Connect with us

Naujienos

Sodininkų bendrijos pakaunėje nesijaus podukros vietoje

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Pakaunėje yra net 193 sodininkų bendrijos, daugiausia jų  –  Samylų, Lapių ir Domeikavos seniūnijose. Kauno rajono savivaldybė, atsižvelgdama į sodininkų bendrijų gyventojų problemas ir lūkesčius, parengė Specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą. Tikimasi, kad ji padės pralaužti ledus teisinėje sistemoje, o sodininkų bendrijos nebebus podukros vietoje.

Programą Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino sausio 28 d. vykusiame posėdyje. Pabrėžiama, kad iki šiol tokios eilutės pagrindiniame finansiniame savivaldybės dokumente nebuvo. Sodininkų bendrijų poreikiams 2021 m. biudžete numatyta 50 tūkst. eurų. „Suma nėra didelė, tačiau esant poreikiui, tikslinant biudžetą lėšų bus galima skirti papildomai“, –  teigė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Pasak vicemero, kelios šalies savivaldybės panašias programas jau turi. „Mes nagrinėjome jų patirtį, tačiau Kauno rajonas yra tarp savivaldybių, turinčių daugiausia sodininkų bendrijų. Problemoms spręsti reikia nemažos sumos lėšų, būtina matyti visas, negalima išskirti vienos ar kitos bendrijos. Manau, kad tarybos priimtas sprendimas leis bendrijoms parodyti iniciatyvą“, – sakė A.Nesteckis.

Tikisi solidarumo iš sodininkų

Programos finansinė parama galės būti skiriama Kauno rajono savivaldybėje įsikūrusių sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų  –  kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų  –  kadastriniams matavimams, inventorizacijai, teisinei registracijai reikalingos techninės dokumentacijos, taip pat bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui  bei naujų bendrojo naudojimo objektų statybai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, atnaujinimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų statybos darbų ir paslaugų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

„Siekiant, kad programa galėtų pasinaudoti kuo daugiau bendrijų, numatyta maksimali 3 tūkst. eurų parama vienai bendrijai per 3 metus pagal vieną prioritetą. Jei bendrija sieks paramos pagal kitą prioritetą, prašymai galės būti teikiami dažniau nei kas 3 metus“, – akcentavo vicemeras.

Savivaldybė tikisi solidarumo ir iš pačių sodininkų, todėl programoje numatyta, kad mažesniąją darbų ar paslaugų kainos dalį turės padengti pačios bendrijos. Prieš kreipdamiesi paramos, bendrijos nariai turėtų apsvarstyti klausimą dėl lėšų, kurias privalės skirti pati bendrija.

Prioritetai gali keistis

Paramos lėšos sodininkų bendrijoms bus skiriamos pagal programoje nustatytus rėmimo prioritetus. „Kiekvienas didesnis darbas ar projektas turi prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos, todėl šiuo metu prioritetu įvardijamas išlaidų kompensavimas kadastriniams matavimams, inventorizacijai ir teisinei registracijai atlikti, kitai techninei dokumentacijai rengti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog sodininkų bendrijos negali kreiptis dėl paramos skyrimo pagal kitus prioritetus”, – aiškino Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus darbuotojas Giedrius Orliukas.

Prašymus dėl paramos skyrimo vertins komisija sudaryta iš Savivaldybės tarybos narių ir administracijos specialistų. Jie atidžiai seks bendrijų teikiamus prašymus bei vertins tai, dėl ko bendrijos dažniausiai prašys paramos. Atsižvelgiant į tai, galės būti tikslinami paramos skyrimo prioritetai bei keičiama maksimali paramos suma.

Vertinant prašymus dėl finansinės paramos skyrimo, vienas iš kriterijų bus bendrijos sodų sklypuose gyvenamąją vietą deklaravusių savininkų skaičių. „Tai leis užtikrinti, kad paramos naudą pajustų kuo daugiau sodininkų. Be to, deklaruodami gyvenamąją vietą pakaunėje, žmonės prisideda prie šio krašto gerovės kūrimo, nes didžioji dalis sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sugrįžta į savivaldybės biudžetą“, – sakė A.Nesteckis.

Kauno rajono savivaldybės tarybos narės Violetos Boreikienės  nuomonė tokia pati:  „Manau, parama prioritetine tvarka turi būti teikiama tankiai apgyvendintoms teritorijoms, kuriose registruotų Kauno rajono gyventojų yra daugiau kaip 40 proc. Tai skatintų miesto gyventojus registruoti gyvenamąją vietą Kauno rajone, į biudžetą būtų surinkta daugiau GPM“.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius  „Kauno dieną“ patikino,  jog sodininkai prašymus finansinei paramai gauti galės teikti nuo kovo 1 d.  Kvietimas teikti prašymus bus paskelbtas savivaldybės svetainėje www.krs.lt ir galios ne trumpiau nei 90 kalendorinių dienų. Toks terminas numatytas, kad sodininkų bendrijos suspėtų deramai pasirengti prašymo teikimui, surinkti reikiamą informaciją ir dokumentus, sušaukti susirinkimą dėl kreipimosi gauti paramą ir užsitikrinti, jog turės savą lėšų dalį planuojamiems veiksmams.

Strigo dešimtmečius

„Sulaukdavome nemažai prašymų iš sodininkų bendrijų, bene dažniausiai – sutvarkyti kelius. Tačiau susidurdavome su problema, nes tie objektai savivaldybei nepriklauso. Kai jie bus inventorizuoti ir įregistruoti, savivaldybei bus atrištos rankos atnaujinti bendrojo naudojimo kelius, ypač tuos, kuriais važiuoja visuomeninis transportas ar bėdai ištikus – ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos ekipažai“, – aiškino vicemeras.

A.Nesteckis akcentavo: įstatymas dėl sodininkų bendrijų infrastruktūros perėmimo savivaldybių žinion yra priimtas bene prieš dešimt metų, tačiau Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos, kaip tai reikėtų daryti. „Priežastis paprasta – nustatant tvarką, reikėtų ieškoti ir finansavimo. Sodininkų bendrijų infrastruktūrai perimti reikėtų nemažai lėšų. Matydami, kad tie klausimai užstrigę ir galimybę pritraukti lėšų iš kitų finansavimo šaltinių, bandysime sprendimus išjudinti“, – sakė politikas.

V.Boreikienė antrino vicemerui: programoje numatyta dalinio darbų ir paslaugų kompensavimo kriterijai ir mechanizmas, tačiau atsakymų į daugybę labai svarbių klausimų savivaldybės dar neturi dėl Vyriausybėje įstrigusių teisinių dokumentų nagrinėjimo ir priėmimo. „Nėra kelių perdavimo savivaldybėms tvarkos, sprendimo sodininkų bendrijų žemės sklypus, parengtus pagal generalinius planus, prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, teisės akto dėl didelių darbų finansavimo ir kitų“,  – vardijo tarybos narė.

Pasak tarybos narės, savivaldybės neturi tokių finansinių išteklių, kad galėtų patenkinti visus sodininkų bendrijų poreikius, todėl programą ir finansinius išteklius infrastruktūrai įrengti, išlaidoms kompensuoti turėtų numatyti Vyriausybė. Kol šie klausimai derinami Vyriausybėje, pagalbos ranką pakaunės  sodininkams tiesia savivaldybė.

„Sodų bendrijų gyventojai yra tokie patys mokesčių mokėtojai kaip ir kaimuose, gyvenvietėse ar miesteliuose gyvenantys žmonės, ir jų lūkesčiai yra teisėti. Sodininkams turi būti pasiūlytos visos įmanomos alternatyvos siekti geresnės gyvenimo kokybės. Nesigręžiokime į praeitį, neieškokime kaltų kas ir ką blogai padarė, o atraskime sodininkų bendrijų  teritorijose privalumų bei teisinių svertų, padėsiančių aktyviausiems kurtis, tvarkyti kraštovaizdį, prižiūrėti ir plėtoti komunalinį ūkį“, – sakė V.Boreikienė.

Vertina teigiamai

Naują programą su eilute biudžete palankiai vertina ir opozicija. „Tai labai svarbu sodininkų bendrijoms, nes dabar jos galės pretenduoti į finansinę paramą bendrijos kelių, gatvių, elektros tinklų ir kitų jau minėtų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, atnaujinimui, naujų objektų statybai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti. Šios programos atsiradimą vertiname labai palankiai, kadangi Kauno rajone sodininkų bendrijose gyventojų skaičius nuolat auga, tai ir poreikiai infrastruktūrai ir kitoms paslaugoms didėja. Dėl šių problemų sodininkų bendrijos nariai dažniausiai ir kreipdavosi į savivaldybės administraciją“, – sakė Regina Lukoševičienė, Kauno rajono savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė.

Daug metų į įvairaus lygio valdžios duris beldęsis Eidigintas Germanavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas, sodininkų bendrijos „Smiltynė“ Kauno rajone vadovas džiaugėsi, kad pagaliau sodininkai yra išgirsti ir nuo kalbų ir pažadų einama prie konkrečių darbų.

„Džiaugiamės, kad Kauno rajono savivaldybė sureagavo, parengė ir patvirtino sodininkų bendrijų rėmimo programą. Tai bus geras pavyzdys ne vienai savivaldybei, nenorinčiai kreipti dėmesio į sodininkų problemas. Mes pritariame mero Valerijaus Makūno tarybos posėdyje išsakytai minčiai, kad tai – žingsnis padėti pakaunės sodininkų bendrijoms. Žinoma, kyla nemažai klausimų, kaip pavyks užmojį įgyvendinti, tačiau tikime mero pažadu, kad prioritetus ir taisykles savivaldybė pakeis, jei matys, kad tai jau nebe pirmos svarbos dalykas ar įsivėlė netikslumų“, – kalbėjo E.Germanavičius.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, “Kauno diena”

Reklama

Greitos naujienos

Ministro susitikime su Suvalkijos žemdirbiais aptarti aktualūs klausimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime su Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkais aptarė paramos žemės ūkiui, melioracijos, artėjančio pasėlių deklaravimo ir kitus žemdirbiams svarbius klausimus.

„Rizikuojame būti nepopuliarūs, bet žemės ūkio politikos planavime privalome aiškiai įvardyti prioritetus. Pereinamuoju laikotarpiu radikalių pokyčių nenumatoma, bet nuo 2023 metų turėsime apsispręsti dėl prioritetinių krypčių. ES parama nėra asmeniai pinigai – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, turime į tai atsižvelgti“, – susitikime teigė ministras. K. Navickas.

Pasak jo, planuojama dar daugiau dėmesio ir pagalbos skirti jauniesiems ūkininkams. O ES numatomas paramos skyrimo akcentas – ne regioninis, o pagal ūkininkavimo būdą, dirvožemio struktūros tausojimą.  

Vienas iš aktualių ūkininkams klausimų  – dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, ateityje įsigijimo lengvatos peržiūrėjimas. „Kada bus teikiamas toks siūlymas bei visas mokesčių paketas, tada ir spręsime, ieškosime balanso. Valstybės biudžete numatomi prioritetai, o mokesčiai turi būti tikslingi“, – sakė ministras.

Ūkininkai domėjosi ir melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvomis. Anot žemės ūkio ministro, šiuo metu valstybės prioritetas – renovuoti magistralinę infrastruktūrą. Ministerija siekia spręsti įsisenėjusią melioracijos atnaujinimo finansavimo problemą. Matoma išeitis – specialaus melioracijos fondo įsteigimas.

Susitikime su ministru ūkininkus domino planai dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, pesticidų naudojimo mažinimo, tvaraus ūkininkavimo, valstybės žemės nuomos, ekologinių bei smulkiųjų šeimos ūkių plėtros.

