Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val. kauniečiams pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Zenono Butkaus monografija „Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje“. Autorių ir kitus pristatymo dalyvius – prof. dr. Sandrą Grigaravičiūtę, dr. Vilmą Akmenytę-Ruzgienę, dr. Aušrą Jurevičiūtę, dr. Audronę Veilentienę, dr. Ingridą Jakubavičienę – kalbins doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė. Prognozuojame įdomią ir karštą diskusiją!
Monografijoje analizuojama, kaip, kokiomis tarptautinėmis sąlygomis prieš šimtą metų kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Įvertinama jų užsienio ir vidaus politika, nagrinėjama, kaip ją veikė Rusijos ir Vokietijos vietoje atsinaujinusios dvi didžiosios galios. Analizuojamas ne tik sovietų ir Vokietijos poveikis Baltijos šalims, bet ir pastarųjų reagavimas į abiejų kaimyninių galių politiką. 1923 m. Ryga, Kaunas, Talinas, kaip ir Varšuva, atmetė Maskvos diplomatų reikalavimą per savo teritoriją praleisti Raudonąją armiją, kurią ketinta siųsti į Vokietiją inspiruojamai revoliucijai paremti. Kitais metais estai, operatyviai ir veiksmingai numalšinę sovietų organizuotą Talino pučą, pristabdė revoliucijos eksporto mėginimus Vakarų kryptimi ligi pat Antrojo pasaulinio karo. Visi baltiečiai nepalankiai reagavo į pirmąsias nacių valdžios represijas, o latviai net surengė Vokietijos prekių boikotą. Estijos vapsai [Nepriklausomybės kovų dalyvių sąjunga] irgi buvo priešiški naciams.
Išlaikydamos iš esmės savarankišką užsienio politiką ir nuoseklią, stabilią tarptautinę orientaciją, Baltijos šalys silpniau saugojo savo vidaus politinį procesą nuo išorės poveikio. Jokio užkardymo mechanizmo šiam poveikiui nebuvo parengta. Todėl galėjo silpnėti valstybių mobilumas reaguoti į išorės grėsmes, taip pat pasiryžimas agresijai, net gebėjimas dėl jos protestuoti. Kuo tai baigėsi žinome visi, todėl istorijos pamokas būtina išmokti!
Renginio kalba – lietuvių. Pastatas pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Renginys nemokamas, maloniai kviečiame!
Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros informacija