2021 01 20

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius. 

Savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą. Minėtus vakcinų poreikius savivaldybės sudaro vadovaujantis ministro įsakymu dėl prioritetinių grupių. Kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje šalies dalyje dėl įvairių priežasčių: 
•    vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę COVID-19,
•    numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti,
•    numatytą vakcinavimo dieną asmuo atsisako skiepytis,
•    savivaldybių sudaromų rezervinių asmenų sąrašai (pagal prioritetines grupes) yra skirtingos apimties,
•    skiriasi savivaldybių gyventojų skaičius ir konkrečios prioritetinės grupės tam tikroje savivaldybėje dydis.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad šiuo metu naudojama „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina ją atšildžius galioja 5 dienas, vakcinai taikoma sudėtinga „šalčio kelio“ logistika. Lietuvos gaunamas „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinų kiekis yra nedidelis, todėl svarbu, kad nei viena vakcinos dozė nebūtų sugadinta.

Reklama

Dėl minėtų priežasčių savivaldybės, pabaigusios skiepyti vieną prioritetų grupę, pereina prie kitos taip, kaip nurodyta ministro įsakyme. Sveikatos apsaugos ministerija nuolatos stebi savivaldybių vakcinacijos pažangą ir, planuodama kitos savaitės paskirstymą, įvertinusi pažangą, vakcinas skirsto taip, kad būtų užtikrinta kuo tolygesnė pažanga visoje Lietuvoje.
 
SAM Spaudos tarnyba
 

2021 01 20

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį nuotoliniame susitikime su elektroninių ryšių rinkos atstovais išreiškė viltį, kad naujos kartos judriojo ryšio (5G) dažnių skirstymo aukciono pradžia neužtruks, tinklas bus tolygiai diegiamas visoje Lietuvoje ir artimiausiais metais pasieks bent jau didžiuosius šalies miestus. Taip pat, ministro manymu, labai svarbu, kad visa Lietuvoje esama elektroninių ryšių infrastruktūros informacija būtų visiškai skaitmenizuota ir viešai prieinama.
Susitikime su ministru dalyvavo  Lietuvos verslo konfederacijos, asociacijos „Infobalt“, Investuotojų forumo bei mobiliojo ryšio operatorių atstovai.
 
5G ryšio plėtrai reikalingus radijo dažnius Lietuvoje buvo planuota aukciono būdu operatoriams paskirti dar 2020 m. pabaigoje, tačiau dėl įvairių aplinkybių  aukcionas neįvyko ir dabar planuojamas skelbti kiek įmanoma anksčiau. Siekiama, kad iki 2023 m. nepertraukiamas 5G ryšys veiktų bent 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o iki 2025 m. –  ir visų miestų ir miestelių teritorijose.
 
Susitikime mobiliojo ryšio operatoriai pabrėžė, kad sparčiam 5G ryšiui diegti būtinas dažnių resursas, todėl svarbu rinkai užtikrinti kuo greitesnį šių resursų paskirstymą, kadangi operatoriai yra pasirengę investuoti į tinklų plėtrą ir greičiau pradėti juos diegti.
 
Radijo dažnių aukciono sąlygose siekiama įtvirtinti tam tikrus įpareigojimus, kurie atitiktų Lietuvos ir ES strateginius tikslus ir užtikrintų tolygią plėtrą (pvz., įpareigojimas padengti pagrindinius transporto koridorius, užtikrinti 100 Mbps greitaveiką ir mažą delsą, padengti mažesnius miestelius ir pan.).
 
„Jei gaisrininkai neturi GPS įrangos gaisro koordinatėms nustatyti, kad nuvažiuotų į įvykio vietą, kitos tarnybos, atsakingos už visuomenės saugumą ir sveikatą, komunikuoja technologiškai pasenusiu 2G radijo ryšiu, negalinčiu užtikrinti duomenų perdavimo, tai nebėra ką ir besakyti, kaip tik kuo anksčiau reikia pradėti naujų ryšio technologijų pritaikymą ir sparčiai judėti pirmyn“, – susitikime akcentavo ministras.
 
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamą diegti valstybinį kritinio ryšio tinklą. Kadangi šis klausimas nebuvo išsamiai aptartas su kitomis suinteresuotomis šalimis, valstybės institucijomis, susitikimo dalyviai pasiūlė įvertinti alternatyvias valstybei svarbaus kritinio ryšio tinklo veikimo ir visos Lietuvos teritorijos padengimo galimybes išnaudojant jau esamą privačių mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūrą ir pagal susidariusį poreikį prisijungiant prie bet kurio mobiliojo ryšio radijo prieigos tinklo.
 
Susitikime aptartas ir ES Elektroninių ryšių kodekso perkėlimo į nacionalinę teisę klausimas, kartu paliečiant RRT valdymo modelio keitimą, kurį siūloma įtvirtinti šio įstatymo projekte. Žinia, kad RRT direktoriaus antroji kadencija baigiasi 2021 m. liepos mėn., todėl tikslinga šiuos klausimus spręsti kompleksiškai.
 
Ministro teigimu, stipri, profesionali, depolitizuota ir skaidri rinkos reguliavimo institucija yra labai svarbi sąlyga tolesnei tvariai rinkos plėtrai, inovacijų diegimui, vertės kūrimui, todėl prieš priimant svarbius sprendimus šiuo klausimu reikia diskutuoti su rinkos dalyviais ir suinteresuotomis šalimis.
 

Vyriausybės sprendimu Vilniaus universitetui perduodamas valstybei priklausantis reorganizuoto Šiaulių universiteto turtas, valdytas patikėjimo teise. Taip pat priimtas sprendimas Vilniaus technologijų mokymo centrui perduoti reorganizuotos Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos bendrabučio patalpas. Tai leis efektyviai naudoti aukštosioms ir profesinėms mokykloms valstybės patikėtą turtą.

Seimo sprendimu nuo šių metų sausio 1 d. Šiaulių universitetas buvo reorganizuotas ir tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Šiandienos Vyriausybės nutarimu Vilniaus universitetui patikėjimo teise 20-čiai metų perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Šiaulių universiteto patikėjimo teise valdytas nekilnojamasis turtas. Tai apima mokslo paskirties ir administracinius pastatus, bendrabučius, bibliotekas, sporto sales, polikliniką, garažus, inžinerinius tinklus, ūkinius statinius – iš viso 45 Šiauliuose esančius nekilnojamojo turto objektus.  Bendra jų likutinė vertė – 8,9 mln. eurų.

Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla (VGTVPM) reorganizuota Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu ją prijungiant prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Kadangi po reorganizavimo kolegijai nebuvo reikalingas VGTVPM valdytas bendrabutis Vilniuje, dėl šio turto perdavimo mokinių apgyvendinimo sąlygoms pagerinti kreipėsi Vilniaus technologijų mokymo centras. Šiam centrui patikėjimo teise 20-čiai metų perduodamos bendrabučio patalpos ir inžineriniai statiniai.

Reklama

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

2021 01 20

Vėlyvą antradienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Artūras Dulkys telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Portugalijos sveikatos apsaugos ministre Marta Temido. Per pokalbį A. Dulkys išreiškė tikėjimą, kad šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Portugalija užtikrins, kad Europos Komisija išnaudos visas įmanomas galimybes, kad būtų užtikrintas vakcinų tiekimas ir pristatymas laiku, išlaikant proporcingumą principą tarp ES valstybių narių.
 
Taip pat A. Dulkys teigė tikįs, kad pirmininkaujanti valstybė daug dėmesio skirs skaidrumui ir pasitikėjimo atkūrimui. Tai itin svarbu po to, kai po netikėtų „Pfizer“ sprendimų susvyravo pasitikėjimas farmacinėmis kompanijomis. 
 
Pokalbio metu buvo pažymėtas ir svarus Europos Komisijos indėlis, vedant derybas su farmacinėmis kompanijomis dėl vakcinos pirkimo ir išankstinių sutarčių inicijavimas. 

Šį pirmadienį atsiųstame laiške, adresuotame visiems Europos Sąjungos sveikatos apsaugos ministrams, M. Temido susiklosčiusią situaciją dėl „Pfizer“ teikiamos vakcinos pavadino „apmaudžia ir keliančią nerimą“. Ministrė paragino visas valstybes nares laikytis kartu ir palaikyti pasitikėjimą kolektyvinio skiepijimo pastangomis. 

Pasak M. Temido, pasiekta tikrai daug ir ji džiaugėsi aktyviu visų valstybių įsitraukimu, ragindama toliau palaikyti bendrą diskusiją ir bendradarbiauti įveikiant krizę.
 
SAM Spaudos tarnyba

Reklama

Šiandien žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė šiuo metu rengiamą Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, kuriame numatytos iniciatyvos  bei planuojami jų įgyvendinimui skirti veiksmai, galintys ženkliai prisidėti prie žemės ūkio, maisto sistemų tvarumo didinimo bei kaimo plėtros.

Reklama

Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą siekį didinti žemės ir maisto ūkio produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą, numatytos kelios iniciatyvos, apimančios ūkių gyvybingumo ir atsparumo bei konkurencingumo didinimą, rizikos valdymą, eksporto skatinimą, modernias bendradarbiavimo formas bei žemės ūkio modernizavimą diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas. 

Kiekvienai iniciatyvai yra skirtos konkrečios priemonės ir veiksmai, dalis jų jau įgyvendinama, tai ir „Nacionalinės kokybės“ ženklo kūrimas, ir įstatymas dėl rizikos fondų kūrimo, ir kitos ne mažiau svarbios, jau gavusios postūmį, priemonės. Vienas iš žemės ūkio ministro K. Navicko prioritetų yra ūkininkų produkcijos pridėtinės vertės didinimas, jų įtraukimas į trumpąsias maisto tiekimo grandines, akcentuojant vietinę rinką, vartojimą viešajame sektoriuje. Šiuo tikslu būtų skatinama ūkių kooperacija.

Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimo skatinimui, tai taip pat turėtų prisidėti prie trumpųjų grandinių populiarėjimo.

Reklama

Šlapios letenos ir „plaukų pūgos“ namuose – kaip šaltuoju sezonu pasirūpinti šunų kailiu?

„Žiedelis.lt“ pataria, kaip išsirinkti vestuvinius žiedus, kad jais džiaugtumėtės ir po 50 metų

„Dote.lt“ 8 patarimai, į kuriuos turite atsižvelgti prieš įsigydami sužadėtuvių žiedą

Kaip išrinkti gimtadienio gėles

Dėmesys žaliajam kursui

Intensyvėjanti žemės ūkio gamyba prisideda prie neigiamos įtakos klimato kaitai, biologinei įvairovei ir vandens bei dirvožemio kokybei, tad siekiant pokyčių, Vyriausybės programoje numatyta atlikti veiklos reglamentavimo ir finansinių paskatų sistemos pokyčius, skatinančius tvariau naudoti išteklius ir spręsti aplinkosaugos problemas. 

Ministerija, atsižvelgdama į pasaulines tendencijas, ir siekdama įgyvendinti Vyriausybės programą, skiria didelį dėmesį Lietuvos žaliajam kursui – tvarioms žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemoms, klimato kaitos valdymui.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus planuojamos iniciatyvos, susijusios su dirvožemio kokybės valdymu, tvaria gyvulininkyste, akvakultūra ir augalininkyste, žemės ūkio indėliu į klimato kaitos švelninimą ir sektoriaus prisitaikymą jos sukeltiems pokyčiams bei tvarių maisto gamybos sistemų vystymu. Taip pat bus siekiama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą.

Ministras  pabrėžė, kad tvaraus dirvožemio naudojimo klausimas turi ypatingos reikšmės ir tai yra jo, kaip ministro, prioritetas, nes dirvožemis yra viso žemės ūkio pagrindas.

Gyvybingas kaimas

Žemės ūkis vis dar išlieka pagrindiniu verslu kaime, tačiau susiduriama su labai opia kaimo senėjimo problema. Tik sudarant išskirtines sąlygas ir teikiant didesnę paramą bei didinant finansinių instrumentų prieinamumą (pvz. gauti lengvatines paskolas ūkių įsigijimui) jauniesiems ūkininkams,  kuriant patrauklią infrastruktūrą ir prieinamas paslaugas, pavyks pakeisti kaimo įvaizdį, paskatinant jaunimą ūkininkauti ar užsiimti kitais verslais, teigiama Vyriausybės programoje.

Ministerija, siekdama didinti kaimo patrauklumą, yra numačiusi skatinti vietos bendruomenes, remti jų veiklą, ypač orientuotą į tvarių darbo vietų, socialinio verslo kūrimą ir plėtrą, taip pat prisidėjimą prie kitų Žaliojo kurso tikslų. Tam, kad kaimas išliktų gyvybingas, būtina stiprinti kaimo bendruomenes ir užtikrinti kartų kaitą kaime.

Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatyto plano projekte numatyti konkretūs veiksmai bus derinami su Vyriausybės kanceliarija ir kitomis ministerijomis. Vyriausybei pristatymas numatytas artimiausiu metu. Visą Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą planuojama patvirtinti kovo mėnesio pradžioje.  

2021 01 20

Šiandien Valstybės gynimo taryboje buvo pristatyti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos koncepcijos.

Reklama

„Siūlome vadovautis trimis raktiniais žodžiais: stebėjimas, pasirengimas, valdymas. Stebėjimas turėtų būti vykdomas ekspertų lygmeniu, turėtų būti identifikuojamos silpnosios vietos, rizikos ir grėsmės, pasirengimas turi būti organizuojamas, atsižvelgus į stebėjimo metu identifikuotas silpnąsias vietas. Siekiant stiprinti pasirengimą, būtina investuoti į pratybų organizavimą ir mokymą, atitinkamai nustatytos spragos turi būti integruojamos į mokymo programas. Visa tai turėtų būti centralizuotai valdoma, pasitelkiant aiškią vertikalią struktūrą ir atskaitomybes“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo optimizuoti valdymą, didinti sąveikas, užtikrinti sprendimų privalomumą institucijoms ir tarnyboms, sudaryti prielaidas į trūkumų šalinimą orientuotam pasirengimo procesui. Įgyvendinus atitinkamas reformas, būtų užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo atominės elektrinės (AE), situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos ir krizių valdymo modelis.

Šiuo metu galima matyti, kad atskirų ekstremaliųjų situacijų valdymo kompetencijų esama, tačiau trūksta jų integravimo ir bendradarbiavimo jas pritaikant. Akivaizdu, kad didelio masto ekstremalioji situacija gali peraugti į visa apimančią krizę, kurios valdymas turėtų būti kompleksiškas ir dar koordinuotesnis. „Reikia kalbėti ne tik apie ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos peržiūrą, bet ir apie bendrą krizių valdymo sistemos kūrimą, nes šiuo metu veikiančios integruotos krizių valdymo sistemos neturime“, – teigia A. Bilotaitė.

Reklama

Šlapios letenos ir „plaukų pūgos“ namuose – kaip šaltuoju sezonu pasirūpinti šunų kailiu?

„Žiedelis.lt“ pataria, kaip išsirinkti vestuvinius žiedus, kad jais džiaugtumėtės ir po 50 metų

„Dote.lt“ 8 patarimai, į kuriuos turite atsižvelgti prieš įsigydami sužadėtuvių žiedą

Kaip išrinkti gimtadienio gėles

Lietuvoje yra du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai (savivaldos ir valstybės), pažymėtina, kad tai nėra efektyvu ir programuoja atsakomybės permetimą bei lyderystės stoką, pavyzdžiui, pasirengimas galimai Astravo AE avarijai parodė, kad dviejų lygių civilinės saugos valdymo sistema stokoja aiškaus funkcijų ir atsakomybės tarp valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasidalijimo.

Naujoji koncepcija turėtų būti parengta artimiausiu metu.