Connect with us

Greitos naujienos

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo konkursą laimėjo Simonas Keblas

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 10 30

Kultūros ministerijos konkursą eiti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo pareigas laimėjo Simonas Keblas, šio teatro kūrybinės dalies vadovas.

Vilniaus mažajame teatre S. Keblas dirba nuo šių metų sausio mėnesio. Jis yra baigęs tarptautinio verslo magistro studijas Vilniaus universitete, vienuolika metų dirbo „Idioteatre“, daugiau nei trejus vadovavo „Keistuolių“ teatro administracijai.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Mobiliąją programėlę KoronaStopLT, sukurtą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai, Lietuvoje jau atsisiuntė beveik 130 tūkst. žmonių, t. y. daugiau nei 4 proc. Lietuvos gyventojų. Ir nors didėjantis programėlės vartotojų skaičius džiugina, specialistų teigimu, apčiuopiamą teigiamą rezultatą programėlė galėtų duoti tuomet, jei ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Ministerija ragina gyventojus atsisiųsti šią programėlę.

Skatindamas gyventojus naudotis programėle Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizuoja programėlės pristatymus savivaldybėms, mokykloms ir skirtingų organizacijų atstovams. 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir galimą riziką. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. 

Žmogus gali savanoriškai pranešti apie užsikrėtimą koronavirusu, naudojantis KoronaStopLT programėle. Pranešus apie užsikrėtimą, buvę arti užsikrėtusio žmogaus programėlės vartotojai gauna pranešimą apie riziką ir apskaičiuotą jos lygį, o taip pat informaciją, kokių veiksmų imtis toliau. Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė daugiau nei 200 programėlės vartotojų.

Nuoroda į informacinį filmuką apie programėlę.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES teisingumo ministrų darbotvarkėje – dėmesys kovai su neapykantos nusikaltimais ir teisingumo sistemos kokybei

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2020 12 02

„Lietuva palaiko bendrą ES siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, bet kartu turime nepamiršti ir asmens saviraiškos laisvės skleisti įvairią informaciją, – pabrėžė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius šiandien nuotoliniame neformaliame ES teisingumo ministrų susitikime svarstant kovos su neapykantos nusikaltimais klausimą. – Neapykantos kalbų draudimas neturėtų būti siejamas tik su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Baltarusijos situacija liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus į neapykantą, o kartu ir neapykantos kalbas. Svarbu nepamiršti ir tai, kokį pavojų kelia dezinformacija, kuri pastaruoju metu nutaikyta į kai kurias ES šalis ir Lietuvą dėl pozicijos Baltarusijos atžvilgiu“. Ministrų susitikime daugiausia dėmesio skirta kovos su terorizmu ir neapykantos nusikaltimais bei teisinės valstybės raidos temoms.

Lietuva pritaria iniciatyvai socialinių tinklų operatoriams numatyti įstatyminę pareigą pranešti apie pastebėtus neapykantos nusikaltimus, taip pat – Europos Komisijos pozicijai dėl platesnių ikiteisminių susitarimų, kad būtų šalinamas neteisėtas turinys. Ministras E. Jankevičius pabrėžia, kad ES teisėje reikėtų aiškiai įvardinti, kas yra laikoma neapykantos kalba, ir šį apibrėžimą perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

E. Jankevičius džiaugiasi, kad rengiant ES Tarybos išvadas buvo ieškoma bendro požiūrio, kaip atsakyti į trečiųjų valstybių nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

ES šalių teisingumo ministrai aptarė kitą ES šalims svarbią aktualiją – teismų nepriklausomumo bei teisingumo sistemos kokybės užtikrinimo. Pastaraisiais metais Lietuvoje siekta sustiprinti Teisėjų tarybos vaidmenį, formuojant teisėjų korpusą, numatyta pretendentų teisė ginčyti atrankos metu priimamus sprendimus. 

Lietuvos pažangai šioje srityje pasitarnavo įgyvendinta teismų sistemos reforma, alternatyvių ginčų sprendimo būdų, ginčų nagrinėjimo ikiteisminėse institucijose plėtra. Pasiektas proveržis ir teismų veikloje, taikant elektronines priemones, kurios leidžia užtikrinti sklandžią ir nepertraukiamą teismų darbą pandemijos laiku, visuose Lietuvos teismuose naudotis elektronine bylų valdymo sistema, elektroniniu būdu pateikti procesinius dokumentus bei kita. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Energetikos ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams skirti 7,5 mln. eurų. Jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kuris padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažins priklausomybę nuo elektros importo.

„Tokie projektai kaip vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje įgyvendina Žaliojo kurso tikslus ir kartu užtikrina Lietuvai būtiną elektros energijos gamybą konkurencingomis kainomis, todėl yra prioritetiniai. Svarbu kuo greičiau pradėti visus darbus ir laiku bei kokybiškai atlikti būtinus tyrimus, kad šį dešimtmetį pirmosios jūrinio vėjo elektrinės pradėtų gaminti elektrą ir jau pirmuoju etapu galėtų užtikrinti bent ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros. Mūsų regione ši sritis taip pat tampa prioritetine, todėl džiugu, kad Lietuva taip pat ir šiuo klausimu gali demonstruoti regioninę lyderystę, pirmiausia, naudingą mūsų elektros vartotojams“, – sako laikinai pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lapkričio pabaigoje Investicijų komitetas įvertino ir pritarė Energetikos ministerijos parengtai koncepcijai „Parengiamieji darbai vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos jūrinėje teritorijoje“. Reikalingiems tyrimams – poveikio aplinkai vertinimui, vėjo greičių matavimui, jūros dugno tyrimams – iki 2024 m. planuojama skirti 7,5 mln. eurų.

Vadovaujantis koncepcija, VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atliks Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą, taip pat vėjo greičių, vandens ir meteorologinius matavimus bei jūros dugno tyrimus. Poveikio aplinkai vertinimas ir kiti tyrimai bus vykdomi 2021–2023 m., siekiant pasirengti 2023 m. planuojamiems konkursams dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Lygiagrečiai taip pat jau yra vykdomos paramos derinimo procedūros su Europos Komisija.

Lietuvos energetikos agentūra yra paskelbusi tarptautinį viešąjį pirkimą dėl Lietuvos bendrajame plane numatytos teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, specialaus plano parengimo ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Potencialūs tiekėjai pasiūlymus gali teikti iki gruodžio 21 d. Numatoma, kad atrinktas tiekėjas specialųjį planą parengs ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos.

Primename, kad birželio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta, kad Lietuvos jūrinės teritorijos dalyje tikslinga organizuoti konkursą iki 700 MW vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Planuojama, kad konkursai bus organizuojami 2023 m., atlikus visus reikalingus parengiamuosius veiksmus ir tyrimus.

Šiandien Vyriausybė taip pat pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukurtos reikiamos sąlygos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai investicijoms į infrastruktūrą uoste, kuri būtų naudojama vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir sandėliavimui bei naujų darbo vietų kūrimui.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pradedamas antrasis išmokų mokėjimo etapas

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Žemės ūkio ministerijai patvirtinus tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiandien pareiškėjams pradeda mokėti likusią išmokų dalį, o negavusiems avanso – visą apskaičiuotą išmokų sumą. Planuojama, kad gruodį ūkininkus pasieks 170 mln. Eur paramos suma.

Tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjui už 2020 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kurie po NMA atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje nustatyti kaip atitinkantys paramos teikimo reikalavimus.

Už žemės ūkio naudmenų plotą mokamos vienkartinės tiesioginės išmokos, t. y. pagrindinė išmoka (68,20 Eur už ha), išmoka už pirmuosius 30 hektarų  (64,19  Eur už ha) ir išmoka jaunajam ūkininkui už pirmuosius 90 ha (84,37 Eur už ha), neatsižvelgiant į auginamo pasėlio rūšį.

Susietosios  išmokos mokamos už plotus, tinkamus gauti paramą už baltyminius augalus (68,44 Eur už ha), už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus (14,77 Eur už ha) ir už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai (111,16 Eur už ha). Žalinimo išmoka – 55,22 Eur už ha.

Tiesioginės išmokos mokamos 2 etapais: nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. pareiškėjams mokami avansai, o nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. – likusi dalis. Pareiškėjams, kuriems avansai nebuvo išmokėti, antrojo etapo metu mokama visa apskaičiuota išmokų suma.

Iki lapkričio 30 d. NMA į ūkininkų sąskaitas jau pervedė rekordinę 388 mln. Eur avansinių išmokų sumą. Pagal vieną ar kelias paramos schemas išmokų sulaukė per 121 tūkst. (99 proc.) pareiškėjų, kurių paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti. Avansinių išmokų sulaukė ir žemdirbiai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ daugiau kaip 47 tūkst. (99 proc.) pareiškėjų   buvo pervesta 36 mln. Eur. Taip pat avansinės išmokos pirmą kartą buvo mokamos ekologinių ūkių valdytojams, 1,6 tūkst. (73 proc.) pareiškėjų  sulaukė 20 mln. Eur paramos.

Antrojo išmokų mokėjimo etapu bus mokama parama ir pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones. Iš viso iki didžiųjų švenčių NMA planuoja į ūkininkų sąskaitas pervesti 170 mln. Eur: 145 mln. Eur tiesioginių išmokų ir 25 mln. Eur paramos pagal su plotu susijusias priemones („Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“).

 

Žemės ūkio ministro įsakymą dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2020 m. galima rasti čia.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kviečiame teikti paraiškas mokslo ir studijų įrangai ir jos įveiklinimui ekonomikai svarbiose srityse

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti paraiškas Ateities ekonomikos DNR plane numatytam veiksmui – „Mokslo ir studijų institucijų įranga ir jos įveiklinimas ekonomikai svarbiose srityse: gyvybės mokslai; IRT; Pramonė 4.0; Pramonė 5.0; FinTech“.

Paraiškas finansavimui mokslo ir studijų institucijos gali teikti iki 2020 metų gruodžio 11 d. internetu. 

Daugiau informacijos.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane vienas iš 5 prioritetų tiesiogiai susijęs su mokslu – tai inovacijų sritis. Jį įgyvendinant siekiama skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, iš kurio gimsta inovacijos, būtinos sėkmingai ekonomikai. Šiuo metu svarbiausi plano inovacijų srities akcentai – COVID-19 tyrimai bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtra, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dalyvavimo tarptautiniuose projektuose skatinimas.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129
 

Skaityti toliau
Verslasprieš 2 val

Cascada parduotuvėje perkant 10 veido kaukių gausi nuolaidą net 30%

Nepamiršk savo 10 draugių! Cascada parduotuvėje perkant 10 veido kaukių gausi nuolaidą net 30%. Nuolaida taikoma tos pačios vertės kaukėms....

Verslasprieš 2 val

Cascada 50% nuolaida antrai plaukų priežiūros priemonei

Cascada svajonių dovanos! 50% nuolaida antrai plaukų priežiūros priemonei. Nuolaida galioja ir vyriškoms plaukų priežiūros bei formavimo priemonėms. Nuolaida taikoma...

Verslasprieš 2 val

Visiems automatiniams Master Coffee aparatams -20%

Visiems automatiniams Master Coffee aparatams -20% nuolaida iki 2021.01.10

Verslasprieš 2 val

Visai Kiro produkcijai -20% nuolaida

Visai Kiro produkcijai -20% nuolaida iki 2021.01.10

Verslasprieš 2 val

Juodojo penktadienio nuolaidos iki -50%

Parduotuvėje BOHEMIA – JUODOJO PENKTADIENIO NUOLAIDOS iki -50% Prekybos miestelis Urmas, Rytinė galerija, 16 salė

Verslasprieš 2 val

„ŠVAROS PREKĖS“ KATALOGAS

Parduotuvėje „Švaros prekės“ gruodžio mėnesį nuolaidos daugeliui prekių. Parduotuvę „Švaros prekės“ rasite Rytinėje galerijoje, 14 salėje.

Greitos naujienosprieš 3 val

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

2020 12 02 Mobiliąją programėlę KoronaStopLT, sukurtą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai, Lietuvoje jau atsisiuntė beveik 130 tūkst. žmonių, t. y....

Greitos naujienosprieš 3 val

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

2020 12 02 Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais...

Greitos naujienosprieš 4 val

ES teisingumo ministrų darbotvarkėje – dėmesys kovai su neapykantos nusikaltimais ir teisingumo sistemos kokybei

2020 12 02 „Lietuva palaiko bendrą ES siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, bet kartu turime nepamiršti...

Greitos naujienosprieš 4 val

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

2020 12 02 Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams skirti 7,5 mln. eurų. Jūrinio...

Skaitomiausi