Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pandemijos ribojimų nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.
Ketvirtadienį visuomenei pristatytuose LVK siūlymuose valdžios institucijoms rašoma, kad turizmas yra bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs verslas.
„Atvykstamasis turizmas yra faktiškai eksportinė paslauga, kuri dabar beveik sustojusi. Bet nulinio PVM tarifo taikymas, be abejonės, būtų puiki praktika ir puikus pavyzdys, lyginant su tuo, kaip turistinės šalys skatina savo paslaugų eksportą“, – spaudos konferencijoje sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje turizmo sektorius apmokestinamas labai griežtai ir PVM lengvata būtų labiau ilgalaikės perspektyvos klausimas.
„Mūsų manymu, galima susitarimas, kad įvedi kelių metų perspektyvoje tą mokestį ir tada žiūri, kokią įtaką daro. Bet prognozuoti, kad sektorius atsigaus per metus ar du, būtų labai drąsu, tai tikriausiai labiau yra kalba apie ilgalaikę perspektyvą“, – sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat siūlo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikuti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugoms, kurios dėl karantino apribojimų šiuo metu taip pat yra uždraustos.
„Be abejonės, reikėtų įsivertinti sistemiškai, ką mes tikriausiai darysime, galutinį poveikį ir tada priimti sprendimą“, – pabrėžė LVK prezidentas.
„Lengvatos savaime nėra blogis“
LVK taip pat siūlo ieškoti būdų naikinti vadinamąjį „gyvūlių ūkį“ – perteklines lengvatas, kurios iškreipia ar padidina socialinę nelygybę.
Tačiau konfederacijos vadovai pabrėžia, kad lengvatos savaime nėra blogai, jei jos orientuotos į aiškius tikslus.
„Mes manome, kad lengvatos iš principo yra geras dalykas tada, kai jos atliepia socialinius ir visuomenei svarbius dalykus. Manome, kad jos turėtų būti skatinamos, ypatingai ten, kur jos skatina ar taupymą, ar žmonių tam tikrą gerovę“, – sakė A. Romanovskis.
Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad kai kurias lengvatas reikėtų naikinti, pavyzdžiui, iškastiniam kurui.
Tai, anot jo, padėtų Lietuvai įgyvendinti ir Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus.
„Mes vis tik judame į Žaliąjį kursą. Norėtųsi Lietuvą matyti kaip pirmaujančią šioje srityje. Mes turime labai didelį potencialą dėl to, kad neturime tokio bagažo, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos anglių pramonė, kurios negali nukirsti, nes tai reikštų milžinišką bedarbystę“, – sakė M. Dubnikovas.
„Tačiau mes neturėtume remti tokių dalykų, kurie teršia mūsų aplinką. Pavyzdžiui, visi „spalvoti“ dyzelinai. Yra absurdas 2021 metais kaitinti ir šilumą išgauti iš „raudono“ dyzelio, tuo tarpu nuodijant aplinkinius gyventojus“, – pridūrė jis.
Anot jo, panaikinus tokias lengvatas, lygiagrečiai būtų galima nukreipti į žalumo skatinimą.
„Tai yra, statykime, nuklokime visus stogus saulės elementais. Pakeiskime savo šildymo katilus iš kieto kuro į elektrinius. Jeigu atsisakytume iškastinio kuro, tai reikštų, kad visi pinigai, kurie iškeliauja į Rusiją, Norvegiją, ar kitą šalį, iš kurios perkame energetinius išteklius, jie liktų čia, Lietuvoje“, – pabrėžė M. Dubnikovas.