Connect with us

Naujienos

Nacionalinio Kauno dramos teatro kelionė po Lietuvą – skirtingi spektakliai, skirtingi miestai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Spalio 4 dieną, Kelmės kultūros centre, Nacionalinio Kauno dramos teatro kelionę po Lietuvą pradės garsaus prancūzų rašytojo, gimusio Lietuvoje, Romaino Gario (Romain Gary) gyvenimo istorija „Aušros pažadas“ (rež. Agnė Sunklodaitė). Įdomu, kad populiarus spektaklis būtent šią dieną minės penktąsias išleidimo metines, o spektaklio rodymas bus jau 81-asis. Spektaklyje vaidina aktoriai Jūratė Onaitytė ir Sigitas Šidlauskas.

Jubiliejinius kūrybos metus pradėjęs Nacionalinis Kauno dramos teatras spektaklius aktyviai rodo ne tik teatro aikštelėse, bet ir keliauja už jų ribų. Iki metų pabaigos numatyta apie dešimt išvykų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Gastrolėse pasirodys ir jauniausieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai – 13 Vido Bareikio ir Algirdo Latėno kurso absolventų su debiutiniu spektakliu „Bestuburiada“. Jo režisierė – kurso dėstytoja Aldona Vilutytė. Populiarios vokiečių dramaturgės Ingridos Lausundės (Lausund) pjesė apie šiuolaikinio žmogaus troškimą būti sėkmingu bet kokia kaina bus rodoma spalio 8-ąją Molėtų, o spalio 16-ąją Prienų kultūros centruose.

Į kelionę išvyksta ir spektaklis „Šventė“, kalbantis apie vienišo ir visuomenės atstumto žmogaus likimą (rež. Agnius Jankevičius). Pirmoji „Šventė“ bus pristatyta spalio 12-ąją Anykščiuose, čia vyksiančioje seniausioje Lietuvos profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos šventėje „Pakeleivingi“. „Šventė“ vyks ir režisierės, teatro pedagogės Dalios Tamulevičiūtės dešimtoje profesionalių teatrų šventėje Varėnoje spalio 22-ąją. Taip pat šį spektaklį bus galima pamatyti spalio 26-ąją Utenos, o lapkričio 27-ąją Šakių kultūros centruose.

Kalbant apie šventes, Nacionalinis Kauno dramos teatras dalyvaus ir tarptautinėje teatrų šventėje „Com*Media“ Alytuje, kur kiekvieną rudenį žiūrovams pristatomos komedijos ir kiti artimų žanrų spektakliai. Miesto teatre lapkričio 21-ają alytiškiai išvys nuotaikingą pjesę „Senos damos vizitas“, kurią režisavo Aidas Giniotis. Ši šveicarų rašytojo ir dramaturgo Frydricho Diurenmato (Friedricho Dürrenmatto) komedija apie vertybes ir pasirinkimus išgarsino jį visame pasaulyje.

Kelionėje teatro trupė aplankys ne tik mažesnius miestus, bet ir sostinę – lapkričio 14-ąją vilniečius Menų spaustuvėje sukvies spektaklis „Pavojingi ryšiai“ (rež. Agnius Jankevičius). Spektaklis – netikėta Kristoferio Hamptono (Christopher Hampton) pjesės interpretacija.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, įrašą rasite ČIA.

Skaityti toliau

Technologijos

Žemė priklauso sėkmingajam 1%: Saulės sistema atitinka galaktinį standartą – tačiau yra retos rūšies

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

8 planetos – retenybė, tačiau studija rodo, kad Saulės sistema vystosi, vadovaudamasi tomis pačiomis, itin bazinėmis formavimosi taisyklėmis, kaip ir visos apie savo žvaigždę skriejančios planetos. Visgi klausimas, kas būtent daro ją tokia išskirtine, kad joje yra gyvybė, aktualumo nepraranda. Šis tyrimas publikuotas Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.

Ekscentriškos planetų orbitos apsprendžia planetų skaičių

Bet kurios konkrečios planetų sistemos eksentricitetas ir planetų skaičius labai aiškiai koreliuoja. Planetų formavimasis prasideda apskritimėse orbitose dulkių ir dujų debesyje. Bet tada jos dar gan mažos, maždaug Mėnulio dydžio. Šiek tiek vėliau, dėl tarpusavio gravitacijos poveikio, jų orbitos darosi vis labiau ekscentriškos – elipsiškos. Tai reiškia jų susidūrimų pradžią, nes elipsinės orbitos tarpusavyje – taip susidurdamos planetos auga. Jei galiausiai visi šie gabalai sulimpa į vieną ar kelias planetas, jų orbitos lieka elipsinės. Bet jei susidaro daug planetų, dėl gravitacinės tarpusavio traukos jos praranda energiją – ir formuojasi vis apvalesnės orbitos.

Tyrėjai tarp planetų skaičiaus ir jų orbitų apvalumo atrado labai aiškią koreliaciją. „Iš tiesų, tai nestebina“, pastebi profesorius Uffe Gråe Jørgensen. „Bet mūsų planetų sistema unikali tuo, kad jokioje kitoje tirtoje sistemoje tiek planetų nebuvo. Tad, galima būtų tikėtis, kad mūsiškė šios koreliacijos neatitinka. Bet ji atitinka! Tiesą sakant, atitinka idealiai!“

Vienintelės šios „taisyklės“ nesilaikančios sistemos yra tos, kuriose tėra viena planeta. Kartais taip būna dėl to, kad tokių planetų orbita itin arti žvaigždės, bet kitais atvejais priežastis gali būti ta, kad tose planetose planetų yra daugiau, nei manyta iš pradžių. „Tokiais atvejai tikėtina, kad nukrypimas nuo taisyklės gali padėti atrasti daugiau planetų, kurios lig šiol slėpėsi,“ paaiškina Nanna Bach-Møller, straipsnio vyr. autorė. Matydami planetos orbitos ekscentricitetą, galime nustatyti, kiek dar planetų turėtų būti sistemoje – ir atvirkščiai, žinodami kiek yra planetų, žinome jų orbitas. „Tai itin svarbus įrankis ieškoti planetų sistemų, panašių į mūsų, nes daugelį egzoplanetų, panašių į mūsų sistemos planetas, nežinant, kur ieškoti, aptikti būtų sunku“.

Žemė priklauso sėkmingajam 1 procentui

Kad ir kokiu metodu ieškoma egzoplanetų, pasiekiamas tas pats rezultatas. Taigi, veikia bazinė, universali fizika. Tuo remdamiesi, tyrėjai gali įvertinti, kokios dalies planetų sistemų eksentricitetas yra toks, kaip mūsų sistemos ir pagal tai nustatyti, kiek sistemų yra tiek pat panetų, kaip ir Saulės sistemoje. Pasirodo, iš visų sistemų, tiek pat ar daugiau planetų, kaip mūsiškė, turi vos 1 %. Tačiau, jei Paukščių Tako galaktikoje yra maždaug 100 milijardų žvaigždžių, tai tokių planetų sistemų turėtų būti ne mažiau nei milijardas. Gyvenamoje zonoje, tai yra, tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad galėtų egzistuoti skystas vanduo, yra apie 10 milijardų Žemės tipo planetų. Bet tarp buvimo gyvenamoje zonoje ir buvimo gyvenama ar su išsivystyta technologine civilizacija, yra didžiulis skirtumas, pabrėžia Uffe Gråe Jørgensen. „Yra kažkokia priežastis, kodėl aplinkui nešmirinėja tuntai NSO. Žvaigždės sistemoje prasidėjus planetų užkariavimui, reikalai vyksta gan sparčiai. Matome tai pagal savo pačių civilizaciją. Jau pabuvojome Mėnulyje, o Marse jau keletas robotų. Bet nėra daugybės NSO iš milijardų į Žemę panašių egzoplanetų žvaigždžių gyvenamose zonose, tad, tikriausiai gyvybė ir konkrečiai, technologinės civilizacijos, yra retos“.

Pati Žemė nėra itin išskirtinė – tik planetų skaičius sistemoje

Ko dar, neskaitant buvimo Žemės dydžio planeta gyvenamoje žvaigždės zonoje, reikia, kad ten įsikurtų gyvybė? Kuo tokia išskirtinė Žemė ir Saulės sistema? Kalbant apie planetas, Žemė nėra ypatinga, tokių planetų pilna. Bet gal tai galėtų būti planetų skaičius ir jų prigimtis. Saulės sistemoje dujinių milžinių daug, pusė visų planetų. Ar gali didelių dujinių planetų egzistavimas būti mūsų egzistavimo Žemėje laidu? Dali šių debatų nagrinėja klausimą, ar didelės dujinės planetos į pusės milijardo metų „nukreipė“ į Žemę kometas, kurių vanduo padėjo susiformuoti gyvybei.

Tai pirmas kartas, kai tyrimas parodė žvaigždės sistemos su 8 planetomis unikalumą ir tuo pačiu patvirtino, kad mūsų sistema nėra visiškai unikali – ją valdo tos pačios fizikinės planetų formavimosi taisyklės, tiesiog esame neįprastame šio diapazono gale. Ir vis viena lieka klausimas, būtent kodėl esame čia ir galime sukti galvą dėl jo.

Niels Bohr Institute
scitechdaily.com

Nuoroda: „Orbital eccentricity–multiplicity correlation for planetary systems and comparison to the Solar system“ by Nanna Bach-Møller and Uffe G Jørgensen, 30 October 2020, Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.
DOI: 10.1093/mnras/staa3321


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85946/straipsnis/Zeme-priklauso-sekmingajam-1-Saules-sistema-atitinka-galaktini-standarta–taciau-yra-retos-rusies?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą.

Esant ištisinei nustatytus reikalavimus atitinkančiai sniego dangai, konkretų apskaitos laiką pasirenka pats vykdytojas. Ji atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą per vieną dieną. Nepavykus užbaigti per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

Dar viena medžiotojų pareiga – visus metus rinkti ir teikti duomenis apie didžiuosius plėšrūnus (vilkus, lūšis ir ruduosius lokius). Šie duomenys, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbūs vilkų populiacijos būklei vertinti.

Sukauptą informaciją apie stambiuosius plėšrūnus medžiotojai turi pateikti ir įregistruoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapio skiltyje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“. Aplinkosaugininkai kviečia ir visus gamta besidominčius žmones prisidėti renkant tokią informaciją ir ją teikti elektronine forma. Kaip tai padaryti, supažindina šalia registravimo anketos pateikta mokomoji medžiaga.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.   

ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija akcentuoja kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Europos užimtumui ir ekonomikai bei visam Europos atsigavimui.

M. Kvietkauskas savo pasisakyme pirmiausia padėkojo už jungtines pastangas siekiant padidinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa 2021–2027 m.“ (siūloma programos finansavimą padidinti 600 mln. eurų), taip pat pabrėžė sektoriaus informuotumo apie finansavimo galimybes gerinimą sukuriant informacinį portalą su aiškiai pateikta informacija. Ministro teigimu, toks informacinis portalas turi būti lengvai pasiekiamas vartotojams, tinkamai administruojamas ir sukurti realią vertę kultūros sektoriui. M. Kvietkauskas pasiūlė ES lygiu numatyti saugiklius, kad kultūros sektorius būtų integruotas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, akcentavo poreikį toliau skirti dėmesį medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, išreiškė palaikymą Italijos siūlymui įkurti Europos skaitymo aljansą ir pabrėžė poreikį skirti deramą dėmesį Europos mažosioms kalboms ir kalboms, Europoje neturinčioms savo valstybės.

„Nėra jokių abejonių, kad programos „Kūrybiška Europa“ sinergija su kitais ES finansavimo mechanizmais – „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas – yra didelis žingsnis į priekį užtikrinant kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus finansavimą. Siekiant padidinti sektoriaus atsigavimą palaikome tolesnį ES finansavimo programų stiprinimą, tvarių ir atsparių priemonių taikymą“, – kalbėjo laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. 

Šioje taryboje priimtos Vokietijos pasiūlytos išvados dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos bei Vokietijos, kaip pirmininkaujančios šalies, išvados dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje. Jas parėmė 24 ES šalys narės. 

Tarybos išvadose dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos aptariamas COVID-19 sukeltas žiniasklaidos sektoriaus pažeidžiamumas ES. Dokumente išdėstytos priemonės švelninti neigiamą pandemijos poveikį žiniasklaidos sektoriui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat skatinama remti medijų ir informacinį raštingumą, spręsti dezinformacijos problemą.

Išvadose dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje siekiama atkreipti ir skirti didesnį dėmesį lyčių lygybės problemai, stiprinti, integruoti lyčių lygybės aspektą į kultūros politiką ir jos finansavimo programas, taip pat daugiau dėmesio skirti duomenų, suskirstytų pagal lytį, kultūros sektoriuje rinkimui ir analizei. 

2021 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Portugalija pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Pirmininkavimo metu ši šalis didžiausią dėmesį ketina skirti kultūros ir kūrybinių sektorių atsigavimui nuo pandemijos ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimui, kultūros paveldo finansavimo mechanizmų peržiūrai, žurnalistikos ateities perspektyvoms ir tokioms kylančioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2021 m. Vienintelė naujovė – stojant į sporto programas didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Stojant į sporto studijų krypčių grupės studijų programas vietoje pagrindinio dalyko imami sporto pasiekimai. 2021 m. stojantiems į sporto studijų programas už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams – po 0,2 balo. Pernai už sporto pasiekimus ir antrąjį dalyką buvo skiriama po 0,3, o likusiems dviem dalykams – po 0,2 balo.

Stojantiesiems į menus konkursinis balas skaičiuojamas tik iš stojamojo egzamino.

Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą, turintiems brandos darbo ne žemesnį negu 9 įvertinimą, atlikusiems ilgalaikę savanorystę, taip pat baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą pridedami papildomi balai.

Ministerija primena, kad 2021 m. pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2021 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Daugiau informacijos apie 2021 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas galima rasti čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Įsigaliosiantys pakeitimai numato riboti menkių priegaudą priekrantėje. Žvejyba stabdoma nebus – žvejai galės žvejoti kitų rūšių žuvis. 

2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, atlantinių menkių specializuotoji žvejyba neleidžiama, galima tik jų priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis.  Lietuvai yra skirta 113 t rytinių menkių kvota, iš kurios Baltijos jūros priekrantės žvejams kaip priegaudą  leista sugauti  beveik 11 t menkių. 

„Ankstesniais metais, kol dar negaliojo šis draudimas, priekrantėje vien IV ketvirtyje buvo sugaunama 50-85 t menkių. Šiais metais, prasidėjus IV ketvirčiui, stebimas menkių laimikių didėjimas, todėl kyla grėsmė, kad per 1–2 mėnesius bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota. Atsižvelgiant į tai kilo būtinybė riboti menkių priegaudą priekrantėje, nestabdant žvejybos, kad žvejai galėtų žvejoti kitų rūšių žuvis pavyzdžiui, stintas“, – apie Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimą sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės papildomos punktu, kuriame numatoma galimybė stabdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose statomais  45 (90)-59 (118) mm akių dydžio tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis, jei šiais,  kaip priegauda, sugauta daugiau nei 10 proc. menkių. 

Ūkio subjektas, kaip priegaudą sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą, kuri sustabdo visų, žvejojančių atitinkamame žvejybos bare, ūkio subjektų žvejybą nurodyto akių dydžio statomaisiais tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis 3 kalendorinėms dienoms. Žvejyba gaudyklėmis ir mažesnio akių dydžio statomaisiais tinklais, kuriuose menkių priegauda paprastai jei ir būna, tai žymiai mažesnė, nei 10 proc. neribojama. 

Žuvininkystės skyriaus vedėjas pastebi, kad pastaruoju metu Žuvininkystės tarnybos išleidžiami aštriašnipiai eršketai paaugę Kuršių mariose bei Baltijos jūroje vis dažniau pakliūva į žvejų tinklus. 

„Ši eršketų rūšis, taip pat ir jūrinės nėgės, yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, o už jų gaudymą yra nustatyti žalos gamtai atlyginimo įkainiai – versline žvejyba jūroje užsiimantieji turi žinoti apie gresiančias sankcijas, todėl atsitiktinai sugauti šių rūšių saugomi gyvūnai turi būti nedelsiant paleidžiami. Pakeistose Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse nurodoma, kad draudžiama gaudyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis“, – teigia J. Poviliūnas.

Taisyklių pakeitimus galite rasti čia.

 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 10 val

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Technologijosprieš 11 val

Žemė priklauso sėkmingajam 1%: Saulės sistema atitinka galaktinį standartą – tačiau yra retos rūšies

8 planetos – retenybė, tačiau studija rodo, kad Saulės sistema vystosi, vadovaudamasi tomis pačiomis, itin bazinėmis formavimosi taisyklėmis, kaip ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 13 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 14 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 14 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 15 val

Šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau, daugiausia užsikrėtusiųjų – per lytinius santykius

2020 12 01 Pažymint Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai džiaugiasi, kad šiemet naujų ŽIV atvejų...

Greitos naujienosprieš 15 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 15 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Skaitomiausi