Connect with us

Lietuva

„Sodra“ primena – apsispręsti dėl pensijų kaupimo liko tik mėnuo

ELTA

Paskelbta

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija.

„Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities. Vis dėlto tai yra pačių gyventojų sprendimas, kuriam priimti buvo skirtas pusmetis. Artėjant terminui raginame gyventojus nedelsti iki paskutinės akimirkos ir primename sprendimus, kurie jų laukia“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Kur rasti informaciją?

„Sodra“ siekia gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos, kuri galėtų būti naudinga priimant sprendimą. Išsamią informaciją apie pensijų kaupimą galima rasti „Sodros“ internetiniame puslapyje arba gauti konsultaciją paskambinus trumpuoju numeriu 1883. Prognozuojamą pensijų kaupimo rezultatą galima sužinoti pasinaudojus prognozuojamos pensijos skaičiuokle.

Gyventojai priminimų sulaukė savo asmeninėse paskyrose, o tiems, kas joje nurodė elektroninio pašto adresą, informacija atsiųsta ir e. paštu. Metų pradžioje „Sodra“ daugeliui į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų išsiuntė ir registruotus laiškus.

Kiekvienų metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimo sistemą įtraukia tuos gyventojus, kurie iki šiol niekada nedalyvavo kaupime, yra jaunesni nei 40 metų ir dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą. Iki birželio 30 d. šie gyventojai gali apsispręsti – patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje, ar paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Nekaupiantys dabar dar sulauks kvietimų

Iš 43 tūkst. šiais metais naujai į pensijų kaupimo sistemą įtrauktų gyventojų 1 200 jau priėmė sprendimą dalyvauti kaupime ir sutartis sudarė patys. Nuo metų pradžios dar 2 600 gyventojų pasirašė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, nors į kaupimą įtraukti nebuvo. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 9 200 žmonių pateikė prašymus antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje nedalyvauti.

Gyventojai, šiemet nusprendę nedalyvauti pensijų kaupime, ateityje vėl sulauks kvietimų tapti pensijų kaupimo dalyviais. Kas trejus metus, kol jiems 40 metų, šie gyventojai bus įtraukiami į kaupimą ir galės priimti sprendimą dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, ar ne. Jie taip pat gali bet kada sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.

Įmokas pradės skaičiuoti liepos 1 dieną

Įmokos į pensijų kaupimo fondus už asmenis, kurie šiais metais įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 dienos, jeigu gyventojai patys nesudarė sutarties anksčiau.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus pensijų kaupimo įstatymo pakeitimams, pensijų anuitetus – stabilias periodines išmokas visą likusį gyvenimą – pensijų kaupime dalyvavusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams mokės „Sodra“.

Gyventojai galės pasirinkti pensijų anuiteto rūšį – standartinį pensijų anuitetas, standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtąjį pensijų anuitetą.

Artimiausiu metu „Sodra“ pristatys pensijų anuiteto dydžio skaičiuoklę. Gyventojams bus taip pat teikiama informacija ir konsultacijos dėl pensijų anuitetų rūšių, jų apskaičiavimo metodikos, prašymų pateikimo ir kt.

ELTA info 

Skaityti toliau
Advertisement

Lietuva

Pakelėse „kompostuojamos“, kitų paliktos pakuotės: rinkti ar tik piktintis?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Bena Razbadauskienė

Ką daryti miške, parke ar neseniai įsigytos sodybos aplinkoje radus irstančią, purviną pakuotę? Ar saugu ją liesti? Šiukšlių rinkimo akcijų dalyviai taip pat klausia: kokio „derliaus“ sau ir ateinančioms kartos turėtume tikėtis, sluoksnis po sluoksnio pakelėse „kompostuodami“ žoliapjovėmis ir krūmapjovėmis smulkinamas ten išmestas pakuotes? VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės paaiškino, koks vaidmuo, tausojant aplinką, ir saugumo priemonės būtų tinkamiausi.

 Rūšiuoti reikia net ir nešvarias, irstančias pakuotes

 „Vasarą ir grybingą rugsėjį, kuris šiemet  į miškus sutraukė būrius gamtos mėgėjų, kai kurie jautrūs aplinkai gyventojai rinko ne tik grybus ar uogas, bet ir kitų primėtytas pakuotes. Džiugu, kar yra tokių pilietiškų ir atsakingų gyventojų, tačiau neretai sulaukiame klausimų, kur dėti pradėjusias irti, užterštas, kartais samanomis apaugusias, labai žemėtas atliekas, kurios netgi nebepanašios į pakuotes. Žinome, kad tokias šiukšles daugelis meta į mišrių atliekų konteinerius, nes yra įsitikinę, kad rūšiuotų atliekų konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms. Visgi tiesa ta, kad visas pakuotes reikia mesti į pakuočių atliekų konteinerius, ir visai nesvarbu, ar jos pradėję irti, ar ne“, – aiškina PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

Ji pripažįsta, kad tokios nešvarios pakuotės yra problemiškos. Dažnai dėl užterštumo pakuotės tampa sunkiai perdirbamomis arba jas perdirbti tampa neįmanoma ir jos nukeliauja į deginimo įrenginius. Pakuočių perdirbėjai tokias pakuotes irgi nelabai noriai priima.

Priežastis paprasta – užterštos pakuotės didina perdirbimo išlaidas, suprastėja išgaunamos žaliavos kokybė.

Pakuočių „kompostas“ pakelėse: kas iš jo išaugs?

„Kūrybos kampo 3600“ įkūrėjo ir tvaraus vartojimo šalininko, švaros ir šukšlių rinkimo akcijų organizatorius Giedriaus Bučo teigimu, maždaug 40 proc. aplinkoje randamų šiukšlių sudaro maisto pakuotės, o apie 22 proc. iš jų – kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, vienkartiniai puodeliai, tetrapakai. Tokia proporcija buvo nustatyta, identifikavus ir suskaičiavus per žygį aplink Kauną surinktas šiukšles.

„Keliaudami miško takeliais dažniausiai randame senesnių plastikinių butelių ir kitokių anksčiau gamintų pakuočių. Atkreipiame dėmesį ir ant pakuotės pažymėtą pagaminimo datą. Pavyzdžiui, vienas toks radinys buvo 1991 metų gamybos rankų plovimo pastos pakuotė. Einant pakelėmis randame tik naujai išmestas pakuotes. Viskas yra nauja – pradedant nuo smulkių popierėlių, stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių, vienkartinių puodelių ir baigiant automobilinėmis atliekomis“, – pasakoja G. Bučas, kuris atkriepia dėmesį, kad šiukšlių rinkimas tėra kova su pasekmėmis, nes pirmiausia turėtume ugdyti tvaraus vartojimo įpročius.

Bučas taip pat įžvelgia ir dar vieną pakelių taršos problemą – ten randama susmulkintų pakuočių, kurios prieš pjaunat žolę ar krūmus, neišrenkamos. „Galėtume sakyti, kad šiose vietose kaupiamas aplinkai pavojingas „kompostas“ – sluoksnis po sluoksnio auginamas įvairių pakuočių ir gamtinių medžiagų mišinys. Jo poveikis nenuspėjamas, ir nežinia, ką apie tai manys ateinančios kartos, kurioms norėtume perduoti švarią planetą“, – sako G. Bučas.

Anot PTO atstovės B. Razbadauskienės, pakelių tarša tik patvirtina, kad vien tik puiki pakuočių tvarkymo infrastruktūra ir jos finansavimas patys savaime visų problemų neišsprendžia. Vienintelis kelias – atsakingos elgsenos ir rūšiavimo kultūros kūrimas, kuriame turi dalyvauti visi – pradedant gamintojais ir importuotojais bei baigiant eiliniu vartotoju.

Sveikatos specialistė: nebijokite, tik nepamirškite bendrųjų švaros taisyklių

 Ar turėtume rinkti nešvarias, pradėjusias irti pakuotes? Ar tai nėra rizikinga mūsų sveikatai? NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, jeigu siekiame sumažinti atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekį, ir norėtume, kad perdirbus atliekas būtų saugiai panaudota tai, kas galima panaudoti pakartotinai, tai toks pakuočių rinkimas yra sveikintinas.

„Aš pati, vaikščiodama po mišką, surenku pakuotes, kurias palieka kiti, ir jas išmetu į atitinkamą konteinerį. Retai kada tenka rinkti užstato sistemai priskiriamas pakuotes – jas surenka asmenys, kuriems rūpi finansinė nauda, pridavus pakuotes“, –

savo asmenine patirtimi dalijasi I. Taraškevičienė.

Jos tvirtinimu, siekiant saugumo, abiem minėtais aplinkos švarinimo atvejais, pakanka paisyti bendrų higienos principų. Nežinome, koks asmuo tas pakuotes išmetė, galbūt jis serga kokia nors užkrečiama liga. NVSC atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumo sumetimais atliekų tvarkytojai naudoja specialius semtuvėlius ar griebtuvus ilgesniais kotais. Specialistės patarimas būtų: jeigu tokių priemonių neturime, tada bent jau naudokime apsaugines pirštines, o jeigu ir jų neturime, bent jau nepamirškime nusiplauti rankų.

„Kol kas nesame nustatę jokių ligų, kurios galėtų plisti per užterštas pakuotes, protrūkio. Tačiau kiekvieną aplinkoje rastą pakuotę būtų gerai įvertinti: galbūt jos turinys nėra toks nekaltas, ir derėtų būti atsargesniems: pavyzdžiui, pakuotės viduje gali būti cheminių, garuojančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų sveikatai“, – pastebi I. Taraškevičienė.

Rūšiuoti tinka tik tuščias pakuotes

PTO direktoriaus pavaduotoja B. Razbadauskienė atkreipia dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.

„Taip pat svarbu, kad išmetant pakuotę į rūšiavimo konteinerį joje nebūtų maisto likučių. Plauti pakuotę nėra privalu, nors išplauta pakuotė ir palengvina rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Svarbiausia, kad pakuotėse neliktų jokio turinio“, – primena PTO atstovė.

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau

Lietuva

Kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno truks maždaug pusvalandį

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų.
„Jau dabar nemažai keliautojų vykdami tarp Kauno ir Vilniaus renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo – išvengiama spūsčių, nereikia ieškoti kur pastatyti automobilį ir tai tik keli privalumai. Įrengus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ tarp Kauno ir Vilniaus, susisiekimas pagreitės beveik dvigubai, tad neabejojame, kad keleivių traukiniais vežėjai sulauks dar daugiau keleivių“, – sako AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno funkcionuojančiame geležinkelyje keleiviniai traukiniai gali važiuoti iki 140 km/h greičiu. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/h.
Tiesa, tiksliai įvardinti būsimos kelionės trukmės „LTG Infra“ specialistai dar negali, nes kol kas nėra žinoma, kur tiksliai bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis. Planuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ projektą kelionė sieks iki 35 minučių.
„Šiuo metu vystymui atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Specialistai rengia alternatyvų sprendinius ir kitais metais bus pasirinktas konkretus projektas, tada galėsime tiksliau kalbėti apie ateities kelionių laiką“, – sako K. Sankovski.
Kur tiksliai drieksis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno turėtų paaiškėti 2021 m. vasario pabaigoje.
Pagal vieną atrinktą geležinkelio alternatyvą „Rail Baltica“ apjungtų Vievį, Lentvarį ir Kaišiadoris. Taip pat ieškoma variantų, kaip geležinkelio trasą prijungti prie galimos naujojo oro uosto statybos vietos netoli Žąslių.
Planuojama, kad iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per 3 val. 38 min., į Rygą – per 1 val. 54 min., į Rygos oro uostą – per 1 val. 44 min, į Panevėžį – per 57 min., į Kauną – per 38 min.
Kelionė iš Kauno į Taliną truks 3 val. 18 min., į Rygą – 1 val. 34 min., į Rygos oro uostą – 1 val. 24 min., į Panevėžį – 37 min.
Varšuvą iš Vilniaus pasieksime per 4 val. 7 min., o iš Kauno – per 3 val. 27 min.
Šiuo metu planuojama, kad pradžioje visomis kryptimis keleiviniai traukiniai vyks keturis kartus per dieną. Vėliau, išaugus poreikiui, maršrutų gali daugėti.
„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026-ųjų metų pabaigos. „Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.
Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Skaityti toliau

Lietuva

Siunčiant į ne ES šalis, reikalingi elektroniniai pašto muitinės deklaracijos duomenys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pasaulinės pašto sąjungos reikalavimu, tarp paštų tampa privalomas keitimasis elektroniniais pašto muitinės deklaracijų duomenimis. Tai reiškia, kad nuo spalio 12 d. jei klientas, siunčiantis daiktus į trečiąsias šalis, nebus internetu užpildęs CN 22 ar CN 23 formos, tai turės padaryti pašto darbuotojas. Dėl to pašto skyriuje gali tekti palaukti ilgiau nei įprastai.

Atsižvelgiant į šią situaciją, Lietuvos paštas rekomenduoja naudotis Lietuvos pašto savitarna, kur muitinės deklaraciją galima užpildyti internetu, taip sutaupant ir savo, ir pašto darbuotojų, ir kitų pašto klientų laiką. Formuojant siuntą internetu, visi procesai automatizuoti, todėl viskas vyksta paprasčiau, greičiau, padaroma mažiau klaidų. Be to, dideliu privalumu tampa tai, kad internetu suformuotą siuntą galima palikti pašto skyriuje tam skirtoje vietoje – nebereikia laukti bendroje eilėje.

Lietuvos paštas primena, kad siunčiant siuntas su daiktais į ne ES šalis, pridėti CN 22 arba CN 23 pašto muitinės deklaraciją yra būtina. Tinkamas šių deklaracijų užpildymas itin svarbus teisingų duomenų surinkimui ir operatyviam prekių, siunčiamų pašto siuntose iš/į trečiąsias šalis, muitinės eksporto – importo formalumų atlikimui bei sklandžiam šių siuntų pristatymui užtikrinti.

CN deklaracijas reikėtų pildyti laikantis šių reikalavimų:
– deklaracija turi būti užpildyta išsamiai;
– pildyti reikia anglų kalba;
– kiekvienas daiktas aprašomas smulkiai, negalima pateikti bendro pobūdžio informacijos (pvz.: „clothes“ aprašymas nėra priimtinas, turi būti: „men‘s cotton shirts“ ir pan.);
– nurodomas kiekvieno daikto kiekis ir svoris;
– įrašoma kiekvieno daikto ir siuntos vertė, naudojama valiuta;
– nurodomi HS prekių kodas ir prekių kilmė (tais atvejais, kai siunčiamos komercinio pobūdžio prekės);
– pažymima siuntos rūšis (dovana, prekių pavyzdys ar kt.);
– turi būti pridėti visi muitinės formalumams atlikti reikalingi dokumentai (sąskaitos, leidimai, sertifikatai ir kt.).

Siuntos vertei viršijus 1000 eurų ir (arba) jeigu siuntai taikomi draudimai / apribojimai (reikalingi tam tikri leidimai, licencijos ir kt.) ar pan., būtina įforminti standartinę eksporto deklaraciją. Jei pageidaujama, kad tokią paslaugą suteiktų Lietuvos paštas, CN 23 formoje prie „Pastabos” būtina nurodyti „Pageidauju eksporto deklaracijos“. Deja, kol kas siuntą, kuriai reikalinga standartinė muitinės deklaracija, suformuoti bei tokios deklaracijos forminimo paslaugą užsakyti galima tik pašto skyriuje.

Čia apie siuntų deklaravimą galite sužinoti plačiau.

Skaityti toliau

COVID

Vyriausybė svarsto trumpinti privalomą izoliacijos trukmę – A. Veryga

BNS

Paskelbta

Vyriausybė svarsto trumpinti privalomą izoliacijos trukmę nuo 14 iki 10 dienų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nauja tvarka, anot jo, galiotų tiek sergantiems, tiek sąlytį turėjusiems asmenims.

„Buvo pateiktos apibendrintos mokslininkų išvados, yra tokių optimistinių dalykų, kad asmenys, kurie net ir buvo užsikrėtę, bet turi lengvus simptomus, pakankamai greitai tampa nebeužkrečiami, tai kalbama apie 10 dienų. Persižiūrėsim izoliacijos taisykles ir gali būti, kad asmenims, kurie net ir buvo užsikrėtę, turėjo simptomų, ta izoliacija bus trumpesnė“, – pirmadienį po Vyriausybės COVID-19 valdymo komiteto posėdžio žurnalistams sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, nauja izoliacijos schema dar nėra sudėliota, tačiau pagrindinis kriterijus, kuriuo bus remiamasi, yra „simptomų buvimas arba nebuvimas“.

„Pats principas jis yra tas, kad svarbu vertinti simptomus. Ir svarbu suprasti, kad ne 37 dienos, o trumpesnis laikotarpis yra, kuomet žmogus yra užkrečiamas“, – teigė jis.

Anot A. Verygos, dėl naujos izoliacijos tvarkos dar bus tariamasi su epidemiologais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus laikomas pasveikusiu nuo COVID-19, kai du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu atlikti testai yra neigiami.

Pirmas testas pacientui atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų nuo ligos diagnozavimo, bet ne anksčiau kaip po trijų dienų pasibaigus karščiavimui.

Neatliekant testo, žmogus laikomas pasveikusiu, praėjus 37 dienoms nuo koronaviruso diagnozavimo dienos.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims privaloma 14 dienų izoliacija. Ji taip pat privaloma atvykusiems iš koronaviruso paveiktų šalių, tačiau, atlikus testą ir gavus neigiamą jo atsakymą, izoliaciją galima susitrumpinti iki 10 dienų.

Griežtinimų nesvarsto

Šeštadienį Lietuvoje patvirtintas rekordinis naujų atvejų skaičius – per parą nustatyti 205 užsikrėtusieji. Sekmadienį pranešta apie dar 160, o pirmadienį – apie 125 naujus ligos atvejus.

Vis dėlto ministras teigia, kad naujų ribojimų nacionaliniu mastu kol kas įvesti neketinama.

„Kol kas nešnekėjom apie griežtesnes priemones. Dauguma atvejų yra tam tikruose židiniuose. (…) Kalbant apie nacionalinius sprendimus, kol kas nematom tokios vienos ar dviejų sričių, kurios išsiskirtų ir būtų galima tokią labai specifinę priemonę pritaikyti. Jei liga plistų, pirmiausia galima būtų tikėtis ribojimų ten, kur yra susibūrimai, ten, kur žmonės susirenka“, – komentavo A. Veryga.

Jis taip pat teigė nesitikintis, jog naujų atvejų skaičius artimiausiu metu ims mažėti.

„Užtektų pažiūrėti į kitas Europos valstybes, kur matome, kad niekas nerimsta. Nelabai yra prielaidų atvejų mažėjimui, nes orai vėsta, žmonės vis daugiau ir daugiau yra uždarose patalpose, tai kažkokių priežasčių, dėl ko galima būtų sakyti, kad turėtų mažėti atvejų skaičius, objektyviai nelabai yra. Išskyrus vietas, kur yra pritaikoma daug priemonių“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 6248 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 3330 asmenų, 2793 – pasveiko.

Autorius Augustas Stankevičius

Skaityti toliau

COVID

Atnaujintos rekomendacijos užtikrinant rinkimų dalyvių saugumą

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Siekiant užtikrinti sklandų ir saugų rinkimų į Seimą procesą, atnaujintos rekomendacijos komisijų nariams, stebėtojams ir rinkėjams, taip pat nurodyta, kaip turėtų būti tinkamai paruošta rinkimų erdvė ir balsuojama namuose ar gydymo įstaigose. Tokias rekomendacijas parengė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.

Rekomendacijos komisijų nariams ir stebėtojams
Balsavimo dieną negali dalyvauti komisijų nariai ir stebėtojai, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai, arba jie yra izoliuoti.
Rankų dezinfekcinis skystis turi būti visose vietose, kur susiduriama su rinkėjais. Rankos dezinfekuojamos po kiekvieno rinkėjo.
Rekomenduojama kuo dažniau plautis rankas: pertraukėlių metu, keičiant medicinines kaukes ir pan.
Laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (prisidengti sulenkta alkūne arba vienkartine nosine), po kosėjimo ar čiaudėjimo nusiplauti ir (ar) dezinfekuoti rankas.
Valgyti, kavos pertraukas daryti kitose patalpose.
Jei rinkimų metu, pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, asmuo nedelsiant nušalinamas ir turi vykti namo ar kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą arba greitąją medicinos pagalbą.

Rekomendacijos rinkėjams
Nerekomenduojama į balsavimo vietas vestis/lydėti asmenis, kurie ten nebalsuoja.
Rekomenduojama iš anksto pasirengti balsavimui, siekiant užtrukti kuo trumpesnį laiką (pasirengti dokumentus, turėti rašiklį ir kt.)
Rankos dezinfekuojamos prieš patenkant į patalpas (dezinfekuojasi patys rinkėjai arba rankos jiems nupurškiamos dezinfekciniu skysčiu).
Turinčiam simptomų balsuotojui rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba 112.
Jei turintis simptomų rinkėjas balsuoja, jam turi būti uždedamas respiratorius FFP2 (be jokių vožtuvų), o po to rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba pagal poreikį kviečiama greitoji medicinos pagalba 112.

Kvėpavimo takus dengiančių kaukių naudojimas
Komisijos nariai ir stebėtojai turi dėvėti medicinines kaukes, keisti jas sudrėkus, bet ne rečiau kaip kas 4 val.
Rinkėjams rekomenduojama atvykti dėvint nosį ir burną dengiančias kaukes.
Rinkėjai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes visą buvimo balsavimo patalpose laiką.

Informacijos teikimas
Gerai matomose vietose turi būti iškabinta informacija ir (ar) skelbiama garsiniu būdu, rekomenduojant naudoti asmens apsaugos priemones ir dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei informacija, kad asmenys turintys simptomų neitų į bendras patalpas ir informuotų apie tai komisijos narį.

Saugaus atstumo laikymasis ir fizinis barjeras, kitos priemonės
Organizuojant balsavimą turi būti užtikrinamas saugus atstumas tarp rinkėjų.
Turi būti reguliuojamas rinkėjų, patenkančių į patalpas, srautas.
Rekomenduojama, kad prie įėjimo būtų asmuo, kuris reguliuotų srautus, bei pastebėjęs ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomus turinčius asmenis, aprūpintų juos respiratoriais FFP2.
Kur įmanoma turi būti pažymėti atstumai: žymos ant grindų ir pan.
Turi būti vengiama tiesioginio fizinio kontakto tikrinant dokumentus, atiduodant biuletenius ir kt.
Tarp stalų turi būti išlaikyti saugūs atstumai arba įrengtos pertvaros tarp stalų, taip pat rekomenduojama įrengti pertvarą stalo priekyje tarp komisijos narių ir rinkėjų.
Turi būti aiškiai pažymėtos įėjimo ir išėjimo vietas, vengiant asmenų maišymosi.
Stengtis užtikrinti balsuotojų judėjimą, kad nesusikirstų srautai, pvz. skirtingos įėjimo ir išėjimo vietos.
Rekomenduojama numatyti patalpą, kurioje galima būtų izoliuoti asmenį, jei pasireikštų ūmus kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai skirtas priemones pakabinti/padėti prie įėjimo į balsavimo patalpą gerai matomoje vietoje ir prie balsavimo kabinos.

Paviršių valymas ir dezinfekcija, vėdinimas
Rekomenduojama patalpas vėdinti pagal galimybes (atidaryti langus 5 min. kas 1 val. ar pan.) ir priklausomai nuo oro sąlygų.
Valyti dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, laiptų turėklus ir pan.) ne rečiau kaip kas 2 val.
Pasibaigus balsavimui atlikti patalpų vėdinimą, valymą ir dezinfekciją pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Bendrų daiktų naudojimas
Rekomenduojama kiekvienam rinkėjui turėti savo rašiklį.

Kai balsuojama namuose ar ligoninėse
Asmens apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal rizikos pobūdį (pagal lentelę).
Asmens apsaugos priemonės turi būti užsidedamos prieš įeinant į namus ar įstaigą, nusiimamos – išėjus.
Panaudotos asmens apsaugos priemonės sudedamos į maišus, kurie užrišami ir šalinami kaip buitinės atliekos po vizitų į namus arba šalinami kaip medicininės atliekos, kai balsuojama ligoninėse.
Nusiėmus asmens apsaugos priemones plaunamos ir dezinfekuojamos rankos.
Balsavimo metu turi būti vengiama tiesioginio fizinio kontakto, tikrinant dokumentus ir paimant biuletenį.

Asmens apsaugos priemonės, naudojamos rinkimų metu 

Asmenų kategorija

AAP

AAP keitimo dažnumas

Komisijos nariai ir stebėtojai nustatytose balsavimo vietose

Medicininė kaukė:

Kai kaukė sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 val.

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl amžiaus ar sveikatos būklės (ne COVID-19 ligos)

Medicininė kaukė-

Po kiekvieno balsavimo

(t. y. po kiekvienų namų)

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl izoliavimo būklės (sąlytį turėję asmenys arba grįžę iš paveiktų teritorijų)

Medicininė kaukė

Po kiekvieno balsavimo (t. y. po kiekvienų namų)

Vienkartinis chalatas

Vienkartinės pirštinės

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl to, kad sergama COVID-19 liga

Respiratorius FFP2

Po kiekvieno balsavimo (t.y. po kiekvienų namų)

Akiniai

Vienkartinis neperšlampamas kombinezonas

Vienkartinės pirštinės

Vienkartinė kepurė

Antbačiai

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar padalinius (skyrius), kitas įstaigas, kur nėra gydomi COVID-19 ligos atvejai

Medicininė kaukė

Po kiekvienos įstaigos (skyriaus)

Vienkartinis chalatas (tik asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigose)

Antbačiai (tik slaugos ir globos įstaigose)

Vienkartinės pirštinės (tik asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigose)

Po kiekvieno paciento, jei turimas fizinis kontaktas

Jei nėra fizinio kontakto – po kiekvienos įstaigos (skyriaus)

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinius (skyrius), kur gydomi COVID-19 ligos atvejai

Respiratorius FFP2

Po kiekvieno padalinio (skyriaus), bet ne rečiau kaip kas 4 val.

Akiniai 

Vienkartinis neperšlampamas kombinezonas

Vienkartinė kepurė

Antbačiai

Vienkartinės pirštinės

Po kiekvieno paciento, jei turimas fizinis kontaktas

Jei nėra fizinio kontakto – po kiekvienos įstaigos

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Lietuva

Seimo narių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pranešimas: po parlamentarų kreipimosi dėl galimai iššvaistytų lėšų perkant medicininę įrangą – Generalinė prokuratūra tyrimą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Antanas Matulas ir Raimundas Martinėlis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami atlikti tyrimą ir atsakyti, ar valstybei įsigyjant medicinos įrangą pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimui nėra iššvaistytos valstybės lėšos, ir jei taip, kas už tai atsakingas. Šiandien gautame atsakyme Generalinė prokuratūra atvejį tirti perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Rugsėjo 29 d. interneto portale „Lietuvos rytas“ pasirodė keletas straipsnių apie tai, kad, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu, gydymo įstaigoms pandemijos protrūkio pradžioje skubos tvarka buvo nupirkti ir sveikatos priežiūros įstaigoms išdalinti COVID-19 pacientams skirtų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingi 497 monitoriai – aparatūra buvo įsigyjama neskelbiamų derybų būdu, tiesiogiai iš tiekėjų Kinijoje, apeinant oficialius monitorių gamintojo „General Electric“ atstovus Lietuvoje.
Kaip teigia Ekstremalių sveikatai situacijų centras: „Siekiant operatyviai įsigyti reikalingą įrangą pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimui ir remiantis galiojančiais teisės aktais – Viešųjų pirkimų įstatymu ir operacijų vadovo sprendimais – šiemet buvo organizuotas viešasis pirkimas neskelbiamų derybų būdu. Konkursui pasibaigus buvo sudarytos dvi sutartys dėl 497 vnt. monitorių. Viena sutartis dėl 383 vnt. monitorių sudaryta su Hangzhou Sunshine IMP. EXP. Co., Ltd. Antroji sutartis dėl 114 vnt. monitorių sudaryta su MyCity360 Innovation Ltd. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių pagrindu buvo perkami skirtingų techninių specifikacijų monitoriai, vieneto kaina svyruoja nuo 695,00 Eur be PVM iki 4 928,22 Eur be PVM. Bendra visų 497 vnt. monitorių suma lygi 263 437,93 Eur be PVM.“
Anot parlamentarų A. Matulo ir R. Martinėlio, iš pateikto atsakymo matoma, kad monitorių kaina mokant nuo 695,00 Eur be PVM iki 4 928,22 Eur be PVM sumokėta suma yra 263 437,93 Eur be PVM, nors perkant 497 monitorius ir mokant pigiausią nurodytą kainą, suma gaunasi gerokai didesnė. Turimomis žiniomis už monitorius sumokėta apie 2 mln. Eur.
„Tačiau brangiai įsigytos įrangos sveikatos priežiūros įstaigos nespėjo panaudoti – rugsėjo mėnesį buvo duotas įsakymas monitorius surinkti ir grąžinti į sandėlius. Paaiškėjo, kad iš neaiškių tiekėjų įsigyta įranga neturi CE sertifikato, dėl to negali būti įleista į Europos Sąjungą ir Lietuvą, negali būti išmuitinta. Kaip teigia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM specialistai, kad tokia įranga negalima teikti sveikatos priežiūros paslaugų, todėl galimai buvo išleisti pinigai įrangai, kuri negali būti pritaikyta darbui Lietuvoje. Todėl kreipiamės į Generalinę prokuratūrą dėl galimai iššvaistytų lėšų, o šiandien sulaukėme žinios, jog tyrimas perduotas STT“, – teigė Seimo nariai A. Matulas ir R. Martinėlis.
Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 5 min

Įsigalioja hipertenzinių ligų gydymo kompensuojamais vaistais tvarka

2020 10 30 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo sekmadienio, lapkričio 1 d., įsigalioja naujas hipertenzinių ligų gydymo vaistais,...

Greitos naujienosprieš 26 min

Medikai kviečiami pasinaudoti turizmo paslaugomis savo mieste

2020 10 30 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas projektas „Atostogos medikams“ įžengė į vėlyvąjį įgyvendinimo etapą. Pasinaudoti priemone liko mėnuo...

Greitos naujienosprieš 2 val

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo konkursą laimėjo Simonas Keblas

2020 10 30 Kultūros ministerijos konkursą eiti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo pareigas laimėjo Simonas Keblas, šio teatro kūrybinės dalies...

Greitos naujienosprieš 3 val

Centrinės valdžios deficitas per devynis mėnesius – 2 386,4 mln. eurų

2020 10 30 Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 386,4 mln. eurų. Centrinės valdžios...

Greitos naujienosprieš 3 val

Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo

Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų registre 2020-10-13 užregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Prezidento dekreto ir įstatymo dėl Susitarimo dėl Europos...

Maistasprieš 4 val

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje įsigalioja griežtesni reikalavimai renginiams, prekybos vietose turės būti ribojami pirkėjų srautai. Vyriausybės...

Greitos naujienosprieš 4 val

Aplinkosaugos pareigūnai ir ilgąjį savaitgalį dirbs 24 val. per parą

Artėjančio vadinamojo ilgojo savaitgalio metu aplinkosaugos pareigūnai, kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), dirbs įprastu aktyviu aplinkosauginės priežiūros režimu –...

Greitos naujienosprieš 6 val

Lietuva pirks vaistą, padedantį įveikti koronavirusą: tam numatyta 1,95 mln. eurų

Vyriausybė numatė 1,95 mln. eurų įsigyti vaistiniam preparatui – remdesivirui, kuriuo gydoma koronaviruso infekcijos sukelta pneumonija. Trečiadienį Ministrų kabinetas perskirstė...

Greitos naujienosprieš 6 val

Finansų ministerija: skelbiame Lietuvos ekonomikos apžvalgą

2020 10 30 Šiandien Finansų ministerija paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje aptariama faktinė šalies ūkio raida per devynis šių metų...

Greitos naujienosprieš 7 val

Ilgąjį savaitgalį stiprinamos policijos pajėgos: nuo karantino pažeidimų kontrolės iki pagalbos lankantiems artimųjų kapus

Nuo penktadienio, taip pat Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis policija stiprina patruliavimą viešose vietose, šalies keliuose, prie kapinių....

Skaitomiausi