Connect with us

COVID

Sunkią COVID-19 ligos formą įveikusi gydytoja: išgyventi yra stebuklas

Milda Vedegytė

Paskelbta

Neseniai po intensyvaus gydymo į namus grįžo gydytoja vaikų pulmonologė alergologė doc. Jolanta Kudzytė. Ilgametė Kauno klinikų gydytoja, Vaikų ligų klinikos Alergologijos sektoriaus vadovė, prižiūrėjusi ne vieną sergantį mažylį, niekada netikėjo, kad ją užklups sunki COVID-19 ligos forma ir ji pati pateks į kolegų rankas. „Sergantys vaikai yra mano kasdienybė. Per visą savo darbo patirtį nei gripu sirgau, nei kitomis virusinėmis infekcijomis, nei gretutinių ligų turiu, – pasakojimą apie asmeninę kovą su COVID-19 liga pradeda vaikų gydytoja. – Nežinau, kodėl COVID-19 liga man atsiskleidė visomis spalvomis.“

Klastinga infekcija Jolanta susirgo gruodį, tačiau tiksliai negali įvardinti, kur tai atsitiko. „Tuo laikotarpiu jau buvo daug sergančiųjų ir daug rizikos zonų. Niekas dabar jau negali tiksliai atsakyti“, – pasakoja gydytoja.

Docentė teigia, kad susirgus COVID-19 liga, pirmiausia jai pakilo temperatūra iki 38 laipsnių, kuri vėliau nukrito. „Man nieko neskaudėjo, nekosėjau, tik praėjus penkioms paroms dingo uoslė ir skonis. Vėl pakilo temperatūra, tačiau šį kartą ji siekė beveik 39 laipsnius“, – sako moteris.

Nuo pat ligos pradžios gydytoja pati sekė deguonies kiekį kraujyje specialiu prietaisu – pulsoksimetru. Nors viskas iš pradžių atrodė gerai, tačiau po kelių dienų temperatūra vėl pakilo, o deguonies įsotinimas kraujyje – prastėjo. „Nieko nelaukusi išvažiavau į Kauno klinikas, kad man atliktų daugiau tyrimų. Padarius rentgeno nuotraukas, gydytojai pastebėjo, kad prasidėjo pirmieji plaučių uždegimo požymiai“, – prisimena vaikų gydytoja.

Iš pradžių moteris paguldyta į Kauno klinikų COVID-19 Antrąjį skyrių, tačiau tą pačią dieną, dėl prastėjančios būklės ji perkelta į Intensyviosios terapijos kliniką. Pasak klinikos vadovo prof. Vido Pilvinio, pacientei taikytas visas šiuo metu patvirtintas sunkios COVID-19 ligos formos gydymas: įvairiais būdais taikoma deguonies terapijadirbtinė plaučių ventiliacija, priešvirusinis gydymas, antibiotikai, leidžiama imuninė persirgusių COVID-19 liga pacientų plazma.

„Kai atsidūriau reanimacijoje, buvo gruodžio 31-oji, visur šaudė fejerverkai, o aš gulėjau apraizgyta visokios aparatūros. Sausio 1 dieną atėjo gydytojas, pasakė, kad taikys man dirbtinę plaučių ventiliaciją. Nespėjau net sureaguoti ir pasidarė visur tamsu. Nuo tos akimirkos nieko nebeatsimenu“, – kalba doc. J. Kudzytė.

„COVID-19 liga pirmiausia pakenkia plaučiams. Perkėlus docentę J. Kudzytę į reanimaciją, pastebėjome, kad jai išsivystė ryškus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Iš pradžių deguonį pacientei tiekėme neinvazinėmis priemonėmis, tačiau pacientės būklė prastėjo, todėl buvo nuspręsta taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją“,  sako prof. V. Pilvinis.

Pritaikius dirbtinę plaučių ventiliaciją, Jolantos būklė iš lėto pradėjo gerėti. „Praėjus penkioms dienoms galėjome nutraukti dirbtinę plaučių ventiliaciją ir tiekti deguonį neinvaziniu būdu. Pacientė tapo sąmoninga, o jos būklė nuolat gerėjo“, – prisimena profesorius.

Reanimacijoje moteris praleido 10 dienų. Vėliau ji perkelta į Pulmonologijos kliniką. COVID-19 liga nualino pacientę. Ji prisimena, kad baisiausia buvo, kai suprato, kad neįstengia atsikelti iš lovos. „Galvoju nuleisiu kojas iš lovos ir atsikelsiu, tačiau atrodė, kad kažkas mane prie lovos pririšo. Neturėjau jėgų, kojos nusilpusios, – pasakoja doc. J. Kudzytė. – Didelių pastangų pagalba ir padedant kineziterapeutei, po savaitės galėjau atsistoti nuo lovos ir su vaikštyne paeiti kelis žingsnius.“

Dabar Jolanta jaučiasi gerai, tačiau pripažįsta, kad prireiks laiko, kol visiškai atgaus jėgas. „Darau daug pratimų kvėpavimui, rankoms, kojoms, džiaugiuosi, kad viskas eina gera linkme. Šiuo laikotarpiu jaučiau didelį palaikymą iš aplinkinių. Dėkoju Anesteziologijos klinikos vadovui prof. Andriui Macui, Intensyviosios terapijos klinikos vadovui prof. Vidui Pilviniui, Pulmonologijos klinikos vadovui prof. Skaidriui Miliauskui, gydytojai pulmonologei Laimai Kondratavičienei, slaugytojams ir visai komandai už tai, kad padėjo įveikti šią infekciją“, – džiaugiasi vaikų ligų gydytoja.

Moteris pažymi, kad COVID-19 – klastinga liga, o jos eiga nenuspėjama, nes prasidėjusi lengvais simptomais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis. „Kiekvienas turėtų elgtis atsakingai ir būti atsargus. Savo kailiu įsitikinau, kad sergant tokiu sunkiu plaučių uždegimu, kurį sukelia COVID-19 liga, miršta vos ne kas antras žmogus. Gulint Intensyvios terapijos klinikoje, mačiau ir kolegų mirtis, todėl išlikti gyvai tikrai yra stebuklas“, – pastebi Jolanta.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos, persirgus COVID-19, gaires ir pateikė patarimus, kaip greičiau atsistatyti po ligos namuose. Daugiau informacijos nuorodoje: https://bit.ly/3ofo0zf.

Kauno klinikų informacija

Reklama

COVID

Pandemija pablogino neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje

Milda Vedegytė

Paskelbta

Lietuvoje per pandemiją drastiškai išaugus nedarbui, neįgaliųjų situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė, sako Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) prezidentė.

Simonos Kunigonytės teigimu, prie sunkių konkurencijos rinkoje sąlygų prisideda ir neįgaliųjų psichologinė įtampa, nerimas dėl sveikatos.

„Pandemijos laikotarpis iš tiesų labai sudėtingas ir baisus neįgaliesiems. Jie turi konkuruoti ir su sveikaisiais darbo rinkoje, bedarbystė yra labai didelė šiuo metu. Šalia yra ir sveikatos problemos, ir psichologinė būsena, baimė. Kurie dirba, bijo grįžti į darbą, užsikrėsti, kadangi sveikata daug silpnesnė“, – BNS komentavo S. Kunigonytė.

Pasak jos, iki koronaviruso protrūkio padėtis su neįgaliųjų įdarbinimu gerėjo, tačiau pandemija tarsi neutralizavo pasiektą pažangą.

„Neįgaliesiems tapo daug sudėtingiau rasti darbą. Prieš pandemiją lyg ir džiaugėmės, kad situacija po truputį, palengva gerėja ir darbdaviai, ir tas požiūris į neįgaliuosius palengva keičiasi, bet pandemija atliko, kaip sakau, tokį labai negerą darbą“, – sakė dirbančių neįgaliųjų atstovė.

Ji tikisi, kad ir visuomenė, darbo kolegos bus kantresni atrasdami neįgaliųjų gebėjimus, padėdami jiems prisitaikyti.

Užimtumo tarnyba šią savaitę pranešė, kad inicijuoja neįgaliųjų asmenų įdarbinimą skatinančių ir ribojančių veiksnių analizę.

Šį mokslinį tyrimą tarnybos užsakymu atliks Kauno technologijos universitetas (KTU). Tikimasi, kad rezultatai pravers gerinant šiems žmonėms teikiamų paslaugų kokybę.

„Tyrimo tikslas – nustatyti neįgaliųjų asmenų įdarbinimo Lietuvos darbo rinkoje skatinančius ir ribojančius veiksnius, atskleidžiant jų kvalifikacijos ar perkvalifikavimo poreikius ir lūkesčius“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Indrė Sevostjanova.

