Connect with us

Greitos naujienos

Smurtas artimoje aplinkoje: Lietuva vis dar kovoja su pasekmėmis, o ne priežastimis

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

Smurtautojai neretai vis dar pateisinami, aukos kaltina save, o artimoje aplinkoje fiksuojamų smurto atvejų skaičius vis dar išlieka opia problema. Šiandien įvyko Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kurio tikslas stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų apsaugotos smurto aukos.

„Turime indikacijų, kad problemų susijusių su smurtu artimoje aplinkoje  yra ir reikia jas spręsti. Nes smurtą patiriančios aukos negali pačios apsiginti, todėl reikalingi sprendimai valstybės mastu ir efektyvesnė pagalba. Tai klausimas labai opus ir jis yra ne šiandienos, o tai įsisenėjusi problema, todėl lyderystė taip pat turi būti plati“, –  kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tai yra 76,4 proc. (duomenys iš 2020 m. sausio – spalio mėn.) ir 77,2 procentų per analogišką laikotarpį 2019 m. Pastebima  tendencija, kad vis daugiau vyrų taip pat nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.  2019 m. nukentėjo 22,8 proc. vyrų, o 2020 m. – 23,6 proc.

Atkreiptinas dėmesys kad daugėja konfliktų, kuriuose nukenčia ne tik sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet konfliktuoja tarpusavyje nepilnamečiai asmenys, broliai ar seserys ir kiti šeimos nariai. Antrojo karantino metu išaugo pranešimų, kai konfliktai kyla dėl to, kad asmenys neįsileidžia į namus  neblaivių sutuoktinių ar sugyventinių. Lietuvos visuomenė pasižymi gan aukštu smurtingumu, o papildomas katalizatorius yra alkoholis.

Reklama

 „Smurtas – tai gana įsisenėjusi problema ir reikėtų ją įvardyti, tai nėra fragmentinė tema o visos valstybės rūpestis su kuriuo susiduriama nuolat, o bendradarbiaujat galima būtų pasiekti proveržio ir gerų rezultatų“, – susitikimo metu teigė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Jis pažymėjo, kad tiek pirmo, tiek antro karantino metu situacija susijusi su smurtu artimoje aplinkoje nuolat stebima. Pirmojo karantino metu, pranešimų skaičius dėl smurto augo apie 20 procentų. Pažymima, kad pavasarį žmonės daug laiko praleisdavo uždarose patalpose, tad neretai tas bendrai praleidžiamas laikas išvirsdavo į konfliktą.

Jurgita Cinskienė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė pažymėjo, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu po kelių savaičių nuo karantino pradžios pranešimų dėl smurto skaičius augo 20 procentų. Ji pastebėjo, kad ir toliau didžioji dalis smurtautojų yra vyrai. „Verta pastebėti, kad kai kalbama apie nukentėjusias moteris ar nukentėjusius vyrus, tai abiem atvejais smurtautojai yra vyrai. Tai reiškia, kad prieš moteris smurtauja buvę arba esame partneriai arba sutuoktiniai, o prieš vyrus dažniausiai smurtauja tėvai prieš savo sūnus arba suaugę vaikai prieš savo senyvo amžiaus tėvus“, – kalbėjo J. Cinskienė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad  2020 metais 20 procentų padidėjo pranešimų skaičius dėl vaiko teisių pažeidimų.  Anot tarnybos vadovės, prasiplėtė pranešėjų ratas, apie vaikų teisių pažeidimus praneša giminaičiai, patys vaikai, aktyviai dirba švietimo įstaigos. Ji taip pat akcentavo, kad pereinant prie nuotolinio ugdymo  siaurėjo pranešėjų ratas, tad esant karantino sąlygoms ne visus atvejus pavyksta užfiksuoti.

„Ne alkoholis, ne žalingi įpročiai yra smurto  priežastys, o lyčių nelygybė, smurtas lyties pagrindu bei  vyrų ir moterų bendravimas. Policijos darbas – tai darbas su pasekmėmis. Bet būtina giluminė prevencija augančioms ir ateinančioms kartoms, vaikams, kurie mato šeimos modelius, kur yra smurtautojai, mes ateity turėsime naujas kartas, kur reikės gesinti gaisrus dėl smurto. Lietuvoje iki šiol bandoma kovoti tik su pasekmėmis, o ne priežastimis“, – kalbėjo daug metų su nukentėjusiomis smurto aukomis dirbusi, o pastaruosius šešerius paramos ir labdaros fondui „Frida“ vadovaujanti Daiva Baranauskė.

Susitikimo metu sutarta stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ne tik nacionalinių bet ir savivaldos lygmeniu.

Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.

Skaityti toliau
Reklama

Greitos naujienos

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems praėjusių metų gruodžio mėnesį teko atlikti judėjimo ribojimo funkcijas dėl paskelbto karantino, papildomai skirs kompensuoti ir išmokėti 1 112,6 tūkst. eurų. Iš jų didžioji dalis – 1 107,6 tūkst. eurų – numatyta Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Reklama

Pareigūnams ir darbuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos valdymu, mokamos atlyginimų priemokos, atsižvelgus į padidėjusį darbo krūvį ar į papildomas užduotis, taip pat už darbą švenčių, poilsio dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą, darbą budėjimų metu. Iš viso Policijos departamentas pareigūnams jau papildomai išmokėjo už gruodžio mėnesį 2 mln. eurų.

„Kaip ir buvo žadėta, visiems statutiniams pareigūnams ir darbuotojams, prisidedantiems prie ekstremaliosios situacijos šalyje suvaldymo ir dėl to viršijantiems įprastinį darbo krūvį, deramai atlyginama. Priemokų ir kompensacijų išmokėjimas pareigūnams už papildomą ir atsakingą  darbą šiuo mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu – svariausias mūsų prioritetas“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Papildomos lėšos pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, numatytos ir 2021 metų valstybės biudžeto įstatyme, Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezerve  COVID-19 pandemijos padariniams šalinti).

Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms pernai buvo skirta 9 159 000 eurų. Šios lėšos buvo išmokėtos statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą karantino laikotarpiu kovo–balandžio ir lapkričio mėnesiais, įvertinus atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, riziką sveikatai ir pan.

Statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už jų darbą karantino laikotarpiu galima mokėti atlyginimų priemokas, vadovaujantis įstatymais, kur yra nustatytas apmokėjimas už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

Finansų ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį šalies ekonomikai, žmonėms ir sveikatos apsaugos sistemai, o vykdoma fiskalinė politika atitinka 2020 m. liepą Tarybos paskelbtas rekomendacijas Lietuvai. 

Reklama

„Atsižvelgiant į pandemijos raidą, Europos Komisija pritaria poreikiui Lietuvoje tęsti ekonomiką palaikančią fiskalinę politiką, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai vertinti taikomų priemonių tikslingumą, apimtį ir trukmę. Atnaujintame šių metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, ką tikimės pasiekti per ateinantį pusmetį. Seimo pavasario sesijoje numatyta tikslinti biudžetą, į jį įtraukiant lėšas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei peržiūrint kovai su koronavirusu skiriamus resursus“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.          

EK ragina didelį dėmesį skirti investicijų, galinčių paskatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, bei jos transformaciją žalumo ir skaitmenizacijos link, planavimui. Taip pat pabrėžiama atsakingo viešųjų finansų valdymo svarba, užtikrinant, kad valdžios sektoriaus finansų tvarumas būtų išlaikytas ilguoju laikotarpiu.   

EK, vertindama Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2021 m. biudžetų projektus, netaikė ES Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Šalims, patiriant reikšmingą ekonominį nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, 2021 m. EK taiko bendrąją SAP lankstumo sąlygą.

Nevertindama atitikties SAP nustatytoms fiskalinės drausmės taisyklėms, EK nagrinėja su COVID-19 susijusių priemonių ir kitų sprendimų, kuriuos priėmė Vyriausybė, poveikį valdžios sektoriaus finansams. EK vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad prisiimti ilgalaikiai biudžetiniai įsipareigojimai turi būti atsverti tvariais pajamų šaltiniais, pabrėžiama išlaidų efektyvumo, ekonomikos potencialą galinčių sustiprinti investicijų ir struktūrinių reformų svarba.

2021 m. EK Lietuvai prognozuoja 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Finansų ministerijos (FM) projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 7 proc. BVP.  FM ir EK valdžios sektoriaus skolos projekcijos 2021 m. esmingai nesiskiria. Pagal EK, 2021 m. skola sudarys 51,3 proc. BVP, o FM vertinimu – 51,9 proc. BVP. EK vertinimu, Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 2,9 proc.

Atnaujintą 2021 m. Lietuvos biudžeto projektą rasite čia.

Lietuvos EK vertinimą rasite čia, o visų šalių – čia.

Papildoma informacija:

EK vertino 2021 m. Lietuvos biudžeto projektą, atnaujintą pagal XVIII LR Vyriausybės Seimui pateiktus patikslintus projektus: 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, VSDF biu­dže­to 2021 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, PSDF biudžeto 2021 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Taip pat įvertinus kitų valdžios sektoriui priskiriamų subsektorių pajamų ir išlaidų projekcijas (parengtas pagal iki gruodžio 15 d. gautą informaciją ir duomenis).

ES Tarybos rekomendacijų Lietuvai dokumentą rasite čia.

EK laišką dėl bendrosios SAP išimties taikymo – čia.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1369 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 79 777 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruotas 261 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Reklama

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Antradienį registruotas naujas koronaviruso protrūkis Marijampolės globos namuose ,,Giedruma“, kur COVID-19 patvirtinta šešiems gyventojams. Židinio epidemiologinė diagnostika šiuo metu tęsiama.

Naujas protrūkis vakarykštę parą registruotas ir Klaipėdos rajono ikimokyklinėje įstaigoje „Mini darželiai“, kur COVID-19 liga nustatyta dviem darbuotojams. Taip pat naujas židinys fiksuotas Klaipėdos laivų remonto įmonėje, kur susirgo keturi darbuotojai, bei Visagine veikiančioje baldų gamybos įmonėje, su kuria siejami septyni koronaviruso atvejai.

Antradienį naujas protrūkis taip pat registruotas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kur infekcija patvirtinta trims vaikams ir vienam darbuotojui. Visi COVID-19 atvejai registruoti viename pastate, epidemiologinė diagnostika tęsiama. 

Be to, vakar registruoti septyni COVID-19 atvejai, siejami su protrūkiu Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.

11 koronaviruso atvejų, registruotų vakar, siejama su protrūkiu Molėtų rajone įsikūrusiuose Alantos senelių globos namuose, iš kurių 10 yra gyventojai ir vienas darbuotojas.

Dar devyni koronaviruso atvejai, registruoti vakar, epidemiologų vertinimu, yra susiję su protrūkiu Vilkaviškio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, kur iš viso, šiuo metu turimais duomenimis, patvirtinta 15 COVID-19 ligos atvejų – 12 pacientų ir trys darbuotojai.

Taip pat vakar, atlikus profilaktinį testavimą Anykščių rajono savivaldybės ligoninės Slaugos skyriuje, užregistruota 15 koronaviruso atvejų, iš jų 11 yra pacientai ir keturi darbuotojai.

Vakarykštę parą taip pat registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Šilutės rajone veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto pramonės įmonėse Marijampolėje, Vilniuje, Kėdainiuose, Šakių šilumos tiekimo įmonėje, energetikos įmonėje Vilniuje, Kaune veikiančioje elektroninių prietaisų surinkimo paslaugas teikiančioje įmonėje, Kauno rajone įsikūrusioje baldų surinkimo įmonėje, durpių pramonės įmonėje Rokiškio rajone, vandens tiekimo įmonėje Šiauliuose.

Taip pat vakarykštę parą patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Rokiškio rajone įsikūrusiuose Skemų socialinės globos namuose, Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje ,,Pušelė“, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupėje, Birštono vaikų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 177. 

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

kaunieciams.lt

Paskelbta

2021 01 20

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune rasti du dviračiai. 
Praėjusį pirmadienį, sausio 11 d., apie 20.15 val., Kaune, Vaidilos g., reaguojant į gautą pranešimą apie apleisto pastato viduje galimai niokojamą turtą, į iškvietimą atvykę pareigūnai rado išdaužtus pastato langus ir du, vienas prie kito prirakintus dviračius. Dviračiai (juodos spalvos „Cube“ firmos ir pilkos spalvos nenustatyto prekinio ženklo) rasti pareigūnams apžiūrint aplink minėtą pastatą esančias patalpas. Rasti dviračiai šiuo metu saugomi Kauno apskr. VPK Nemuno policijos komisariate. 
Gyventojus, atpažįstančius šiuos dviračius, ar žinančius, kam jie gali priklausyti, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Nemuno policijos komisariatą tel. 8 612 23734 arba rašyti el. paštu aiste.cesnaviciene@policija.lt.

Reklama
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministrė siūlo kartu su Latvija surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą ir Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą padėti surengti dalį pasaulio ledo ritulio čempionato varžybų mūsų šalyje.

„Tokio lygio ledo ritulio varžybų Lietuvoje nėra buvę, o dabar turime istorinę progą. Būtina įvertinti šią galimybę ir pasiūlyti konkrečią pagalbą Latvijai. Lietuva jau yra įrodžiusi, kad sugeba organizuoti paties aukščiausio lygio sporto varžybas. Taip, tai būtų vienas didžiausių iššūkių mūsų šalies sporto istorijoje“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.

Anot jos, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Ilga Šuplinska pozityviai atsiliepė apie tokią galimybę ir padėkojo Lietuvai už gautą pasiūlymą.

Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) taryba pirmadienį nutarė perkelti 2021-ųjų pasaulio čempionatą iš Baltarusijos.

Reklama

2021 m. ledo ritulio pasaulio čempionatą turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, bet Latvijos vyriausybė pareiškė nenorinti rengti varžybų kartu su Baltarusija dėl politinių motyvų: Aliaksandro Lukašenkos režimas nuo rugpjūčio mėnesio taiko represijas prieš taikius gyventojų protestus.

Ledo ritulio čempionatas turėtų vykti gegužės 21–birželio 6 dienomis. Pasaulio čempionate kovoja šešiolika geriausių pasaulio rinktinių. Komandos yra padalintos į dvi grupes: B grupėje Rygoje žais Latvija, Kanada, Suomija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija ir Kazachstanas žais, o A grupėje rungtyniaus Baltarusija, Rusija, Švedija, Čekija, Šveicarija, Slovakija, Danija ir Didžioji Britanija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Tel. +370 5 219 1235

Skaityti toliau

Greitos naujienos

E. Dobrovolska: Lietuva ES darbotvarkėje didžiausią dėmesį skirs teisės viršenybės, duomenų apsaugos bei Sausio 13-osios bylos temoms

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvardijo svarbiausius Lietuvos prioritetus 2021 m. ES darbotvarkėje – tai  Lietuvos teisėjų ir prokurorų apsauga nuo politinio persekiojimo, ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Reklama

„ES teisingumo srities prioritetai turėtų tapti neatsiejama mūsų veiklos dalimi. Lietuva neveikia uždarame burbule, mums tiesioginę įtaką turi ES reglamentavimas bei europinės iniciatyvos, todėl aktyvus dalyvavimas Europos šalių bendrijos institucijose bei aiškios pozicijos identifikavimas yra esminė prielaida tvariems sprendimams ir bendram veikimui“, – teigia E. Dobrovolska. 
 
2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius.  

Daug dėmesio sulauks teisės viršenybės ir žmogaus teisių užtikrinimo sritys. Numatoma plėsti tiesioginį ES Pagrindinių teisių chartijos taikymą, tęsti ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos procesą, gerinti duomenų apsaugą ir teisminių institucijų galimybes efektyviai tirti nusikaltimus.

Ne mažiau svarbiu prioritetu išliks kova su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Ketinama palengvinti ir pagreitinti e-įrodymų rinkimą baudžiamosiose bylose, geriau apsaugoti nusikaltimų aukas.

Pasak E. Dobrovolskos, Covid-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą  –  tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Pirmininkavimą ES Tarybai pradedanti Portugalija savo pirmininkavimo prioritetais įvardija pažeidžiamų suaugusių apsaugą, skaitmeninio teisingumo plėtrą ir prieinamumą bei kovą su organizuotu nusikalstamumu.

Ministrė aktualiausias europinės darbotvarkės aktualijas aptarė ir nuotoliniame susitikime su Teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES  Aurelija Giedraityte bei Teisėsaugos atašė teisingumo reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Irma Gudžiūnaite.
 

Skaityti toliau
Naujienosprieš 19 min

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip...

Greitos naujienosprieš 1 val

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

2021 01 20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems...

Greitos naujienosprieš 1 val

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

2021 01 20 Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog...

Greitos naujienosprieš 1 val

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

2021 01 20 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią...

Greitos naujienosprieš 1 val

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

2021 01 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune...

Greitos naujienosprieš 2 val

Ministrė siūlo kartu su Latvija surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą ir Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą...

Sveikataprieš 2 val

Karantino iššūkiai vaikams ir paaugliams: jiems reikia fiziškai ir emociškai saugios, palaikančios aplinkos

Pandemija bei karantinas paveikė kiekvieną individą ir visas visuomenės grupes. Vieniems iškilusius iššūkius sekasi įveikti lengviau, iš kitų tai pareikalauja...

Greitos naujienosprieš 3 val

E. Dobrovolska: Lietuva ES darbotvarkėje didžiausią dėmesį skirs teisės viršenybės, duomenų apsaugos bei Sausio 13-osios bylos temoms

2021 01 20 Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvardijo svarbiausius Lietuvos prioritetus 2021 m. ES darbotvarkėje – tai  Lietuvos teisėjų ir...

Sportasprieš 3 val

„Green White Boys“ narys Ignas: „Kad krepšinis būtų gyvas – arenoje reikia žmonių“ (VIDEO)

2021.01.20 [embedded content] 2020-ųjų lapkričio 6 dienos Kauno „Žalgirio“ rungtynės su Madrido „Real“ ekipa buvo paskutinės, kurios „Žalgirio“ arenoje vyko...

Greitos naujienosprieš 4 val

Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos

Nuo trečiadienio,  sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama