Connect with us

Finansai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema – greitesnė ir kokybiškesnė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Biudžeto lėšos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti, bus naudojamos efektyviau, o nemokamomis advokatų paslaugomis galės naudotis žmonės, kuriems labiausiai šios pagalbos reikia. Birželio 26 d. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisas, numatančias naują teisinės pagalbos teikimo tvarką.

„Racionaliau paskirsčius lėšas, skirtas teisinei pagalbai apmokėti, atsiras galimybė didinti advokatų valandinį darbo įkainį, todėl gerės teikiamų paslaugų kokybė, žmonės galės rinktis teisininką iš didesnio advokatų rato. Kvalifikuotą nemokamą teisinę pagalbą gautų socialiai pažeidžiami asmenys, kurie patys neišgali pasisamdyti teisininko“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Kai kurias paslaugas, kurias iki šiol teikia valstybės skirti advokatai, žmogus galės gauti miestų ir rajonų savivaldybėse, apsilankę pas pirminės teisinės pagalbos specialistus. Jie surašys prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat pareiškimą išduoti teismo įsakymą, prašymus išduoti teismo leidimus parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, priimti palikimą. Tokiu būdu teisinė pagalba veiktų greičiau ir patogiau.

Nemokamos advokato paslaugos būtų teikiamos atsižvelgiant ne tik į asmens, prašančio nemokamai skirti advokatą, turtą, bet ir į visos šeimos turtą. Taip žmonės bus skatinami objektyviai įvertinti kitas alternatyvas ginčui išspręsti, pavyzdžiui, pasinaudoti mediacija.

Seimo priimtos pataisos įsigalios liepos 15 d.

2020 m. biudžete skirta 5,3 mln. eurų valstybės skirtų advokatų paslaugoms apmokėti. Pernai šiam tikslui buvo numatyta 3,8 mln. eurų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau
Advertisement

Finansai

Nuo rugsėjo 1 d. didėja pedagogų, mokslo darbuotojų darbo užmokestis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc.

Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

„Tęsiame įsipareigojimus, kurie dar praėjusiais metais numatyti kolektyvinėje švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartyje. Turime bendrą tikslą gerinti pedagogų darbo sąlygas, o darbo užmokesčio didinimas yra viena iš esminių priemonių“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lyginant su praėjusių mokslo metų pradžia, mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, vidutinis atlyginimas naujais mokslo metais turėtų būti didesnis 120 Eur  neatskaičius mokesčių.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 445 Eur neatskaičius mokesčių, atitinkamai priešmokyklinio ugdymo pedagogo – 300 Eur iki mokesčių.

Konkretus kiekvieno pedagogo atlyginimas priklauso nuo jo darbo stažo, turimos kvalifikacijos, darbo krūvio.

Lėšos atlyginimams kelti buvo numatytos tvirtinant 2020 metų biudžetą. Finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, padidėjo 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų paskirta darbo užmokesčiui didinti. Iš viso 2020 m. pedagogų ir mokslo darbuotojų atlyginimo fondas siekia 1,16 milijardo Eur.

Skaityti toliau

Finansai

Kaštų optimizavimo ir darbo efektyvumo patirtys karantino metu ir po jo

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pagrindinis uždavinys, su kuriuo susiduria beveik kiekviena įmonė – veikloje patiriamų kaštų optimizavimas. Kiekvienoje įmonėje jis sprendžiamas labai individualiai, tačiau pastebima, kad sunkiausiai įmonės sprendžia vykdomos veiklos vadybos bei kitų bendrųjų kaštų optimizavimo klausimus. Karantino metu šis klausimas buvo ypač aktualus ir toks išliko lig šiol, todėl Kauno verslo vadovų klubo nariai susitiko pasidalinti patirtimi.

Klubiečių diskusiją „Kaštų optimizavimo ir darbo efektyvumo patirtys karantino metu ir po jo“ moderavo klubo vadovas, UAB „Incon“ direktorius Mantas Raišys, o apie patirtis optimizuojant kaštus įmonėse karantino metu ir po jo pranešimus pristatė keturi klubo nariai: Arnas Bebrauskas, UAB „IT MAX“ direktorius ir akcininkas, Mantas Agentas, UAB „MANTINGA“ generalinis direktorius, Žygimantas Tamulaitis, AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius ir Andrejus Subotinas, UAB „Textilis“ projektų vadovas ir akcininkas.

UAB „IT MAX“ direktorius Arnas Bebrauskas pastebi, kad neretai taupymas ne tik nepadeda sutaupyti, bet ir tampa labai brangus, nutikus kažkam, mažiau tikėtinam. Karantino metu įmonėje buvo peržiūrėtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su darbuotojais – darbo užmokestis, geri darbo įrankiai, patogios, funkcionalios patalpos; pervežimo išlaidos ir mokėjimų atidėjimo valdymas (sukurta priminimų klientams programėlė).

UAB „MANTINGA“ –  didelė įmonė, tad ir jos patirtis kiek kitokia. Tačiau šios įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas pasidalino keliais principais, kuriais vadovavosi karantino metu bei įvestomis naujovėmis, kurios išliko ir pasibaigus karantinui. Pvz. „Karo kambarys“, kuriame kasdien vyksta 3 lygių susitikimai, skirti stebėti ir analizuoti dabartinę situaciją, numatyti rizikas ir priimti reikiamus sprendimus čia ir dabar bei „Nulinis biudžetas“ („Zero Based Budget”) – kiekvienas skyrius nuo nulio peržiūrėjo kiekvieną biudžeto eilutę, atsisakė nepagrįstų išlaidų ir per labai trumpą laiką patvirtino naują kitų metų biudžetą.

Laikinai sustabdžius darbo užmokesčio įmonėje augimą, pavyko išlaikyti darbuotojus, atleidžiant tik darbo drausmės ar kitų sąlygų nesilaikančius – tai darbuotojams suteikė motyvacijos ir padidino jų našumą. M. Agentas pastebi, kad nors susidūrus su COVID-19 iššūkiu nebuvo lengva, tačiau turimas įmonės rezervas leido sumažinti emocijas ir priimti racionalesnius sprendimus.

LR Vyriausybei paskelbus karantiną šalyje, remiantis jos nurodymu, AB „Ortopedijos technika“ turėjo nedelsiant nutraukti beveik visų medicinos paslaugų teikimą, kitos veiklos sritys dėl tiesioginių sąsajų su med. paslaugų sritimi taip pat buvo visiškai ar dalinai sustabdytos. Žygimantas Tamulaitis,  AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius pastebi, kad atsiradus apribojimams įprastoms įmonės veikloms, galimi 2 scenarijai. Pirmas – kaštų taupymas stabdant dalį įmonės veiklų bei likusių galimų veiklų efektyvinimas. Antras – naujų galimybių, veiklos sričių paieška. Sumažėjus pajamoms įmonė siekė sumažinti sąnaudas ir išlaikyti apyvartinių lėšų balansą. Atkreiptas dėmesys į žmogiškuosius išteklius, kintamus veiklos kaštus bei mokesčius. Atlikus kaštų optimizavimo veiksmus įmonėje pastebėta, kad visuotinas nežinojimas kaip teisingiausiai veikti tokios krizės metu ir pandemijos padarinių neapibrėžtumas komplikavo situaciją priimant sprendimus, bet iš kitos pusės buvo lengviau tartis tiek išorėje, tiek įmonės viduje dėl visų bendro supratingumo ir „bendro reikalo“. „Reikia veikti ryžtingai ir nedelsiant, įsivardinant, kad tai geriausi mums žinomi sprendimai šiuo metu. O keičiantis situacijai neteisingus sprendimus koreguoti, nebijant tai įvardinti ir pripažinti.“ – sako Ž. Tamulaitis.

UAB „Textilis“ projektų vadovas ir akcininkas Andrejus Subotinas taip pat ėmėsi optimizuoti kaštus. Logistikoje ir gamyboje pasitelkė partnerių iš šalies, suskaidė užsakymus į mažesnius, bei perėjo prie 2-4 darbo dienų savaitės, o dalį darbo darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu. Nuotoliniam būdui buvo pritaikytos ir kolekcijos – parengti video ir audio pristatymai, o B2B susitikimuose bei forumuose dalyvavo internetu. Šiandien įmonė džiaugiasi, kad nėra atleistų darbuotojų, be to paleista nauja gamybos įranga ir patvirtintas naujas ES projektas Dizainas LT, kuriame įmonė dalyvauja.

Skaityti toliau

Finansai

Biurų nuomininkų prioritetu išliks darbuotojų komfortas ir darbo efektyvumas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nepaisant dabartinės pandemijos atneštų iššūkių visai šalies ekonomikai ir tuo pačiu nekilnojamojo turto (NT) rinkai, Lietuvos didmiesčių modernių biurų sektorius šių metų pirmąjį pusmetį esminių pokyčių nepatyrė, skelbiama „Ober-Haus“ parengtoje 2020 metų pirmojo pusmečio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų rinkos apžvalgoje.

„Karantino laikotarpiu ištuštėję biurai jam pasibaigus vėl užsipildė darbuotojais, projektų statybos ir toliau sėkmingai tęsiamos, o neišnuomoto biurų kiekio verslo centruose augimas buvo susijęs su naujai įgyvendintų projektų atidarymu. Tuo tarpu plačiu mastu išbandytos nuotolinio darbo galimybes sukėlė įvairių ir skirtingų pasvarstymų apie tolimesnes biurų perspektyvas: nuo mažėsiančio bendro fizinių patalpų poreikio iki biuro erdvių didinimo, norint išplėsti socialinį atstumą tarp darbuotojų“, – pranešime cituojamas Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims

„Žvelgiant į visą Lietuvos didmiesčių modernių biurų istoriją, matyti, kad bendroje įmonių veiklos išlaidų eilutėje biurų nuomai ir jų išlaikymui tenkanti dalis yra mažėjanti. Tad vargu ar ilgalaikėje perspektyvoje įmonės, kovodamos dėl darbo jėgos, ryšis pastebimai mažinti savo biurų plotą taip dar labiau sumažinant atstumą tarp darbuotojų ar prašant dalies jų dirbti iš namų“, – įmonės pranešime cituojamas R. Reginis. Todėl finansiškai pajėgios įmonės visais būdais stengsis nesumažinti darbuotojų komforto bei neprarasti darbo efektyvumo. O dabartinei krizei užsitęsus, dalies ar viso biurų ploto atsisakymas greičiausiai bus nulemtas finansinėmis įmonių problemomis, bet ne pokyčiais darbo veiklos organizavime

Kaune pasiektas rekordinis laisvų biuro patalpų lygis

Kaune plėtotojai taip pat išlieka itin aktyvūs ir jau ketvirtus metus iš eilės rinkai kasmet pasiūlo daugiau nei 30.000 m² naudingo biuro ploto. Per šių metų pirmąjį pusmetį Kaune baigti statyti keturi nauji projektai, kurie rinkai pasiūlė 31.000 m² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras modernių biuro patalpų plotas per šių metų pirmąjį pusmetį Kaune išaugo beveik 16% iki 230.500 m².

Šių metų viduryje baigtos didžiausio verslo centro „Magnum“ statybos ir šiame projekte buvo pasiūlyta apie 18.000 m² biuro patalpų. Iki šiol didžiausias šiuolaikinis biurų projektas Kaune buvo 2013 metais pastatytas „Senukų“ administracinis pastatas, kurio naudingas biurų plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 15.000 m². Didesnių pasiūlos pokyčių šių metų antrąjį pusmetį Kaune nenusimato, kadangi planuojamas baigti plėtoti tik vienas nedidelis komercinės paskirties projektas, kuriame biurams numatyta skirti apie 1.200 m².

Vienu metu duris atvėręs reikšmingas naujų biuro patalpų plotas Kaune išaugino laisvų biuro patalpų lygį iki rekordinio per pastaruosius dešimt metų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo 2019 metų pabaigos iki 2020 metų vidurio bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis šiame mieste išaugo nuo 10,3% iki 16,2%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 20,4%, o B klasės – 14,1%. Tai reiškia, kad šių metų viduryje nuomininkai Kaune galėjo rinktis iš rekordinio daugiau nei 37.000 m² jau pastatytų biurų ploto.

Bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per 2020 metų pirmąjį pusmetį Kaune, dalijasi „Ober-Haus“, sudarė 16.500 m² arba 6% mažiau nei pastarųjų trijų metų (2017–2019 metų) pusmečių vidurkis. „Atsižvelgiant į tai, kad 2020 metų antrąjį ir 2021 metų pirmąjį pusmetį didesnių projektų Kaune baigti statyti nenumatyta, o paklausa iš esmės išlieka stabili, laisvų patalpų lygis per šį laikotarpį turėtų vėl sumažėti. Kaune tokie laisvų biuro patalpų lygio svyravimai buvo fiksuojami ir anksčiau“, – sako R. Reginis.

Šių metų pirmąjį pusmetį pastebimai šoktelėjęs laisvų patalpų lygis ir pandemijos įkarštyje bent jau laikinai plėtros planus atidėjęs verslas Kaune nežymiai pamažino ir dalies biurų nuomos kainas. Per 2020 metų pirmąjį pusmetį Kaune A klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai sumažėjo apie 2%, tuo tarpu B klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų viduryje B klasės biurų nuoma laikinojoje sostinėje sudarė 7,0–11,0 Eur/m², A klasės – 11,5–13,5 Eur/m².

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Kauno biurų rinkoje, tiek ir išliekantį verslo atsargumą dėl veiklos plėtros, šių metų antrąjį pusmetį biurų nuomos kainos iš esmės turėtų išlikti stabilios, tačiau su nedidelio mažėjimo perspektyva tam tikruose projektuose“, – mano R. Reginis.

Skaityti toliau

Finansai

Sukčiai nesnaudžia ir tobulina savo schemas: vien per 3 mėnesius iš gyventojų išviliojo apie 1 mln. eurų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Vis dėlto per antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai sugebėjo išvilioti milžiniškas sumas, o patirta žala siekia 1 mln. eurų.

Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos, rašoma pranešime.

Šiuo metu kuriamas bendradarbiavimo mechanizmas, kuris leistų finansų įstaigoms operatyviai dalintis su teisėsauga informacija apie įtariamus sukčiavimo atvejus bei rengti kuo tikslesnę šių incidentų statistiką.

Aktualūs LBA surinkti duomenys rodo, kad bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrąjį 2020 metų ketvirtį sudarė 280, t. y. keliasdešimt mažiau, nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį sudarė iš viso apie 1 mln. eurų.

Keičiasi ir labiausiai paplitusių sukčiavimo scenarijų pobūdis: asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų mažėjo, o štai techniškai sudėtingesnių – daugėjo.

„Investavo“ mažiau

Antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai apgavikai įkalbinėja žmones virtualiai investuoti į egzotiškus instrumentus, o iš tiesų lėšos keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitas.

Per antrąjį šių metų ketvirtį triskart mažiau nei iki tol užfiksuota telefoninių sukčiavimų, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policininkais ir kitų žinomų organizacijų arba tarnybų atstovais ir įtikinėja aukas atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Gyventojų dėl šių incidentų patirti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip dukart – iki 71,5 tūkst. eurų.

Tris kartus sumažėjo ir romantinių sukčių, užmezgančių iš pažiūros simpatijos įkvėptus virtualius santykius, kurių metu iš bendravimo partnerio ar partnerės išvilioja lėšas, padaryta finansinė žala. LBA duomenimis, ji sudarė 31 tūkst. eurų.

Apgauna suklastoję laiškus ir sąskaitas

Kita vertus, daugiau kaip dukart ūgtelėjo nuostoliai, patirti dėl padažnėjusio sukčiavimo perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tokiais atvejais įprastai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu arba įmonių vidaus tvarkų spragomis, pakeičiant tikrų tiekėjų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Šitaip siekiama nukreipti mokėjimą už teisėtu būdu įsigytas prekes ar paslaugas į sukčių sąskaitą. Antrąjį šių metų ketvirtį šitaip išviliota daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Tris kartus išaugo žala dėl duomenų vagysčių, arba vadinamųjų „phishing`o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t. t. Šitaip siekiama išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Šių incidentų metu padaryta žala antrąjį šių metų ketvirtį siekė 100 tūkst. eurų.

Tebefiksuojami vienetiniai atvejai, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovais ir, dangstydamiesi neva išskirtine situacija, įtikina pavaldinius atlikti mokėjimus iš įmonės sąskaitos.

Paveikė ir karantinas

Anot Audriaus Šapolos, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko, pokyčiai gali būti sietini su pandemijos ir karantino paskatintais pasikeitimais socialiniame gyvenime, nuotolinio darbo ir virtualaus bendravimo, kurio gerokai padaugėjo, specifika, galiausiai – ir su šiltuoju metu sezonu.

Pastebima, kad įvairiose Europos Sąjungos šalyse dėl COVID-19 pasikeitus bankų skyrių darbo organizavimui, pavyzdžiui, atsiradus būtinybei iš anksto užsiregistruoti apsilankymui, galėjo sumažėti pinigų mulų, kurių paslaugomis naudojasi nusikaltėliai, aktyvumas.

„Nenuostabu, kad pavasarį ir vasarą, kai visų laisvalaikis tampa aktyvesnis, oras – geresnis, mūsų reakcija į nepažįstamųjų skambučius ar neva rimtus pasiūlymus gali būti visiškai kitokia nei žiemą. Kita vertus, daugeliui įpratus prie nuotolinio darbo, tam tikri prašymai, pateikti elektroniniu būdu, gali pasirodyti visiškai logiški, nors iš tiesų tokie nėra. Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Privalome būti budrūs“, – akcentavo A. Šapola.

Atitaisyti tokių nusikaltimų žalą ir susigrąžinti prarastas lėšas itin sudėtinga, nes sukčiai deda visas pastangas, kad auka savo valia atliktų mokėjimus, o pervesti pinigai per greitai veikiantį bendrų tinklą patenka į kitų šalių finansų įstaigose esančias sąskaitas.

Pagrindinis patarimas – būti kritiškiems

LBA atkreipia dėmesį, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu vertinti kritiškai. Rekomenduojama griežtai nepasitikėti gauta žinute, susijusia su asmeninių finansų sritimi, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu.

Antra vertus, visuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas – pastebėję, kad jus bandoma paveikti, skatinant pasijusti skolingą, arba, atvirkščiai, teikiant nerealistiškai gerą pasiūlymą, verta kelti klausimą dėl visos situacijos tikrumo.

Kitas patarimas – itin apdairiai elgtis internete, nesinaudoti nežinomų siuntėjų pateiktomis nuorodomis, lankytis tik oficialiuose finansų paslaugų teikėjų tinklalapiuose, visada pasitikrinti, kokį veiksmą tvirtinate naudodamiesi interneto banku.

Skaityti toliau

Finansai

Išmokos smulkiems ūkininkams: kam priklauso, kur kreiptis ir kada pasieks pinigines

kaunieciams.lt

Paskelbta

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos. 

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus bus galima pildyti iki pat gruodžio 11 dienos.

Dėl išmokų kreiptis reikia į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Kas gali gauti išmokas ir kokio jos dydžio

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkio dydis mažesnis nei 4 EDV, priklausomai nuo to, ar dirba pagal darbo sutartį, gali gauti vienkartinę arba periodinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas labiau paveikė dirbančius asmenis, periodinė išmoka skiriama smulkiesiems ūkininkams, kurie papildomai dirba ir karantino laikotarpiu uždirbo ne daugiau kaip minimalią algą (607 eurus bruto per mėnesį). Kadangi papildomai pagal darbo sutartis nedirbantiems smulkiems ūkininkams pokyčių dėl karantino buvo mažiau, jie gali gauti vienkartinę išmoką.

Vienkartinė išmoka. Ją gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

  • Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
  • Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos, tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
  • Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius kovo 16 dieną neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
  • Karantino laikotarpiu nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių.
  • Karantino laikotarpiu negavo nedarbo socialinio draudimo išmokos.
  • Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.

Periodinė išmoka. Ją gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

  • Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
  • Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos,  tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
  • Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius  kovo 16 dieną  neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
  • Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.
  • Karantino laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį arba turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau priskaičiuotas darbo užmokestis per karantiną buvo ne didesnis kaip minimali mėnesinė alga (607 eurai „ant popieriaus“ per mėnesį).

Vienkartinė išmoka mokama vieną kartą už visą karantino laikotarpį ir siekia 200 eurų.

Periodinė išmoka už vieną pilną karantino mėnesį taip pat siekia 200 eurų. Kadangi karantinas truko nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos, smulkieji ūkininkai gali gauti po 200 eurų už balandį ir gegužę bei po maždaug pusę šios sumos – už kovą ir birželį.

Jei ūkininkas atitiko sąlygas visą karantino laikotarpį, iš viso kaip periodinę išmoką jis gaus apie 600 eurų. O jeigu, pavyzdžiui, kai kuriais karantino mėnesiais asmuo uždirbo daugiau nei minimalų atlyginimą, periodinę išmoką jis vis tiek gaus, tačiau tik už tuos mėnesius, kai atlyginimas buvo mažesnis nei minimalus atlyginimas. Už karantiną susikaupusi periodinių išmokų suma bus išmokėta vienkartiniu mokėjimu.

Tuo atveju, jei dėl kurios nors iš išmokų kreipęsis asmuo miršta iki jos išmokėjimo, ji gali būti išmokama artimajam, kuris paveldi mirusiojo turtą. Dėl to, pateikiant laisvos formos prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, reikėtų kreiptis į „Sodrą“.

Kur kreiptis 

Nesvarbu, į kurią išmoką smulkusis ūkininkas pretenduoja – į vienkartinę ar periodinę – kreiptis reikia į savo savivaldybės administraciją ir užpildyti nustatytos formos prašymą. Jis yra bendras – tokį patį pildys ir norintys gauti vienkartinę, ir norintys gauti periodinę išmoką. Kai kuriais atvejais prašymą pildyti bus galima ir seniūnijose – tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimo.

SVARBU! Norint gauti išmoką, prašymą reikia pateikti iki gruodžio 11 dienos. 

Prašymą galima pateikti tokiais būdais:

  • Fiziškai atvykus į savivaldybės administraciją (turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą).
  • Siunčiant registruotu paštu (pridėti notariškai patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją).
  • Elektroniniais ryšiais, pavyzdžiui, el. paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Dėl išmokos į savivaldybę gali kreiptis ir smulkiojo ūkininko atstovas, tačiau tokiu atveju būtina pateikti ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Kiekvienas prašymą teikęs asmuo gaus pranešimą, ar jam paskirta išmoka. Pildant prašymą reikės pasirinkti, kokiu būdu ūkininkas norės būti informuotas apie sprendimą dėl išmokos paskyrimo: gauti pranešimą „Sodros“ elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje „EGAS“, sulaukti registruoto laiško ar pats pageidaus užeiti į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Iki kada bus išmokėta

Kadangi užpildytus prašymus savivaldybės „Sodrai“ teiks keliais etapais, sprendimą dėl išmokos paskyrimo ūkininkas sužinos po kurio laiko.

Pavyzdžiui, rugpjūtį–rugsėjį pateiktų prašymų sąrašus savivaldybės „Sodrai“ perduos spalio pradžioje. Tačiau tuomet reikės įsitikinti, ar iš tikrųjų kiekvienas sąraše esantis žmogus atitinka visus kriterijus vienkartinei ar periodinei išmokai gauti. Reikiamus duomenis pateiks Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Registrų centras, Užimtumo tarnyba. Taip pat „Sodra“ kai kuriems duomenims surinkti pasitelks Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Surinktus duomenis apdorojus ir įvertinus, bus priimtas sprendimas dėl išmokos skyrimo konkrečiam asmeniui. Rugpjūtį–rugsėjį pildę prašymus bus pradėti informuoti spalį, o pirmosios išmokos ūkininkus pasieks spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje.

Asmenims, kurie kreipsis dėl išmokų spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, išmokos atitinkamai bus išmokėtos nuo lapkričio iki gruodžio pabaigos. Iki gruodžio 31 d. bus išmokėtos visos išmokos laiku besikreipusiems smulkiesiems ūkininkams.

Vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Joms numatyta skirti 19,2 mln. Eur.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Finansai

Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujausi šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei tikėtasi. Tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Ekonomikos situacija

Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas: palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 m., 728 įmonės 2019 m.).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 proc.

„Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano  priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis – 17,5 proc., arba 863 mln. eurų. Lėšos ir toliau naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

 „INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta virš 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl sparčiai didėjo (+73 mln. eurų) neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Primintina, kad nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už  18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

LIetuvos Respublikos Vyriausybės informacija / lrv.lt

Skaityti toliau
Sportasprieš 8 val

Skaudžią pamoką Prienuose gavę jaunieji žalgiriečiai baigė pasirodymą KMT turnyre

2020.10.27 www.lkl.lt Citadele Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėse Prienuose Kauno „Žalgiris-2“ rezultatu 62:108 (19:22, 16:28, 12:26, 15:32) nusileido Prienų „Cbet“ komandai. Pirmosiose rungtynėse Kaune...

Greitos naujienosprieš 10 val

„Tesla“ paaiškino, kodėl Kinijoje atšaukė daugiau nei 48 tūkstančius automobilių – tai tik Kinijos institucijų išsigalvojimai!

Kaip jau rašėme, „Tesla“ Kinijoje atšaukė 48442 „Model S“ ir „Model X“ automobilius. Jie turės atvykti į techninio aptarnavimo centrus,...

Greitos naujienosprieš 10 val

Spalio 27 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 27 Spalio 27 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas...

Greitos naujienosprieš 11 val

Specialistai primena apie įvežtinio poliomielito riziką

2020 10 27 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį į šią pavojingą ligą ir primena, kad išlieka įvežtinio poliomielito...

Greitos naujienosprieš 11 val

VLK informuoja: nutrūkus darbo santykiams kitoje ES šalyje, atsiranda prievolė mokėti PSD įmokas Lietuvoje

2020 10 27 ​Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai įspėja, kad kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse darbo netekę asmenys, kurie...

Greitos naujienosprieš 11 val

Kultūros ministerija kviečia į tarptautinę audiovizualinio paveldo konferenciją

2020 10 27 Spalio 27 dieną minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Šią dieną nuo 2005 metų Jungtinių Tautų švietimo, mokslo...

Greitos naujienosprieš 11 val

Ministrė R. Tamašunienė: savivaldybės, esančios geltonoje zonoje, turėti būti pasiruošusios

2020 10 27 Šiandien Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (toliau – VESK) posėdyje buvo aptarta epidemiologinė situacija šalies mastu. „Matome, kad...

Greitos naujienosprieš 12 val

Spalio 27-ąją minima Lietuvos kriminalinės policijos diena

2020 10 27 Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet...

Greitos naujienosprieš 13 val

Tarptautiniame projekte – trys puikios socialiai atsakingo verslo idėjos ir kontaktai tarptautinei partnerystei

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su užsienio partneriais įgyvendina projektą „Tarpeuropinis inovacijų tinklas“ (projekto numeris TR2015/DG/01/A6-02/081). Šio projekto...

Greitos naujienosprieš 13 val

Nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui – parama

2020 10 27 Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės,...

Skaitomiausi