Tyrimas vyks dviem etapais. Pirmojo metu bus siekiama išsiaiškinti neįgaliųjų įsidarbinimo lūkesčius ir kliūtis. Antruoju etapu bus analizuojamos esamų ir potencialių darbdavių nuostatos, lūkesčiai ir įsitraukimas į neįgaliųjų įdarbinimą.

„Manau, kad kiekvienas tyrimas, analizė visada atneša kažkokių pliusų. Ir tikrai rasime kaip pagerinti, nes be analizių, tyrimų, nežinosime situacijos“, – planuojamą tyrimą BNS komentuoja S. Kunigonytė.

Užimtumo tarnyboje šių metų vasario 1 dieną buvo registruota apie 19,4 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Per 2020 metus registruota 15,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų su negalia.

Socialinėse įmonėse 2020 metais dirbo daugiau kaip 9 tūkst. asmenų su negalia. Šis skaičius sumažėjo, palyginti su 2019 metais, kai šiose įmonėse buvo įdarbinta 10 tūkst. asmenų, tačiau buvo didesnis nei 2018 metais (7,9 tūkst. neįgaliųjų).

Tuo metu bendras oficialus nedarbas šalyje vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc. procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1-ąją šalyje darbo ieškojo 282 tūkst. darbo žmonių.

BNS, Vytautas Budzinauskas

Skaityti toliau

COVID

Susiduriant su naujomis atmainomis, Vidurio Europoje – koronaviruso atvejų augimas

Milda Vedegytė

Paskelbta

Vidurio Europos šalių valdžios pareigūnai penktadienį įspėjo regione pastebintys koronavirusinės infekcijos atvejų gausėjimą, be to, pradeda plisti naujosios viruso atmainos.

Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis (Adamas Nedzelskis) sakė, kad Lenkijoje pirmą kartą nustatytas užsikrėtimas Pietų Afrikoje mutavusiu koronavirusu, o šiuo metu maždaug 10 proc. registruojamų COVID-19 atvejų sudaro užsikrėtimai „britiškąja“ viruso atmaina.

„Mes vėl žengiame į krizinę situaciją. Tik nuo mūsų priklauso, kur bus šios trečiosios bangos pikas. (…) Atsakingas elgesys yra raktas“, – sakė A. Niedzielskis.

Čekija, viena iš labiausiai koronaviruso paveiktų Europos Sąjungos šalių, sugriežtino apribojimus, nustatant vis daugiau užsikrėtimo atvejų, susijusių su „britiškąja“ viruso atmaina. Vyriausybė pranešė, kad prastėjanti situacija privertė atsisakyti planų kitą savaitę atverti visas parduotuves.

Kaimyninėje Slovakijoje situacija taip pat prasta. Daugėjant užsikrėtimų „britiškąja“ atmaina, šalis tapo lydere pasaulyje, skaičiuojant pagal COVID-19 pacientų mirtis, tenkančias vienam gyventojui.

Ligoninėse gydomų pacientų skaičius ketvirtadienį buvo rekordinis – apie 3 900. Tai šalies lyderius privertė prašyti pagalbos iš aplinkinių šalių. Kol kas padėti ir atsiųsti medicinos personalo sutiko Austrija, Lenkija ir Vengrija.

Tuo metu Vengrijoje šio mėnesio pradžioje infekcija vėl ėmė plisti, nors nuo gruodžio fiksuotas naujų atvejų ir mirčių skaičiaus mažėjimas. Nors šalis gavo pirmąsias Rusijoje ir Kinijoje pagamintų vakcinų siuntas, baiminamasi naujos viruso bangos.

„Akivaizdžiai esame trečiosios bangos augimo fazėje“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė šalies medicinos vyriausioji pareigūnė Cecilia Muller (Sesilija Miuler).

Čekijos sveikatos apsaugos ministras Janas Blatny (Janas Blatnis) pranešė, kad gyventojai taip pat privalės dėvėti geresnės kokybės kaukes tose vietose, kur susirenka daug žmonių, įskaitant parduotuves, ligonines ir viešąjį transportą.

Anot jo, medžiaginių kaukių, kurias dauguma žmonių šiuo metu dėvi, nebebus tinkamos – turės būti naudojamos medicinos standartus atitinkančios kaukės, respiratoriai arba dvi įprastos chirurginės kaukės.

„Sutarėme, kad būtina daryti viską, ką galime, kad išvengtume infekcijos plitimo“, – sakė J. Blatny.

Lenkijoje taip pat prasidėjo diskusijos, ar reikėtų reikalauti dėvėti geresnės kokybės kaukes. Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad kol kas tai – rekomendacija, tačiau Vyriausybė ragina atsisakyti šalikų ar plastmasinių veido skydelių.

Vidurio Europoje užsikrėtimų pandemijos pradžioje prieš metus buvo nedaug, tačiau tiek naujų atvejų, tiek mirčių skaičius ėmė sparčiai kilti 2020-ųjų rudenį.

Pasienyje su Lenkija ir Vokietija esančiose labiausiai viruso paveiktos Čekijos apskrityse taikomas griežtas karantinas. Per pastarąsias septynias dienas naujų susirgimų skaičius čia siekia apie tūkstantį atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Savaitgalį bus sprendžiama dėl papildomų priemonių šalyje, įskaitant ir griežto karantino įvedimą daugiau Čekijos apskričių. Vyriausybė svarsto COVID-19 testus padaryti privalomus visiems, dirbantiems ne iš namų.

Be to, Čekijos valdžia siekia įgyvendinti planą iš dalies atverti mokyklas, pradedant nuo abiturientų, kurie prie kontaktinio ugdymo galėtų sugrįžti nuo kovo pradžios. Moksleiviai turėtų būti reguliariai testuojami, vyriausybei suteikiant tam reikalingas priemones. Tuo tarpu mokytojai bus paskiepyti prioriteto tvarka.

Dalyje Čekijos ligoninių pastaruoju metu padėtis tapo kritinė, jos buvo priverstos pervežti COVID-19 pacientus į kitas šalies gydymo įstaigas. Šią savaitę intensyvios terapijos skyriuose gydyta rekordiškai daug pacientų – per 1 200. Tik maždaug 14 proc. visų šiuose skyriuose esančių lovų yra laisvos.

Pareigūnai Vokietijoje taip pat įspėja, kad pastaruoju metu mažėjantis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius vėl gali imti augti.

BNS informacija, Raimondas Čiuplys

Skaityti toliau

COVID

Kauno regiono gydymo įstaigose penktą kartą mažinamas covid lovų skaičius

Milda Vedegytė

Paskelbta

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus.

COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis pabrėžia, kad epidemiologinei situacijai gerėjant, visuomenė privalo išlikti budri. „Nors pacientų, sergančių COVID-19 liga dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje mažėja, virusas dar niekur nedingo. Šalyje vis dar yra infekcijos židinių, ligoninėse taip pat toliau gydomi sunkia ligos forma sergantys pacientai. Tolesnis karantino atlaisvinimas ir toliau lieka žmonių rankose: apsauginės veido kaukės, rankų higiena, kontaktų ribojimas ir kuo didesnės testavimo apimtys, siekiant išaiškinti besimptomius viruso nešiotojus bei anksti izoliuoti besiformuojančius naujus infekcijos židinius“.

Nuo ateinančio pirmadienio naikinama 30 lovų su deguonies tiekimu LSMU Kauno ligoninėje ir 10 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su DPV galimybe Kauno klinikose. Taip pat nuo vasario 26 d., penktadienio, uždaromos 25 lovos su deguonies tiekimu ir 2 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su DPV galimybe Prienų ligoninėje.

Atlaisvintos lovos toliau bus naudojamos kitų pacientų gydymui. Tikimasi, kad tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Kauno regiono ligoninėse pacientams, nesergantiems COVID-19 liga.

Iš viso Kauno regione nuo kitos savaitės lieka 335 covid lovų su deguonies tiekimu ir 48 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su DPV galimybe. Po penktojo lovų mažinimo etapo iš viso Kauno regiono ligoninėse bus sumažinta 207 covid lovos.

Tolesnis lovų skaičiaus mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto.

Kauno klinikų informacija

Skaityti toliau

COVID

Kauno klinikose tęsiami COVID-19 sekoskaitos tyrimai: šią savaitę naujų viruso atmainų nenustatyta

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno klinikose jau tris savaites atliekami klinikinėmis indikacijomis paremti SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimai, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijomis šiuos tyrimus atlikti didžiuosiuose klinikiniuose centruose. Atlikus pastarųjų trijų savaičių COVID-19 liga sirgusių ligoninės pacientų ėminių SARS-CoV-2 genomo tyrimus, nauja „britiškojo“ viruso atmaina nerasta. Šią savaitę sėkmingai ištirta 15 genomų, kuriuose naujųjų atmainų taip pat nerasta.

Iš viso Kauno klinikose per pastarąsias savaites atlikti 32 genomo tyrimai – kitą savaitę numatoma jų skaičių didinti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos numatytą programą. Tikimasi, kad tai pagreitins galimą naujų koronaviruso tipų, cirkuliuojančių mūsų visuomenėje, atradimą. Klinikinėje praktikoje tai leis imtis greitesnių infekcijos plitimo apsaugos priemonių ir prognozuoti mutavusio viruso pavojingumą visuomenei bei atsaką į vakcinas.

SARS-CoV-2 genomo tyrimai leidžia įvertinti, ar pacientas COVID-19 liga susirgo pakartotinai, ar atsiradę ligos simptomai – buvusios infekcijos paūmėjimas. Taip pat šie tyrimai svarbūs gydant rizikos grupėje esančius imunosupresinius pacientus, kuriems viruso RNR nosiaryklėje aptinkamas ilgą laiko tarpą (iki kelių mėnesių), ir jeigu jiems buvo taikytas naujas COVID-19 ligos gydymo metodas antikūnais prieš virusą.

Viruso genomo tyrimai – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis aukščiausios kvalifikacijos specialistų, specifinių įgūdžių ir modernios įrangos. Praeitų metų pabaigoje Kauno klinikų Laboratorijoje per trumpą laiką įvaldyti sudėtingi tyrimų mechanizmai parodė dideles specialistų, technologijų ir įgūdžių galimybes. „Kauno klinikos, pradėjusios sistemingus koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimus, juose įžvelgė ne tik akademinę, bet ir klinikinę, diagnostinę bei epidemiologinę naudą. Manau, kad labai svarbu, jog Lietuva turės nacionaliniu lygiu veikiančią COVID-19 ligos sukėlėjo sekoskaitos tyrimų sistemą“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Sekoskaitos tyrimai rodo viruso nukleorūgščių seką, o genetinė analizė leidžia įvertinti sekoje atsiradusius pokyčius – įvykusias mutacijas. „Taip galima matyti, koks viruso tipas cirkuliuoja populiacijoje. Sekoskaitos tyrimai, atlikti pasauliniu mastu, atskleidė, kad COVID-19 pandemijos pradžioje dominavęs SARS-CoV-2 tipas S evoliucionavo į agresyvesnį ir labiau prisitaikiusį plisti tarp žmonių – tipą L, vyraujantį dabartiniu metu“, – sako Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė.

Pagal kriterijus atrinktus COVID-19 tyrimo teigiamus ėminius iš įvairiuose skyriuose gydomų COVID-19 liga sergančių pacientų, Kauno klinikų biologai ir genetikai juos ruošia sekoskaitos procesui. „Sekoskaitos tyrimas sugeneruoja didžiulius duomenų kiekius, kuriuos apdorojame ir sudėliojame kiekvieno ėminio konkrečią viruso seką, – pasakoja Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė. – Tuomet lyginame jas su kitomis, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nustatytomis sekomis, ir ieškome viruso mutacijų“.

Kauno klinikose atliktų SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimų duomenimis ketinama dalintis ir tarptautinėse duomenų bazėse, siekiant įvertinti galimą viruso atmainų plitimą globaliu mastu.

Daugiau apie SARS-CoV-2 viruso mutacijas galite skaityti ekspertų informaciją: https://www.infocovid.lt/straipsniai ir https://bit.ly/3qfQwSj 

Kauno klinikų informacija

Skaityti toliau

COVID

Kauno regiono gydymo įstaigose ketvirtą kartą mažinimas covid lovų skaičius

Milda Vedegytė

Paskelbta

LRT nuotr.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 15 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau ketvirtas lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinama 31 lova, skirta gydyti COVID-19 pacientus.

Nuo ateinančio pirmadienio naikinama 10 lovų su deguonies tiekimu ir 1 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lova su DPV galimybe Vilkaviškio ligoninėje. Nuo ketvirtadienio, vasario 18 d., mažinama 20 lovų su deguonies tiekimu Marijampolės ligoninėje ir jų čia liks 50.

Atlaisvintos lovos toliau bus naudojamos kitų pacientų gydymui. Tikimasi, kad tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Kauno regiono ligoninėse pacientams, nesergantiems COVID-19 liga.

Iš viso Kauno regione nuo kitos savaitės lieka 390 covid lovų su deguonies tiekimu ir 60 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su DPV galimybe. Po ketvirtojo lovų mažinimo etapo iš viso Kauno regiono ligoninėse bus sumažinta 140 covid lovų.

Tolesnis lovų skaičiaus mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto. ​

Kauno klinikų informacija

Skaityti toliau

COVID

SAM skiepų gavėjų sąraše – ir prekybos darbuotojai

Milda Vedegytė

Paskelbta

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) sveikina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą įtraukti mažmeninės prekybos darbuotojus į svarbias funkcijas visuomenei užtikrinančių darbuotojų grupių sąrašą ir juos skiepyti nuo COVID-19 viruso. Nors imtasi maksimalių apsaugos priemonių, priešakinėse linijose jau beveik metus dirbantys prekybos darbuotojai kasdien susiduria su pandemijos grėsme. Galimybė skiepytis suteiks dar daugiau saugumo ir darbuotojams, ir pirkėjams.

„Šiuo metu nėra privačių skiepų galimybės, todėl tikrai džiaugiamės, kad SAM atstovai atsižvelgė į mūsų prašymą, pateiktus argumentus ir įtraukė mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojus į skiepų eilę. Galime tikėtis, kad prekybos darbuotojai svarbių skiepų sulauks kaip įmanoma anksčiau”, – sako Rūta Vainienė,  prekybos sektoriaus įmones atstovaujančios asociacijos direktorė.

LPĮA šių metų sausio 7 d. kreipėsi į SAM su prašymu koreguoti skiepų prioritetų sąrašą ir papildyti jį mažmeninės prekybos darbuotojais. Anksčiau į prioritetų sąrašą buvo įtraukti ne tik asmens sveikatos įstaigų, bet ir švietimo sistemos darbuotojai, kariai, olimpiečiai, tačiau mažmeninės prekybos darbuotojų jame nebuvo. Atnaujintame įsakyme su klientais kontaktą turintys prekybos darbuotojai priskirti prie visuomenei svarbią funkciją atliekančių darbuotojų grupių, kurios bus skiepijamos sudarytos eilės tvarka.

„Prekybos sektoriaus darbuotojai pandemijos akivaizdoje iš tiesų atlieka visuomenei itin svarbią funkciją – užtikrina reikiamų produktų įsigijimą. Visos prekybos įmonės maksimaliai investavo į saugumo priemones, bet prekybos darbuotojai kasdien bendrauja su labai dideliu kiekiu žmonių, todėl tam tikra įtampa išlieka. Skiepai leis darbuotojams jaustis ramiau dėl savo ar savo šeimos sveikatos ir nuims įtampą. Tuo pačiu, dar daugiau saugumo jus ir pirkėjai”, – sako R. Vainienė.

Asociacijos narių teigimu, daugelis darbuotojų laukia skiepų ir sutinka skiepytis. Tačiau tuo pačiu suprantama, kad mažas gaunamos vakcinos kiekis laikinai lemia ir lėtesnį, nei galbūt norėtųsi, skiepijimo tempą. Prekybos įmonės, savo ruožtu, nuo pat pandemijos pradžios nuolat investuoja į pirkėjų ir darbuotojų saugumo užtikrinimą, kad apsipirkimo procesas tiek pirkėjams, tiek ir darbuotojams būtų kuo saugesnis.

Be būtinųjų saugumo priemonių – užtikrinamo pirkėjų srautų ir atstumų reguliavimo, vykdomos nuolatinės dezinfekcijos, pirkėjus ir darbuotojus skiriančių sienelių bei apsaugos priemonių – prekybininkai taip pat vykdo ir nuolatinius  darbuotojų COVID-19 testavimus. O siekiant pasirūpinti savo darbuotojais, dalis prekybos įmonių yra juos apdraudę ir papildomu sveikatos draudimu ar specialiu draudimu nuo COVID-19 ligos.

Skaityti toliau

Skaitomiausi