Connect with us

Naujienos

„Smart-ID“ kūrėjai primena, kaip saugiai naudotis identifikavimu elektroninėje erdvėje

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad programišiai nutekino kelių Lietuvoje veikiančių bendrovių vartotojų duomenis. Buvo paviešinta šimtai tūkstančių vardų, pavardžių, telefono numerių, e. pašto adresų, asmens kodų, slaptažodžių. Šiais duomenimis gali bandyti pasinaudoti sukčiai, siekdami apgaule prisijungti prie e. paslaugų, tarp jų ir banko sąskaitų. Populiariausio Lietuvoje identifikavimo internete įrankio „Smart-ID“ atstovai pataria, kaip saugiai elgtis e. erdvėje, kad nepakliūtumėte ant sukčių kabliuko.

Viktoras Kamarevcevas, „Smart-ID“ aplikacijos kūrėjos bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje, atkreipia dėmesį, kad prieigą prie paskyrų internete geriau apsaugo dviejų faktorių autentifikavimo būdas, trumpai vadinamas 2FA. Naudojantis juo neužtenka tik turėti ir žinoti prisijungimo vardą bei slaptažodį, bet būtina naudotis ir įrenginiu, pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu ar planšete, kuriuose yra įdiegtos atitinkamos programėlės.

Tokiu principu veikia ir „Smart-ID“ programėlė. Kai ja naudojantis, pavyzdžiui, jungiamasi prie savo banko internete, naudotojas, suvedęs atpažinimo kodą banko tinklapyje, į savo išmanųjį įrenginį gauna „Smart-ID“ nurodymą suvesti PIN1 kodą. Kai banko klientas nusprendžia atlikti operaciją, pavyzdžiui, pavedimą, jo prašoma įvesti PIN2 kodą. Saugumą didina ir tai, kad klientas, prieš suvesdamas PIN kodą, savo telefono ekrane ir prisijungimo prie interneto banko lange mato ne tik paslaugų teikėjo pavadinimą, kontrolinį kodą, kuris privalo sutapti, bet ir atliekamos operacijos aprašymą. Neseniai paslaugų teikėjams atsirado galimybė geriau informuoti „Smart-ID“ vartotojus apie jų atliekamus veiksmus, todėl nereikėtų nustebti, jei prieš suvedant PIN kodą sistema prašys patvirtinti pasirinktą operaciją atskirame lange atliekant papildomą veiksmą.

Prisijungti prie savo e. banko ar kitų paslaugų interneto erdvėje programėlę „Smart-ID“ naudoja daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, o trijose Baltijos šalyse – beveik 3 mln.

Kamarevcevas perspėja, kad nutekėjus gausybei asmens duomenų, jie gali būti panaudojami sukčių. Šie jau keletą metų bando pasinaudoti programėlės „Smart-ID“ populiarumu ir siuntinėja e. laiškus (angl. email phishing) ar trumpąsias žinutes (SMS) (angl. smishing) su nuorodomis atsinaujinti „Smart-ID“. Šios nuorodos veda į apgavikų sukurtus tinklapius, per kuriuos bandoma pavogti pinigus iš bankų sąskaitų. Taip pat būkite budrūs sulaukę įtartino skambučio telefonu, nes sukčiai naudojasi ir šiuo sukčiavimo būdu (angl. vishing).

„Nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip paveikti žmones, kad jie atskleistų savo duomenis ar atliktų tam tikrus veiksmus, kurie padėtų išvilioti pinigus. Sukčiai bando apgaulės būdu įtikinti vartotoją suvesti savo „Smart-ID“ PIN kodus siųsdami klaidingas nuorodas ir ragindami per jas jungtis ar atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, – primena V. Kamarevcevas. – Žinotina, kad „Smart-ID“ galima atnaujinti tik per programėlę, kurią naudotojas turi savo mobiliajame įrenginyje. Be to, bankai, kitos finansų ir su jomis susijusios institucijos, o taip pat „SK ID Solutions“ ar „Smart-ID“ nesiunčia e. laiškų ar žinučių su aktyviomis nuorodomis. Taip pat svarbu įsisąmoninti, kad šios institucijos ar jų darbuotojai nei telefonu, nei e. laiškuose, nei SMS neprašo atskleisti ar suvesti „Smart-ID“ PIN kodų, mobiliojo parašo, asmeninių ar banko prisijungimo duomenų. Kilus įtarimams dėl galimo sukčiavimo, reikia kuo skubiau skambinti „Smart-ID“ ar banko klientų aptarnavimo tarnybai.“

Budrumui pasitikrinti V. Kamarevcevas rekomenduoja atlikti trumpą testą „Smart-ID“ tinklapyje „Ar žinote, kaip apsaugoti savo „Smart-ID?“. Jis padės atpažinti sukčių pinkles.

„Smart-ID“ programėlę nemokamai galima parsisiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių ir savarankiškai įsidiegti išmaniajame įrenginyje.

Sprendimą „Smart-ID“ tarptautinė kompanija „SK ID Solutions“ pristatė 2017 m. pradžioje. Dabar ji aptarnauja beveik 1 000 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo ir įvairių kitų privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų el. paslaugų. Su „Smart-ID“ kiekvieną mėnesį atliekama daugiau kaip 65 mln. operacijų.

Reklama

Naujienos

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines

Milda Vedegytė

Paskelbta

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines
Virtualios parodos, istorijos žinių konkursas, šviesų ir meninės instaliacijos, pirmąkart organizuojama pasaulio lietuvius suvienijusi kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“, koncertai, tradiciniai šventiniai valstybingumo atkūrimo metinių renginiai ir kt. – taip šiemet bus paminėtos 31-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metinės.
Dėl pandemijos dalis renginių bus nufilmuoti iš anksto, o parengta vaizdo medžiaga skelbiama Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“, transliuojama per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, per LRT.
Maloniai kviečiame visus naudoti sukurtą šiai sukakčiai vizualinę medžiagą: maketus plakatams ir socialiniams tinklams galima atsisiųsti iš Seimo svetainės. Taip pat raginame naudoti ir specialiai šiai progai sukurtą rėmelį Facebook!
Valstybingumo atkūrimo 31-ųjų metinių renginių programa
Kovo 4–18 d.
Skaitmeniniuose ekranuose Vilniuje bus rodoma Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“
Kovo 10 d., trečiadienis
Gėlių padėjimas ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų (Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje, Vilniuje)
Nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“ (12 val. konkursas vyks naujienų portale Delfi.lt)
Pasaulio lietuvių kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“ (21 val. vaizdo įrašo transliacija Seimo „YouTube“ paskyroje ir „Facebook“)
Kovo 11 d., ketvirtadienis
Gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje (12 val. vaizdo įrašo transliacija per LRT)
Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (12.30 val. tiesioginė transliacija per LRT)
Šviesų instaliacija ,,Laisvė“ Kaune
Virtuali pilietinė akcija ir meninė kompozicija „Laisvai“ Šiauliuose
Šventinė instaliacija ,,Jungiamės, Lietuva“ Panevėžyje
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro šventinis koncertas ,,Mes – kartu“ (19.15 val. vaizdo įrašo transliacija per „LRT Plius“)
Šventinis koncertas ,,Nepriklausomybės laikas“, skirtas Kovo 11-ajai (21 val. vaizdo įrašo transliacija iš Lietuvos Respublikos Seimo per LRT)
Kviečiame susipažinti su virtualiomis parodomis, skirtomis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Seimo interneto svetainėje galima susipažinti su pirmą kartą publikuojama nuoseklia 1990 m. kovo 10–11 d. pirmųjų trijų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių chronologija.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ūkininkai šiemet galės pildyti ir popierinį, ir elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija pakeitė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Atšaukus reikalavimą pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo apskaitos žurnalą tik elektroniniu būdu, ūkininkai, kaip ir anksčiau, jį galės pildyti ir popieriuje. Taisyklių pakeitimas įsigalios nuo balandžio 5 d.

AAP naudojimo apskaitos žurnalo pildymo pareiga profesionaliems šių produktų naudotojams nėra naujas reikalavimas – ji buvo nustatyta ir galiojanti. Augintojai turėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba per elektroninę bankininkystę. Žurnalas turėjo būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Tačiau ankstesnės ŽŪM vadovybės priimtas taisyklių pakeitimas, kai per dvi paras po pesticidų išpurškimo privaloma prisijungus per elektroninę bankininkystę tai pažymėti PPIS, sukėlė didelį ūkininkų nepasitenkinimą. Nebelikus alternatyvos pildyti popierinį ar elektroninį AAP naudojimo apskaitos žurnalą ir nurodant, kad jie per elektroninę bankininkystę naudotų tik PPIS, ūkininkai pateikė daug priežasčių, kodėl niekaip negalės laiku įvykdyti numatytų reikalavimų.

Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkininkų argumentus ir pakeitė APP naudojimo taisykles, palikdama šiais metais galimybę AAP žurnalą pildyti popieriuje, PPIS arba elektroninėje formoje ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Vis dėlto duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas procesas visose veiklos srityse, taip pat ir žemės ūkyje. Skaitmenizacija yra vienas iš trijų pagrindinių Vyriausybės prioritetų.  Žemės ūkio ministerija siekia kiek įmanoma labiau didinti skaitmenizacijos  lygį žemdirbių kasdienėje veikloje, įskaitant žemės ūkio veiklos žurnalų, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti, skaitmenizavimą. Vienas tokių žurnalų – AAP naudojimo apskaitos žurnalas. Suskaitmeninus duomenis, sumažėtų kontrolierių atliekamų įvairių fizinių patikrų skaičius ūkininkų ūkiuose, nes reikiamą informaciją būtų galima pasiimti iš duomenų bazių. Tai būtų naudinga ir patiems ūkininkams, ir kontroliuojančioms institucijoms.

Skaityti toliau

Sportas

Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe – teigiamas COVID-19 atvejis

Žalgiris.lt

Paskelbta

Kauno „Žalgirio“ komandoje užfiksuotas COVID-19 ligos atvejis. Blogai pasijutusiam vienam trenerių štabo narių trečiadienį atliktas COVID-19 testas parodė teigiamą atsakymą.

Visų kitų trenerių štabo narių ir krepšininkų trečiadienio testų rezultatai buvo neigiami.

Žalgiriečiai buvo tirti ir prieš antradienį vykusias Eurolygos rungtynes su Vilerbano ASVEL komanda. Tuomet visi komandos narių rezultatai buvo neigiami.

Dviejų neigiamų atsakymų per 48 valandas sulaukę komandos nariai pagal Eurolygos taisykles ir toliau gali ruoštis artimiausioms rungtynėms – penktadienį „Žalgirio“ arenoje kauniečiai susitiks su Milano „AX Armani Exchange“ komanda.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui: dalis sprendimų – gamtoje

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Klimato neutralumo siekis gali tapti varomąja žemės ūkio jėga, jeigu pradėsime realiai gyventi pagal principą „ne prieš gamtą, o kartu su gamta“, tikisi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Todėl turime tvariai ūkininkauti, daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei, naudoti aplinkai draugiškas trąšas, diegti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principus gamyboje – ir tai padės siekti Žaliojo kurso tikslų, numatytų ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Pagal šią darbotvarkę, iki 2030-ųjų žemės ūkio emisijos turėtų sumažėti 11 proc., palyginti su 2005 m.

„Žemės ūkio sektoriuje dar yra neišnaudoto potencialo, kai kalbame apie kovą su klimato kaita, ypač sugeriant anglies dioksidą. Šiuo atveju didžiausia Žaliojo kurso sąjungininke gali tapti gamta, tik reikia pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Svarbų šiltnamio dujų absorbcijos darbą atlieka sausumos ekosistemos, todėl turime gerinti jų būklę, sodinti daugiau miškų, apsaugoti ir atkurti pievas bei šlapynes, užtikrinti tvarų jų išteklių naudojimą, siekiant kurti vertę tiek gamtai, tiek žmogui“, – teigia žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Žaliojo kurso tikslų pasiekti padės ir išteklius tausojančios technologijos, tokios kaip neariminė žemdirbystė, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra.

„Numatytos priemonės skirtos ne naujiems draudimams ir ribojimams įvesti, o skatinti keisti ūkininkavimo principus, praktikas ir metodus palankesniais aplinkai ir sveikesniais žmogui“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Pavyzdžiui, laukiami pokyčiai gyvulininkystės sektoriuje skirti ne gyvulių skaičiui mažinti, o efektyviau panaudoti tai, kas atlieka: gyvulių mėšlas virs organine trąša ir žaliava biodujoms gaminti, kurių paklausa transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose augs jau artimiausiais metais. Klimato kaitos darbotvarkėje numatyta tinkamai sutvarkyti vis daugiau mėšlo ir srutų – iki 2030 m. padvigubinti jų kiekį, bet kartu siekti, kad didelė kiaulių, galvijų mėšlo ir srutų dalis būtų naudojama gaminti biodujoms.

Kartu užsibrėžta iki 2030 m. efektyviau naudoti mineralines trąšas augalininkystėje, siekiant ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti išberiamų azotinių mineralinių trąšų. Tai prisidėtų ir prie kitų siekių aplinkos būklei gerinti, ypač vandens taršai mažinti.

Darbotvarkėje užsibrėžta per dešimtmetį padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m., ne mažiau nei 8000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus, o žemės naudmenų plotus, kuriems taikomos neariminės technologijos, išplėsti tris kartus. Numatoma, kad maisto produktų tiekimo grandinės artės prie vartotojų, pavyzdžiui, vystant žemės ūkį ir miestuose, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.

Daug dėmesio ir paramos bus skiriama žemės ūkio sektoriaus atsparumui klimato pokyčiams didinti, ūkininkų gebėjimams ir kompetencijoms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos, stiprinti. Be to, bus skatinama bendradarbiauti su mokslu: auginti atsparesnes klimato pokyčiams augalų veisles, keisti ūkininkavimo metodus tvaresniais ir aktyviau naudotis pavojų ir krizių valdymo finansinėmis priemonėmis. Investuojant į aplinkai palankias technologijas bus kuriamos naujos darbo vietos ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – tai padės išvengti gamtinių katastrofų, taip pat finansinių nuostolių.

Skaityti toliau

Naujienos

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno kapinėse per pastaruosius kelerius metus sutvarkius nemažą dalį infrastruktūros, miestas siekia užtikrinti ir deramą pačių kapaviečių priežiūrą. Fiksuojant vis daugiau apleistų bei nykstančių amžinojo poilsio vietų, už tai atsakingi specialistai imasi griežtesnės jų kontrolės. Gyventojai raginami susitvarkyti artimųjų palaidojimo vietas. Per kelerius metus neatsiliepus į tokius prašymus, apleista kapavietė gali būti perleista naujiems šeimininkams.

Įspėjimai artimiesiems

Vadovaudamiesi LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Kapinių priežiūros taisyklėmis, įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai vertina ir fiksuoja apleistas ir niekieno nelankomas amžinojo poilsio vietas. Už kapavietę atsakingiems gyventojams primenama apie tokią pareigą, raginant susitvarkyti.

Šiuo metu pilnai peržiūrėtos Seniavos kapinės. Radus apleistas kapavietes, įspėjimai išsiųsti už jų priežiūrą atsakingiems asmenims. Analogišku būdu paeiliui bus peržiūrimos visos mieste esančios amžinojo poilsio vietos. Artimiausiuose planuose – Panemunės kapinės.

„Suprantame, kad artimųjų atminimo vieta – itin jautrus klausimas. Jokiu būdu nesiekiame perimti kapaviečių iš gyventojų ir neturime tikslo žūtbūt jas perleisti kitiems. Tačiau daugybę metų apleistos teritorijos ne tik niekina mirusiuosius, bet ir bjauroja bendrą kapinių aplinką. Taip būti neturėtų. Todėl imamės priemonių, kurios padėtų atsikratyti tokių aplaidumo atvejų. Suprasdami šios temos svarbą bei sakralumą, kiekvieną atvejį vertinsime individualiai ir tikrai atsakingai“, – teigė savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.

Specialus sąrašas internete

Nors dalis perspėtų gyventojų apleistus artimųjų kapus jau sutvarkė, vis dėlto nemažai kauniečių tokį prašymą kol kas linkę ignoruoti. Praėjus metams nuo perspėjimo, niekieno neprižiūrimos kapavietės nuo šiol skelbiamos specialiame sąraše, kuris nuolat pildomas bei atnaujinamas. Jį galima rasti internete: www.kaunas.lt/miestieciams/kapines/

Patekus į šį registrą, gyventojams skiriamas dar dvejų metų terminas susitvarkyti apleistus plotus. To nepadarius, kapavietė gali būti perduota kitiems šeimininkams.

Tokio sprendimo prieita ne tik siekiant išvengti netvarkomų teritorijų, bet ir ieškant būdų esamų kapinių plėtrai, kadangi vietų kiekis jose su kiekviena diena vis mažėja. Tuo metu gyventojai linkę rinktis naujas kapavietes arčiau savo gyvenamosios vietos, todėl kaskart ieško vietų miesto kapinėse.

Pradėta kapinių skaitmenizacija

Kauno kapinių istorijoje žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėta jų skaitmenizacija. Šiuo metu renkami turimi rašytiniai duomenys apie mirusiuosius, jų kapavietes, artimuosius, vėliau informacija apdorojama ir perkeliama į specialią sistemą.

Taip pat, atšilus orams, dronų pagalba bus fotografuojamos ir fiksuojamos visos miesto kapinės bei kuriamas jų žemėlapis. Tuomet ši informacija bus susieta su minėta sutvarkyta dokumentacija.

„Šiandien neturime dalies informacijos apie senesnes kapavietes. Dabar vykstantis skaitmenizacijos procesas – puiki galimybė surasti ir užpildyti šiuos trūkumus bei turėti rimtą informacinę bazę apie visus palaidojimus miesto kapinėse. Naujoji sistema taip pat prisidės ir prie geresnio, patogesnio kapinių valdymo, o tuo pačiu bus savotiška kontrolės priemonė prieš savavališkus, neteisėtus veiksmus“, – teigė R. Čėsna.

Sukurta bendra skaitmeninė sistema bei žemėlapis padės vieno mygtuko paspaudimu matyti, kas ir kur palaidota Kauno mieste.

Nuoseklus atnaujinimas

Kaunas, ragindamas gyventojus susitvarkyti apleistas kapavietes, taip pat nuolat investuoja į kapų atnaujinimą ir infrastruktūros tvarkymą.

„Pažliugusias automobilių stovėjimo vietas prie pakeitė patogios asfaltuotos aikštelės, kapinių teritorijos tvarkingai aptvertos, išasfaltuoti kapinių keliai, takeliai ir šaligatviai. Daug kur įrengtas lauko vandentiekis. Anksčiau šie darbai buvo gerokai pamiršti, o dabar tapo savaime suprantamais. Tęsime juos ir ateityje“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pernai dar daugiau kelių išasfaltuota Eigulių, Karmėlavos ir Vainatrakio kapinėse. 2014 metais netoli Rokų atidarytose kapinėse taip pat išdidintas, išgilintas bei apsodintas tujomis vandens surinkimo baseinas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Donorinė širdis ir kepenys iš Latvijos išgelbės dviejų žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų straigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis iš Latvijos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį. Patikrinus recipientų registrą, Latvijai pateiktas atsakymas, kad širdis ir kepenys yra tinkamos Lietuvos recipientams.

Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija organų donorystės ir transplantacijos srityje, pagal turimą pasirašytą sutarti.

Širdies iš kaimyninės šalies pergabenimui pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jis, kartu su Lietuvos medikų komanda, į Latviją išvyko trečiadienį, 9 val. ryto. Kartu su širdies medikais išskrido ir kepenų transplantologai.

Mirusiojo donoro širdis bus transplantuota recipientui VUL Santaros klinikose, kepenys – recipientui LSMUL Kauno klinikose.

Atsižvelgiant į tai, kad širdies išemijos laikas itin trumpas, todėl visais atvejais šio organo pergabenimui į kitą šalį visada pasitelkiamas pasienio arba Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Siekiant sutaupyti laiko ir širdį, kurios laukia recipientas, pargabenti kuo greičiau, buvo nuspręsta, kad kepenis iš Latvijos į Kauną tikslinga gabenti greitosios pagalbos automobiliu su policijos palyda.

Trečiadienį popiet širdis atgabenta į Lietuvą. Vilniaus Santariškių eismo žiede sraigtasparnis nusileido 16 val., širdis pristatyta transplantacijos operacijai VUL Santaros klinikose.

Tai pirmasis tarptautinis donorystės procesas šiais metais, įsivežant donoro organus į Lietuvą. 2021 metais iš Lietuvos buvo išvežti plaučiai į Vokietiją. 2020 metais į Lietuvą iš Latvijos yra įvežtos širdis ir kepenys, iš Lietuvos į kitas šalis (Šveicariją, Latviją, Vokietiją) išvežtos kepenys, širdis, plaučiai.

Tarptautinės organų donorystės esminis principas yra tas, jog užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems recipientams dėl medicininių parametrų jie yra netinkami.

Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 410 recipientų. Iš jų – 93 žmonės laukia kepenų, 47 – širdies, 119 – inksto ir kasos-inksto komplekso, 8 – plaučių, 5 – širdies-plaučių komplekso, 138 – ragenų. Inkstų transplantacijų 2021 metais atlikta jau 14, ragenų – 11, kepenų – 3, širdies – 1.

Organų transplantacija yra dviejų lygiaverčių dedamųjų – aukštų medicinos pasiekimų ir pačios didžiausios pagarbos verto kilnaus artimųjų sprendimo – rezultatas, kuris suteikia galimybę pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę sunkiai sergantiems ligoniams.

Išreikšti savo pritarimą organų donorystei gali kiekvienas pilnametis pilietis. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą organų donorystei, o pasirašius – tai ypač svarbu – apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kurie ir priima lemiamą sprendimą mirties atveju.

Pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti galima ir internetu: https://ntb.lt

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi