Connect with us

Greitos naujienos

Tarptautinę mokytojų dieną apdovanoti Metų mokytojai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė,  nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs Ministro Pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, tuo metu, kai sužinojo esanti išrinkta Metų mokytoja, su mokiniais kaip tik aptarinėjo teiginį: su didele galia ateina didelė atsakomybė. Tad pirmiausia ji ir pagalvojusi apie didelę Metų mokytojo atsakomybę. „Kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“, – atsiimdama apdovanojimą sakė mokytoja.

„Niekada nesuabejojau savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kiekvieną rytą į mokyklą ateinu su idėja, o vakare tikiuosi grįžti su rezultatu, nors ir mažu“, – prisipažino Aleksandras Ronkus, uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas.

Apie Metų mokytojo premijos laureatus.

Ramutė Kežienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, daug nusipelniusi savo krašto etninei kultūrai, kartu su mokiniais yra inicijavusi nacionalinius projektus, populiarinančius kupiškėnų krašto tradicijas, tarmę, su savo mokiniais aktyviai dalyvavusi etninės kultūros konkursuose ir renginiuose, sukūrusi filmų. Per pamokas ji aktyviai taiko inovatyvius kūrybingumo ugdymo metodus, rengia atviras pamokas, konsultuoja kolegas lituanistus, ypač apie naujų metodų taikymą gerinant skaitymo gebėjimus. Mokytoja yra didelė informacinių technologijų entuziastė.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos, ekonomikos mokytoja ekspertė. Mokytoja išugdžiusi visą būrį olimpiadininkų, prizininkų, jos mokiniai daugiau nei 10 metų iškovoja teisę dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse geografijos olimpiadose, pasiekia puikių rezultatų. Mokiniai įtraukiami į tarptautines iniciatyvas, pvz., dalyvauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi projekte „Global Social Leaders“. Mokytoja Jūratė sugeba atliepti į kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, per pamokas sukurti pozityvią ir darbingą bendradarbiavimo atmosferą. Pamokas ji veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose, vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos ir anglų kalbos pamokos. J. Orlovienė vadovauja lauko tyrimo, šiandieninių gyvenimo aktualijų analizės darbams, kuriuos atlieka gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai.

Aleksejus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas. Savo pirmas pamokas mokslo metų pradžioje mokytojas pradeda žodžiais: „Niekada nebijokite man pasakyti, kad jūs nežinote. Jeigu jūs kažko nežinote, mes tai būtinai sužinosime. Būtent dėl to ir stoviu prieš jus“. Sudominti mokinius jis stengiasi ir netradiciniais būdais, pvz., per pamokas mokiniai, dažniausiai dirbdami komandomis, naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir stalo žaidimais, siūlais schemoms konstruoti ir pan. Mokytojas veda atviras pamokas, supažindindamas kolegas su informacinių technologijų panaudojimu mokymui diferencijuoti, mokinių įsitraukimui skatinti. Pernai mokytojas Aleksejus demonstravo savo pamokas VU besistažuojantiems Kazachstano doktorantūros studentams. Savo mokiniams geografijos ir pilietiškumo pamokas jis veda Valstybės pažinimo centre, Vingio parke, mokyklos teritorijoje. Mokiniams jis yra sukūręs specialų internetinį portalą, kuriame jie gali rasti visą pamokų medžiagą, papildomos informacijos. Per karantiną mokytojas savo gimnazijoje įdiegė nuotolinio mokymo platformą, konsultavo mokytojus, vaikus, tėvus. Kartu su mokiniais jis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, šiemet jis yra tarp 20 atrinktų Lietuvos mokytojų, kurie gruodį dalyvaus TIWI projekto „European Schoolnet“ mokymuose Briuselyje.

Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir projektuoja, kuria progimnazijos erdves. Didelį dėmesį jis skiria valstybės etnografiniams simboliams, šventėms, kasmet organizuoja tradicija tapusį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams. A. Ronkus yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. 2019 m. jam buvo skirta Klaipėdos miesto Metų mokytojo nominacija.

Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė. Mokytoja sugeba sudominti mokinius nelengvu chemijos mokslu įtraukdama juos į įdomias ir kūrybingas iniciatyvas, itin skatindama mokytis per praktinius tyrinėjimus. Jos pamokos vyksta ir Karpėnų klinčių karjere, ir Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ir Kauno technologijos universitete, ir „Akmenės cemente“. Ji yra išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, gimnazijoje rengusi ir eksperimentų mugę, ir chemijos popietę, ir Tyrėjų savaitę, kitus chemiją populiarinančius renginius. Mokytoja yra parengusi užduočių aprašų, kuriais gali naudotis chemijos mokytojai, vedusi seminarų, ji taip pat yra chemijos valstybinio egzamino vertintoja.

Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė. Mokytoja vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete, – mokiniai kartu su mokslininkais atlieka tiriamuosius darbus laboratorijose. Jos parengtos edukacinės programos vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose, pvz., VU Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“. Ji taip pat parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, kuri padeda mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis mokslinį ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; ši programa taip pat padeda pasirengti būsimoms studijoms. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas, sudominančias ir motyvuojančias mokinius, daug dėmesio skiria sveikatos temoms, į savo pamokas kviečiasi medikus, kitus sveikatos specialistus. R. Zubrickienė yra sertifikuota švietimo konsultantė, konsultuojanti „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas. Mokytojos veikla neapsiriboja mokykla ir biologijos mokslu – ji dainuoja kameriniame chore, savanoriauja, vaidino dramos studijoje, gal dėl to itin sugeba puoselėti tvirtą mokytojo ir mokinio ryšį – net jos buvę mokiniai, kai kurie galbūt ir mokytojos pavyzdžio paakinti, pasirinkę biomedicinos krypties profesijas, ir dabar apsilanko mokykloje, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Per renginį taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Drauge su kolegomis jis įgyvendino „Mokyklos pokyčio projektą“, kuris parodė įtraukiojo ugdymo svarbą, ir ne tik mokyklos bendruomenei. 2018-2020 m. buvo inicijuotos Vilniaus Šilo mokyklos, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos ir VGTU inžinerijos licėjaus bendros mokinių veiklos, kurių idėja – kiekvienas mokinys turi patirti mokymosi sėkmę. Vaikai drauge keliavo „Draugystės žygyje“, buvo organizuotos bendros pradinių klasių mokinių veiklos, informacinės pamokos-diskusijos apie vaikų, turinčių spec. ugdymosi poreikių, ypatumus, stiprybes VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams. Sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu mokytojas Artūras per labai trumpą – 1 savaitės laikotarpį drauge su kitais mokyklos specialistais parengė unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi Lietuvos pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius labai didelių ir didelių ugdymosi poreikių. Jis konsultuoja Vilniaus Šilo mokykloje įkurtame konsultaciniame centre, teikiančiame ilgalaikes konsultacijas įstaigoms, ugdančioms vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kiekvieną savaitę su savo auklėtiniais mokytojas išvyksta už mokyklos ribų, lankosi gamtoje, muziejuose, teatruose, gražiose Lietuvos vietose.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių  pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė;  Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

autor. Renata Česnavičienė

 

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Trečiadienį startuoja mokymai apie koronaviruso valdymo priemones globos ir priežiūros įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Siekdama užtikrinti efektyvų koronaviruso (COVID-19) valdymą globos įstaigose, kurių gyventojai dažniausiai priklauso rizikos grupei, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) spalio 21–28 d. kviečia į nuotolinius mokymus šalies globos ir priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atstovus. Tikslinius mokymus organizuoja SAM ir Higienos institutas.

Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, šie mokymai padės globos ir priežiūros įstaigoms geriau tvarkytis su koronaviruso pandemijos keliamais iššūkiais.

„Kaip parodė ministerijos inicijuoti mokymai slaugos įstaigoms, darbuotojams nuolat kyla daugybė klausimų, į kuriuos galime atsakyti tik gyvai bendraudami, dalindamiesi gerąja patirtimi, analizuodami nesėkmes. Mokymų valanda gali padėti išvengti skaudžių pasekmių, kurias jaustumėte gerokai ilgiau. Todėl raginu globos ir priežiūros įstaigų vadovus bei darbuotojus aktyviai dalyvauti mokymuose“, – sako ministras A. Veryga.

Kiekvieną dieną nuotoliniu būdu bus organizuojami tiesioginiai 45 minučių mokymai atskiroms apskritims. Jau šį trečiadienį, spalio 21 d., kviečiami dalyvauti Vilniaus ir Utenos apskričių atstovai, spalio 22 d. – Alytaus ir Kauno, spalio 23 d. – Klaipėdos ir Marijampolės, spalio 26 d. – Panevėžio ir Šaulių, spalio 27 d. – Telšių ir Tauragės.

Susitikimų metu bus aptariamos prevencinės priemonės, kaip užkirsti kelią viruso plitimui globos ir priežiūros įstaigose, pristatoma šiuo metu galiojanti tvarka ir reikalavimai, pateikiamos rekomendacijos. Programoje taip pat numatyta detaliau aptarti temas, susijusias su išorinės ir vidinės taršos infekcijų kontrole, darbo organizavimo tvarka ir srautų atskyrimo iššūkiais. Susitikimų metu taip pat bus kalbama apie asmens apsaugos priemonių naudojimą, globos įstaigų gyventojų lankymo tvarką.

Tai jau ne pirmieji mokymai, kuriuos kovojant su koronavirusu organizuoja SAM. Rugsėjo pabaigoje vesti mokymai slaugos gydymo įstaigoms sulaukė palankių dalyvių vertinimų, juose dalyvavo beveik šimtas įstaigų iš visos Lietuvoje.

„Mokymai slaugos įstaigų darbuotojams parodė, kad juos praėję darbuotojai nepalyginamai geriau tvarkosi su pandemijos keliamais iššūkiais. Turime tokių mokymų organizavimo patirties, juos nuolat tobuliname, tad ir šiuose mokymuose pažadame daug naudingos informacijos“, – sako mokymus kuruojantis ministerijos ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis.
 
Dėl registracijos ir dalyvavimo mokymuose globos ir priežiūros įstaigų vadovai kviečiami kreiptis el. pašto adresu marius.ciurlionis@sam.lt.

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pasirašyta pirmoji – Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartis

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

2020 10 20

Pirmadienį aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių merai pasirašė Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Tai pirmoji Regiono plėtros taryba Lietuvoje, steigiama pagal naują Regioninės plėtros įstatymą, kai Regiono plėtros tarybos kolegiją sudarys Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonų savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.

„Džiaugiuosi, kad Vilniaus regionas susitarė ir pirmas įsteigė Regiono plėtros tarybą, tai reiškia, kad jie pasirengę spręsti regionines problemas ir užtikrinti paslaugų teikimą ne tik savo savivaldybėms. Tikiuosi, kad jau netrukus turėsime regionų atstovus, kurie galės konstruktyviai diskutuoti su centrine valdžia ir ieškoti geriausių sprendimų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Merai, pasirašę Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį, akcentavo pagrindinį tikslą – Regiono plėtros taryba turės priimti sprendimus, kurie bus naudingiausi visam regionui. Dėl šios priežasties Regiono plėtros taryba turi tapti lygiaverčiu savivaldos ir centrinės valdžios partneriu, planuojant investicijas regiono plėtrai.

Vilniaus regione, pirmajame iš 10-ies regionų, priimtas sprendimas steigti instituciją, padėsiančią spręsti problemas, peržengiančias vienos savivaldybės ribas, o pagrindinė jos užduotis – skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, regiono savivaldybių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą.

Fragmentiškas sprendimų priėmimas, regionams skirtų lėšų padalijimas skirtingoms ministerijoms – visa tai neleido tinkamai vystyti viešųjų paslaugų visoje šalyje. Iš tyrimo, kuri atliko Vidaus reikalų ministerija, matyti, kad gyventojai nori paslaugų, apimančių visą regioną. Viena iš dažniausiai minimų paslaugų – tai susisiekimas. Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų sutiktų vykti į darbą toliau, jeigu jiems būtų pasiūlytos geresnės darbo sąlygos ir užtikrintas geras susisiekimas. Gyventojai pasirengę būti mobilūs, tačiau tikisi ir sutvarkytos infrastruktūros.

Vilniaus regionas sukuria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, taigi kartu jis turi spręsti ir dėl neigiamų socialinių ir aplinkosauginių šio produkto augimo sukeliamų pasekmių.

Tikimasi, kad naujoji Vilniaus regiono plėtros taryba gebės spręsti problemas kompleksiškai – gyventojų lūkesčiai ir poreikiai bus patenkinti, o kiekvienas miestas duos naudą regionui, nes jam svarbi tolerantiška, atvira, įvairi gyvenimo, laisvalaikio ir darbo aplinka.

„Kaip Elektrėnai taps tikruoju dvimiesčio centru ne tik žemėlapyje? kaip Trakai vėl sujungs tris sostines? ar vilniečių programuotojų „pabėgimai“ taps tik „miestų drieka“, ar padės gimti naujiems inovacijų židiniams? kaip širvintiškiai medikai padės Santaros klinikoms? ar Ukmergės ir Pabradės inžinieriai padės pramonei grįžti į Europą? ar Jašiūnai vėl taps traukos vieta būsimiems Sniadeckiams? ką Vilniaus rajonas pasiūlys besikuriančioms jaunoms šeimoms? – tai yra tik nedidelė dalis klausimų, į kuriuos turės atsakyti Vilniaus regiono plėtros taryba. Linkime jai sėkmės. Tikimės, kad ji taps uždegančiu pavyzdžiu ir kitiems regionams“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Daugėja įrodymų, kad COVID-19 pandemijos metu šią kraujo grupę turintys žmonės gali turėti pranašumą

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o taip pat sumažėja tikimybė sunkiai susirgti, jei jau užsikrečiama.

Vienas iš naujų tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys O (I) ar B (III) kraujo grupes, intensyvios terapijos skyriuje praleido mažiau laiko nei žmonės, turintys A (II) ar AB (IV) kraujo grupes. Pirmiesiems taip pat rečiau reikėjo ventiliavimo ir jie rečiau patyrė inkstų nepakankamumą.

Šios naujos išvados atkartoja panašias išvadas iš ankstesnio tyrimo, kurio metu buvo pastebėtas O kraujo grupės pranašumas.

Abu nauji tyrimai pasirodė moksliniame žurnale „Blood Advances“. Viename buvo aptarti 95 sunkiai sirgę COVID-19 pacientai Vankuverio (Kanada) ligoninėse, nuo vasario iki balandžio.

Mokslininkai nustatė, kad pacientai, turintys O ar B tipo kraują, intensyviosios terapijos skyriuje praleido vidutiniškai 4,5 dienos mažiau nei tie, kurie turėjo A ar AB tipo kraują. Pastaroji grupė intensyvioje priežiūroje praleido vidutiniškai 13,5 dienos. Mokslininkai nustatė, kad tik 61 proc. pacientų, turinčių O ar B kraujo grupę, prireikė plaučių ventiliavimo – palyginus su 84 proc. A ar AB kraujo grupių pacientų.

Tuo tarpu pacientams, turintiems A ar AB kraujo grupes, taip pat dažniau prireikė dializės – procedūros, kuri padeda inkstams iš kraujo filtruoti toksinus.

„Šių dviejų kraujo grupių pacientams dėl COVID-19 gali padidėti organų disfunkcijos ar nepakankamumo rizika – labiau nei žmonėms, turintiems O ar B kraujo grupę“, – daro išvadą tyrimo autoriai.

Birželio mėnesio tyrimas nustatė panašų ryšį: Italijos ir Ispanijos pacientams, turintiems O tipo kraują, sunkios koronavirusinės infekcijos rizika (t.y. poreikis intubuoti ar papildomai teiki deguonį) buvo 50 proc. mažesnė, palyginus su kitų kraujo grupių pacientais.

Mažesnis jautrumas infekcijai

Antrasis iš naujųjų tyrimų parodė, kad žmonėms, turintiems O tipo kraują, gali būti mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu – palyginus su žmonėmis, turinčiais kitų kraujo grupių.

Komanda ištyrė beveik pusę milijono žmonių Nyderlanduose, kuriems buvo atliktas COVID-19 testas nuo vasario pabaigos iki liepos pabaigos. Iš apytiksliai 4600 žmonių, kurių testas buvo teigiamas ir kurie nurodė apie savo kraujo grupę, 38,4 proc. turėjo O grupės kraują.

„O kraujo grupė yra reikšmingai susijusi su sumažėjusiu imlumu virusui“, – rašo autoriai.

Kraujo grupė priklauso nuo baltymų, vadinamų A ir B antigenais, buvimo ar nebuvimo raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje – tai yra genetinis paveldas, ateinantis iš tėvų. Žmonės, turintys O kraują, neturi nė vieno iš šių antigeno. Tai labiausiai paplitusi kraujo grupė: maždaug 48 procentai amerikiečių turi O tipo kraują, teigia Oklahomos kraujo institutas.

Nauji tyrimai apie kraujo grupes ir koronaviruso riziką atitinka ankstesnius šios temos tyrimus. Liepos mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonėms, turintiems O grupę, teigiami COVID-19 testo rezultatai būdavo rečiau nei kitų kraujo grupių pacientų. Balandį atliktas tyrimas (nors kol kas jis dar nėra recenzuotas) parodė, kad tarp 1559 koronaviruso pacientų Niujorke O kraujo grupę turėjo mažesnė dalis, nei būtų to galima tikėtis.

O kovo mėnesį atlikus daugiau nei 2100 koronaviruso pacientų tyrimą Kinijos Uhano ir Šendženo miestuose, taip pat buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems O kraujo grupę, yra mažesnė infekcijos rizika.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, turintys O kraujo grupę, buvo mažiau imlūs pirmajam SARS virusui, kurio 80 procentų genetinio kodo sutampa su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2. 2005 m. Honkonge atliktas tyrimas parodė, kad dauguma SARS užsikrėtusių asmenų turėjo kitas nei O kraujo grupes.

Nepaisant šio vis didėjančio įrodymų skaičiaus, Vankuverio tyrimo bendraautorius Mypinderis Sekhonas sako, kad šis ryšys vis dar menkas.

„Nemanau, kad tai nusveria kitus rizikos veiksnius, pvz., amžių, gretutines ligas ir panašiai“, – sakė jis CNN. – Jei kažkas turi A kraujo grupę, nereikia pradėti panikuoti. O jei turite O kraujo grupę, tai nereiškia, kad galite laisvai eiti į barus ir kitas rizikingas vietas.

Parengta pagal „Business Insider“.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85149/straipsnis/Daugeja-irodymu-kad-COVID-19-pandemijos-metu-sia-kraujo-grupe-turintys-zmones-gali-tureti-pranasuma?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams, taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.

Taryboje nuspręsta 2021 m. Lietuvos žvejams leisti sugauti 2848 t  centrinio baseino strimelių, tai yra 36 proc. mažiau nei 2020 m., tačiau Taryba įsiklausė į Lietuvos ir kitų šalių siekį padidinti šprotų žvejybos galimybes 6 proc., taigi šprotų bus leista sugauti 13 996 t. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. (kitąmet galės būti sužvejoti 1464 vienetai).

„Pasisakėme už didesnes šprotų žvejybos kvotas nei siūlė Europos Komisija. Po ilgų, iki vėlyvos nakties užsitęsusių diskusijų pavyko susitarti dėl maksimalaus moksliškai pagrįsto didinimo. Laikomės pozicijos, kad žvejybos galimybių mažinimas daugiau nei trečdaliu, kaip nutiko centrinių strimelių atžvilgiu, yra nepriimtinas. Todėl kartu su Latvijos kolegomis pateikėme politinę deklaraciją, kuria raginame susitarti dėl galimų saugiklių, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – teigia Lietuvai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad Lietuva visų derybų metu pasisakė už nuoseklų mokslinių rekomendacijų taikymą ir prieš didelius žvejybos galimybių svyravimus.

„Būtina atsižvelgti ir į socialines – ekonomines pasekmes bei siekti išlaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą. Esame žvejojanti tauta ir siekiame tokia likti, todėl šiandien mums tenka ypač sunki užduotis siekti balanso tarp griežtos išteklių apsaugos ir sektoriaus išsaugojimo“, – teigia žemės ūkio viceministras.

Siekiant atkurti kritinės būklės rytinių menkių išteklius ir toliau bus draudžiama tikslinė jų žvejyba 25 ir 26 pakvadračiuose, į kuriuos patenka ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenys. Lietuvai skirta 33 t rytinių menkių priegaudos kvota (70 proc. mažiau nei 2020 metams nustatyta priegaudos kvota) žvejojant kitų rūšių žuvis.

Norėdama palaikyti sektoriaus gyvybingumą, Lietuva Tarybos posėdžio metu pasiūlė pradėti diskusijas dėl kitų rūšių žvejybos alternatyvų. „Baltijos jūros ekosistema dėl įvairių faktorių keičiasi, todėl turime veikti lanksčiai ir sudaryti visas sąlygas žvejoti gausėjančias, bet iki šiol nenaudotas žuvų rūšis“, – mano E. Gustas.

Patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos  „Nuo ūkio iki stalo“

Taryba patvirtino pirmininkaujančios Vokietijos parengtas išvadas dėl vieno iš Žaliojo kurso kertinių elementų – strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje pabrėžiama, kad siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. reikia sukurti tvarią, integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos politiką.  Išvadose atspindėtas Tarybos požiūris.

Anot žemės ūkio viceministro E. Gusto, siekiant strategijos tikslų turi prisidėti visos susijusios sritys, nepaliekant to vien tik žemdirbiams.

„Svarbu, kad nustatant tikslus kiekvienai valstybei būtų tinkamai atsižvelgta į jų individualią situaciją, atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, sprendžiami ne tik aplinkos ir klimato iššūkiai, bet didinama ir žemės ūkio gamyba bei kaimo gyvybingumas. Daugėjant reikalavimų gamintojams turi būti užtikrinamos adekvačios paskatos, lygios konkurencinės sąlygas konkuruojant su produkcija iš trečiųjų šalių“, – pažymėjo viceministras.

Dvi dienas vykstančioje Taryboje siekiama patvirtinti bendrąjį požiūrį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo, įgalinant pirmininkaujančią Vokietiją derybas tęsti su Europos Parlamentu. Pirmadienį aptarti likę neišspręsti klausimai, tarp jų – žalioji architektūra, privalomųjų sąlygų reikalavimai, tiesioginės paramos perskirstymo aspektai, susietoji parama. Derybos bus tęsiamos antradienį.

Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20201019-agriculture-and-fisheries-council-october-2020

Skaityti toliau

Greitos naujienos

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3 mlrd. Eur. Palyginti su 2020 m., tai 639 mln. Eur daugiau.

Didelė papildomų lėšų dalis – 107,2 mln. Eur – numatoma pedagogų, mokslininkų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Iš jų 78,8 mln. Eur skiriama nuo šio rugsėjo 1 d. padidintiems mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams mokėti.

„Finansinės priemonės nukreiptos į svarbiausią tikslą – stiprinti vaikų ugdymo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir inovacijų plėtrą. Tai pasiekti galime gerinant mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, akademinės bendruomenės darbo sąlygas, kurios apima ir darbo užmokestį. Biudžeto projektu taip pat siekiame plėsti vaikų užimtumą neformaliajame švietime, skatinti visuomenei skirtus fizinio aktyvumo projektus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Siekiant didinti mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų darbo užmokestį, numatoma panaikinti pareiginės algos koeficientų intervalus nuo 2021 m. sausio 1 d. Tam suplanuota 18 mln. Eur.

Baziniam atlyginimų dydžiui, minimaliajai mėnesinei algai bei mažiausiems biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientams padidinti kitąmet numatyta 10,3 mln. Eur.

Dar daugiau dėmesio 2021 m. bus skirta neformaliajam vaikų švietimui. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitąmet numatyta 17 mln. Eur, arba 5 mln. Eur daugiau nei šiemet. Kultūros paso paslaugoms finansuoti suplanuota 4 mln. Eur, šiemet tam buvo skirta 3,5 mln. Eur.

Mokslo ir studijų reikmėms 2021 m. papildomai numatyta 19,3 mln. Eur, dalis jų teks nuo šių mokslo metų pradžios dvigubai (nuo 126,75 Eur iki 253,5 Eur) padidintoms socialinėms stipendijoms mokėti. Toliau bus plėtojamos galimybės didinti aukštojo mokslo prieinamumą studijuojant valstybės lėšomis. Bakalauro studijoms papildomai skirta 12 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti numatyta skirti 494,5 mln. Eur. Šios lėšos apima švietimo ir mokslo projektus: investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijos ir moksliniai tyrimai, prisidedantys prie ekonomikos plėtros. Iš šios sumos didžiausia dalis – 369,8 mln. Eur – teks mokslui ir studijoms, 64,6 mln. Eur – profesinio mokymo sektoriui, 60,1 mln. Eur – bendrojo ugdymo sektoriui.

Sporto srityje daugiau kaip penktadaliu auga lėšos fizinio aktyvumo projektus finansuojančiam Sporto rėmimo fondui – nuo 17 mln. Eur iki 21 mln. Eur.

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio investicinio fondo veiklos. „Trijų jūrų iniciatyva“ siekiama moderniomis transporto, energetikos ir skaitmeninėmis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus.

Susitikimo metu V. Šapoka sakė, jog Lietuvai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

„Labai svarbu plėtoti pažangią ekonomiką, didinant ekonominį vientisumą. COVID-19 pandemijos protrūkis parodė, kad bendri tarptautiniai sprendimai mažina ekonominį pandemijos poveikį kiekvienai šaliai. Šis sprendimas suteikia išskirtines galimybes Lietuvai dalyvauti ambicingame projekte“, – forumo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministras pabrėžė, jog šis fondas bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

„Trijų jūrų iniciatyva“ – Centrinės ir Rytų Europos ES valstybių vadovų lygmens politinė platforma, kurios tikslas – įgyvendinant strateginės reikšmės infrastruktūrinius projektus, išplėsti regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto ir skaitmenizavimo srityse ir sumažinti regiono šalių socialinius – ekonominius skirtumus, lyginant su Vakarų Europa.

Šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių: išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Kroatija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Svarbiausi partneriai –  Europos Sąjunga, JAV ir Vokietija.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, Rail Baltica, Via Baltica, Vikingo) mūsų šaliai bei regionui strateginės reikšmės projektai, kurių įgyvendinimui bendromis jėgomis siekiama politinės ir finansinės paramos.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 17 min

Trečiadienį startuoja mokymai apie koronaviruso valdymo priemones globos ir priežiūros įstaigoms

2020 10 20 Siekdama užtikrinti efektyvų koronaviruso (COVID-19) valdymą globos įstaigose, kurių gyventojai dažniausiai priklauso rizikos grupei, Sveikatos apsaugos ministerija...

Greitos naujienosprieš 2 val

Pasirašyta pirmoji – Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartis

2020 10 20 Pirmadienį aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių merai pasirašė Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Tai pirmoji Regiono plėtros...

Greitos naujienosprieš 3 val

Daugėja įrodymų, kad COVID-19 pandemijos metu šią kraujo grupę turintys žmonės gali turėti pranašumą

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o...

Sportasprieš 3 val

Krepšinio legendai Valdemarui Chomičiui prireikė medikų pagalbos: „Kenčiau didžiulį skausmą“

Legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius apsisprendė grįžti į krepšinį ir vos prieš kelias dienas išvyko treniruoti garsiojo Ukrainos flagmano Kijevo...

Naujienosprieš 3 val

Nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų...

Greitos naujienosprieš 3 val

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių...

Greitos naujienosprieš 4 val

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3...

Greitos naujienosprieš 5 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio...

Greitos naujienosprieš 6 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome vokalo deimanto, labai...

Greitos naujienosprieš 6 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų...

Greitos naujienosprieš 20 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 21 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 22 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 22 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 23 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi