Connect with us

Sveikata

Užslėptos emocijos: kodėl jos žalingos sveikatai?

Paskelbta

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.
Kokios priežastys lemia, kad slepiame emocijas?

Žvelgiant plačiąja prasme, slėpti emocijas mus skatina siekis išlikti, prisitaikyti ir išsaugoti savo psichinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, nuo ko emocijos slepiamos – nuo savęs, ar nuo kitų.

Slėpti jausmus nuo kitų dažniausia išmokstama remiantis patirtimi, pavyzdžiui, jei vaikas buvo kelis kartus išbartas už tai, kad supyko, tikėtina, kad stengsis pykčio atvirai nerodyti. Dažniausiai slepiamos tokios emocijos, kurios nepatinka kitiems ar atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą.

Ne vien vaikystėje mokomasi nuspėti, kokias emocijas priimtina išreikšti tam tikroje aplinkoje, o kokias geriau nuslėpti. Atėjus į naują darbo kolektyvą taip pat stengiamasi suvokti, kokios bendravimo taisyklės, kiek tinka būti atviram, kai nerimauji, esi nusiminęs ar susierzinęs. Net labai spontaniškas žmogus nepažįstamoje, emociškai nesaugioje aplinkoje linkęs slėpti savo emocijas, ir tai yra dėsninga, normalu. Tokiais atvejais, kai žmogus aiškiai suvokia, kaip jaučiasi, bet supranta, kad naudingiau to nerodyti aplinkiniams, žalos sveikatai dažniausia nebūna. Suvoktas emocijas galima „iškrauti“ vėliau saugesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasipasakojant patikimam draugui ar išreiškiant per kūrybą ir kitas veiklas. Sąmoningai nuslėptos emocijos gali būti žalingos nebent santykių vystymuisi. Pavyzdžiui, jei partneriui niekada nepasakome, kokia jo savybė erzina, tai jis negali į tai atsižvelgti. Kitaip tariant, jei niekada neprisipažįstame, kad jaučiamės sutrikę ar išsigandę, tai prarandame galimybę iš kitų sulaukti paramos.

Slėpti emocijas nuo savęs taip pat skatina savisaugos ir išlikimo siekis. Tai taip pat susiję su įsisavintomis iš aplinkos taisyklėmis apie emocijų priimtinumą, tik šiuo atveju grėsmės yra kitos. Bijoma ne kitų kritikos ar pašaipos, bet savigarbos praradimo. Jei žmogus galvoja, kad turėtų būti labai tolerantiškas, drąsus ar užtikrintas, o patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pyktis, baimė ar pasimetimas, tai tikėtina, kad „įsijungs“ „psichikos saugos sistema“ ir „pavojingos“ emocijos nepasieks sąmonės. Emocijos, kurios menkina savigarbą, „išjungiamos“ iš sąmonės, nors organizme vyksta reakcija, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalinas. Tokiais atvejais žmogus gali supykti, bet to nesuprasti, gali bijoti, bet likti įsitikinęs, kad nieko nebijo. Kiekvienu konkrečiu atveju slėpti emocijas skatina skirtingi dalykai.

Kokių sunkumų apskritai sukelia emocijų slopinimas, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais?

Emocijų slopinimas klaidina aplinkinius arba stato „sienas“ tarp žmonių. Kartais tos „sienos“ yra visai patogios, nes žymi ribas tarp oficialaus ir asmeninio bendravimo. Pavyzdžiui, viršininkui gal ir nebūtina žinoti, kokius jausmus išgyvename, bet jei žmogus net asmeniniuose santykiuose bijo atsiskleisti ir dalį emocijų laiko nepriimtinomis, tai gali būti rimta kliūtis tapti artimiems. Pasitaiko, kad jausdamas „blogus“ jausmus, asmuo stengiasi demonstruoti, kad yra atvirkščiai: pyksta, bet plačiai šypsosi, ar nerimauja, bet dedasi užtikrintas. Kuo daugiau emocijų žmogus laiko nepriimtinomis, tuo daugiau kyla painiavos santykiuose su aplinkiniais. Beje, ir su savimi.

Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai nuslopiname emocijas? Kokius sveikatos sutrikimus tai gali sukelti?

Atsakant išsamiai, reiktų daug pasakoti apie streso ligas. Trumpai galima nusakyti taip: žmogus yra vientisas organizmas, todėl į aplinką reaguoja ne tik emocijomis, bet visu kūnu – hormonų, raumenų ir virškinimo sistemomis. Jei leistume sau reaguoti instinktyviai, organizmas darniai atliktų savo darbą. Kai bandome reakcijas kontroliuoti, organizmas vis tiek reaguoja instinktyviai, tik reakcija nepasireiškia elgesiu. Rezultatas būtų panašus lyg padidinę liepsną užkimštume garpuodžio garų išleidimo ventilį, kuris kada nors sprogs.

Šiuo metu streso ligoms formuotis yra labai palanki aplinka, nes viešojoje erdvėje kuriama nuostata, kad priimtinos tik pozityvios emocijos. Į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daug žmonių, kurie tikina, kad neturi emocinių problemų, tik jaučia nepaaiškinamus skausmus, kyla kraujospūdis ar atsiveria opos. Panikos priepuoliai taip pat labai dažna tos įtampos, kurią patiria psichika, bandydama įveikti nepriimtinus jausmus, išraiška.

Kaip reikėtų padėti sau įvardinti ir išgyventi skausmingas emocijas?

Pradėti tikriausiai reikėtų nuo savo įsitikinimų pergalvojimo – stengtis atpažinti susikurtas emocijų reiškimo taisykles. Jei aptinkame, kad tos taisyklės gerokai varžo arba yra netinkamos, reikėtų bandyti jas koreguoti. Bet kuriuo atveju reikėtų stengtis leisti sau jausti viską. Paskutinis žingsnis būtų ieškoti tokių žmonių, su kuriais galima jausti visokias emocijas, kitaip tariant  tokie žmonės, jas atskleidus, supranta ir palaiko. Būna, kad be psichologo pagalbos susivokti nepavyksta, pavyzdžiui, jei žmogus galvoja, kad niekada nepyksta ar neliūdi, tai savarankiškai atpažinti ir išgyventi to, ko esą nejaučia, sunku.

Skaityti toliau

Sveikata

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Paskelbta

Nuo šiandien įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta šiandien pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

„Esame ne kartą prašę visuomenės sąmoningumo, tolerancijos bei supratingumo dėl negalią turinčių žmonių. Deja, pastarųjų dienų viešoje erdvėje aprašytos istorijos, pavyzdžiui, kai viešajame transporte įžeidinėjami žmonės su negalia arba neįleidžiami į parduotuves, jei nedėti kaukės, rodo, kad tolerancijos ir elementaraus žmogiškumo stinga. Tad priimtas sprendimas šias išimtis įforminti, kad nebeliktų vietos interpretacijoms, nes, panašu, kad žodinių prašymų neužtenka“, – sako ministras A. Veryga.

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro sprendimus galite rasti čia.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Skaitomiausi