Kauniečiams redakcijaSveikataŽmonių istorijosVaistininkų kasdienybė: „super mamytės“ ir drovūs „Viagros“ pirkėjai

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Vaistininko profesija gali pasirodyti nuobodi: vaistų rūšiavimas, darbas už kasos ir ankščiau ar vėliau atslenkanti monotonija. Patikėkite, kad gali būti priešingai! Ši profesija yra ir pikantiška dėl klientų išradingumo, peržengus vaistinės slenkstį. Vaistininkai pasakoja, kad žmonių elgesys kartais sukelia juoką, o kartais iš tiesų šokiruoja.

Trys jauni specialistai, dirbantys skirtingose Lietuvos vaistinėse, pasidalino savo patirtimi ir istorijomis. Nors jaunuoliai vaistinėje dirba dar pakankamai neilgai (apie 5 m.), papasakoti ir nustebinti tikrai turi kuo.

„Ko tik nepasitaiko – ir vagių, ir „super mamyčių“, manančių, kad jos išmano daugiau nei vaistininkai, ir gerbėjų, kviečiančių į pasimatymus“, – pasakoja sostinėje dirbanti Gintarė.

Pagal Gintarės, Skaistės ir Tomo pateiktas istorijas galima išskirti kelis skirtingus klientų tipus. Susipažinkite su jais:

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

1. „Įkyruolis“

Vaistininkė Gintarė pasakoja, kad dažniausiai vaistinių klientai – senjorai. Dažnai į vaistinę jie užsuka ne įsigyti vaistų, o pabendrauti:

„Natūralu, kad didžiausia mūsų auditorija – brandaus amžiaus žmonės, juk jie dažnai ir ligų, sveikatos problemų turi daugiau nei jauni žmonės. Tačiau kartais jų apsilankymo priežastis tikrai ne sveikatos nusiskundimai, jie dažniau ateina pasikalbėti, pasiguosti. Aš asmeniškai stengiuosi juos išklausyti, mandagiai su jais elgiuosi, bet pasitaiko ir tokių, kurie peržengia visas ribas: už jų jau rikiuojasi eilė, o jie sau toliau ramiai pasakoja apie praeitį, savo šeimą ar kitus rūpesčius.“

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Pasitaiko ir įkyresnių atvejų, kurie nepasikuklina ir vaistininkams dalija patarimus įvairias gyvenimo klausimais:

„Viena vyresnė moteris man yra atnešusi nuotraukų albumą, kuriame jos sūnaus nuotraukos. Ji įkyriai man rodė jas visas ir pasakojo apie savo sūnų, siūlė jį man į „žentus“. Tikino mane, kad man jau reikia vyro. Nežinojau, ką jai ir pasakyti. Tiesiog pasijuokiau“, – pasakoja Vievyje dirbanti Skaistė.

2. „Baikštuolis“ arba „perku ne sau“

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Dar viena klientų grupė – „ne sau“ vaistus perkantys žmonės. Vaistininkų pasakojimu, neretai pasitaiko, kad konkrečių vaistų užsukę klientai drovisi perkamo vaisto, preparato, todėl teigia, kad šį vaistą perka draugui.

„Merginos neretai jaučia pareigą pasiaiškinti, ką ir kodėl perka, vaikinai šiuo klausimu konkretesni: nori nusipirkti ir greičiau išeiti iš vaistinės. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad vaikinai savo draugėms, lytinių santykių partnerėms perka skubios pagalbos kontraceptinę tabletę. Dažnai jie net pavadinimo nežino, bet paaiškina, ko jiems reikia. Merginos šiuo atveju jaučia gėdą dažnai teisinasi, teigia, kad perka draugei, akcentuoja, kad tikrai ne sau. Jeigu dirbu su kolege – moterimi, jos stengiasi, kad jas aptarnautų ji, o ne aš – vaistininkas. Tačiau tokiose situacijose nereikėtų gėdytis, mūsų darbas suteikti visas žinias, informuoti apie vaisto veikimą, galimas žalas, o ne kritikuoti“, – pasakoja Klaipėdoje dirbantis Tomas.

Kalbant apie „kito ryto tabletes“ vaistininkai sutaria, kad jų parduodama tikrai ne mažai, ypač savaitgalio rytais, o jas perkantys klientai dažnai elgiasi išties keistai:

„Buvo tokia situacija, kuomet mergina į vaistinę atsiuntė savo vaikiną, kad jis nupirktų skubios kontracepcijos „Escapelle“ tabletę. O jis prašo, kad parduočiau jam kokią nors panašią, kad draugė patikėtų, jog čia tokia pati, bet iš tiesų būtų ne ta. Klausiau, koks to tikslas, tačiau jis aiškintis atsisakė. Aš pasakiau, kad šiuo atveju niekuo negaliu padėti, todėl jis išėjo nieko neįsigijęs“, – prisimena vaistininkė Skaistė.

3. ,,Slaptasis agentas“

Pasitaiko ir komiškų situacijų, kada į vaistinę atėję lankytojai atrodo lyg slapti agentai – apsirengę juodai, užsidengę veidą ir įsivaizduoja, kad kiekvienas jų veiksmas stebimas, o vaistininkai apie jų įsigytas prekes praneš visam pasauliui:

„Buvo tokia situacija, kada vakare į vaistinę užsuko jaunas vaikinas. Dėmesį patraukė, nes buvo užsidėjęs kapišoną, apsirengęs juodai, užsidėjęs didelius akinius. Pirma mintis – vagis, nes tokių pasitaiko nemažai, todėl akylai jį stebėjau. Kol vaistinėje buvo kitų klientų, jis slampinėjo kampais. Galiausiai, kai likome dviese jis priėjo prie kasos ir tyliai tarė: „Viagros“, kol suradau prekę, jis dar pasiėmė šešias pakuotes prezervatyvų. Nesusilaikiau nenusišypsojus ir tikrai ne dėl jo perkamo turinio, bet dėl tokio elgesio“, – pasakoja vaistininkė Gintarė.

Taip pat, dažnai klientai atsisako pasakoti apie ligos simptomus ir atsisako apie save suteikti bet kokią informaciją.

„Kartą atėjo klientas ir sako, kad turi receptą, bet jį daktaras išrašė kompiuterio pagalba. Paprašiau padiktuoti savo asmens kodą arba duoti dokumentą, kad galėčiau prisijungti prie sistemos ir pamatyti, kas parašyta recepte. Jis buvo pasipiktinęs, teigė, kad daktaras jam sakė, jog viskas bus matoma kompiuteryje. Aš jį patikinau, kad tikrai bus matoma, tačiau tam reikia jį identifikuoti. Jis kategoriškai atsisakė pasakyti savo asmens kodą ar duoti dokumentą, o po kelių mano prašymų, pasiuntė mane toli ir išėjo iš vaistinės. Likau nieko nesupratusi“, – pasakoja Gintarė.

4. „Super mamytė“

Vaistininkai sutaria, kad vieni iš sunkiausių klientų – mamos, turinčios mažų vaikų. Dažnai jos ne tik mano, kad žino geriau už dirbančius specialistus, bet ir kelia nereikalingą stresą, o savo vaikams leidžia viską.

„Situacijos, kai klientė mama mane tardo, o vaikas verčia visą vaistinę jau tampa nuolatinėmis. Kodėl sakau, kad tardo? Todėl, kad dažnai mamos netiki, ką joms sakai ir patari. Priskaičiusios visko internete, bando įrodyti savo tiesą. Bet juk mes čia dirbame, mes žinome geriau, o kai situacija liečia vaikus – į savo patarimus ir parduodamus vaistus žiūrime itin atsakingai. Užtektų vieno netinkamai parduoto vaisto ir gali prarasti licenciją. Tačiau, kažkodėl „super mamytėms“ atrodo, kad jos žino geriau. Na, o jų vaikai – patys geriausi, nesvarbu, kad suverčia visa vaistinę, išmėto vaistus, to jos lyg ir nepastebi, o kažką joms pasakyti baisu. Buvo atvejis, kad kol mama rinkosi vaistus, vaikas valgė kažkokią tyrelę tai su ja visą vaistinės langą išterliojo, kainų juostą nuplėšė, o jo mama net neatsiprašė“, – pasakoja Skaistė.

Vilniuje dirbanti Gintarė, pritaria, kad su „super mamytėmis“ iš ties sunku:

„Į kiekvieną patarimą dėl jų vaikų jos žiūri itin kritiškai, dažnai ir sunku joms patarti, nes jos lyg ir nori tavo pagalbos, bet tavimi netiki. Dažnai kelia stresą, ir vien dėl jo jau gali parduoti arba ne tą vaistą, arba patarti ką ne taip. Ačiū Dievui, man tokių situacijų nepasitaikė. Aišku yra dalis tikrai nuostabių mamų, kurios išklauso rekomendacijas, nesiginčija, bet yra ir tokių, kurioms nieko nepasakysi. Pamenu kartą mama atėjo su mažu vaikučiu, kuris miegojo vežimėlyje, prieš ją stovėjo klientas, kuris manęs paprašė vaisto, aš pradėjau jį aptarnauti, o ta mama mus abu apibarė, kad mes per garsiai šnekam, liepė mums kalbėti tyliau, nes jos vaikas miega.“

5. „Meilės ieškotojas“

Abi vaistininkės sutaria, kad dirbant dėmesio iš priešingos lyties atstovų joms tikrai netrūksta. Tiesa, kartais tas dėmesys būna per daug įkyrus ir tikrai nemalonus.

„Mes privalome nešioti korteles su vardu ir pavarde, deja, dėl to nuolat susilaukiu nepažįstamų vaikinų kvietimų draugauti „Facebook“ tinkle ir įvairiausių jų žinučių. Ko tik jie nesiūlo: ir į pasimatymą nueiti, ir vyno atsigerti ir neįpareigojančiais malonumais užsiimti. Visus tokius ignoruoju, turiu nuolatinį draugą, bet jei ir būčiau vieniša, manau, į tokias draugystes nesileisčiau. Darbas yra darbas“, – pasakoja Gintarė.

Tarp gerbėjų pasitaiko ne tik jaunų vaikinų, bet ir garbingo amžiaus vyriškių:

„Gerbėjai išradingi, vieni gėlių atneša, kiti ant čekio žinutes palieka. Bet vienas įsimintiniausias atvejis buvo, kai vyresnis vyras pradėjo nuolat lankytis vaistinėje ir rodyti man dėmesį. Iš pradžių jis nuolat ateidavo pirkti vaistų ar pasikonsultuoti, aš maloniai jį aptarnaudavau, pasikalbėdavau su juo. Tačiau, kai apsilankymas vaistinėje padažnėjo iki 2-3 kartų per savaitę, pasidarė nemalonu. O, kai jis dar ir atnešė man dovanų, pasakiau, kad jų priimti negaliu“, – pasakoja Skaistė.

6. „Reikalų tvarkytojas“

Didelė dalis klientų – žmonės, kurie į vaistinę užsuka toli gražu nepaprašyti sveikatos patarimo ar įsigyti vaistų, o susitvarkyti kitų reikalų. Ir stebisi, kai to padaryti negali.

„Žmonės kažkodėl mano, kad vaistinėje gali daryti viską. Jie ateina čia prašydami atspausdinti kokius nors dokumentus, siūlo už tai pinigų, nori susimokėti komunalinius mokesčius ar pasipildyti sąskaitą. Dažnai lieka nustebę, kad to padaryti čia negali“, – pasakoja Tomas.

„Nutinka taip, kad klientai prašo mūsų pasaugoti asmeninius jų daiktus, trumpam, kol jie nueis į kokią kitą vietą. Įvairiausių priežasčių jie sugalvoja ir savo originalumu vis nustebina“, – juokiasi Skaistė.

Visgi, nepaisant įvairių, kartais tikrai nemalonių situacijų, vaistininkai sutinka, kad klientus jie gerbia ir vertina, ir tarp įvairių keistuolių pasitaiko ir itin malonių žmonių. O įvairiausių klientų dėka jų darbas įdomus ir nenuspėjamas bei apsaugantis juos nuo monotonijos.

 

Dalinkitės su savo draugais
0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments

[contact-form-7 id=“152467″ title=“prenumerata“]

Scroll Up
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x