Connect with us

Politika

Vaizdo konferencijos metu atsakyti savivaldybėms aktualūs klausimai

Paskelbta

Vidaus reikalų ministerijoje antrąkart surengta vaizdo konferencija su visų šalies savivaldybių atstovais. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos policijos Generalinis komisaras Renatas Požėla atsakė į savivaldybėms aktualius klausimus, susijusius su ekstremaliosios situacijos valdymu karantino laikotarpiu.

Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti visas būtinas karantino priemones, siekiant efektyvaus koronaviruso padarinių valdymo.

„Svarbiausia žmonėms griežtai laikytis socialinės distancijos, prekybos centruose pirkėjų srautas turi būti reguliuojamas, savivaldybėms vaikų žaidimų aikšteles rekomenduojame uždaryti. Šiuo metu fizinė saviizoliacija – tai efektyviausias būdas apsisaugoti“, – sako ministrė R. Tamašunienė.

Ministrė savivaldybių atstovams priminė, kad šiandien susirinkusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija Sveikatos apsaugos ministerijai pavedė surinktus duomenis apie asmenis, kuriems skiriamas privalomas karantinas, nedelsiant teikti Policijos departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams.

Pasak generalinio komisaro R. Požėlos, šiuo metu policijos pareigūnai vykdo iš užsienio atvykusiųjų asmenų konvojavimą per visą šalį. Savivaldybėms šiuo atveju būtina pasirūpinti izoliuotų asmenų gyvenamosiomis patalpomis.

Kaip sakė R. Požėla, privačios saugos tarnybos turėtų užtikrinti nuolatinę izoliuotų asmenų kontrolę – policija savo ruožtu teiks visokeriopą pagalbą. Esant poreikiui ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką įstatymų nustatyta tvarka bus galima pasitelkti Lietuvos kariuomenę.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pažymėjo, kad izoliuotų asmenų maitinimas turėtų būti organizuojamas centralizuotai. Savivaldybių patirtos išlaidos karantino laikotarpiu organizuojant iš užsienio atvykusių žmonių transportavimą, apgyvendinimą viešbučiuose ir jų maitinimą bus kompensuojamos iš valstybės rezervo.

LR vidaus reikalų ministerijos inf. 

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Lietuva

L. Linkevičius: Sieksime intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo

Paskelbta

Liepos 6 dieną ministras Linas Linkevičius lankėsi Seinuose ir Punske (Lenkija). Susitikime su Seinų miesto burmistru A. Nowalskiu ir Seinų apskrities vadovais ministras aptarė Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.

Pasak ministro, gaisras Alytuje ir dėl Covid-19 pandemijos kilę iššūkiai dar kartą atskleidė sklandaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo savivaldos lygmenyje svarbą.

„Artimiausiu metu turėtų būti sudaryti atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, reglamentuojantys  specialių tarnybų bendradarbiavimą krizinėse situacijose, sienos kirtimą ir technikos gabenimą per sieną. Seinų apskritis ir Lazdijų rajonas yra taip vadinamo „Suvalkų koridoriaus“ centre, todėl turime didinti gyventojų atsparumą įvairioms grėsmėms, rengti bendrus mokymus,  gyventojus aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, bendradarbiauti įvertinant ir galimus incidentus nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje“, – pabrėžė ministras.

L. Linkevičius padėkojo Seinų apskrities vadovams už pasiektą susitarimą grąžinti įsiskolinimą Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai ir papildomai skiriamą finansavimą „mokinio krepšeliui“ Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje. Pasak ministro, labai svarbu, kad aktyviai vyksta Lietuvos ir Lenkijos šventimo ekspertų bendradarbiavimas, skirtas Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinėms bendrijoms aktualių švietimo klausimų sprendimui.

Susitikime su Punsko valsčiaus administracija ir Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais L. Linkevičius aptarė lietuvių švietimo ir kultūros klausimus, dalyvavo  Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventiniuose renginiuose.

Vizito Seinuose ir Punske metu L. Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkst. lietuvių, dauguma jų – Seinų ir Punsko krašte.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Skaityti toliau

Lietuva

Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai

Paskelbta

Liepos 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), jį perimdama iš Danijos. Pirmininkaudama Lietuva daugiausia dėmesio skirs tvariam vystymuisi, ypač žaliosios pramonės plėtros srityje,  ekologiškam ir jūrų turizmui, civilinei saugai regione bei kovai su prekyba žmonėmis išnaudojamais nelegaliam darbui ir smurto prieš vaikus prevencijai.

„BJVT buvo įkurta Baltijos jūros regiono integracijai skatinti. Pirmą žingsnį žengėme. Baltijos jūros valstybių regioninio bendradarbiavimo modelis pripažintas kaip pavyzdinis visos Europos Sąjungos mastu. Kitas žingsnis – jaunimo įtraukimas”, – pabrėžė ministras Linas Linkevičius, pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai prioritetus.

Ministras taip pat teigė, kad tai – sudėtingas metas, kuomet reikės atremti COVID-19 iššūkius, susijusius su regiono visuomeniniu saugumu, vientisumu ir atvirumu. Tačiau taip pat tai suteikia unikalią galimybę padėti regionui po šios krizės tapti dar žalesniu, saugesniu ir stipresniu.

Pirmininkaujančios Lietuvos prašymu, buvo parengta Regiono pažangos per praėjusį dešimtmetį studija. Nuo liepos 1 dienos su Studija galima susipažinti www.cbss.org. Šio vertinimo pagrindu bendrai su kitomis šalimis narėmis bus parengta nauja Vilniaus deklaracija „Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 m.“

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, sutartas jos šalių narių ir veikia kaip politinio dialogo forumas. BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi Europos Sąjunga.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Skaityti toliau

Skaitomiausi