Connect with us

Mokslas

„Stebuklingi“ vaistai nuo koronaviruso iš Rusijos: kas yra umofenoviras?

Paskelbta

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Rusijoje buvo sukurtas plataus spektro antivirusinis vaistas umifenoviras. Iki šiol šis preparatas yra registruotas tik Rusijoje ir Kinijoje, buvo plačiu mastu naudotas gydant Kinijos koronaviruso pacientus. Ir per besienį internetą tas pats preparatas veržiasi į kitas valstybes. Bet su šiuo vaistu yra keletas problemų.

Pirmoji – vaistas nėra registruotas Europos Sąjungoje.

Antroji – vaisto efektyvumas prieš koronavirusą nėra patvirtintas nei moksliniais, nei klinikiniais tyrimais.

Trečioji – prekyba internetu.

Kas yra tas umofenoviras?

Tai yra indolo pagrindo junginys, Kinijoje ir Rusijoje taikomas kaip profilaktinė priemonė prieš virusines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (slogas, bronchitus, gripą ir panašiai). Preparato gamintojai skelbia, jog tai yra „plataus spektro“ antivirusinis preparatas. Per metus minėtose šalyse parduodami šimtai milijonų šio preparato dozių. O 2007 metais tai buvo pats perkamiausias nereceptinis preparatas Rusijoje.

Registracijos klausimas

Recenzuojamų mokslo darbų duomenų bazėje „Pubmed“ pagal raktažodį „umifenovir“ galima rasti santykinai mažai mokslo darbų, o autorių sąraše dominuoja kiniški ir rusiški vardai, su keliomis išimtimis, kurios dažnai kartojasi tarp kelių skirtingų mokslinių darbų. Umifenoviro efektyvumas bandytas su pačiais įvairiausiais virusais – nuo slogos iki pūslelinės. Daugumos šių mokslinių darbų išvados umifenoviro atžvilgiu yra konservatyviai teigiamos.

Nepaisant to, kad preparatas santykinai yra nebenaujas, jis, panašu, net nebuvo pateiktas registracijai ir klinikiniams tyrimams Europos Sąjungoje ar JAV, o dėl europinių vaistų registravimo taisyklių klinikiniai tyrimai, atlikti vien Kinijoje ar Rusijoje, nėra pakankami, reikalingi klinikiniai tyrimai, atliekami laikantis europinių standartų ir registruoti Europos klinikinių tyrimų duomenų bazėje.

Na, o kadangi klinikiniai tyrimai pagal griežtus europinius standartus ir nuolatinė preparato saugumo stebėsena (t. y., poklinikiniai tyrimai) nevykdoma bei įvertinus tam tikrus mokslinio patikimumo aspektus, tenka konstatuoti, kad nei šio vaisto saugumas, nei efektyvumas nėra patvirtintas.

Gali būti, kad šį europinės registracijos nebuvimo klausimą reikėtų kelti taip: galbūt vienas iš populiariausių Rusijoje nereceptinių vaistų Europos sąjungoje net nebandomas registruoti ne dėl to, kad Rusijos farmacijos pramonė visai nenori išsiplėsti į milžinišką Europos rinką, o dėl to, kad griežti europiniai klinikinių tyrimų standartai atskleistų, kad vaistas nepasižymi jokiu priešvirusiniu poveikiu?

Aktyvumas prieš koronavirusą

Nepaisant to, kad absoliučiai visi moksliniai tyrimai, susiję su koronavirusu – ir genomo išskyrimo bei surašymo, ir vaistų bei vakcinų kūrimo, ir įvairiausių epidemijos valdymo protokolų efektyvumo – vykdomi be galo greitai, umifenoviro efektyvumo prieš koronavirusą tyrimai nėra nei gausūs, nei gali pasigirti didelėmis imtimis.

Šiuo metu „Pubmed“ duomenų bazėje galima rasti keturis šiuo požiūriu aktualius mokslo darbus, pateikiamus pagal bendrus „coronavirus“ ir „umifenovir“ raktažodžius. Visi straipsniai yra labai „švieži“ – jų publikavimo datos svyruoja nuo kovo 11 iki kovo 16 dienos. Vienas straipsnis yra apžvalga preparatų, kurie galėtų būti taikomi kovojant su koronavirusine infekcija. Trys likę straipsniai aprašo nedideles pacientų imtis: 43369.

Kita vertus, dėl koronaviruso problemos aktualumo pastaruoju metu registruotas nemažas skaičius paraiškų atlikinėti klinikinius įvairių preparatų nuo koronaviruso tyrimus, tarp šių preparatų – ir umifenaviras. Tad galima tikėtis, kad per pusmetį ar kiek ilgesnį laiką informacijos apie šio junginio efektyvumą turėsime daugiau, juolab, kad tikrinti šio preparato saugumo jau nebereikia.

Prekyba internetu

Umifenoviro populiarumas ir ilgametis vartojimas didžiulėse valstybėse suteikia pagrindo tikėtis, kad tai yra iš tiesų saugus preparatas ir, net jeigu nėra pagrindo tikėti jo efektyvumu gydant naująjį koronavirusą, galima bent jau nebijoti, kad šis junginys bus žalingas rekomenduojamomis terapinėmis dozėmis (200 mg 3 kartus per parą, iki 10 parų).

Daug daugiau susirūpinimo kelia tai, kad dėl europinės registracijos nebuvimo šio vaisto įsigyti įprastinėse vaistinėse neįmanoma, o nelegalūs vaistų prekybos keliai (turgūs ir interneto prekybos kanalai) nėra taip griežtai reguliuojami, neįmanoma užtikrinti kiekvienos tabletės atsekamumo nuo prekybos vietos iki jo pagaminimo vietos. Todėl nėra galimybių pasakyti, kad antivirusinio vaisto pakuotėje yra iš tikrųjų umifenoviras, o ne kreidos milteliai ar kokia nors potencialiai žalinga medžiaga.

Skaityti toliau

Mokslas

Aštuoniasdešimt mokyklų 5–8 klasėse išbandys integralaus gamtamokslinio ugdymo programą

Paskelbta

Naujais mokslo metais 80 Lietuvos mokyklų 5–8 klasėse išbandys integralaus gamtamokslinio ugdymo programą. Tai galimybė gamtos mokslų (biologijos, chemijos ir fizikos) mokytis įdomiai ir įtraukiančiai – atliekant tiriamuosius darbus, eksperimentuojant, mokantis už mokyklos ribų.   

„Šią programą, kuri įgyvendinama jau keletą metų, mokyklos pamėgo, didelis noras įsitraukti ir pamėginti šių labai svarbių dalykų mokyti kitaip.  Programos metu tiek mokytojai, tiek vaikai parodo savo kūrybiškumą, išradingumą, susitelkimą. Jau keleto metų rezultatai atskleidžia, kad vaikų pasiekimams ši programa turi teigiamą poveikį“, − sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Programa buvo parengta 2015 m., imta išbandyti 2017 m. devyniolikoje mokyklų. Nuo 2018 m. į programos išbandymą įsitraukė dar 60 mokyklų ir ši veikla tapo finansuojamo ES lėšomis projekto „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“ dalimi.

Įgyvendinant šią programą su klase gali dirbti ir du, ir daugiau mokytojų. Jeigu dirba keli mokytojai, tada kiekvienas moko artimiausių savo specialybei temų, kiti padeda planuoti, konsultuoja. Yra mokyklų, kuriose to paties dalyko mokytojai dirba skirtingose klasėse, bet kartu planuoja savo pamokas. Keliose mokyklose kartu su gamtos mokslų mokytojais dirba ir geografijos mokytojas. Kai nedidelėje mokykloje dirba tik vienas gamtos mokslų mokytojas, jis tariasi su kolegomis iš kitų mokyklų. Užsimezgė gražus bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi ryšiai tarp pirmo etapo 19-os programą išbandančių mokyklų mokytojų, kurie jau ne pirmus metus kartų planavo kitų mokslo metų veiklas. Aktyviai į programos įgyvendinimą įsitraukia ir mokyklų administracijos atstovai. Neretas atvejis, kai pavaduotojai mokytojų prašymu į tvarkaraštį įtraukia dvi gamtos mokslų pamokas iš eilės, todėl jas lengviau organizuoti netradicinėse aplinkose, arba mokiniai gali atlikti didesnės apimties praktines, projektines veiklas, tiriamuosius darbus. Jeigu mokykla turi lėšų, skiriamos papildomos pamokos, įdarbinamas mokytojo padėjėjas-laborantas. Mokiniai mokomi aktyviais, kūrybiškais metodais, jie gauna paskatų kurti, modeliuoti, bendradarbiauti. Dėl to labai išauga mokinių motyvacija, susidomėjimas gamtos mokslais, o kartu pagerėja ir jų pasiekimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu šiemet rugpjūtį patvirtintas programą išbandančių mokyklų sąrašas:

Akmenės rajono Akmenės gimnazija;

Alytaus šv. Benedikto gimnazija;

Biržų r. Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla;

Juodšilių „Šilo“ gimnazija;

Kaišiadorių r. Kruonio gimnazija;

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija;

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla;

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija;

Kauno r. Raudondvario gimnazija;

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija;

Klaipėdos Simono Dacho progimnazija;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija;

Pasvalio Svalios progimnazija;

Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija;

Radviliškio r. Šeduvos gimnazija;

Rietavo sav. Tverų gimnazija;

Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Aukštelkės skyrius;

Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Bubių skyrius;

Vilniaus „Taikos“ progimnazija;

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija.

