Connect with us

Naujienos

Tarp prestižinių „Grammy“ apdovanojimų nominantų – ir Kauno technologijos universiteto absolventų pavardės

Paskelbta

„Mano specialybė man ypatingai žavinga – kartais atrodo, kad turiu spalvinimo teptuką ir galiu tai akimirkai suteikti daug įvairių spalvų. Kartu su atlikėjais turime privilegiją prisiliesti prie meninio grožio“ – tikina garso režisierė Aleksandra Kerienė. O šis grožis tikrai pasiekia klausytojus – garso režisieriai, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai Aleksandra ir Vilius Kerai vasario 10 dieną vyksiančiuose 61-uosiuose „Grammy“ apdovanojimuose nominuoti už geriausią operos įrašą – Giuseppe Verdi „Rigoletą“, įrašytą su Kauno simfoniniu orkestru, Dmitrijumi Chvorostovskiu ir Nadin Sierra.

2016 metais Kaune vykusiuose G. Verdi operos „Rigoletto“ įrašuose dalyvavo įžymios klasikinės muzikos žvaigždės: šviesaus atminimo rusų baritonas Dmitrijus Chvorostovskis, Niujorko „Metropolitan opera“ teatro jaunosios kartos žvaigždė sopranas iš JAV Nadine Sierra, italų tenoras Francesco Demuro, tarptautinių konkursų laureatė mecosopranas iš Baltarusijos Oksana Volkova, taip pat visame pasaulyje koncertuojantis bosas iš Italijos Andrea Mastroni.

Be to, įrašuose dalyvavo ir solistai iš Lietuvos: mecosopranas Eglė Šidlauskaitė, baritonas Kostas Smoriginas, bosas Tadas Girininkas, baritonas Andrius Apšega, tenoras Tomas Pavilionis ir bosas Liudas Mikalauskas.

Kartu su solistais operos įrašuose dalyvavo ir Kauno valstybinio choro vyrų grupė, vadovaujama meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Petro Bingelio.

Visus plokštelės įrašymo darbus atliko akustinės muzikos garso įrašų kompanijos „Baltic Mobile Recording“ komanda – Aleksandra Kerienė ir Vilius Keras.

LRT televizijos laidoje „Labas rytas“ A. Kerienė pasakojo kad, sužinojusi apie nominaciją, šokinėjo iš laimės: „Pasiėmiau telefoną, perskaičiau žinią tris kartus. Tuomet patikrinau „Grammy“ nominantų sąrašą interneto svetainėje ir vėl ėmiau šokinėti“.

V. Keras visgi pripažino, kad įrašyti operą – sunkus darbas, nes tai pats sudėtingiausias žanras. „Operoje yra daug solistų, labai daug veikėjų ir veiksmų, vykstančių ne visada ant scenos. Šį paveikslą mes turime perkelti į garso plokštelę arba laikmeną“, – LRT televizijai teigė V. Keras.

Nors operos įrašymas užtrunka daugybę laiko ir reikalauja daug pastangų, A. ir V. Kerai tikina tiesiog stengiantys atlikti viską kaip įmanoma geriausiai.

„Kiekvienas yra atsakingas už viską. Esame komanda, kūrėjai, idėjiniai žmonės. Kartu kūrėme šią veiklą ir kartu kuriame toliau“, – sakė A. Kerienė.

Garso režisieriai sako nekantraujantys, kada galės dalyvauti „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje, nors savo galimybes vertina kukliai. „Mums tiesiog įdomu pabendrauti su savo srities profesionalais, pasidalyti patirtimi“.

A. ir V. Kerai jau kartą buvo prasibrovę į „Grammy“ nominantų sąrašą – 2014 m. įrašas „Virtuoso Rossini“ su populiariuoju JAV tenoru Lawrence’u Brownlee bei Kauno miesto simfoniniu orkestru, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui klasikinio vokalo kategorijoje.

KTU inf.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi