Connect with us

Pasaulis

Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis ir bėgiojantis 20-metis italas papasakojo, ką patyrė užsikrėtęs koronavirusu

Paskelbta

Nors klastingas koronavirusas didžiausią grėsmę kelia vyresniems žmonėms, nuo šios ligos neapsaugotas nė vienas. Apie savo karčią patirtį didžiausiu viruso židiniu tapusiame Milane papasakojo dabar jau sveikstantis 20-metis italas Edoardo Melloni.

Italija pastaruoju metu išgyvena tikrą dramą ir sveikatos sistemos krizę. Koronavirusu šalyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 40 tūkst. asmenų, mirčių skaičius perkopė 3400 ir yra didžiausias visame pasaulyje.

E. Melloni – sveiką gyvenimo būdą propaguojantis ir bėgiojantis italas, šiuo metu vis dar esantis milžinišką krūvį turinčioje atlaikyti Milano „Sacco“ ligoninėje.

Savo istorija Edoardo pasidalijo su Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) interneto svetaine. Duodamas interviu italas papasakojo apie viską – manomą užsikrėtimo vietą, ligos simptomus, atvykimą į ligoninę ir jam taikytą gydymą.

„Dabar jau jaučiuosi gerai. Laimei, man laiku buvo suteikta pagalba, medikai aptiko pneumoniją (plaučių uždegimą), o atliktas testas parodė užsikrėtimą koronavirusu. Pasisekė, kad viskas buvo tik pradinėje fazėje. Esame įsitikinę, kad gana greitai galėsiu iš čia ištrūkti“, – pozityvia gaida savo pasakojimą pradeda italas, netrukus nuosekliai papasakojantis ir visą savo ligos istoriją.

Simptomai: kosėjo krauju, nejautė skonio ir kvapo

„Simptomai yra subjektyvūs ir kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, tačiau mano atveju tai prasidėjo nuo 37,5 laipsnio temperatūros ir nedidelio kosulio. Visgi kosulys pamažu stiprėjo, ėmiau kosėti intensyviai, stipriai ir sausai. Per vieną iš kosulio priepuolių pamačiau, kad spjaudausi krauju. Tada ir supratau, kad laikas į ligoninę“, – pasakojo E. Melloni.

„Dar vienas iš pasireiškusių simptomų buvo skonio ir uoslės susilpnėjimas ir praradimas. „Sacco“ ligoninėje šį simptomą aptinka dviems iš 3-jų pacientų. Tokie simptomai retkarčiais pasireiškia žmonėms, kurie nepatiria kosulio ar karščiavimo – tai naudinga žinoti savęs įsivertinimui. Žmonės negali atskirti šokolado gabalėlio, virtų morkų, makaronų su padažu“, – pridūrė jis.

Gydė kinų išbandytu metodu

Anot italo, ligoninėje medikai jam taikė Kinijoje jau išbandytą koronaviruso gydymo praktiką.

„Jie nusprendė man taikyti terapiją, kuri buvo naudojama Vuhano ligoninėse. Tai yra medikamentų, skirtų gydyti artritui ir ŽIV infekuotiems asmenims kombinacija. Pavadinimai – hydroxychloroquine, lopinavir/ritonavir“, – vardijo Edoardo.

„Tarp šalutinių efektų yra pirmą dieną pasireiškiantis viduriavimas. Visgi nuo antros dienos labai pagerėja. Kitų šalutinių efektų nepajutau“, – prisiminė jis.

Įsitikinęs, kad užsikrėtė metro

„Aš buvau izoliavęsis nuo socialaus gyvenimo netgi anksčiau, nei buvo gautas privalomas valdžios nurodymas tai daryti.

Dirbau iš namų ir anksti ryte išbėgdavau pasitreniruoti į Nord parką. Kas nežino, tai yra labai didelis parkas Milane. Kovo 9-ąją buvau nuėjęs tam tikrų dokumentų į darbovietę ir turėjau palikti įmonės automobilį. Grįždamas namo pasinaudojau metro ir esu įsitikinęs, kad infekciją pasigavau būtent ten, nes simptomai pasireiškė prabėgus trims dienoms“, – pasakojo jis.

Gyvenimas ligoninėje: kaltės jausmas

Anot E. Melloni, matydamas, kaip sunkiai tenka dirbti medikams, jis netgi pajuto kaltės jausmą dėl savo ligos ir gydytojams sukeliamų sunkumų.

Jis išsamiai papasakojo, kokių veiksmų ėmėsi jį priėmusi „Sacco“ ligoninė.

„Atvykus į ligoninę buvo ištirtas deguonies kiekis kraujyje – rodos, buvo 95 proc. Man buvo padaryta krūtinės rentgenograma, parodžiusi pneumoniją, taip pat kardiograma. Tuomet atliko ir pagreitintą koronaviruso testą, kurio rezultatų reikėjo laukti tik 10 valandų, o ne parą, – prisiminė jis. – Po infekcinių ligų specialisto konsultacijos jie nusprendė mane hospitalizuoti. Atvykęs į palatą sutikau gydytoją, kuris man paaiškino apie eksperimentinę terapiją ir paprašė sutikimo. Kai sutikau, gydymas prasidėjo.“

„Mano palata yra atskirta nuo koridoriaus dar viena patalpa, kurioje gydytojai, seselės ir aptarnaujantis personalas turi persirengti. Jie dėvi kombinezonus, dvigubas kaukes ir plastikinius skydelius, denginčius visą veidą. Tu beveik jautiesi kaltas kai supranti, kokią riziką žmonėms keli šiuo momentu“, – tikina sveikstantis italas.

Skaityti toliau

Lietuva

Panaikinus būtinybę izoliuotis atvykusiems iš Ukrainos, vežėjai tikisi padidėjusio keleivių srauto į Lvovą

Paskelbta

Panaikinus būtinybę izoliuotis atvykusiems iš Ukrainos, vežėjai tikisi padidėjusio keleivių srauto į Lvovą.

Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus valstybių, iš kurių atvykus Lietuvos gyventojams nebus privaloma 14 dienų izoliacija, sąrašą, keleivius į Ukrainą vežantys autobusų vežėjai džiaugiasi teigiamais pokyčiais ir tikisi sulaukti didesnio keleivių susidomėjimo.

„Tai rodo, kad situacija kaimyninėse šalyse stabilizuojasi. Džiugu, kad laikydamiesi prevencijų priemonių, galime po truputį atnaujinti keliones. Be abejo, dabar didžiausias dėmesys skiriamas saugiam keliavimui. Autobusus ir toliau dezinfekuojame prieš ir po reiso, taip pat vėdiname. Keleiviams autobusuose įrengti dezinfekatoriai, vairuotojai taip pat aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis. Darome viską, kad keliauti autobusais būtų saugu”, – pasakoja tarptautinių kelionių autobusu vežėjo „Eurolines“ vadovas Edmundas Pavlovas.

Praėjusią savaitę atnaujinę vykimą autobusais į Ukrainą, vežėjai tikisi, kad būtinybės izoliuotis panaikinimas turėtų paskatinti keliones į Lvovą, į kurį vykstant nėra reikalinga viza.

„Jei į Kijevą vykstame per Baltarusiją, į kurią reikia vizos, tai į Lvovą vykstame tiesiogiai per Lenkiją. Turistams vis dar tenka priminti, kad čia keliaujant nereikia leidimo patekti į šalį. Sėdi į autobusą iš Vilniaus ar Kauno ir keliauji aplankyti šio istorinio miesto”, – pasakojo E. Pavlovas pridurdamas, kad keliaujant į Ukrainą reikalaujama turėti medicininių išlaidų draudimą, dengiantį galimą COVID-19 testavimą ir gydymą Ukrainoje.

Šiuo metu „Eurolines” tarptautiniais maršrutais keleivius be minėtų Ukrainos miestų veža į Varšuvą, Gdanską, Rygą, Taliną, Parnu, Ventspilį ir Liepoją.

Šaltinis: Kautra

 

Skaityti toliau

Lietuva

ES papildomai skyrė „Rail Baltica” projektui 606 mln. eurų

Paskelbta

Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ planų rengimui bei infrastruktūros plėtros rangos darbams.

Dėl papildomo finansavimo skyrimo „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse, jį įgyvendinančios šalys – Lietuva, Latvija ir Estija bei projekto koordinatorius „RB Rail“ – į EK kreipėsi šį pavasarį. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis buvo 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurų. Tačiau kol kas patvirtinta tik dalis numatytos sumos, atitinkamai 183,8 mln. eurų visiems pareiškėjams, iš kurių 30,4 mln. eurų – Lietuvai. Planuojama, kad projekto partneriai dar turės galimybę susitarti tarpusavyje dėl skirto finansavimo perskirstymo tarp projekto šalių pagal bendrai sutartus „Rail Baltica“ projekto prioritetus

„Pozityviai nuteikia faktas, kad EK vykdo įsipareigojimus net COVID-19 krizės, reikalaujančios milžiniškų papildomų išteklių, akivaizdoje. Tai reiškia, jog „Rail Baltica“ vertinamas kaip brandus projektas ir išlieka prioritetu visai bendrijai, – pabrėžė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. – Tai, kad veikloms Lietuvoje skirta ženkliai mažesnė nei buvo prašyta suma, rodo aukštą Lietuvos pasirengimo lygį statyti projektą, tačiau kartu ir riboja mūsų galimybes vykdyti darbus numatytais terminais ir apimtimis. Privalėsime įsivertinti, ar ES laiku neskyrus reikalingo finansavimo, nevėluos suplanuotų veiklų pradžia ir ar spėsime viską įgyvendinti numatytu laiku. Kadangi artimiausiu metu bus numatomi kiti finansavimo etapai, tikimės, kad netolimoje ateityje bus skirta ir likusi prašoma finansavimo dalis.“

Jis taip pat pridūrė, kad Europos Komisijos išskirtinį dėmesį visam „Rail Baltica“ projektui patvirtina ir tai, kad jam skirta daugiau kaip pusė šio EITP kvietimo biudžeto – 606 mln. eurų iš 1,14 mlrd. eurų. Daugiau nei 422 mln. eurų paramos skirta projekto darbams Lenkijoje. Tai Baltijos šalių gyventojams suteiks galimybę greičiau pasiekti Varšuvą ir kitas Europos šalis.

Susisiekimo ministrui pritarė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) generalinis direktorius Mantas Bartuška: „Papildomo finansavimo skyrimas – geriausias indikatorius, kad ES palaikymas įgyvendinant didžiausią geležinkelio infrastruktūros projektą Baltijos šalių istorijoje neslopsta. Šiai dienai galime konstatuoti, kad atlikome daug parengiamųjų darbų ir artimiausiu metu galėtume įgyvendinti daug daugiau veiklų nei pastarasis skirtas finansavimas. Prioritetu išlieka “Rail Baltica” geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiuo metu baigtos konsultacijos su statybos įmonėmis dėl viešųjų pirkimų rangos darbams įsigyti ir paskelbti rangos darbų konkursai, tačiau darbus galėsime įgyvendinti tik tokia apimtimi, kiek yra skirta lėšų. Taigi savalaikis ir pakankamas finansavimas yra esminė sąlyga, kad projektas būtų įgyvendintas pagal numatytą biudžetą ir terminus, t.y. iki 2026 metų.“

„Rail Baltica“ projekto darbų Baltijos šalyse numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, tai yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione. Planuojama, kad ES parama šiam projektui per visą laikotarpį turi siekti apie 4,9 mlrd. eurų.

Su pastaruoju ES skirtu finansavimu „Rail Baltica“ projektas viso yra užsitikrinęs 942 mln. ES paramos arba apie 19 proc. reikalingo finansavimo iš ES. Lietuva iš reikalingos ES 2,1 mlrd. eurų paramos yra užsitikrinusi 339 mln. eurų. „Tikimės, kad derybos dėl kito ES laikotarpio biudžeto bus sėkmingos ir prioritetiniam ES projektui bus užtikrintas reikalingas finansavimas“, – pridūrė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Apie projektą „Rail Baltica“

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino su jungtimi iki Vilniaus, kuri užtikrins visų trijų Baltijos sostinių europinės vėžės geležinkelio jungtį.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Skaityti toliau

Lietuva

Autobusų vežėjai atnaujina keliones į Ukrainą

Paskelbta

Tarptautinio keleivių pervežimo autobusais bendrovė „Eurolines” nuo liepos 17 dienos atnaujina susisiekimą su Ukrainos miestais Kijevu ir Lvovu. 

„Bandome po truputį grįžti į rytų rinką. Kol turistinis keliavimas autobusais yra apstojęs, tikimės pradžioje  sulaukti daugiau keleivių, vykstančių darbo reikalais. Rudenį manau padaugės studentų Ukrainos kryptimi. Stebėsime situaciją ir jei poreikis didės dažninsime autobusų vykimą Ukrainos kryptimi”, – teigė tarptautinių kelionių autobusu organizatoriaus „Eurolines” vadovas Edmundas Pavlovas.

Įmonė planuoja į Kijevą iš Vilniaus keleivius vežti du kartus per savaitę – penktadieniais ir šeštadieniais, į Vilnių grįžtant šeštadieniais ir sekmadieniais. Keliones į Lvovą iš Vilniaus ir Kauno miestų kol kas planuojama organizuoti kiekvieną šeštadienį.

Anot vežėjų visi tarptautiniai autobusai yra dezinfekuojami ir vėdinami prieš ir po kiekvieno reiso. Keleiviams autobusuose sumontuoti dezinfekatoriai, vairuotojai taip pat aprūpinti visomis reikalingomis saugumo priemonėmis.

Šiuo metu įmonė tarptautiniais maršrutais keleivius veža į Varšuvą, Gdanską, Rygą, Taliną, Parnu miestus.

Šaltinis: Kautra

Skaityti toliau

Skaitomiausi