Sekmadienis, rugpjūčio 25
internetu, Tyrimas: tikėdami, kad pirkdami internetu išleidžiame daugiau, apsirinkame, Kaunieciams.lt

Tyrimas: tikėdami, kad pirkdami internetu išleidžiame daugiau, apsirinkame

0

Daugeliui mūsų vis dar patinka pirkti tai, ko visai nereikia. Lygiai taip pat mums kažkodėl norisi dalį savo gyvenimo praleisti parduotuvėse. Be to, be jokio pagrindo manome, kad apsiperkame pigiausiu būdu. Net penktadalis Lietuvos gyventojų vis dar tiki, kad apsipirkdami internetu jie išleidžia daugiau nei fizinėje parduotuvėje, nors iš tikrųjų yra priešingai. Paradoksalu, tačiau labiausiai laiką ir pinigus moka taupyti namų šeimininkės. Šį ir kitus Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius, įsigyjant maisto produktus, atskleidė prekybos technologijas Baltijos šalyse diegiančios kompanijos „StrongPoint“ inicijuotas sociologinis tyrimas.

Internetu neperkame ko nereikia

„Mūsų inicijuota apklausa atkleidė, kad vis dar daug pirkėjų patinka pirkti „čia ir dabar“, nors tai yra ne kas kita, kaip laiko planavimo problema, kuri skatina pirkti spontaniškai, neįvertinus nei poreikio, nei išlaidų. Tiesa, maisto produktus ir buitines prekes internetu perka vis daugiau pirkėjų, bet jų, palyginti su įprastose parduotuvėse apsiperkančiųjų skaičiumi, nėra tiek daug – vos 4 procentai. Tuo tarpu dar šį pavasarį paskelbti Europos gyventojų vartojimo įpročių tyrimo duomenys parodė, kad prekyba internetu sumažina spontaniškų apsipirkimų skaičių“, – aiškina kompanijos „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis.

Pasak R. Mažulio, Europoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2013 iki 2017 metų, vykstant intensyviai prekybos internetu plėtrai, spontaniškų apsipirkimų skaičius sumažėjo 6 procentais. Be to, net 8 proc. sumažėjo žmonių, kurie eina į prekybos centrą tada, kai jiems visiškai nieko nereikia.

Remiantis „StrongPoint“ inicijuota trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojų apklausa, net 11 proc. pirkėjų tiki, kad pirkdami fizinėje parduotuvėje maisto ir buitinių prekių jie gali gauti pigiau, o 9,4 proc. klaidingai įsitikinę, kad perkant internetu reikia mokėti už pristatymą, nors naudojantis maistomatais mokėti už pristatymą nereikia. Anot R. Mažulio, tai parodo, kad nemažai Lietuvos vartotojų remiasi niekuo nepagrįstais mitais.

Kaip pigiau ir greičiau, geriausiai žino namų šeimininkės

„StrongPoint“ inicijuoto tyrimo metu buvo apklausti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojai. Apklausa atskleidė, kad maistą ir buitines prekes internetu perka trigubai daugiau moterų nei vyrų, o vertinant pagal profesijas, pačią didžiausią pirkėjų internetu grupę sudaro namų šeimininkės – net 18,2 proc.

„Gali būti, kad tradiciškai iš kartos į kartą šeimos biudžetą kontroliuoja nemažai moterų, kurios geba apskaičiuoti arba turi gerą nuojautą, kas yra pigiau ir patogiau, kaip sutaupyti laiko. Juk pirkdami internetu tikrai mažiau sugaištame“, – spėja „StrongPoint“ atstovas.

Pirkti internetu mažiausiai patinka kauniečiams

Didžiausia amžiaus grupė, kurios atstovai renkasi maisto ir buitines prekes pirkti internetu, buvo 26–35 metų amžiaus respondentai (10 proc.) tačiau daugiau nei dvigubai mažiau šį įprotį puoselėja kitos amžiaus grupės.

Tyrimas atskleidė, kaip šiuo požiūriu skiriasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų įpročiai. Internetu maisto ir buities prekes perkančių kauniečių dalis pasirodė daugiau nei dvigubai mažesnė už tokius pat įpročius turinčią sostinės gyventojų dalį. Remiantis apklausa, daugiausia tokių pirkėjų yra uostamiestyje.

Pasak „StrongPoint“ atstovo, galima tik spėlioti, kas lemia tokius įpročių skirtumus. Galbūt gyvenimas Vilniuje yra spartesnis nei, tarkime, Kaune ir žmonės nenori gaišti laiko rinkdamiesi maisto ir buities prekes fiziškai, tuo tarpu klaipėdiečių pasirinkimus gali lemti dar kiti veiksniai.

Lietuvai žada didesnį progresą nei JAV

„Vartotojiškos visuomenės įpročiais garsėjančiose JAV pernai maistą internetu pirko 5,5 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų, tačiau šios šalies ekspertai prognozuoja, kad 2022 metais tokie pirkėjai sudarys net 10 proc. Priežastys, kodėl perkančiųjų maistą internetu palyginti nėra daug, nurodomos panašios, kaip ir Lietuvoje, o kaip papildoma priežastis išskiriama ir palyginti lėtai vystoma elektroninių paslaugų rinka. Veikdami pasaulyje interneto sparta ir kokybe garsėjančioje Lietuvoje, spėjame sparčią Lietuvos apsipirkimo įpročių kaitą. Nebūtų nė kiek nuostabu, kad mūsų šalyje maisto ir buities prekių pirkėjų internetu skaičius augtų greičiau nei JAV. Manau, pamažu vis daugiau žmonių įsitikins apsipirkimo internetu nauda, o prekybininkai atlieps tokių žmonių poreikius“, –  spėja R. Mažulis.

Kompanijos „StrongPoint“ iniciatyva sociologinį gyventojų apsipirkimo įpročių tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 363 18–75 metų amžiaus respondentai.

Apie prekybos technologijų bendrovę „StrongPoint“

„StrongPoint“ yra technologinių sprendimų prekybos sektoriui tiekėjas Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Sukaupta patirtis, kompetencija ir turimi sprendimai sprendžia iššūkius ir problemas, su kuriomis prekybininkai savo darbe susiduria kiekvieną dieną. „StrongPoint“ teikiami sprendimai ir konsultavimo paslaugos apima visą prekybai reikalingą techninę ir programinę įrangą, grynųjų pinigų valdymo, savitarnos ir kitus sprendimus. Vienas svarbiausių įmonės tikslų – pasiūlyti prekybininkui sprendimą, kuris padėtų veikti efektyviai, auginti veiklos produktyvumą, stiprinti saugumą ir nuolat gerinti pirkėjo apsipirkimo patirtį.

Daugiau informacijos teirautis: UAB „IC Baltic“ projektų koordinatorė Ieva Pagirytė, , tel. +370 686 999 06, e. paštas ieva@icbaltic.lt.