KultūraTragiškas Taikos prospekto angelo likimas. Ar žinote šios skulptūros istoriją?

Gabija Chomskytė Gabija Chomskytė2020 14 gegužės
« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Kasdien praeiname mieste stovinčias skulptūras net nesusimąstydami apie istorijas, kurios įkvėpė šių kūrinių atsiradimą. Kai kurios iš jų – itin liūdnos, menančios kelias šeimas palietusius skaudžius įvykius. Vieną tokią istoriją įkūnija Taikos prospekto ir Jono Basanavičiaus alėjos susikirtimo taške stovinti merginos ir angelo skulptūra. Taigi, kam ji skirta?

1944 m. sausio 12 d. Kauno laikraštyje „Ateitis“ buvo išspausdintas nekrologas: „Jų tragiška mirtis ir jos aplinkybės ilgai bus pavyzdžiu mūsų moterims kilnaus moteriško būdo, tvirto ir valingo bei aiškaus nusistatymo, didžio lietuvės moters garbės pajautimo; tai pavyzdys, kuris primins, kaip lietuvė moteris moka ginti savo garbę.“ Nekrologas buvo skirtas vienai iš užpuolikų aukų, seserų kazimieriečių auklėtinei, skautei Elenai Spirgevičiūtei, kuri paaukojo gyvenimą dėl tyrumo išsaugojimo.

Mažo vaiko didelės svajonės

Mergaitė gimė 1924 m. gruodžio 22 dieną. Netrukus buvo pakrikštyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. 1931 m. ji pradėjo lankyti 15-ąją vidurinę mokyklą, vėliau mokslus tęsė „Saulės“ gimnazijoje. Buvo auklėjama seserų kazimieriečių, todėl, galima sakyti, buvo susipažinusi ir su kitos Dievo tarnaitės – Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės, kazimieriečių įkūrėjos, auklėjimo būdais. Baigusi gimnaziją, Elena įstoja į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, trokšdama tapti vaikų gydytoja, tačiau, vokiečiams uždarius universitetą mokslai nutrūko. Elena lankė mokytojų kursus, juos baigusi gavo paskyrimą dirbti mokytoja Skaruliuose, tačiau neišvyko. Liko su šeima – juk prasidėjo karas.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »
Netikėtai nutrūkęs gyvenimas

1944 m. sausio 3 d. popietę mergina ketino eiti pas giminaičius į gretimą Muravos kaimą, tačiau vėl liko su šeima, o jau tos pačios dienos vėlų vakarą į Spirgevičių namus įsibrovė policija prisistatę užpuolikai ir ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti, išniekino Elenos motiną. Netoliese gyvenusi Elenos teta Stasė Žukaitė tą vakarą buvo pas Spirgevičius, ištaikiusi progą bandė bėgti šauktis pagalbos, bet sodybos kieme buvo nušauta. Užpuolikai bandė priversti Eleną atsiduoti šių aistroms, tačiau mergina pasirinko geriau mirti, nei išniekinti save. Paskutinį kartą peržegnojusi visus šeimos narius įėjo į kambarį, į kurį reikalavo eiti lietuviškai kalbėjęs jauniausias iš užpuolikų… Netrukus pasigirdo šūvis.

Kas tapo merginos budeliais?

Tarp Elenos kankintojų buvo netrukus Sovietų Sąjungos didvyriu paskelbtas jos bendraamžis Alfonsas Čeponis, – tai jis su auka bendravo lietuviškai. Kiti trys asmenys – Kauno aps. veikusio sovietinių partizanų būrio „Mirtis okupantams“ partizanai Fiodoras Cibizovas-Jurka, Michailas Lukjanovas-Miška ir Griška, kurio pavardė nebuvo nustatyta, įvykį nagrinėjusios komisijos teigimu, buvo „drąsūs partizanai, įvykdė eilę svarbių užduočių, tačiau taip pat padarė nepateisinamų klaidų ir grubiai pažeidė discipliną“.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »
Mirtis vardan idealų

Yra išlikęs Elenos Spirgevičiūtės dienoraščio fragmentas. Kukliame sąsiuvinėlyje slypi merginos dvasinio pasaulio grožis ir taurumas: viskas, kuo ši mergina gyveno. Jame galima rasti ir vaikiškų abejonių, vaikiškų pasvarstymų apie to meto realijas, politinius įvykius, vyravusias jaunimo gyvenimo tendencijas. Tačiau kartu išryškėja ir nuostabus žmogaus kelionės su Kristumi šios žemės keliais horizontas. Elena bene kasdien stengdavosi dalyvauti savo naujosios parapijos – Kauno Šv. Antano Paduviečio – bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose. Melsdavosi už savo šeimą, už viską, kuo gyveno.

Aukų įamžinimas

Kartu su savo teta Stase Žukaite mergina buvo palaidota senosiose Kauno miesto kapinėse. Jų kapas tapo traukos vieta. Prie jo rinkdavosi jaunimas, ieškantis atsakymų į būties klausimus. Rodos, visai atsitiktinai Elenos Spirgevičiūtės gyvenimu susidomėjo kunigas marijonas Pranas Račiūnas MIC. Pirmą kartą su aukos motina jis susitiko būtent prie merginos kapo. Jo dėka tarp kunigų ir tikinčiųjų buvo pradėta platinti merginos dienoraštį, kurio iki mūsų dienų išliko tik pirmoji dalis. Jo originalas nugulė sovietų saugumo funkcionierių, tardžiusių kunigą P. Račiūną MIC, o vėliau ir karštligiškai bandžiusių apginti jau Sovietų Sąjungos didvyriu paskelbto merginos žudiko A. Čeponio vardą, lentynose.

Pavyzdys visiems tikintiems

Elena Spirgevičiūtė – Dievo valiai atsidavusi mergina – gali daug pagelbėti sekuliarizacijos horizontuose vis labiau pasiklystančiam žmogui. Jos pavyzdys mums rodo, kad iš tiesų prasminga savo paprastą, kasdienį gyvenimą gyventi tiesiog Kristumi. Kviečiame žiūrėti LRT parengtą reportažą apie trumpą, tačiau reikšmingą šios Dievo tarnaitės gyvenimą.

 

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »
Dalinkitės su savo draugais
0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments

[contact-form-7 id=“152467″ title=“prenumerata“]

Scroll Up
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x