Connect with us

Technologijos

„Telia Lietuvos“ vadovas: „Huawei“ atsisakome dėl politinių priežasčių

BNS

Paskelbta

Strateginę partnerystę su „Ericsson“ plėtojant 5G ryšio tinklus paskelbusios „Telia Lietuvos“ vadovas pripažįsta, kad Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangos atsisako dėl politinių priežasčių.

„Priežastis, kodėl atsisakome „Huawei“ – politinė situacija. Mes pajutome, kad dabar yra tinkamas laikas tai padaryti, nes „Ericsson“ yra geras strateginis partneris“, – interviu BNS sakė Danas Strombergas (Donas Striombergas).

Jis teigia, kad „Telia“ jau yra visiškai pasiruošusi įjungti komercinį 5G ryšį Lietuvoje ir tam trūksta tik dažnių aukciono.

Neseniai „Telia Company“ viceprezidentu, atsakingu ir už Estiją bei Daniją, tapęs „Telia Lietuvos“ vadovas sako, kad toliau didžiąją dalį dėmesio skirs Lietuvai.

Reklama

Jis taip pat neslepia, kad „Telia“ deda pastangų įgyti Latvijos telekomunikacijų bendrovės „Tet“ kontrolę bei konsoliduoti fiksuoto ir mobilaus ryšio verslus, tačiau „Telia“ siekius gesina Latvijos vyriausybė, valdanti 51 proc. „Tet“ akcijų.

– Jūs neseniai tapote Švedijos „Telia Company“ viceprezidentu, įmonės vadovų komandoje buvo daug pokyčių, įskaitant naują generalinę direktorę. Ar po šių pokyčių „Telia Company“ yra stipresnė?

– Manau, kad taip. Manau, kad turime labiau koncentruotą darbotvarkę – susiaurinome sritis, į kurias koncentruojamės, ir dabar daugiau dėmesio skiriame klientams. Taip pat vertinu tai, kad naujoje vadovybėje yra daugiau įvairovės – yra ir senbuvių, bet tuo pat metu – ir naujų žmonių. Tai yra gera įvairovė. Man taip pat labai patinka Allison („Telia Company“ vadovės Allison Kirkby – BNS) požiūris.

– Ar korporatyvinė „Telia“ struktūra yra sutvarkyta ir naujoji vadovybė dabar gali visiškai koncentruotis į laukiančius iššūkius?

– Taip, be to, pasakyčiau, kad dabar daug rimčiau koncentruojamės į atskiras šalis. Tai yra visiškai aišku.

– Ką išskirtumėte kaip pagrindinius grupės iššūkius ir tikslus?

–  Iššūkis visų pirma yra skaitmeninė transformacija. Taip pat reikia investuoti į 5G tinklą, tada – ir į šviesolaidinį tinklą. Yra labai daug investicijų, kurias reikia padaryti per artimiausius metus. Mums taip pat reikia šias investicijas monetizuoti.

– Kaip paaukštinimas keičia jūsų vaidmenį kompanijoje? Galbūt dabar, kai esate atsakingas ne tik už Lietuvą, bet ir Daniją bei Estiją, daugiau dėmesio skiriate globalesniai vizijai, o kasdienes operacijas labiau deleguojate vietos vadovams?

– Aš vis dar esu Vilniuje, vis dar esu „Telia Lietuvos“ generalinis direktorius, bet, be abejo, mano vadovų komandai reikia pasitempti, kad galėčiau atlaisvinti laiko. Turiu stiprius vadovus Estijoje ir Danijoje, bet aš taip pat turiu prisiimti atsakomybę už „Telia Company“, todėl turiu žvelgti plačiau. Manau, kad tai yra geras balansas – atnešti kasdienes operacijas į vadovų lygį, bet tuo pat metu būti ir vietoje (Lietuvoje – BNS).

– Kaip dabar paskirstote savo laiką – kiek jo praleidžiate Lietuvoje?

– Be abejo, čia praleidžiu didelę laiko dalį – Lietuvai skiriu maždaug 60 proc. savo laiko, tada 20 proc. „Telia Company“ reikalams, o likusius – Danijai ir Estijai.

– Kaip koronaviruso pandemija paveikė „Telia“? Stebime akivaizdžiai išaugusį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, dėl socialinės distancijos reikalavimų žmonės daugiau skambina draugams ir giminėms. Bet ar jūsų verslas pajuto neigiamų pandemijos aspektų?

– Pandemija parodė kokybės, geros infrastruktūros poreikį. Mes tai turime Lietuvoje, todėl tai, ką priimame kaip duotybę – kad galime dirbti, mokytis iš namų – apie tai net negalima pasvajoti, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje. Todėl, kaip parodė pandemija, kokybiškas tinklas yra būtinas.

Mes matome išaugusią ne tik mobiliųjų, tačiau ir fiksuoto ryšio paslaugų paklausą – gero WiFi, gero šviesolaidžio. Matome, kad augo interneto srautas, televizijos žiūrėjimas išaugo, taip pat – vaizdo turinio paklausa.

Neigiama – tarptinklinio ryšio (angl. roaming) dalis praktiškai dingo. Mes šioje srityje esame vienas didžiausių žaidėjų. Tačiau kai pažvelgiame į planšetes, filmus, televizorius ir asmeninius kompiuterius – mes praktiškai esame tame pačiame lygyje, kaip ir pernai. Atrodo, kad žmonės vietoj to, kad leistų pinigus kelionėms į užsienį, jie leidžia pinigus dalykams namie.

– Ar pandemija turėjo įtakos jūsų finansiniams rezultatams? „Telia Lietuvos“ pajamos per tris ketvirčius augo 3 proc., bet jei nebūtų pandemijos, ar augimas būtų didesnis?

– Taip, augimas turėjo būti didesnis. Sunku pasakyti kiek, bet jis būtų didesnis, nes tarptinklinio ryšio įtaka, ypač žiūrint iš verslo klientų perspektyvos, yra itin didelė. Tačiau aš esu labai patenkintas dėl šių metų rezultatų – palyginti su pernai, mums sekasi daug geriau.

– „Telia Lietuvos“ vertė lapkritį pirmą kartą buvo perkopusi 1 mlrd. eurų. Kaip svarbu yra tai, kad esate antra didžiausia kompanija Baltijos šalių kapitalo rinkoje?

– Man tai yra svarbu, nes tai rodo pasitikėjimą tuo, ką mes darome, taip pat ir vadovybe. Akcijų kainos dinamika taip pat rodo, kad žmonės tiki, jog mes sugebėsime įgyvendinti ilgalaikius tikslus. Be abejo, tai taip pat reiškia, kad mums yra lengviau skolintis už gerą kainą.

Jei bendrai pažiūrėtume į telekomų akcijų prekybą Europoje, jų kaina yra daugmaž stabili. Tačiau mes savo veikloje akcentuojame stabilumą – manau, kad už tai yra atsilyginama.

– Lemiamą ralį, leidusį pasiekti 1 mlrd. eurų vertę, įplieskė lapkričio 10-osios žinia, kad „Telia“ tam tikrose didžiųjų miestų vietose testiniu režimu įjungė 5G ryšį. Kodėl nusprendėte naują ryšį išbandyti jau dabar, dar neįvykus dažnių aukcionui bei nepradėjus 5G veikti komerciškai ir ar manote, kad šis sprendimas buvo sėkmingas?

– Dabar yra laikas pakviesti klientus į pilną testą, kad galėtume padaryti tam tikras išvadas, ko reikia tiek vartotojams, tiek verslams, kai mes paleisime komercinį 5G. Tai buvo viena priežasčių, kodėl mes pastatėme testines stotis tiek Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), tiek Vilniuje ir Kaune.

RRT taip pat norėjo sužinoti, ar bus trikdžių iš Karaliaučiaus dažnių juostose, kurias užėmusi Rusija. Neturime jokių problemų su Lenkija ar Baltarusija, tačiau Rusija sukūrė problemas, kurias mums reikia išspręsti.

– Dabar iš esmės yra du skirtingi interneto plėtros poliai – šviesolaidis ir mobilusis internetas, 5G. Ar įmanoma vienu metu tame pačiame lygyje vystyti ir šviesolaidį, ir 5G? Ar prioritetizuojate kurią nors iš šių krypčių?

– Nemanau, kad turėsime šviesolaidį visur, todėl tose vietose, galima sakyti, 5G veiks kaip papildymas, kalbame apie siaurajuostį 5G. Manau, kad šios technologijos papildys viena kitą, tačiau 5G neišstums šviesolaidžio. Neįmanoma sukurti tokio 5G stočių tankumo.

Be to, manau, kad tai yra svarbu – net jei sukuri 5G tinklus, tau reikia šviesolaidžio tam, kad sujungtum bazines stotis, antraip tai neveiks. Mes toliau investuosime į šviesolaidį – tai yra mūsų pažadas. Mano svajonė yra, kad turėtume tokią pačią interneto spartą keliaudami, tiek biure, tiek namuose. Ir dėl to mums kyla dar didesnis spaudimas turėti gerus WiFi sprendimus.

– Lapkričio pradžioje paskelbėte apie strateginę partnerystę su „Ericsson“ dėl 5G plėtros Lietuvoje. Paaiškinkite, ką ji reiškia ir kokios naudos tikitės?

– Visų pirma, tai reiškia, kad mes pakeisime dabartines 4G bazines stotis į „Ericsson“. Mes naudosime „Ericsson“ 5G plėtrai – galima sakyti, kad ateityje bus viena antena, viena stotis tiek 4G, tiek 5G ryšiui. Tai tiesiogine žodžio prasme reiškia, kad pakeisime apie 2 tūkst. bazinių stočių.

– Iš esmės tai reiškia, kad „Huawei“ jūsų 4G ir 5G tinkluose nebus?

– Taip, teisingai. Priežastis, kodėl atsisakome „Huawei“ – politinė situacija. Mes pajutome, kad dabar yra tinkamas laikas tai padaryti, nes „Ericsson“ yra geras strateginis partneris. Mes su jais bendradarbiaujame Švedijoje, taip pat Estijoje.

– Prieš porą metų naratyvas apie 5G įrangą buvo toks, jog „Huawei“ įranga yra labiausiai pažengusi, nepaisant visų rizikų, susijusių su šia įmone, bei itin dideliu JAV dėmesiu jai. Ar tai per pastaruosius metus pasikeitė, galbūt „Ericsson“ ir „Nokia“ pasivijo?

– Mes buvome labai patenkinti „Huawei“ įrangos kokybe ir palaikymu, dėl to nėra ko skųstis. Bet yra kaip yra. Mes laikomės savo pažadų, laikomės reguliavimo ir tai yra priežastis, kodėl jaučiame, kad dabar yra tinkamas laikas keistis.

„Ericsson“ įrangos grožis yra gerokai mažesnis energijos suvartojimas, todėl tai gerai ir iš tvarumo perspektyvos. Mes manome, kad tam tikrais aspektais „Ericsson“ įranga yra aukščiausios kokybės.

– Ar šiame sprendime matote ekonominės logikos ir vertės?

– Tai yra kombinacija. Per tokius technologinius pokyčius tai yra normalu. Galime pažiūrėti į praeitį, kuomet perėjome prie 4G – iki tol turėjome „Motorola“ ir „Nokia“, kai atėjo 4G, perėjome prie „Huawei“.

– Kokia yra dabartinė padėtis dėl komercinio 5G įjungimo Lietuvoje? Ar „Telia“ iš esmės stovi prie starto linijos ir laukia dažnių aukciono?

– Nežinau, kokia yra mūsų konkurentų situacija, bet aš galiu pasakyti – esame pasiruošę. Kai aukcionas įvyks – darome prielaidą, kad tai bus kitų metų pirmąjį ketvirtį – mes jau kitą dieną pradėsime įjungimą. Pats planavimas yra gana sudėtingas darbas ir mes esame toje stadijoje. Įprastai vien planavimas trunka apie šešis mėnesius. Dėl to mums ir buvo svarbu padaryti realų testą.

– 2018 metų pabaigoje skelbta, kad 5G Lietuvoje gali atsirasti jau 2019-aisiais. Pernai tikėtasi, kad aukcionas gali įvykti šiemet. Ar manote, kad viskas eina pagal planą ir ar tai, kad aukcionas vis dar neįvyko, yra vienintelė priežastis, kodėl dar neturime 5G?

– Manau, kad taip. RRT daro tai, ką gali, negalime niekuo skųstis. Jie lygiai taip pat, kaip ir mes, nori tai pradėti. Vienintelė priežastis yra derybos su Rusija.

Mes paleidome 5G Suomijoje 2019-aisiais, dabar paleidome Švedijoje, artėja laikas ir Estijai, planuojame Danijai. Manau, kad dabar yra laikas, kai turime įrenginius (palaikančius 5G – BNS). 2018-aisiais įrenginių nebuvo, pernai buvo ribotas skaičius, o 2020-ieji buvo metai, kuomet atsirado įrenginiai. Dabar gali turėti 5G „Samsung“, „Apple“ įrenginiuose. Jei pažiūrėtume į Aziją – ten yra labai daug įrenginių ir jie visi palaiko 5G.

– Latvijoje „Telia“ turi 49 proc. šalies telekomunikacijų kompanijos „Tet“, kurios kontrolinis paketas vis dar priklauso valstybei, akcijų. Jums kol kas nepavyksta perimti kontrolinio paketo, o Latvija yra tarsi trūkstama Baltijos šalių dėlionės dalis. Ar yra naujienų šioje srityje, galbūt vyksta derybos?

– Aš būsiu visiškai atviras – jokios paslapties, kad mes dedame labai daug pastangų į konsolidaciją, nes mums priklauso kontrolinis LMT akcijų paketas – mobiliojo ryšio verslo. „Tet“ yra fiksuoto LMT – mobiliojo ryšio dalis ir mes, be abejo, norime jas konsoliduoti, nes tikime, kad tai būtų naudinga Latvijai. Taip pat nėra paslapties, jog Latvijos vyriausybė tai visiškai blokuoja ir nematau jokių pozityvių ženklų.

– Dėkoju už interviu.

Autorius Paulius Viluckas

Skaityti toliau
Reklama

Technologijos

Gyvybės mokslų industrijos įmonės kviečiamos į verslo misiją Šveicarijoje

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 01 14

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijos Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijai kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) 2021 m. antrąjį ketvirtį planuoja verslo misiją į Bazelį (Šveicarija) ir kviečia joje dalyvauti Lietuvos gyvybės mokslų įmones.

Reklama

Šveicarija  –  vienas iš pirmaujančių pasaulio biotechnologijų centrų su daugiau kaip 50 000 darbo vietų šiame sektoriuje. Būtent čia įsikūręs vienas stipriausių gyvybės mokslų klasterių pasaulyje, jungiančių tokias chemijos ir farmacijos kompanijas kaip „Novartis“, „Roche“ ir „Syngenta“, medtech, biotechnologijų ir nanotechnologijų įmones. „Switzerland Global Enterprise“ duomenimis, pagal rekordinį patentų paraiškų skaičių (2019 metais milijonui gyventojų teko 988 paraiškos), ji pirmauja pasaulyje. Šalis patraukli ir dėl gyvybės mokslų srities talentų bei šios srities darbo našumo rodiklių. Vien gyvybės mokslų srityje lyderiaujantis Bazelio regionas kasmet generuoja 28 mlrd. Eur pelną. 

„Šia misija siekiame didiesiems Šveicarijos gyvybės mokslų rinkos žaidėjams pristatyti Lietuvą kaip pažangią gyvybės mokslų šalį ir padėti įmonėms užmegzti kontaktus su potencialiais verslo partneriais. Renginys bus skirtas tiek Šveicarijoje veiklą jau vykdančioms įmonėms, tiek ieškančioms naujų galimybių“, – skelbia Lietuvos ambasados Čekijoje ir Šveicarijai vadovo pavaduotojas Aurimas Šimkus.

Dalyvauti verslo misijos metu vyksiančiuose pristatymuose ir B2B sesijose kviečiamos gyvybės mokslų įmonės, kurių veikla apima raudonąsias biotechnologijas, bioinformatiką, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, farmaciją, medicinos inžineriją (MedTech, Digital Health) ir kurios Šveicarijoje ieško verslo plėtros galimybių. 

„Aukštą pridėtinę vertę kurianti gyvybės mokslų sritis neabejotinai turi milžinišką potencialą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimui bei ekonominių santykių augimui. Tai šalis su glaudžiu mokslo ir pramonės ryšiu, garantuojančiu sklandų technologijų perdavimą visoje ekosistemoje. Tad ši verslo misija – naujos galimybės ne tik patikimų partnerysčių besidairančioms mūsų įmonėms, bet ir Lietuvos, kaip ryškėjančios gyvybės mokslų sektoriaus lyderės, įvaizdžiui“, – akcentuoja MITA vadovas Gintas Kimtys.

Susidomėjusios Lietuvos įmonės kviečiamos registruotis iki 2021 m. vasario 28 d. Verslo misijos dalyvių atranką vykdys Šveicarijos partneriai. Daugiau informacijos tel. +370 645 89138 ir +370 600 45965. 

Gyvybės mokslų industrijos įmonių misija į Šveicariją – viena iš MITA  iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ veiklų.

Skaityti toliau

Technologijos

Paskelbtas kvietimas teikti tarptautinės inovacijų programos „Eurostars 2“ paraiškas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, kviečiamos teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinėje inovacijų programoje „Eurostars 2“. Ji suteikia galimybę įmonėms įgyvendinti tarptautinius projektus, kuriant naujus, didelį komercinį potencialą turinčius produktus, paslaugas ar technologijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti šioje tarptautinėje programoje ir paraiškas teikti tiesiogiai „Eureka“ sekretoriatui.

 „Eurostars 2“ programa vienija 36 valstybes, todėl dalyvaujančios Lietuvos įmonės gali rinktis partnerius iš tokių šalių kaip Belgija, Liuksemburgas, Švedija ir kitų programoje dalyvaujančių valstybių. Šiame kvietime  Kipras, Graikija, Rumunija neskiria finansavimo projektams, tad renkantis partnerius iš šių valstybių, jie projektuose galės dalyvauti tik nuosavomis lėšomis. 

Reklama

„Tai puiki galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms prisijungti prie vis didėjančio tarptautinio MVĮ, universitetų ir tyrimų centrų tinklo, kartu su užsienio partneriais kurti inovatyvius produktus ir taip tapti savo srities lyderėmis tarptautinėje erdvėje, pritraukti investicijų“,- teigia MITA vadovas Gintas Kimtys. Dažniausi Lietuvos įmonių partneriai projektuose – Vokietija, Danija, Norvegija ir Šveicarija.

Ne vienerius metus perspektyvias technologijas šioje programoje vysto įmonės-lazerių lyderės, tokios kaip UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“, UAB Eksma Optics, IT sprendimus medicinai kurianti įmonė UAB „Softneta“ ir kitos. 2020 m. buvo įgyvendinama 12 tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja 14 Lietuvos įmonių ir 1 mokslo ir studijų institucija. Projektams skirtas nacionalinis finansavimas už daugiau nei 920 tūkst. eurų. 

Norintiems daugiau sužinoti apie programą, MITA sausio 15 d. 10 val. organizuoja seminarą, kuriame įmonių ir mokslo studijų institucijų atstovai bus supažindinti su programos tarptautinėmis dalyvavimo ir nacionalinėmis finansavimo taisyklėmis, projektų vertinimo kriterijais. Dalyviams bus pristatyta „Eurostars2“ paraiškos pildymo platforma, o seminarui pasibaigus – teikiamos individualios konsultacijos.

Paraiškas teikti tarptautinėje platformoje galima iki 2021 m. vasario 4 d. 20 val. Briuselio laiku. Visos paraiškos dalyvauja tarptautiniame konkurse, kurias vertina užsienio ekspertai. Naujus projektus tvirtina EUREKA sekretoriatas.

Gairės pareiškėjams anglų kalba

Kilus klausimams dėl dalyvavimo programoje, paraiškos pildymo, projekto darbų planavimo ar biudžeto sudarymo, kviečiame kreiptis į MITA. Konsultacijas teikia Daiva Keršienė tel. (+370) 604 79828, el.p. daiva.kersiene@mita.lt.

Skaityti toliau

Technologijos

Prasideda registracija į antrąjį „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus ciklą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 01 04

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia startuolių komandas registruotis į jau antrąjį projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą. Programos metu 25 startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, turės galimybę pasipildyti komandos nariais.

Reklama

„Didžiausias šios programos unikalumas – intensyvi mentorių priežiūra visą mokymų laikotarpį. Pirmasis ciklas jau parodė, kaip svarbu startuoliams gauti patarimus ne iš epizodiškai atsirandančių konsultantų, o profesionalų, kurie nuolatos gilinasi į konkrečią startuolio situaciją. Mentoriai deda itin daug pastangų stengdamiesi padėti savo kuruojamoms komandoms: nuo konsultacijų iki reikalingų dokumentų, specialistų, komandos narių paieškos. Pirmojo ciklo metu projekto komanda sukaupė nemažą žinių bagažą, kuris padės suteikti dar tikslingesnę pagalbą antrajame cikle“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

Pre-akceleratoriaus metu numatyta iš viso dvylika skirtingų mokymų temų – startuoliai ieškos tikslinio kliento, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie produkto vystymo, finansavimo, komandos stiprinimo ir kitas verslo subtilybes, taip pat galės naudotis programos partnerių teikiamomis nemokamomis paslaugomis, pavyzdžiui, teisinėmis konsultacijomis. Kiekvienas dalyvis taip pat gaus praktinį vadovą, kuris padės nepaklysti teorijos gausoje. Jame ras visą aktualiausią informaciją, patarimus, einamųjų dokumentų šablonus. Planuojama, kad paskaitoms, individualioms konsultacijoms bei užduotims atlikti startuoliai skirs iki 20 valandų per savaitę.

Programą baigusios komandos išvystys savo idėjas iki minimalaus produkto, gebės ir galės jas pristatyti rizikos kapitalo fondams, investuotojams, užmegs pažinčių ir kontaktų tinklą. Geriausiai pre-akceleratoriuje pasirodę startuoliai taip pat turės galimybę išvykti į susitikimus ir akceleratorius užsienyje. „Vis augant startuolių skaičiui ir inovacijų rinkai, didėja ir konkurencija. Todėl ši programa suteiks būtinų žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek siekiant pritraukti investicijas, tiek sėkmingai integruotis į rinką“,– sako projekto „TechHub“ vadovė Gintarė Narakienė.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus), taip pat komandos, ketinančios įregistruoti įmonę programos metu. Startuoliams taip pat bus suteikta galimybė pasipildyti komandos nariais – norintys prisijungti prie būsimų ir esamų programos dalyvių kviečiami tapti Facebook grupės „TechHub bendruomenė“ nariais. 

Registracija į antrąjį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą tęsis iki sausio 17 d. Dalį kandidatų komisija kvies į motyvacinį pokalbį. Startuoliai bus vertinami atsižvelgiant į jų vystomo produkto inovatyvumą, perspektyvumą bei komandos kompetencijas. Pre-akceleratorius prasidės vasario 22 d., vyks nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalba (priklausomai nuo atrinktų komandų poreikio). 

Registruokite startuolį.

Norintys sužinoti daugiau apie programą kviečiami dalyvauti nuotoliniame pre-akceleratoriaus pristatyme sausio 6 d. 16 val.


TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti FacebookInstagram ir LinkedIn platformose, taip pat internetiniame puslapyje

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“

Projekto kontaktai: 

Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt
Inovacijų ekspertas Gediminas Rumšas, +370 620 74089,  gediminas.rumsas@mita.lt
Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt
Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt

Skaityti toliau

Technologijos

Lietuvių įmonės laboratorijoje mokslininkai sukūrė unikalų veido serumą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2020 12 31

Šių dienų vartotojas tampa vis sąmoningesnis ir kosmetikos lentynose dairosi natūralesnių, „švaresnės“ sudėties produktų. Tokius vis reiklesnių vartotojų poreikius skuba atliepti ir kosmetikos gamintojai. Viena tokių įmonių – 2019 m. veiklą pradėjusi UAB „Kosmetikos tyrimų centras“. Tai novatoriška kompanija, daugeliui geriau pažįstama iš prekės ženklo „MATH scientific“. 

Reklama

Bendrovė vykdo mokslinę veiklą, gamina ekstraktus ir kuria kosmetikos bei maisto papildų formules. Gaminiai rinką pasiekia pažymėti jau minėtu „MATH scientific“ prekės ženklu. 

Įmonė per neįtikėtinai trumpą laiką pasiekė pavydėtinų rezultatų. Sėkmės paslaptis – gana paprasta: tai – partnerystė. „Kosmetikos tyrimų centras“ aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu (VU), Chemijos ir geomokslų fakultetu. Pasitelkus mokslinius atradimus ir analizę, sukuriami įvairių odos problemų unikalūs sprendimai, kurie padeda pagerinti estetinį odos vaizdą, jos būklę ir net žmogaus savijautą.

Grožio šaltinis – natūralioje gamtoje

„MATH scientific“ prekės ženklo įkūrėja Marija Valaitė teigė, kad natūralūs produktai, tokie kaip augalų ekstraktai, dėl gausios naudingų cheminių medžiagų įvairovės savo sudėtyje, suteikia plačias galimybes naujiems kosmetikos ir medicinos produktams kurti. Be to, keičiasi vartotojų poreikiai ir vis didesnis dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai.

„Mūsų kuriamas veido serumas yra išskirtinis tuo, kad jo sudėtyje bus panaudotas augalinis karklų ekstraktas. Jo analogų rinkoje šiuo metu nėra. Serumas – tai labiausiai koncentruota ir efektyviausiai veikianti odos priežiūros priemonė. Šis gaminys bus skirtas žmonėms, kurie kenčia dėl probleminės odos ir ieško natūralaus bei efektyvaus sprendimo. Atlikę pirminius prototipo tyrimus nustatėme, kad serumas turėtų pasižymėti antimikrobinėmis savybėmis ir tiks probleminės odos priežiūrai“, – pasakojo M. Valaitė.

Prie šios inovacijos dirbanti komanda nuo pat pradžių turėjo tikslą panaudoti tokių augalų vertingąsias savybes, kurie dar nėra plačiai naudojami kosmetikos pramonėje arba kol kas joje dar visai nenaudojami. Komanda nesuklydo pasirinkusi karklus. Atlikus tyrimus nustatytas itin teigiamas jų poveikis odai.

„Pasitelkėme įvairius jau atliktus tyrimus ir mokslinių šaltinių analizę, pasirinktus augalus tyrėme ir patys savo laboratorijoje. Vertinome, kokiu būdu ir kokiu metų laiku išgautas augalo ekstraktas pasižymi vertingiausiomis savybėmis, kol galiausiai sukūrėme keletą produkto prototipų. Juos išbandėme su fokus grupėmis ir stebėjome, kuri mūsų pagaminto produkto versija turi didžiausią poveikį odai. Įvertinę rezultatus galiausiai pasirinkome, kurį prototipą komercializuosime“, – apie ilgą veido serumo kelią iš gamtos iki buteliuko pasakojo „MATH scientific“ prekės ženklo įkūrėja.

M. Valaitė teigė, kad bendradarbiavimas su MITA buvo itin sklandus: „Konsultavomės dėl viso projekto rengimo. Turėjome daug įvairių klausimų ir visuomet labai greitai sulaukdavome atsakymų. Čia dirba aukšto lygio specialistai, iš kurių gavome visą reikiamą pagalbą. Juo labiau, kad mūsų įmonė tokį projektą rengė pirmą kartą.“

Pagal ES finansinę priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kurios tikslas yra padėti komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, kuriant mokslui imlias įmones, šios inovacijos kūrėjų komandai skirta pilna projekto išlaidų kompensavimo suma.

MITA vadovas: „Būtina parama ir paskatinimas“

Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys teigė, kad UAB „Kosmetikos tyrimų centras“ yra puikus sėkmės pavyzdys. Jis įsitikinęs, kad ir ateityje taip pat būtina skatinti Lietuvos moklininkų, tyrėjų laboratorijose gimstančių produktų komercializavimą bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti rezultatų.

„Itin svarbu skatinti visų tipų mokslo institucijose ir privačiose laboratorijose sukurtų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą. Tai sfera, kurioje dirbančių specialistų rezultatai rodo, kad turime ką pasiūlyti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms rinkoms, tačiau būtina sudaryti sąlygas mokslininkams ir verslui progresyviai dirbti kartu ir skatinti juos imtis bendrų projektų. Tam reikalinga tikslinė pagalba ir paskatinimas“,  –  tvirtino vadovas ir džiaugėsi ES finansavimo priemone „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, kuri stipriai prisideda prie bendrų Lietuvos mokslo ir verslo iniciatyvų realizavimo.

Paskelbtas naujas kvietimas paramai gauti 

G. Kimtys pastebėjo, jog tai, kad paramos inovacijoms gavimas tampa vis aktualesnis, įrodo ir faktas, kad agentūrai paskelbus kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, buvo sulaukta rekordinio besikreipiančiųjų skaičiaus  – net 58 paraiškų. Tačiau tai – ne vienintelė gera žinia.

Penktadienį, gruodžio 18 d., MITA paskelbė kvietimą teikti tarptautinės programos EUREKA paraiškas pagal atnaujintą ES finansavimo priemonės „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ kvietimą. Paraiškų MITA laukia iki 2021 m. sausio 18 d.

„Šis kvietimas – tai galimybė tapti matomais ir konkurencingais tarptautiniu mastu, tad labai laukiame ir tikimės aktyvaus mūsų mokslininkų ir tyrėjų, bendradarbiaujančių su verslu, įsitraukimo“, – sako G. Kimtys. 

Bendra naujo kvietimo finansavimo suma siekia daugiau nei 1,1  mln. eurų, o didžiausia galima finansavimo lėšų suma vienam projektui – 300 tūkst. eurų.

Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. 

Skaityti toliau

Technologijos

„Tesla Model 3“ nemėgsta žiemos? Kinai skundžiasi juokingai mažu tarp įkrovimų įveikiamu atstumu

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Kiniški „Tesla Model 3“ naudos ličio geležies fosfato (LFP arba LiFPo) baterijas – ši žinia metų pradžioje buvo sutikta pakankamai džiugiai. Taip, jos negali išlaikyti tiek energijos kiek įprastos ličio jonų baterijos, bet yra pigesnės ir, bent jau teoriškai, saugesnės. Tačiau dabar tą džiugesį temdo nerimas – žiema atskleis, kad „Tesla“ netestavo naujųjų baterijų?

Pagal NEDC ciklą „Tesla Model 3“ su LFP baterijomis turėtų nuvažiuoti 468 km. Savininkai Kinijoje džiaugėsi, kad tarp įkrovimų gali nuvažiuoti apie 420 km – tai yra puikus rodiklis, visiškai nubraukiantis LFP technologijos trūkumus. Tačiau neseniai vienas Kinijos puslapis publikavo vieno „Model 3“ savininko pasakojimą, jog atšalus orams jo automobilio įveikiami 420 km susitraukė iki 241 su vos 5 % baterijos likučiu.

Atšalus elektromobiliai iš tikrųjų pasirodo prasčiau. Ir ne tik dėl to, kad baterijoms sunkiau pasiekti optimalią temperatūrą. Salono šildymas taip pat naudoja daugiau energijos, o ir kelių būklę nepadeda. Be to, šaltasis metų laikas yra ir tamsusis metų laikas – ilgieji žibintai jungiami dažniau.

Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad „Tesla“ naujųjų baterijų pakankamai netestavo. 2170 standarto ličio jonų baterija gamyboje pasirodė po 23 mėnesių vystymo ir bandymų. LFP baterija buvo sukurta ir paleista vos per 12 mėnesių. Teigiama, kad vietoje išsamių bandymų bus naudojama iš vairuotojų surinktos informacijos analizė. Bet kas nori vairuoti bandomąjį automobilį, už kurį sumokėjo pats?

Reklama

Be to, tame straipsnyje keliama ir abejonė, ar dėl prasto baterijų darbo kaltas tik šaltis. Vienas pirkėjas (taip, tik vienas) savo automobilį pirko spalį, kai dar nebuvo šalta. Vos per dvi savaites jo nuvažiuojamas atstumas nukrito nuo 413 iki 353 km. Vyras kreipėsi į techninio aptarnavimo centrą, kur buvo patikrinta jo automobilio būklė. Vietoje 55 kWh baterija galėjo saugoti tik 46,2 kWh, o tai jau panašu į labai spartų talpos mažėjimą.

Lapkričio 26 dieną kiniški „Model 3“ su LFP baterijomis pasiekė ir Europą. Šie automobiliai važinės įvairiose šalyse, įskaitant ir Norvegiją, Švediją bei Suomiją – čia žiemos yra labai rimtos. Tačiau tik laikas parodys, ar LFP baterijos tikrai turi šią problemą, ar prastos naujienos spaudoje yra paremtos tik kelių pavienių vairuotojų nusiskundimais.


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/automobiliai_ir_motociklai/S-86063/straipsnis/Tesla-Model-3-nemegsta-ziemos-Kinai-skundziasi-juokingai-mazu-tarp-ikrovimu-iveikiamu-atstumu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Sibire – įspūdingas 46 000 metų senumo radinys: taip puikiai išsilaikęs, tarsi būtų nugaišęs vakar

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslininkai iš gerai amžinajame Sibiro įšale išsilaikiusio raguotojo vieversio išgavo DNR. Rezultatai gali padėti paaiškinti porūšių evoliuciją – ir tai, kaip mamutų stepė paskutinio ledynmečio pabaigoje transformavosi į tundros, miško ir stepių biomus.

2018 m. šiaurės rytų Sibire, Baltojo kalno (rus. Белая Гора) srityje žemėje buvo rastas gerai išsilaikęs įšalęs paukštis. Stokholmo universiteto Paleogenetikos tyrimų centro ir Švedijos gamtos istorijos muziejaus mokslininkai ištyrė paukštį, o rezultatai dabar paskelbti mokslo žurnale „Communications Biology“. Atlikus analizę paaiškėjo, kad paukštis yra 46 000 metų amžiaus raguotasis vieversys.

„Mums pavyko ne tik identifikuoti paukštį kaip raguotąjį vieversį. Genetinė analizė taip pat parodė, kad paukštis priklausė populiacijai, kuri buvo bendra dviejų šiandien gyvenančių raguotųjų vieversių porūšių protėviu. Viena iš dabartinių rūšių dabar gyvena Sibire, o kita – Mongolijos stepėje. Tai padeda mums suprasti, kaip vystėsi porūšių įvairovė „, – sako Stokholmo universiteto Zoologijos katedros mokslininkas Nicolas Dussexas.

Rezultatas pasižymi ir dar vienu svarbiu dalyku. Per paskutinį ledynmetį mamutų stepė išplito į Šiaurės Europą ir Aziją. Stepėje gyveno dabar jau išnykusios rūšys – tokios kaip gauruotasis mamutas ir gauruotasis raganosis.

Reklama

Remiantis viena teorija, ši ekosistema buvo tokių buveinių kaip stepės, tundros ir spygliuočių miškų mozaika. Praėjusio ledynmečio pabaigoje mamutų stepė buvo padalinta į šiandien mums žinomus biotopus – tundrą šiaurėje, taigą viduryje ir stepę pietuose.

„Mūsų rezultatai patvirtina šią teoriją, nes raguotųjų vieversių įvairumo atsiradimas, atrodo, įvyko maždaug tuo pačiu metu, kai išnyko mamutų stepė“, – sako Švedijos gamtos istorijos muziejaus profesorius ir Paleogenetikos centro tyrimų vadovas Love’as Dalénas.

Žiūrint į šiek tiek ilgesnę perspektyvą, tyrinėtojų tikslas yra iššifruoti visą 46 000 metų amžiaus vieversio genomą ir palyginti jį su visų raguotųjų vieversių porūšių genomais.

Paleogenetikos centro tyrėjai turi daugybę mėginių iš panašių radinių, rastų toje pačioje Sibiro zonoje – įskaitant 18 000 metų šuns jauniklį, pramintą Dogoru („draugu“), kurį mokslininkai tiria norėdami nustatyti, ar tai buvo vilkas, ar šuo. Tarp kitų radinių yra 50 000 metų amžiaus urvinio liūto jauniklis Spartakas ir dalis išlikusio gauruotojo mamuto.

Parengta pagal „Geology In“.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-86033/straipsnis/Sibire—ispudingas-46-000-metu-senumo-radinys-taip-puikiai-issilaikes-tarsi-butu-nugaises-vakar?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Miestasprieš 9 val

Kauniečius kviečia dalyvauti gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime

Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama, kokia jų...

Sportasprieš 9 val

Pasvalio ekipą sutriuškinę žalgiriečiai užtikrintai žengė į KMT finalo ketvertą (VIDEO)

2021.01.18 [embedded content] Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 103:77 (30:18, 24:19, 22:27, 27:13) sutriuškino Pasvalio „Pieno Žvaigždes“ ir žengė...

Greitos naujienosprieš 11 val

Siūlys suteikti galimybę studijuoti ypatingai motyvuotiems jaunuoliams iš regionų

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų klausimas. Apie tai...

Greitos naujienosprieš 12 val

Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti – nauja Investicijų platforma

Daugiabučių namų renovacijai skirto finansavimo apimtims padidinti Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja ES lėšas...

Greitos naujienosprieš 12 val

Skelbiama VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro vadovo atranka

Pinigų plovimo ir jo efektyvios prevencijos temos aktualumui neslopstant visame pasaulyje, Lietuva siekia tapti šios srities kompetencijos lydere Europoje. Lietuvoje...

Greitos naujienosprieš 12 val

Verslui netrukus bus pradedamos teikti tiesioginės COVID-19 paskolos – ką reikia žinoti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad INVEGA greitu metu pradės verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100...

Greitos naujienosprieš 12 val

Saugant unikalias buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

Pirmadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma 17 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų Šiliniškių...

Greitos naujienosprieš 13 val

Projektas „FIXUS Mobilis“ konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros

Nuo šiol Lietuvoje bus teikiamos nemokamos, viešai prieinamos konsultavimo ir pastatų priežiūros paslaugos, kurios padės kultūros paveldo savininkams ir valdytojams...

Greitos naujienosprieš 13 val

Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, tel. (8 5) 268 5110, faks. (8 5) 266 1402, el. p. ministerija@sam.lt, nemokama telefono linija 8...

Greitos naujienosprieš 13 val

Finansų ministerija kviečia visuomenę susitelkti mokestinių lengvatų peržiūrai

Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, kviečia visuomenę susitelkti ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

Dešimt 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių pradeda įgyvendinti savo programas. „Kultūros ministerija palaiko Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Ji...

Greitos naujienosprieš 14 val

Renovacijos banga: siekiant padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje kuriama inovatyvi Investicijų platforma

2021 01 18 Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja Europos Sąjungos (ES) lėšas į naujai...

Greitos naujienosprieš 14 val

Euro grupės ir ECOFIN posėdžiuose – ES ekonomikos gaivinimo ir neveiksnių paskolų klausimai

2021 01 18 Sausio 18-19 dienomis vyksiančiose Euro grupės (EG) ir ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė,...

Greitos naujienosprieš 14 val

LTG skaičiuoja sudėtingų 2020 m. rezultatus: geriau nei planuota, visi strateginiai projektai važiuoja pirmyn

2021 01 18 Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) 2020 metais, preliminariais duomenimis, uždirbo 468,8 mln. eurų pajamų....

Greitos naujienosprieš 15 val

Vyriausybę pasiekė įstatymų projektai, užtikrinsiantys sklandų elektros kaupiklių projekto įgyvendinimą

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti įstatymų pakeitimo projektus, kuriais numatomas baterijų, užtikrinsiančių nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki sinchronizacijos projekto pabaigos,...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama