Connect with us

Lietuva

„Sodra“ primena – apsispręsti dėl pensijų kaupimo liko tik mėnuo

Paskelbta

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija.

„Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities. Vis dėlto tai yra pačių gyventojų sprendimas, kuriam priimti buvo skirtas pusmetis. Artėjant terminui raginame gyventojus nedelsti iki paskutinės akimirkos ir primename sprendimus, kurie jų laukia“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Kur rasti informaciją?

„Sodra“ siekia gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos, kuri galėtų būti naudinga priimant sprendimą. Išsamią informaciją apie pensijų kaupimą galima rasti „Sodros“ internetiniame puslapyje arba gauti konsultaciją paskambinus trumpuoju numeriu 1883. Prognozuojamą pensijų kaupimo rezultatą galima sužinoti pasinaudojus prognozuojamos pensijos skaičiuokle.

Gyventojai priminimų sulaukė savo asmeninėse paskyrose, o tiems, kas joje nurodė elektroninio pašto adresą, informacija atsiųsta ir e. paštu. Metų pradžioje „Sodra“ daugeliui į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų išsiuntė ir registruotus laiškus.

Kiekvienų metų pradžioje „Sodra“ į pensijų kaupimo sistemą įtraukia tuos gyventojus, kurie iki šiol niekada nedalyvavo kaupime, yra jaunesni nei 40 metų ir dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą. Iki birželio 30 d. šie gyventojai gali apsispręsti – patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje, ar paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Nekaupiantys dabar dar sulauks kvietimų

Iš 43 tūkst. šiais metais naujai į pensijų kaupimo sistemą įtrauktų gyventojų 1 200 jau priėmė sprendimą dalyvauti kaupime ir sutartis sudarė patys. Nuo metų pradžios dar 2 600 gyventojų pasirašė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, nors į kaupimą įtraukti nebuvo. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 9 200 žmonių pateikė prašymus antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje nedalyvauti.

Gyventojai, šiemet nusprendę nedalyvauti pensijų kaupime, ateityje vėl sulauks kvietimų tapti pensijų kaupimo dalyviais. Kas trejus metus, kol jiems 40 metų, šie gyventojai bus įtraukiami į kaupimą ir galės priimti sprendimą dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, ar ne. Jie taip pat gali bet kada sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.

Įmokas pradės skaičiuoti liepos 1 dieną

Įmokos į pensijų kaupimo fondus už asmenis, kurie šiais metais įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 dienos, jeigu gyventojai patys nesudarė sutarties anksčiau.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus pensijų kaupimo įstatymo pakeitimams, pensijų anuitetus – stabilias periodines išmokas visą likusį gyvenimą – pensijų kaupime dalyvavusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams mokės „Sodra“.

Gyventojai galės pasirinkti pensijų anuiteto rūšį – standartinį pensijų anuitetas, standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtąjį pensijų anuitetą.

Artimiausiu metu „Sodra“ pristatys pensijų anuiteto dydžio skaičiuoklę. Gyventojams bus taip pat teikiama informacija ir konsultacijos dėl pensijų anuitetų rūšių, jų apskaičiavimo metodikos, prašymų pateikimo ir kt.

ELTA info 

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Lietuva

Šiaulių ir Kauno merai siekia, kad būtų atlyginti dėl karantino patirti miestų viešojo transporto nuostoliai

Paskelbta

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kelia klausimą dėl miestuose kursuojančio viešojo transporto nuostolių atlyginimo. Vyriausybė gana dosniai skiria lėšų kitoms nuo karantino nukentėjusioms sritims, taip pat investuoja į ekonomikos skatinimą, tačiau nenori matyti problemų, kurios iškilo keleivių vežėjams, o kartu su jais – ir socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą užtikrinančioms savivaldybėms.   

Dviejų didžiųjų miestų merai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad visos šalies savivaldos vardu būtų inicijuojama diskusija su Vyriausybės atstovais dėl miestų keleivių vežėjų patirtų nuostolių atlyginimo (kompensavimo). Kaip žinia, šalyje paskelbti karantino apribojimai turėjo įtakos miestų autobusų parkų veiklai. Norint išlaikyti saugius atstumus, tam tikru laikotarpiu autobusuose buvo galima vežti tik 50 proc. keleivių. Viešuoju transportu vykstančių žmonių srautai žymiai sumažėjo. Savivaldybių prievolė  yra užtikrinti keleivių judėjimą, taip pat, įstatymai sako, kad savivalda privalo atlyginti (kompensuoti) ir lengvatinį keleivių vežimą, taigi ši piniginių (finansinių) nuostolių našta tiesiogiai gula ant miestų pečių.

Vadovaudamosis  Vyriausybė nutarimu, savivaldybės kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamos atlyginti (kompensuoti) dėl keleivių vežimo mieste karantino sąlygomis patirtus nuostolius. Nors valstybės parama jau skaičiuojama ir dėl pandemijos nukentėjusiems verslams, papildomos lėšos naudojamos įvairiausiose viešojo gyvenimo srityse, tačiau Finansų ministerija atsisakė prisidėti prie keleivių vežimo nuostolių atlyginimo.

Palaikydama Visvaldo Matijošaičio ir Artūro Visocko pastangas (iniciatyvą), Lietuvos savivaldybių asociacija raštu kreipėsi į Vyriausybę, pabrėždama, kad Finansų ministerijos elgsena (pozicija) šiuo klausimu yra nepriimtina ir prašydama kuo greičiau apsvarstyti galimybę keleivių vežėjų netektis atlyginti (kompensuoti) valstybės iždo (biudžeto) lėšomis.

Šaltinis: alkas.lt

Skaityti toliau

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Unikali fotografijų paroda sujungė Vilnių ir Paryžių

Paskelbta

Liepos 14 dieną Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas virtualios fotografijų parodos apie Paryžių ir Vilnių karantino metu atidarymas bei fotografinio filmo „Paris – Vilnius. Išgyventi nenuspėjamą“ premjera. Identiškas renginys tuo pačiu metu vyko ir Vilniuje – Prancūzijos ambasadorės Vilniuje rezidencijoje, susijungus tiesioginiu vaizdo ryšiu. 

„Idėja surengti virtualią fotografijos parodą gimė karantino metu, pamačius ištuštėjusias Paryžiaus gatves, sustojusį didmiesčio ritmą ir netikėtai įsivyravus tylai. Pasirodė, jog ta tyla yra universali ir ji paradoksaliai suartino Vilnių ir Paryžių. Tai – unikalus momentas, reikalaujantis unikalios fotografijų parodos“, – teigė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Parodos kuratorė bei fotografinio filmo autorė yra Prancūzijoje gyvenanti lietuvių menininkė Jolita Renė. Parodoje pristatoma devynių fotografų – Michel Bourguet, Olivier Marchesi, Ludo Segers, Edvardo Blaževič, Ramūno Danisevičiaus, Algimanto Kunčiaus, Justino Stacevičiaus, Beno Gerdžiūno ir Domanto Umbraso – fotografijos, kuriose užfiksuoti unikalūs Prancūzijos ir Lietuvos sostinių vaizdai karantino laikotarpiu.

Fotografiniame filme fotografų darbus lydi jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo specialiai šia proga sukurta muzika, taip pat – žymaus lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus Covid-19 pandemijos laikotarpiu sukurtas darbas „Coronavirus 2020“.

Virtualią foto parodą bei fotografinį filmą galima pasižiūrėti specialiai šiam projektui sukurtoje interneto svetainėje http://paris-vilnius.lt  (lietuvių k.) ir http://paris-vilnius.fr (prancūzų k.).

Projekto organizatoriai – Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Prancūzų institutu Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybe, LRT, „JCDecaux“ ir NFQ.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Skaityti toliau

Skaitomiausi