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla;

Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla;

Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla;

Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla;

Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija;

Jurbarko Naujamiesčio progimnazija;

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija;

Kauno Kazio Griniaus progimnazija;

Kauno Milikonių progimnazija;

Kauno Palemono gimnazija;

Kauno Pilėnų progimnazija;

Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija;

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla;

Kauno r. Šlienavos pagrindinė mokykla;

Kauno Simono Daukanto progimnazija;

Kauno Tado Ivanausko progimnazija;

Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija;

Klaipėdos „Versmės“ progimnazija;

Klaipėdos Gedminų progimnazija;

Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla;

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija;

Klaipėdos Tauralaukio progimnazija;

Kretingos rajono Darbėnų gimnazija;

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija;

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija;

Mažeikių rajono Viekšnių gimnazija;

Mažeikių Senamiesčio pagrindinė mokykla;

Molėtų progimnazija;

Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla;

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija;

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla;

Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija;

Panevėžio r. Velžio gimnazija;

Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija;

Pasvalio r. Pumpėnų gimnazija;

Pasvalio r. Vaškų gimnazija;

Prienų r. Jiezno gimnazija;

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija;

Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija;

Riešės gimnazija;

Šiaulių Jovaro progimnazija;

Šiaulių r. Pakapės mokykla;

Šiaulių Salduvės progimnazija;

Švenčionių r. Švenčionėlių progimnazija;

Tauragės „Aušros“ progimnazija;

Tauragės „Šaltinio“ progimnazija;

Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla;

Utenos Vyturių progimnazija;

Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija;

Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija;

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla;

Vilniaus „Genio“ progimnazija;

Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija;

Vilniaus Antakalnio progimnazija;

Vilniaus Balsių progimnazija;

Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla;

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija;

Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija;

Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija;

Vilniaus Trakų Vokės gimnazija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo struktūrinė reforma: kas nuveikta?

Paskelbta

Numatytos švietimo struktūrinės reformos ir mokyklų aprūpinimas vyksta ir toliau, nors karantinas kiek pakoregavo suplanuotus darbus. Rengiami atnaujintų bendrųjų ugdymo programų projektai, vyksta darbai rengiant naujus ugdymo modelius atvykstantiems ir iš emigracijos sugrįžtantiems vaikams, nupirkti 75 edukaciniai robotai mokykloms, padėsiantys ugdyti vaikų IT gebėjimus, naujais mokslo metais mokyklas pasieks dar 45 nauji geltonieji autobusiukai, įdarbinta daugiau psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų nacionaliniuose konsultaciniuose centruose. Rekordinė valstybės lėšų suma – 8 mln. Eur – skirta neformalaus vaikų švietimo veikloms vasarą.

Projektas „Ugdymas ateičiai“. Tęsiamas projektas „Informatika pradiniame ugdyme“, kuriame dalyvauja 100 Lietuvos mokyklų. Joms perduotos edukacinės priemonės, atsižvelgiant į tų mokyklų komandų išreikštus pageidavimus ir pradinių klasių skaičių. Nupirkti 75 edukaciniai robotai. Pvz., edukacinio roboto „Codey Rocky“ komplektai, edukacinės interaktyvios ugdymo priemonės „Scottie Go!“, „Blue-Bot“, „Bee-Bot“ robotų komplektai su specializuota įkrovimo ir laikymo stotimi, metodine medžiaga, edukaciniais kilimėliais, edukacinių stalo žaidimų komplektai, planšetės. Planšetės projekto mokyklas pasiekė jau balandžio–gegužės mėnesiais, o edukacinės priemonės perduotos mokykloms liepą. Artimiausiu metu bus parengta dviejų kvalifikacijos tobulinimo programų (skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir informatikai integruoti pradiniame ugdyme) mokymosi medžiaga. Mokytis pagal šias kvalifikacijos tobulinimo programas pirmiausiai bus kviečiami projekto mokyklų pradinių klasių mokytojai, o vėliau – visos Lietuvos pradinių klasių mokytojai.

Visos Lietuvos mokyklos, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, jau yra aprūpintos numatytomis priemonėmis gamtos mokslų ir technologijų ugdymui, parengta ir metodinė medžiaga mokytojams.  Paskutinės priemonės mokyklas pasiekė pavasarį.

Ekspertai toliau rengia pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektus. Rudenį jie bus pristatyti visuomenei svarstyti.

„Saugi mokykla kiekvienam“. Toliau plėtojamos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų vertinimo, konsultavimo ir metodinės pagalbos teikimo funkcijos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre per šių metų II ketvirtį įdarbinta dar daugiau švietimo pagalbos specialistų, įsteigti 6 etatai. Centruose dirbantys specialistai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą visos šalies regos, klausos ir autizmo spektro sutrikimų turintiems mokiniams, ugdomiems bendrojo ugdymo mokyklose, jų tėvams, mokytojams, mokykloms.

Konkurso būdu atrinktos 4 savivaldybės diegia inovatyvius švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų integralius modelius. 60-čiai  savivaldybių paskirtas finansavimas švietimo pagalbos specialistų pareigybėms išlaikyti.

Visose savivaldybėse dirba tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant psichologinę pagalbą vaikams ir tėvams. Koordinuotai teikiamas paslaugas gauna 20 proc. vaikų ir šeimų daugiau nei 2019 m.

Birželio pabaigoje Seime priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, įpareigojantis visas mokyklas priimti visus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su bendraamžiais, intensyviai rengiamas priemonių planas.

Kuriami du nauji ugdymo modeliai, skirti atvykstantiems į Lietuvą ir iš emigracijos sugrįžtantiems mokiniams mokyti. Jie bus išbandyti penkių savivaldybių mokyklose, kuriose mokosi neseniai atvykę mokiniai. Po išbandymo pakoreguoti modeliai bus pasiūlyti taikyti visoms savivaldybėms.

Neformaliojo vaikų švietimo plėtra. Modernizuojamos, naujomis priemonėmis aprūpinamos neformaliojo švietimo mokyklos savivaldybėse. Iki pavasario modernizuotos 37 mokyklos iš numatytų 50. Rengiamasi 7 regioninių STEAM centrų veiklos startui 2021 m. pradžioje:  savivaldybėse remontuojamos ir pritaikomos patalpos, perkama laboratorinė įranga, baldai, rengiami veiklos aprašai, pradėtas rengti centrų veiklos modelis.

Parengtas teisės aktų pakeitimas, įtvirtinantis nuotolinį neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą.

Liepos pradžioje neformaliajam švietimui Vyriausybė papildomai skyrė dar 5,5 mln. Eur. Šios lėšos paskirstytos savivaldybėms pagal vaikų skaičių, kad galėtų naudoti stovykloms, edukacinėms programoms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti. Bendra valstybės suma, kurią galima naudoti vaikų vasaros edukacijai, šiemet yra rekordinė – 8 mln. Eur, kelis kartus didesnė nei ankstesniais metais kartu sudėjus valstybės ir savivaldybių skiriamas lėšas.

Taip pat, plėtojant neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo mechanizmą apmokyta 60 savivaldybių specialistų, kurie koordinuos kokybės užtikrinimo procesus, ir 30 išorės vertintojų, kurie dalyvaus neformaliojo vaikų švietimo institucijų vertinimuose.

Valstybinių universitetų ir profesinių mokymo įstaigų tinklų optimizavimas. Optimizuojamas profesinių mokyklų tinklas: jungiamos panašaus profilio įstaigos, skatinamas profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo bendradarbiavimas. Perpus sumažėjo dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose, parengtos 33 modulinės profesinio mokymo programos, besimokančių pagal modulines programas padaugėjo 35 proc.

Įgyvendinami Vyriausybės ir Seimo priimti sprendimai. 2021 metų sausio 1 d. Šiaulių universitetas bus prijungtas prie Vilniaus universiteto ir toliau veiklą tęs kaip Vilniaus universiteto Šiaulių akademija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei skyrus daugiau lėšų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus,  6,2  tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau, nei buvo numatyta pernai.

Mokymosi visą gyvenimą plėtra. Plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes, kuriamas profesinio orientavimo paslaugų teikimo modelis, tęsiami 36 projektai. Patvirtinta keliasdešimt profesinių standartų, profesinio mokymo teikėjų veiklos išorinio vertinimo tvarka, Asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarkos aprašas pateiktas tarpinstituciniam derinimui.

Švietimo ir mokslo finansavimo pertvarka. Nuo rugsėjo 10 proc. padidės dėstytojų, mokslo darbuotojų darbo užmokestis. Kaip ir buvo numatyta, nuo rugsėjo taip pat didės ir mokytojų atlyginimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi