KultūraTuriningas Kauno žydų bendruomenės gyvenimas tarpukariu

Gabija Chomskytė Gabija Chomskytė2020 19 gegužės
« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Tarpukariu žydai sudarė net 30 proc. visų Kauno gyventojų, todėl siekiant pažinti Laikinosios sostinės istoriją nevalia praversti lapų, kuriuose rašoma apie litvakų indėlį keliant ekonomiką ir garsinant Kauną visame pasaulyje. Žydai buvo itin veikli ir savarankiška tautinė mažuma, o ar žinote, kuo būtent jie užsiėmė?

Svarbiausias rajonas – Vilijampolė

Tarpukariu įvairiuose rajonuose tautinė gyventojų sudėtis buvo itin skirtinga, pavyzdžiui Vilijampolėje (Slabadoje) vyravo litvakai – jie sudarė 66,21 proc. šios miesto dalies gyventojų. Žydų susitelkimą būtent šiame rajone paaiškina Vilijampolės istorija. Gyvenvietės įkūrėju laikomas kunigaikštis Jonušas Radvila, jis dar XVII a. čia įkurdino pirklius ir amatininkus, davė jiems žemės bei atleido nuo mokesčių. Iki Pirmojo pasaulinio karo „Slabada“ plėtėsi, čia veikė žydų mokyklos, kapinės, ligoninė, sinagoga, įvairios dirbtuvės. Prie Kauno šis rajonas prijungtas tik 1919 metais.

Jidiš kultūros suklestėjimas

Tarpukario Kaunas tapo žydų kultūros centru, o profesoriaus Morderchai Zalkin pastebėjimu, jidiš kultūrą populiarino litvakų buržuazijos atstovai – jų susidomėjimas leido susiformuoti naujiems žydų kultūrinio gyvenimo reiškiniams. Senamiestyje bei kai kuriuose priemiesčiuose vykdavo vakariniai hebrajų kalbos kursai, jidiš teatro pasirodymai, veikdavo viešosios knygų hebrajų ir jidiš kalbomis bibliotekos, kavinės.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Iš okupuoto Vilniaus į Laikinąją sostinę 1920 metais persikėlė būriai menininkų, tarp jų – gausi muzikantų Hofmeklerių šeima. Moišė (Michelis) Hofmekleris subūrė pirmąjį profesionalų lietuvių pramoginės muzikos orkestrą ir jam vadovavo. Jo orkestras kelis dešimtmečius linksmino lankytojus restoranuose „Metropolis“, „Versalis“, Karo muziejuje bei Kauno radijuje.

Aktyvi politinė veikla

Tarpukariu žydai sudarė maždaug 30 procentų Kauno miesto tarybos. 1919–1927 metais šiai tautai buvo suteikta autonomija, o teisės įtvirtintos ir Konstitucijoje. Šie veiksniai leido litvakams aktyviai dalyvauti šalies politikoje, jie turėjo savo atstovus Steigiamajame Seime, kurį laiką veikė ir Žydų reikalų ministerija.

Didžiausią Lietuvos tautinę mažumą Steigiamajame Seime atstovavo šeši asmenys, visi jie pasižymėjo aukšta profesine kvalifikacija: trys teisininkai, du mokslininkai ir vienas rabinas (judaizmo religijos mokytojas). Litvakai politikai aktyviai gynė savo tautybės Lietuvos piliečių teises bei siekė tarptautinio Lietuvos valstybingumo pripažinimo, naudojosi savo ryšiais su kitomis žydų organizacijomis skleisdami žinią apie Lietuvoje vykusius pogromus (kokios nors tautinės grupės žudymus).

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »
Litvakai – konditeriai, aludariai, siuvėjai ir dar daugiau

Vilijampolėje tarpukariu veikė daug svarbių ir stambių žydų įsteigtų įmonių, keli pavyzdžiai – alaus darykla „I. B. Volfas-Engelman“, kojinių fabrikas „Silva“, batų fabrikas „Inkaras“. Kitas svarbus pramoninis rajonas – Šančiai, ten veikė tokios žydų įsteigtos įmonės kaip konditeriją gaminusi „Tilka“, tekstilės fabrikas „Cotton“.

Litvakų veikla pramonės srityje kūrė darbo vietas ir kėlė bendrą šalies ekonomikos lygį. Kai kurios įmonės veikia iki šiol (pavyzdžiui, „Volfas-Engelman“) arba buvo atkurtos vėliau (pavyzdžiui, „Inkaras“). Tarpukariu egzistavusi konkurencija skatino verslininkus mąstyti kūrybiškai, to pasekoje žydai neretai pirmieji išbandydavo naujus verslus: atidarydavo kino teatrą, foto ateljė, benzino kolonėlę ir t. t.

Nuotraukos iš Volfas Engelman, Lietuvos centrinio valstybės archyvų

Dalinkitės su savo draugais
0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments

[contact-form-7 id=“152467″ title=“prenumerata“]

Scroll Up
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x