susidarymo. Lankytojų srautai turės būti valdomi, laikantis saugaus atstumo bei kitų rekomendacijų”, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasimatymo metu leidžiama nedėvėti kaukių neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (jiems rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Taip pat be kaukių leidžiama būti vaikams iki 6 metų arba, jeigu pasimatymo metu lankytojas ir gyventojas yra atskirose izoliuotose patalpose ir bendrauja telefonu.

„Dėl karantino pakankamai ilgai užsitęsė laikas, kai negalėjo vykti pasimatymai pataisos namuose, o nuteistiesiems ryšys su artimaisiais, kaip ir jų šeimoms, labai svarbus. Todėl priimtas sprendimas leisti trumpuosius pasimatymus, griežtai laikantis saugumo reikalavimų. Pataisos įstaigos privalės pasirūpinti tinkama informacija, dezinfekcijos, temperatūros matavimo priemonėmis ir pasimatymų vykdymo kontrole“, – sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Į atnaujinamus bekontakčius pasimatymus galės atvykti tik asmenys, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pavyzdžiui, karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir panašių). Negali nuteistųjų lankyti asmenys, kuriems tuo metu privaloma izoliacija.

Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje tebegalioja šiam laikotarpiui nustatyti karantino ribojimai, pavyzdžiui, dėl judėjimo tarp savivaldybių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi