Connect with us

Kultūra

UNESCO kūrybinių miestų tinklo vertinimai Kaunui: „Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko pasimokyti“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno miestui ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdomoms paveldo ir architektūros  „Modernizmas ateičiai“ ir dizaino „Dizainas laimei“  programoms atiteko puikūs UNESCO Kūrybinių miestų tinklo vertinimai. Tokia nuomonė buvo išreikšta Kauno narystės UNESCO Kūrybinių miestų stebėsenos ataskaitoje. „Iki šiol Kaunas kukliai dalijosi savo pasiekimais, tačiau turėtų savo pažanga labai didžiuotis: čia vyksta puikūs dizaino projektai, atskleidžiantys jo architektūrą ir įtraukiantys dizainerius. Kiti dizaino tinklo miestai iš Kauno galėtų daug ko išmokti“ – sakoma UNESCO Kūrybinių miestų tinklo vertinime.

Buvo vertintas visų keturių metų architektūros, dizaino ir kitų miesto kultūrą skatinančių programų progresas, Kauno miesto ir jo bendruomenių įsitraukimas į tinklą bei pasiektas proveržis nuo pat 2015-ųjų, kada Kaunui buvo suteiktas UNESCO Dizaino miesto statusas iki 2019 ųjų.

„Kaunas, tapęs Europos kultūros sostine ir įsijungęs į UNESCO Kūrybinių miestų tinklą, atgaivino  miesto energiją, o pasiektas  rezultatas yra puikus. Kauno įgyvendinami projektai yra verti sklaidos kūrybinių miestų tinklo viduje ir atvirkščiai – dalyvavimas tinkle yra naudingas ir pačiam miestui. Raginame Kauną pasinaudoti tinklo teikiamomis galimybėmis kuriant tvarų, įtraukų ir atvirą miestą“ – teigiama išvadoje.

Tarp pagyrų sulaukusių sėkmingų programų, skatinančių pokytį mieste, pateko ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamos programos „Dizainas laimei“ planai, apibūdinami kaip gerai apgalvotas projektas, sujungiantis žmones ir vieni su kitais, ir su jų aplinka, bei skatinantis tyrinėti žmonių tarpusavio ryšius bei santykius. „Dizainas laimei“ siekia atkreipti dėmesį į sunkiau prieinamus miesto kultūrinio gyvenimo aspektus ir sukuria naują aplinką visų žmonių grupių dalyvavimui. Į programą  įtraukta Tarptautinės laimės dienos šventė yra vertinama kaip puikus būdas išplėsti šią iniciatyvą ir kasmet įsigilinti į vis kitas temas.

Palankiai įvertinti taip pat „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jau du metus iš eilės organizuoti Europos kultūros sostinės forumai, bendradarbiavimui sutelkiantys verslo, mokslo, politikos bei kultūros atstovus bei pritraukiantys dalyvius iš visos Europos bei programos „Modernizmas ateičiai“ surengta konferencija, pristačiusi geriausias praktikas.

Per pastaruosius dvejus metus Kaunas savyje sutelkė nemažai tarptautinių iniciatyvų, skatinančių kultūros svarbą mieste, o pastarųjų metų dalyvavimas UNESCO Kūrybinių miestų tinklo veikloje gerokai suaktyvėjo.

Miestui sparčiai keliaujant link 2022-ųjų – Europos kultūros sostinės metų, UNESCO Kūrybinių miestų tinklas skatina gerąja patirtimi dalintis dar aktyviau – tai yra puiki platforma idėjų sklaidai.

Foto: A. Aleksandravičiaus

Skaityti toliau
Advertisement

Kultūra

7 Kauno dienos. Kauno Monmartas, ugniagesių kasdienybė ir miesto daržai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Prancūzija turi Monmartą, Vilnius turi Užupį, o kuris Kauno miesto rajonas gali būti siejamas su menininkais? Atsakymas – Šančiai. Šis rajonas prasidėjo nuo kareivinių, tarpukariu tapo darbininkų centru, o dabar sparčiai virsta į menininkų kvartalą. Čia gyvena ar turi savo studijas per kelias dešimtis įvairių sričių Kauno menininkų. Laidos komanda pasižvalgys istoriniais šio rajono takais. Ar žinote, kas gali būti bendro tarp Prancūzijos ir Šančių?

Darbo vieta ugniagesiams tampa antraisiais namais, deja, šie ne visada būna modernūs ir patogūs, o kartais ir dalinasi bendru kiemu su daugiabučiu. Laidos komanda keliaus į Petrašiūnus, kur įsikūrusi 3-oji Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komanda. Visgi ugniagesių nelepina ne tik darbo sąlygos. Kokios algos už gyvybei pavojingą profesiją sulaukia ugniagesiai? „Patys pagalvokit, ar jaunam žmogui to užtenka pilnai pragyventi?“ – retoriškai klausia ugniagesys gelbėtojas Ernestas Valionis.

Pokalbis 450. Renginių organizatorė, menininkė Evelina Šimkutė. Apie sugrįžimą iš Didžiosios Britanijos bei miesto daržus. Lysvės tenka laukti pora metų. O kas auga Šilainiuose?

„Dabar tai atrodo keista, tačiau miesto daržas taps neatsiejama šių dienų kasdienybe“, – sako daržą Šilainių mikrorajone įkūrusi pašnekovė. Pasak E. Šimkutės, pradėjusi šią idėją sulaukė ir aplinkinių atkalbinėjimų. „Buvo labai daug skeptikų. Iš pradžių daug kas sakė nepradėk, Evelina. Čia nieko iš to neišeis“, – neslepia ji.

„7 Kauno dienos“ – sekmadieniais, 11:30 per LRT PLIUS!

Skaityti toliau

Kultūra

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ antrą kartą kviečia kultūros organizacijas į pastiprinimą

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ antrą kartą kviečia kultūros organizacijas jungtis prie Europos kultūros sostinės programos ir siūlyti baigtinius meninius projektus, įgyvendinamus su Lietuvos ir užsienio partneriais: žinomų atlikėjų pasirodymus, menininkus, parodas, kurie būtų patrauklūs ne tik Kauno ir Kauno rajono, bet ir kitų Lietuvos regionų ir užsienio svečiams, sudomintų kitų šalių žiniaskaidą. Šie siūlomi renginiai pastiprintų „Kaunas 2022“ vertybes, plėtojamas temas bei taptų pagrindinės 2022-ųjų programos  akcentais.

„Suprantame, kad kvietimas skelbiamas tokiu metu, kai didelius kultūrinius projektus planuoti yra rizikinga, tačiau raginame kultūros organizacijas kartu su mumis ieškoti lanksčių ir kūrybiškų sprendimų. Nepaisant pandemijos sukeltų sąlygų, mūsų komanda pasiryžusi įgyvendinti „Kaunas 2022” programą ir išsaugoti kauniečių ir visos Europos šventę“, – sako „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova.

Projektų paraiškas galima teikti iki 2020 m. gruodžio 15 d., o jas vertins „Kaunas 2022“ atstovaujantys bei išoriniai ekspertai. Pirmojo kvietimo metu buvo atrinkti 64 partneriai, įgyvendinantys beveik 100 projektų, o papildomai  planuojama atrinkti apie 20 projektų. Visus pateiktus pasiūlymus planuojama įvertinti iki 2021-ųjų sausio 19 d.

Didelis dėmesys atrenkant pasiūlymus bus skiriamas atsarginiams projekto scenarijams, rizikų valdymui bei dalyvių saugumui, o projekto apimtis turėtų būti pagrįsta prodiuserinės patirties pavyzdžiais.  Iki paraiškos pateikimo visais kylančiais klausimais organizatoriai kviečia būsimus pareiškėjus konsultuotis su „Kaunas 2022“ kuratoriais.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno IX forto monumento nacizmo aukoms atminti „įgyvinimas“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šių metų spalio 3-4 dienomis 15:00–17:00 val. Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus ir projektų erdvė Swallow kviečia į rumunų menininkės Alexandros Pirici režisuojamą choreografinį projektą „Pulsas“. Projektas skirtas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno (1933-2020 m.) sukurto Kauno IX forto paminklo nacizmo aukoms atminti „įgyvinimui“. Po atviru dangumi paminklo teritorijoje vyksiančiame pasirodyme dalyvaus iki 50-ies atlikėjų grupė.

 

Alexandra Pirici savo kūryboje dažnai pasitelkia gyvos ir judančios skulptūros idėją kaip kritinę priemonę skulptūrinio objekto bei subjekto santykiui tirti. Projektas „Pulsas“ yra kaip tik toks. Šįkart sukūrusi choreografiją didesnei nei kada nors prieš tai atlikėjų grupei, menininkė pasiūlė „įgyvinti“ tris Kauno IX forto paminklo skulptūrų grupes.

Kuratorius Valentinas Klimašauskas

Menininkė komentuoja: „Žvelgiant į šį paminklą beregint pajuntamas jo žymimos tragedijos ir siaubo mastas. Bet koks bandymas ką nors prie jo pridėti ar įsikišti į jo būtį, regis, reikalauja didelio rūpesčio ir atsargumo. Ar galėtų būti būdas, kuriuo paminklo papildymas choreografiniais-skulptūriniais iš gyvų kūnų sudarytais elementais galėtų prisidėti prie jo nešamos žinios?“

 

Paminklo gelžbetonio skulptūrose matomi dekonstruoti žmonių kūnai ir veidai, o priėjus arčiau galima įžvelgti jiems formuoti naudotų medinių lentų atspaudus. Struktūrų tekstūra, medžių rievių žymės lentų įspauduose, lengvai apsamanoję paviršiai, forto pastatai, juos supančios pievos, obelų sodai bei sparčiai aplinkinių Kauno priemiesčių padanges kertantys debesys – šis paminklas yra itin aktyvios ir daugiasluoksnės panoramos dalis. Norėdami jį visapusiškai suvokti ir pajusti turime judėti aplink, o ši kelionė – itin kūniška ir erdviška patirtis. Alexandros Pirici pasiūlyta paminklo „įgyvinimo“ idėja atitinkamai atliepia šią lėto judėjimo ratu patirtį, sykiu įtraukdama garsą, choreografijai tarsi tampant iš lėto atsiveriančiu, sliuogiančiu vijokliu ar epifitiniu iš žmonių kūnų sudarytu augalu. Švelniai pulsuodamas abstrakčiame rate, primenančiame horą (bendruomeninį rato šokį, kartais laikomą žydišku, bet taip pat populiarų Balkanuose ir kitose Rytų Europos šalyse), šis iš atlikėjų kūnų sukurtas augalas palaipsniui, lėtai ir tolygiai apgaubia paminklą.

Projekto kuratorius Valentinas Klimašauskas sako: „Šis projektas man yra svarbus bent dėl kelių esminių dalykų. Visų pirma, tai yra projektas apie tiek tragišką istorinę, tiek dar gyvą ir besiformuojančią asmeninę atmintis. IX forto monumentas nacizmo aukoms lydėdavo mano paauglystės saulėtekius, nes matėsi iš mūsų buto lango šalia esančiame Šilainių mikrorajone. Jis ir dabar yra itin matomas ir formuoja aplinkinių rajonų panoramą, yra vienas iš Kauno vartų elementų – jis matosi tiek nuo „Via Baltica greitkelio“, tiek nuo Vilniaus-Klaipėdos autostrados. Antra, jis yra apie atminties aktyvavimą. Šiuo metu pasaulis yra įžengęs į precedento neturinčią tamsią populizmo, ekologinės katastrofos, stiprėjančių nacionalizmų, pandemijos ir t.t. erą, todėl yra svarbu prisiminti istorines pamokas, kurti naujas progas galimoms solidarumo išraiškoms. Trečia, Lietuva, kaip ir visa Rytų Europa turi aiškiai išreikštų problemų su monumento, paminklo, memorialo įgyvendinimu, jos estetine išraiška, todėl tikiu, kad Alexandra Pirici meninis veiksmas prisidėtų prie taikesnio, mažiau poliarizuoto ir įdomesnio pokalbio apie atminties vietų įamžinimą, jų reikšmes ir prasmes“

 

Alexandra Pirici dirba muziejų, teatro ir viešųjų erdvių kontekstuose bei kuria choreografiją tęstinėms akcijoms, performatyviems paminklams ir performatyviai aplinkai. Savo darbuose sujungdama šokį, skulptūrą, šneką ir muziką, menininkė nagrinėja monumentalumą ir konkrečių vietų bei institucijų istoriją, taip siekdama žaismingai narplioti ir transformuoti esamas hierarchijas. Savo kūryboje ji taip pat apmąsto veiksmų mene ir populiariojoje kultūroje istoriją bei funkcijas, svarsto klausimus apie kūną, jo buvimą šalia, nebuvimą ir įvaizdį bei stebėjimo politiką.

 

Menininkės darbai buvo eksponuoti kas dešimtmetį vykstančiame Miunsterio „Skulptur Projekte“ (2017 m.), 55-osios Venecijos bienalės Rumunijos paviljone, Londono „Tate Modern“, „New Museum“ Niujorke, Bazelio „Art Basel Messeplatz“, 9-ojoje Berlyno bienalėje, Europos šiuolaikinio meno bienalėje „Manifesta 10“, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „Ludwig“ muziejuje Kelne, „Van Abbemuseum“ Eindhovene, Rusų muziejuje Sankt Peterburge, „Neuer Berliner Kunstverein“ Berlyne, Berlyno „HAU“ teatre, Varšuvos modernaus meno muziejuje, Čikagos architektūros bienalėje ir daugelyje kitų žymių meno institucijų.

Daugiau informacijos apie projektą: http://kmn.lt/renginiai/repertuaro-renginiai/alexandra-pirici-pulsas-kauno-ix-forto-monumento-nacizmo-aukoms-atminti-igyvinimas/

Organizatoriai: Kauno menininkų namai, Kauno IX forto muziejus, projektų erdvė „Swallow“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Kauno IX forto monumento nacizmo aukoms atminti „įgyvinimas“

2020 m. spalio 3–4 d., 15:00–17:00 val.

Vieta: Kauno IX forto muziejaus memorialinis kompleksas, po atviru dangumi.

Adresas: Žemaičių pl. 73, Kaunas

Menininkė: Alexandra Pirici

Kuratorius: Valentinas Klimašauskas

 

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”. Tado Daujoto ir Liutauro Janušaičio sukurtoje giesmėje yra pasakojama apie tai, kaip Lietuvos kunigaikščiai į mūsų šalį pasikvietė daug tautų, įskaitant ir žydus, o šioje kultūrinės įvairovės darnoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo išsiplėtusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kūrinyje paliečiamas ir tamsusis mūsų šalies istorijos puslapis – Holokaustas bei kalbama apie dvasinę stiprybę, kad dvasios milžinai yra tie, kurie artimą mylėjo ir gelbėdami kitus net savo gyvybės negailėjo.

Vaizdo klipas nufilmuotas Lietuvai ypatingose vietose – Gedimino pilies bokšte, Trakų Galvės ežere bei Kaune prie IX forto. Giesmę atlieka jos autorius Tadas Daujotas, šiuolaikinės krikščioniškos muzikos dainininkės Gabrielė Gvazdikaitė ir Džiuljeta Baužienė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas), vaikų ir jaunimo choras „Valio” (vadovė Gintarė Kačkovska) bei „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Kultūra

Sovietinių daugiabučių kiemuose klesti komunalinės dekoracijos (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pastatų, jų vidaus bei aplinkos planuotojai Lietuvoje vis labiau progresuoja, pateikdami kokybiškų ir užsienyje vertinamų dizaino pavyzdžių. Tačiau senuose gyvenamuosiuose miestų rajonuose tuo pačiu metu progresuoja savadarbės komunalinės dekoracijos. Kaunietė Giedrė Viliūlytė su tėčiu jas pradėjo fotografuoti daugiabučių laiptinėse ir jų kiemuose. Netrukus paaiškėjo, jog tai Lietuvoje ir kitose postsovietinėse valstybėse išplitęs kičinio meno reiškinys. Juo susidomėję interneto vartotojai susibūrė į beveik 5 tūkst. narių feisbuke turinčią „Laiptinių puošimo grupę“.

Anglijoje šiuo metu gyvenanti G. Viliūlytė portalui SA.lt pasakojo, jog idėja sukurti tokią grupę kilo jai ir jos tėčiui, kuomet Kalėdų atostogoms parskrido į savo gimtuosius namus Kaune – dvylikos aukštų daugiabutį. Būtent jame netrūkdavo kaimynų išdabintų dekoracijų. Ji sako, jog išvykimas svetur ir kontrastų įvertinimas, išryškino aplinkos, kurioje ji augo, vaizdą.

„Šis fenomenas puošti komunalines erdves atrodo natūralus ir gali lengvai likti nepastebėtas, dienas leidžiant miegamajame rajone, tačiau pagyvenus apsuptai kitokios kultūros, ši ekcentrikai žavi tradicija pro akis nepraslydo.

Užaugau tokių dekoracijų apsupty, tačiau tuomet tai atrodė naturalu ir įprasta. Atsiradus grupei, daug daugiau dėmesio skiriu kiekvienam eksponatui, mėgstu įsižiūrėti į detales, medžiagas ir bandyti suprasti, ką autorius norėjo pasakyti kurdamas dekoraciją. Man jos yra labai įdomios, dažniausiai juokingos. Kai kurios stebina įdėtu laiko ir pastangų kiekiu, reikalingu sukurti atitinkama eksponatą. Kai kurios atrodo kaip tiesiog suverstos šiukšlių krūvos, tačiau beveik kiekviena jų sukelia šypseną ir gerą emociją“, – teigė mergina.

Dažniausi komunalinių dekoracijų motyvai – iš perdirbtų medziagų ir jau nebenaudojamų daiktų sukurti objektai. Vyrauja padangos, unitazai, seni baldai ir vaikų žaislai. Į grupę nuotraukos kasdien talpinamos iš visos Lietuvos – miestai nenusileidžia vienas kitam.

G. Viliūlytė tvirtina, jog Anglijoje ji nematė nieko panašaus ir šį reiškinį priskiria postovietinėms valstybėms. Jos manymu dažniausiai dekoracijas kuria vyresnio amžiaus žmonės, kurie siekia savęs realizavimo, kūrybiško laiko praleidimo.

„Panašu, kad šis fenomenas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kultūrose, išgyvenusiose sovietinę priespaudą. Daugiausiai dekoracijų vyrauja būtent sovietiniuose daugiabučiuose.

Gyvenantys daugiabutyje žmonės neturi galimybes puošti savo kiemo, tačiau noras gyventi gražiai ir išsiskirti iš kitų vis tiek išlieka. Nors ir kai kurios dekoracijos stipriai kertasi su standartine grožio sąvoką, dauguma jų yra sukurtos žmonių, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančių daugiabučių namų aplinkoje. Manau dėl to jiems kyla puošybos idėjos, paįvarinančios kasdieninį komunalinių butų kraštovaizdį“, – kalbėjo G. Viliūlytė.

„Facebook“ nuotr.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis

‎‎ Plačiau: https://sa.lt/sovietiniu-daugiabuciu-kiemuose-klesti-komunalines-dekoracijos/

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 11 val

Ministerija atsako į dažniausius klausimus dėl švietimo įstaigų darbo nuo pirmadienio

autor. Evgenija Levin Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d....

Greitos naujienosprieš 12 val

Mokslininkai sukūrė „gyjantį“ aliuminį – tai yra kur kas svarbesnis išradimas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Taip, ir aliuminį kartais kamuoja korozija, tačiau jis yra kur kas atsparesnis už, pavyzdžiui, plieną. Ir jis nėra toks tvirtas...

Greitos naujienosprieš 12 val

Skelbiama viešoji konsultacija dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projekto

2020 10 22 Kultūros ministerija skelbia viešąją konsultaciją dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projekto.  Juo siekiama įgyvendinti...

Sportasprieš 13 val

Charakterį parodę jaunieji žalgiriečiai iškovojo pergalę Palangoje

2020.10.22 www.nklyga.lt Ketvirtajame kėlinyje 14 taškų deficitą panaikinusi Kauno „Žalgirio-2“ (2-1) ekipa Nacionalinės krepšinio lygos mače svečiuose 79:78 (23:25, 16:19, 14:21, 26:13) įveikė...

Greitos naujienosprieš 13 val

EBPO PISA Globaliųjų kompetencijų tyrime Lietuvos penkiolikmečiai yra aukščiau šalių vidurkio

autor. Artūras Žukas Tarp 27 šalių, kurios tyrė savo penkiolikmečių mokinių globaliąsias kompetencijas, Lietuva yra statistiškai reikšmingai aukščiau bendro šalių...

Greitos naujienosprieš 14 val

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 15 mln. eurų

2020 10 22 Baigėsi trečiasis šiemet paraiškų teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti arba įsigyti saulės elektrinę bei tiems, kurie ketina...

Greitos naujienosprieš 14 val

Ekonomikos ir inovacijų ministerija reaguoja į pandemijos pokyčius Lietuvoje

2020 10 22 Pandemijos metu Vyriausybei priėmus sprendimus dėl karantino atskirose savivaldybėse, Ekonomikos ir inovacijų ministerija stebi situaciją ir analizuoja,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Radiacinės saugos centras: patarimai, kaip teisingai vartoti kalio jodido tabletes

2020 10 22 Siekdama tinkamai pasirengti galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms, Sveikatos apsaugos ministerija nupirko kalio jodido (KI) tablečių ir...

Greitos naujienosprieš 14 val

Vietiniai karantinai atskirose savivaldybėse: ką reikėtų žinoti?

2020 10 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) primena, kad karantinas nuo pirmadienio skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono,...

Greitos naujienosprieš 15 val

Spalio 22 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 22 Spalio 22 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas...

Skaitomiausi