Connect with us

Mokslas

„Stebuklingi“ vaistai nuo koronaviruso iš Rusijos: kas yra umofenoviras?

Paskelbta

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Rusijoje buvo sukurtas plataus spektro antivirusinis vaistas umifenoviras. Iki šiol šis preparatas yra registruotas tik Rusijoje ir Kinijoje, buvo plačiu mastu naudotas gydant Kinijos koronaviruso pacientus. Ir per besienį internetą tas pats preparatas veržiasi į kitas valstybes. Bet su šiuo vaistu yra keletas problemų.

Pirmoji – vaistas nėra registruotas Europos Sąjungoje.

Antroji – vaisto efektyvumas prieš koronavirusą nėra patvirtintas nei moksliniais, nei klinikiniais tyrimais.

Trečioji – prekyba internetu.

Kas yra tas umofenoviras?

Tai yra indolo pagrindo junginys, Kinijoje ir Rusijoje taikomas kaip profilaktinė priemonė prieš virusines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (slogas, bronchitus, gripą ir panašiai). Preparato gamintojai skelbia, jog tai yra „plataus spektro“ antivirusinis preparatas. Per metus minėtose šalyse parduodami šimtai milijonų šio preparato dozių. O 2007 metais tai buvo pats perkamiausias nereceptinis preparatas Rusijoje.

Registracijos klausimas

Recenzuojamų mokslo darbų duomenų bazėje „Pubmed“ pagal raktažodį „umifenovir“ galima rasti santykinai mažai mokslo darbų, o autorių sąraše dominuoja kiniški ir rusiški vardai, su keliomis išimtimis, kurios dažnai kartojasi tarp kelių skirtingų mokslinių darbų. Umifenoviro efektyvumas bandytas su pačiais įvairiausiais virusais – nuo slogos iki pūslelinės. Daugumos šių mokslinių darbų išvados umifenoviro atžvilgiu yra konservatyviai teigiamos.

Nepaisant to, kad preparatas santykinai yra nebenaujas, jis, panašu, net nebuvo pateiktas registracijai ir klinikiniams tyrimams Europos Sąjungoje ar JAV, o dėl europinių vaistų registravimo taisyklių klinikiniai tyrimai, atlikti vien Kinijoje ar Rusijoje, nėra pakankami, reikalingi klinikiniai tyrimai, atliekami laikantis europinių standartų ir registruoti Europos klinikinių tyrimų duomenų bazėje.

Na, o kadangi klinikiniai tyrimai pagal griežtus europinius standartus ir nuolatinė preparato saugumo stebėsena (t. y., poklinikiniai tyrimai) nevykdoma bei įvertinus tam tikrus mokslinio patikimumo aspektus, tenka konstatuoti, kad nei šio vaisto saugumas, nei efektyvumas nėra patvirtintas.

Gali būti, kad šį europinės registracijos nebuvimo klausimą reikėtų kelti taip: galbūt vienas iš populiariausių Rusijoje nereceptinių vaistų Europos sąjungoje net nebandomas registruoti ne dėl to, kad Rusijos farmacijos pramonė visai nenori išsiplėsti į milžinišką Europos rinką, o dėl to, kad griežti europiniai klinikinių tyrimų standartai atskleistų, kad vaistas nepasižymi jokiu priešvirusiniu poveikiu?

Aktyvumas prieš koronavirusą

Nepaisant to, kad absoliučiai visi moksliniai tyrimai, susiję su koronavirusu – ir genomo išskyrimo bei surašymo, ir vaistų bei vakcinų kūrimo, ir įvairiausių epidemijos valdymo protokolų efektyvumo – vykdomi be galo greitai, umifenoviro efektyvumo prieš koronavirusą tyrimai nėra nei gausūs, nei gali pasigirti didelėmis imtimis.

Šiuo metu „Pubmed“ duomenų bazėje galima rasti keturis šiuo požiūriu aktualius mokslo darbus, pateikiamus pagal bendrus „coronavirus“ ir „umifenovir“ raktažodžius. Visi straipsniai yra labai „švieži“ – jų publikavimo datos svyruoja nuo kovo 11 iki kovo 16 dienos. Vienas straipsnis yra apžvalga preparatų, kurie galėtų būti taikomi kovojant su koronavirusine infekcija. Trys likę straipsniai aprašo nedideles pacientų imtis: 43369.

Kita vertus, dėl koronaviruso problemos aktualumo pastaruoju metu registruotas nemažas skaičius paraiškų atlikinėti klinikinius įvairių preparatų nuo koronaviruso tyrimus, tarp šių preparatų – ir umifenaviras. Tad galima tikėtis, kad per pusmetį ar kiek ilgesnį laiką informacijos apie šio junginio efektyvumą turėsime daugiau, juolab, kad tikrinti šio preparato saugumo jau nebereikia.

Prekyba internetu

Umifenoviro populiarumas ir ilgametis vartojimas didžiulėse valstybėse suteikia pagrindo tikėtis, kad tai yra iš tiesų saugus preparatas ir, net jeigu nėra pagrindo tikėti jo efektyvumu gydant naująjį koronavirusą, galima bent jau nebijoti, kad šis junginys bus žalingas rekomenduojamomis terapinėmis dozėmis (200 mg 3 kartus per parą, iki 10 parų).

Daug daugiau susirūpinimo kelia tai, kad dėl europinės registracijos nebuvimo šio vaisto įsigyti įprastinėse vaistinėse neįmanoma, o nelegalūs vaistų prekybos keliai (turgūs ir interneto prekybos kanalai) nėra taip griežtai reguliuojami, neįmanoma užtikrinti kiekvienos tabletės atsekamumo nuo prekybos vietos iki jo pagaminimo vietos. Todėl nėra galimybių pasakyti, kad antivirusinio vaisto pakuotėje yra iš tikrųjų umifenoviras, o ne kreidos milteliai ar kokia nors potencialiai žalinga medžiaga.

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Lietuva

29 Lietuvos studentai už puikius akademinius rezultatus nusipelnė vardinių Prezidentų stipendijų

Paskelbta

Penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt devyniems universitetų ir kolegijų studentams. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl stipendijų 2020–2021 studijų metams skyrimo.

„Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausios prabos pasiekimų įvertinimas, teikiamas geriausiems Lietuvos studentams. Linkiu, kad jis taptų tramplinu šturmuojant tolimesnes aukštumas tiek studijose, tiek gyvenime“, – sako ministras A. Monkevičius.

Šiemet Lietuvos mokslų akademija, atlikusi pretendentų atranką, pasiūlė vardines Prezidentų stipendijas skirti 29 studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline veikla ir visuomenine veikla.

Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų vienuolika atiteks Vilniaus universiteto studentams, po dvi keliaus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno technologijos universitetą, po vieną pasidalino Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos, Šiaulių ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentai.

Iš penkių  kolegijoms skiriamų stipendijų keturių nusipelnė Vilniaus kolegijos studentai, vieną gaus Kauno kolegijos studentas.

Gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki trisdešimt vardinių stipendijų, pavadintų Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardais.

Iš atskiroms studijų sritims numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai).

Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Prezidentų vardines stipendijas siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 metais.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Skaityti toliau

Skaitomiausi