Pasėlių deklaravimo naujovės

Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pradedamas balandžio 12 d. Deklaruojantys 30 ha ir didesnį javų bei rapsų plotus nebegalės žymėti auginamų augalų veislę kaip “Nežinoma”. NMA pareikalavus, bus privaloma pateikti sertifikuotos sėklos dokumentus. Siekiantieji gauti susietąją paramą už daugiau kaip 1 ha ploto atvirame grunte auginamus vaisius, uogas, daržoves, privalės per „NMA Agro” programėlę pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius papildytas naujais kodais, kuriais būtų deklaruojami mišrūs daržovių, sodų ir uogynų plotai.

Skaityti toliau

Naujienos

Smurto prieš moteris srityje dirbančios organizacijos: reikia ne tulpių, o Stambulo konvencijos ratifikavimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, apsaugos nuo smurto srityje dirbančios organizacijos kreipėsi į Seimą. Nevyriausybininkės prašo dovanoti ne tulpes, bet pagaliau ratifikuoti Stambulo konvenciją ir į Lietuvos teisę perkelti normas, kurios padėtų efektyviau kovoti su smurtu. Anot jų, persekiojimo kriminalizavimas – seniai pribrendęs reikalas.

„Stambulo konvencijos oponentai neretai sako, kad Lietuvoje egzistuoja visi teisės aktai, kurie užtikrina Stambulo konvencijoje numatytus aukų apsaugos standartus. Tai yra netiesa. Persekiojimo kriminalizavimas yra vienas iš pavyzdžių, kai nuo 2013 metų kartojame, kad „viską turime“, bet taip ir nepadarome, kad iš tiesų viską turėtume“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisininkė Birutė Sabatauskaitė.

Persekiojimas – tai pakartotinis bauginančio pobūdžio elgesys, kurį ypač dažnai patiria moterys, bandančios nutraukti smurtinius santykius. Persekiotojai skambina, rašo žinutes, seka, pasirodo persekiojamo žmogaus darbe ir kitaip bando išlaikyti galią ir kontrolę persekiojamo asmens atžvilgiu. Stambulo konvencijos 34 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis imtis būtinų teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų persekiojimo kriminalizavimą. 2016 m. tą buvo padariusi 21 Europos Sąjungos narė.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad šalyje iki šiol nėra ir kitų Stambulo konvencijoje numatytų apsaugos ir pagalbos nuo smurto nukentėjusiems asmenims priemonių: apsaugos nuo smurto orderių, galioja pasenę seksualinio smurto apibrėžimai, pagalbą nuo smurto sistemiškai teikiama tik tiems žmonėms, kurie jį patyrė artimoje aplinkoje ir daug kitų.

„2020 m. policijos pareigūnai sulaukė 58 553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Ratifikavusi Stambulo konvenciją, valstybė būtų įpareigota visiems nukentėjusiems asmenims užtikrinti skubią ir ilgalaikę apsaugą, tinkamą ir prieinamą pagalbą, kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formas bei vykdyti prevenciją“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.

Asociacijai priklauso 16 Lietuvoje veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie kasdien teikia pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

Kreipimąsi be Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos palaikė ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, vienijanti 44 moterų teisių srityje dirbančias organizacijas, bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Lietuva Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, pasirašė 2013 m. Kad ji įsigaliotų, konvenciją turi ratifikuoti Seimas

Skaityti toliau

Naujienos

Vaisių ir daržovių glotnučiai: vitaminų atgaiva po žiemos pavargusiam žmogaus organizmui

Milda Vedegytė

Paskelbta

Nuovargis, mieguistumas ir silpnumas – pirmieji požymiai, kad žiemos išalintam žmogaus organizmui trūksta energijos ir vitaminų. Dažniau nei kiti su nusilpusio imuniteto problemomis susiduria nuolat stresines situacijas patiriantys žmonės, kurie taip pat neretai pamiršta poilsį bei sveikos mitybos principus. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai primena, kad šiuo metu yra būtina į savo mitybą įtraukti kuo daugiau skirtingų vitaminų turinčių produktų, o pradžiai puikiai tiks vaisių ir daržovių glotnučiai.

Vaisiai ir daržovės – pavasarinė vitaminų bomba

„Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė teigia, jog nors žiemą jaučiamas didesnis poreikis šiltiems daržovių patiekalams, tokiems kaip sriubos ar troškiniai, artėjant pavasariui klientai į savaitės valgiaraštį turėtų įtraukti daugiau salotų patiekalų bei vaisių ir daržovių kokteilių.

„Šiandien galima pastebėti teisingai besiformuojantį požiūrį į vaisių ir daržovių glotnučių naudą žmogaus organizmui. Kažkada dietiniu užkandžiu laikyti kokteiliai dabar yra vertinami nebe už mažesnį kalorijų skaičių, bet už mūsų organizmui suteikiamą svarbiausių vitaminų gausą. Glotnučių receptai mums leidžia žaisti skoniais pagardinant kokteilius skirtingais vaisiais, daržovėmis, riešutų sviestu, graikišku jogurtu, špinatais ar avižiniais dribsniais“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Maisto gamybos ekspertė dalijasi vaisių ir daržovių glotnučių receptais.

Sotusis bananų kokteilis

Reikės: 2 prinokusių bananų (su rudais taškeliais), 2 datulių, 2 šaukštų viso grūdo avižinių dribsnių, 1 šaukšto mėgstamo riešutų sviesto ir 200 ml augalinio pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir gerai sutrinkite iki vientisos masės.

„Jeigu žiemą apleidote savo sveikatą, jau ankstyvą pavasarį kūnas gali pasiųsti signalus apie išnaudotus vitaminų rezervus. Todėl geriau nelaukti pirmųjų nusilpimo ar nuovargio simptomų ir kuo anksčiau pradėti ieškoti didele maistine verte pasižyminčių užkandžių arba šiuo atveju – glotnučių. Nebijokite žaisti su turimais ingredientais, pagardinkite koktelius datulėmis, viso grūdo avižiniais dribsniais bei mėgstamos rūšies riešutų sviestu“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Žaliasis kokteilis – pagalba semiantis energijos

Reikės: 3 didelių saujų špinatų, 2 saliero stiebų, 250 g ananaso, 200 g graikiško jogurto ir pusės skardinės kokosų pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir viską gerai sutrinkite.

„Turbūt dažniausia asociacija kalbant apie sveikuoliškus glotnučius – žalios spalvos kokteilis. Toks požiūris susiformavo ne veltui – į šios spalvos kokteilius beveik visada įeina špinatai, kurių skonis nepastebimas, o juose esantys vitaminai praturtina mūsų organizmus naudingiausiais vitaminais. Be to, špinatai pasižymi itin stipriomis priešvėžinėmis savybėmis. Tuo metu kita šio kokteilio paslaptis – graikiškas jogurtas, kuris turi dvigubai daugiau mūsų kūno raumenims reikalingų baltymų nei paprastas jogurtas. Taip pat jis gerina mūsų žarnyno veiklą ir skatina medžiagų apykaitą“, – sako maisto ekspertė.

Šokoladinis kokteilis

Reikės: 1 banano, 1 didelio šaukšto kerobo kakavos, 200 ml augalinio pieno, 100 g šilauogių, 2 saujų špinatų, 1 šaukšto mėgstamo riešutų sviesto, pusės skardinės kokosų pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir viską gerai sutrinkite.

„Nusilpusio imuniteto per vieną dieną nesustiprinsite, tačiau kuo anksčiau į savo dienos valgiaraštį įtrauksite maistingus vaisių ir daržovių glotnučius, tuo greičiau galėsite džiaugtis sugrįžusia sveikata, kuri už rūpestį jus apdovanos ne tik gera savijauta, bet ir atsigavusia jūsų oda ir plaukais. Eksperimentuokite, žaiskite su įvairiais ingredientais – taip kokteiliai nebus nuobodūs nei jums, nei jūsų gomuriui. O svarbiausia, jog visus šiuos kokteilius dėl malonaus skonio pamėgs ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, kuriems šiuo pandemijos laikotarpiu vitaminai yra ypatingai svarbūs“, – dalijasi patarimais B. Baratinskaitė.

Skaityti toliau

Naujienos

Vienkartinių puodelių taršos atsakomybė – „CIRCLE K“ atsakymas

Milda Vedegytė

Paskelbta

Labai džiugu, kad „Circle K“ taip išsamiai atsakė į mano užduotą klausimą, dėl vienkartinių puodelių ir jų taršos. Gaila, kad kitos populiarios degalinės į tai nepažiūrėjo taip atsakingai. Dalinuosi gautu atsakymu, kuris tikrai stebino.

„Circle K“ jau ne pirmus metus skatina savo klientus kava ir kitais gėrimais vaišintis ne iš vienkartinių, o iš daugkartinių puodelių. Turime daugkartinius puodelius kuriuos galima nusipirkti pas mus, taip pat galima atsinešti savo. Su daugkartiniu puodelius kava pigesnė, tad kad piliečiai būtų suinteresuoti skatiname ir finansiškai – gauti 10 ct nuolaidą. Nuo 2019 metų kovo šia nuolaida buvo pasinaudota daugiau kaip 217 tūkst. kartų. Sutinkame, kad tai nėra masinis reiškinys, bet džiaugiamės suteikę klientams tokią galimybę ir edukuojant matome pokyčius, skaičiai kiekvienais metais yra didėjantys.

Tuo tarpu vienkartiniam puodeliui šiuo metu intensyviai ieškome tvarios, savaime gamtoje suyrančios netaršios alternatyvos. Tikriausiai yra tekę girdėti, kad Lietuvoje nėra galimybių surinkti ir perdirbti net ir aplinkai kiek draugiškesnius vienkartinius puodelius. Mūsų vykdytais rinkos galimybių tyrimais tokios paslaugos yra įmanomas jei puodeliai surenkami į vieną vietą, išplaunami ir gamyklai pareikiami švarūs. Deja, miestuose tokios infrastruktūros nėra ir nesitikim, kad bus, todėl ieškom galimybių lengvai perdirbamų arba visiškai gamtoje suyrančių variantų. Labai tikimės per ateinantį pusmetį tokį sprendimą turėti.

Daugiau panašių straipsnių galite rasti: http://trimkus.lt/

Skaityti toliau

Naujienos

Ekstremali nakvynė miške, vienumoje ir be išankstinio pasiruošimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

Visada svarsčiau, ar turiu pakankamai įgūdžių ir patirties, kad galėčiau vienas išgyventi gamtoje. Neseniai kalbėdamas su skautais ir pasakodamas apie savo praeitą vaizdo įrašą, kuriame gamtoje gaminau plovą, paklausiau vaikų, ką šį kartą jie man pasiūlytų nuveikti. Vienas iš skautų pasakė, kad norėtų pamatyti, kaip pasidarau lapinę, ar panašią pastogę, kurioje galėčiau išbūti visą naktį. Pamaniau, kad tai gera idėja, tačiau iškilo ir nemažai sunkumų. Būtent tą dieną oro temperatūra siekė -7 laipsnius, buvo pilna sniego, todėl sąlygos buvo ne pačios tinkamiausios. Po geros savaitės oras stipriai pasitaisė, saulė nutirpdė sniegą, o temperatūra tapo pliusinė, todėl buvo smagu vykdyti savo planą.

Žygį ir nakvynę miške buvau suplanavęs trečiadienį. Jam atėjus išvažiavau į visai nepažįstamą mišką ir pasilikęs mašiną paėjau apie porą kilometrų. Tokį atstumą pasirinkau, nes norėjosi būti tikram, kad jei kažkas bus ne pagal planą, galėsiu greitai nueiti iki automobilio ir grįžti namo.

Išsirinkęs vietą, kuri man patiko, pasidariau karkasą, iš drėgnų ir sulipusių lapų suformavau pastogę. Buvau užsibrėžęs tikslą nežaloti gamtos – nelaužyti šakų, nenaudoti nei peilio, nei pjūklo. Todėl naudojau jau nulūžusias šakas ir nukritusius lapus. Mano apranga taip pat nebuvo ypatinga, tačiau atitiko tuomet buvusias oro sąlygas.

Iš rąstų suformavau sienelę, kuri turėjo atspindėti šviesą nuo laužo ir taip išlaikyti daugiau šilumos mažoje erdvėje. Po to užsikūriau lauželį, tačiau dar reikėjo pasirūpinti malkomis. Buvo sunku įvertinti kiek malkų prireiks tam, kad lauželį pavyktų išlaikyti visą naktį. Naktį buvo pranašaujama maždaug iki -1 šalčio, todėl pasiruošiau daugiau malkų. Pradėjus temti stengiausi nenaudoti jokių papildomų šviesos šaltinių. Tiesa, turėjau su savimi prožektorių, bet tik tam, kad nutikus kažkam neplanuoto galėčiau surasti kelią iš miško.

Vienas iš  įdomiausių įvykių nutiko maždaug aštuntą valandą vakaro. Kažkur už 20-30 metrų nuo savęs išgirdau stiprų traškesį. Vėliau pasigirdo kriuksėjimas ir viskas tapo aišku – kažkur šalia vaikščiojo šernas. Neslėpsiu, tuo momentu buvo nemažas adrenalino antplūdis. Visi žinome, kad nakties metu net ir paprastas garsas tampa baisesnis.

Visiškai sutemus, išjungiau visas telefono funkcijas. Baterijos buvo likę kažkur 40%, todėl buvo svarbu, jog telefonas iki ryto neišsikrautų. Likusi nakties dalis praėjo gan įdomiai. Oras staiga atšalo, diena buvę 4 laipsniai šilumos greitai nukrito iki nulio, vėliau ir iki -1 šalčio. Nakties metu užmigti sekėsi sunkiai, nors lauželis kažkiek šildė, vis tiek buvo šalta. Per skubėjimą buvau pamiršęs pasiimti šiltas kojines, todėl nakties metu ypač šalo kojos. Apie pirmą valandą nakties, laužui gerai įsikūrenus, pavyko šiek tiek užmigti. Tačiau miegas truko neilgai, kažkur pusvalandį. Pabudimo priežastis buvo ta pati, kaip ir negalėjimo užmigti – šaltis. Lauželis jau buvo prigesęs, todėl pasidarė daug šalčiau. Pabudęs jį vėl įkūriau, tačiau toks jo kūrenimas tęsėsi beveik visą likusią naktį. Užkūrus per didelį laužą būna per karšta, o jei jis mažesnis, tampa šalta. Tam, kad palaikyti tinkama laužą, jį kurstyti teko maždaug kas penkiolika minučių.

Dar kartą užmigti pavyko tik apie ketvirtą valandą nakties, tačiau ir vėl pabudau po pusvalandžio – itin šalo kojos. Supratau, kad reikėjo rinktis dar storesnę aprangą, nes sušilti darėsi vis sunkiau. Apie šeštą valandą pradėjo švisti. Tuo metu ir pradėjau tvarkytis. Viską sutvarkęs patraukiau link automobilio ir grįžau namo.

Praleidęs naktį gamtoje patikrinau savo esamas žinias ir įgūdžius. Supratau, kad būnant gamtoje geriau neužmigti, jei esi netinkamai apsirengęs. Naktis praleista be telefono ar kompiuterio iš ties buvo naudinga. Būdamas vienas miške esi akistatoje su savimi. Galėjau susidėlioti savo mintis, nuspręsti kuo toliau užsiimsiu. Naktis buvo skirta tarsi savęs išklausymui, nes būnant vienam, nebūna kito pasirinkimo. Taip pat ramybės nedavė ir aplink miške galintys būti gyvūnai. Nors žinoma, laužas juos baidė, bet užmigti vis tiek buvo nejauku. Turėjau galimybę pajusti, kaip nakties metu sustiprėjo savisaugos instinktas ir paaštrėjo klausa. Girdėjau kiekvieną krentantį lapą ir vėjo pūtimą.

Žmonėms, neturintiems pasiruošimo ir įgūdžių to nerekomenduoju daryti. Bet jei vis tiek nusprendžiate nakvoti miške, visada apie tai informuokite savo artimuosius. Geriausia, jei kas valandą praneštumėte kažkam, kad esate sveikas, nes niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl asmuo kurį laiką negavęs jūsų žinutės atvyktų jūsų ieškoti. Taip pat išsisaugokite ir pasakykite artimiesiems savo buvimo vietos duomenis, kad esant reikalui būtų galima jus surasti.

Video įrašą apie šią patirtį bus galima rasti tiek mano puslapyje, tiek youtube kanale. Tikiuosi, kad šie mano įspūdžiai jums buvo įdomūs. Kaip visada lauksiu jūsų komentarų ir pasiūlymų. Iki kitų išbandymų!

Štai čia pagalite peržiūrėti ekstremalios nakties miške vaizdo įrašą:

Taip pat kviečiu apsilankyti mano tinklalapyje ir peržiūrėti  kitus įdomius išbandymus: http://trimkus.lt/

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Praktinius mokymus atnaujinančios vairavimo mokyklos raginamos nemokamai testuoti instruktorius

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Nuo kovo 10 d. praktinį vairuotojų mokymą atnaujinančios vairavimo mokyklos turi galimybę nemokamai dėl COVID-19 testuoti savo vairavimo instruktorius. Savanoriškai atliekami testai yra vienas iš būdų užkirsti kelią koronaviruso ir pavojingų jo atmainų plitimui.
 
Profilaktiniai nemokami tyrimai atliekami vairavimo praktinius mokymus vykdantiems asmenims, turintiems tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Vairavimo instruktoriai gali pasirinkti vietą, kur bus testuojami, užsiregistravę telefonu 1808 arba užpildę elektroninę formą tinklalapyje https://1808.lt/.
 
Galimybė vykdyti praktinį vairuotojų mokymą ir egzaminavimą grąžinama paliekant reikalavimą laikytis ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo patvirtintų maksimalių saugumo reikalavimų.
 
Vienas tokių – būtinybė visiems praktinių mokymų bei egzaminų dalyviams dėvėti respiratorius. Respiratoriai neprivalomi tik AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų vairuotojams ir instruktoriams, kai mokinys ir vairavimo instruktorius ar egzaminuotojas važiuoja skirtingomis transporto priemonėmis. Taip pat leidžiama nedėvėti respiratorių tiems asmenims, kurių sveikatos būklei jie galėtų pakenkti. Tokiais atvejais rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
 
Be to, rekomenduojama, kad į praktinius mokymus būtų registruojama nekontaktiniu būdu, tačiau, jei tai neįmanoma, būtina laikytis saugaus – ne mažesnio nei 2 metrų atstumo. Taip pat transporto priemonėje gali būti tik vienas mokinys ir instruktorius arba egzaminuotojas.
 
Visiems praktinių mokymų ar egzaminų dalyviams turi būti matuojama kūno temperatūra. Jai pakilus – draudžiama dalyvauti mokymuose arba egzaminuose.
 
Operacijų vadovo sprendimu į praktinius mokymus arba egzaminus draudžiama atvykti asmenims, kurie privalo izoliuotis.
 
Po kiekvieno užsiėmimo transporto priemonės privalo būti dezinfekuojamos ir išvėdinamos. 
 
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi