Kauniečiams redakcijaRajonasTechnologijų ir holokausto buveinė: IV Kauno forto istorija (VIDEO)

Edvardas Vyšniauskas Edvardas Vyšniauskas2020 25 vasario

Kauno miesto pietuose, Rokuose, Plytinės g. 15 adresu pažymėtas įtvirtinimas – tai IV Kauno fortas, kurio istorija itin įdomi dėl technologinių forto sprendimų bei tamsiosios jo pusės, atsiskleidusios Antrojo pasaulinio karo metu. Patyrę istorikai sako, kad jei nesate pažįstamas su Kauno tvirtovėmis – pažintį geriausia pradėti būtent nuo šio forto. Kadaise jame buvo sukurti dideli išradimai, o vėliau fortas virto holokausto vykdymo vieta. Visą šio unikalaus statinio istoriją bei būklę sužinosite tuoj pat.

Fortas šiandien – šikšnosparnių žiemojimo vieta

1998-1999 m. IV fortas buvo valomas, atlikti išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui darbai sustojo. Tiesa, visa informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas šiame forte mįslingai dingo. 

Šiandien IV forto teritorija yra tankiai apaugusi neaukštais želdiniais bei kita augmenija, jo perimetrą juosia gynybinio griovio siena bei stambių medžių eilės. Šis fortas yra asimetrinio plano, netaisyklingo keturkampio formos. Jo reljefas nedaug pažeistas. Šiaurinėje pusėje vis dar išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, už kurių kareivinių kompleksas bei kiti įvairios paskirties gynybiniai įtvirtinimai. IV forto teritorijos ribos sutampa su valstybinio Kauno teriologinio draustinio ribomis. 

Tiesa, šiuo metu apleistas įtvirtinimas yra vertingas ne tik istoriniu požiūriu – čia yra viena iš didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų. Šiame forte aptinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą. Tamsiuose ir šaltuose šaudmenų sandėliuose peržiemoti susirenka tūkstančiai žinduolių. Kad gyvūnai lengvai pasiektų žiemojimo vietas atskirose forto dalyse, 2012 m. forto teritorija buvo vėl valoma, pašalinti želdiniai. Taip siekiama palaikyti retų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Vykdydami kirtimo ir teritorijos švarinimo darbus, darbininkai kelis kartus turėjo nutraukti darbus, nes aptiko sprogmenų, teko kviesti policijos pareigūnus ir išminuotojus. Kelios minos buvo saugiai susprogdintos pačiame forte.

Šis statinys 2002 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Išskirtinė Kauno tvirtovės padėtis

XX a. dėl Nemuno ir Neries upių santakos strateginės reikšmės bei unikalios geografinės padėties, Kaunas buvo vienu iš svarbiausių Lietuvos miestų. Gerose lokacijose pastatyti tiltai ir geležinkelio infrastruktūra suteikdavo jį kontroliuojančiai kariuomenei didelį pranašumą. Dėl to Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino kariuomenės parengtą planą apsupti Kauno miestą gynybinių įtvirtinimų žiedu. Pagal šį planą, miestą turėjo apgaubti ovalo formos fortų ir atramos taškų grandinė, leidžianti efektyviai organizuoti miesto gynybą apsupties metu. 

Pablogėjus Rusijos sąntykiams su Vokietija, 1879 m. buvo priimtas sprendimas įrengti pirmosios klasės tvirtovę. 1882-1915 metais Kauno tvirtovė mieste bei jo apylinkėse galiausiai buvo pastatyta. Ši tvirtovė turėjo apginti vakarinę Rusijos Imperijos sieną. Kai po 1812 m. karo Napaleono kariuomenė be jokių kliūčių prie Kauno persikėlė per Nemuną, tvirtovės įrengimas tapo ypač aktualus. Strateginę šio statinio reikšmę dar labiau padidino vieno iš pirmųjų Rusijos Imperijoje geležinkelio tunelio statyba bei maršruto Varšuva – Sankt Peterburgas įrengimas. 

Unikalus išradimas – pabūklų keltuvas

Fortas buvo pastatytas 1883-1889 m. laikotarpiu, Nemuno kairiojo slėnio viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelio ištakų. Rusijos kariuomenė, įsikūrusi šiame forte, gaudavo naujausius ginklus ir kitą techniką. Būtent šiame forte 1894 m. buvo išbandyti trys “Maxim-Nordenfelt” penkaivamzdžiai kulkosvaidžiai. Šie kulkosvaidžiai buvo pirmieji Lietuvoje išbandyti automatiniai ginklai, o visoje Rusijoje – vieni pirmųjų. 

1893 m. pagal karo inžinieriaus Lichačiovo brėžinius tvirtovės gamykloje buvo pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas, kuris 1894 m. liepą buvo sumontuotas ir išbandytas IV forte. Su šio pabūklo pagalba, 2 kariai sukdami didelį ratą, galėdavo iškelti arba nuleisti sunkiasvorius pabūklus. Prieš tai, kol šio mechanizmo forte nebuvo, artileristai pabūklus į viršuje esančias pozicijas užtempdavo rankomis, tačiau jį sumontavus atsirado galimybė pabūklus greitai užkelti ir paruošti šaudymui. Po trejus metus trukusių bandymų, aparatas buvo pripažintas kaip tinkamas naudoti. Tiesa, toks išradimas buvo išbandytas tik šiame forte, nes dėl finansinių sunkumų, to nepajėgė padaryti kituose Kauno tvirtovės fortuose. Šis „liftas“ forte išliko iki 1943-ųjų metų, kuomet jį išmontavo okupacinė Vokietijos valdžia ir keltuvas buvo išlydytas į metalą.

Tamsioji pusė Antrojo pasaulinio karo metu

Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. rugpjūčio mėnesio forte vokiečiai, norėdami užkirsti kelią pasipriešinimui ir sumažinti žydų populiaciją, pradėjo masiškai juos žudyti. Tai naciai pavadinimo “inteligentų” akcija. Didžioji jų dalis buvo atvesti iš Kauno geto. Tais metais naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų. O vien rugpjūčio 8 d. nužudė net 500 Kauno geto inteligentų, kurių palaikai buvo čia pat užkasti. Deja, iki šiol nėra net menkiausios lentelės, kuri pagerbtų žuvusiuosius.

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up