Connect with us

Kultūra

Slemas – renginys susilaukiantis vis daugiau dėmesio

Paskelbta

Birželio 30 dieną Kauno meninkų namuose vyko jau 32-asis slemo renginys. Tai Lietuvoje vis populiarėjantis reiškinys, kurio metu kūrėjai gali laisvai ir be ribų parodyti savo poeziją.

Renginio organizatorė Asta Volungė slemą apibūdina kaip poeziją be taisyklių. „Slemas tai yra jaunatviškas poezijos konkursas, kur nėra klasikinės poezijos taisyklių. Bet paprastos taisyklės vis dėlto yra: konkursą įprastai vertina publika, kiekvienas autorius turi po 3 minutes pasirodymui, skaito tik savo kūrybą ir negalima naudoti jokių kitų rekvizitų. Iš principo žmogus atsistoja ant scenos ir ne tik, kad perskaito savo kūrybą, bet ir išraiškingai tai pateikia pasinaudodamas savo balso išraiškos galimybėmis. Tai nėra vien tik poezija iš tos pusės, kad kažkas yra parašyta ir tai žmogus perskaito, bet tai yra performatyvi, kitokia poezija. Apibūdinčiau ją kaip poeziją be ribų, nes sleme galima verkti, keiktis, labai lyriškai skaityt, o kūriniai gali būti labai rimuoti arba išvis nerimuoti. Slemas gali evoliucionuotis iki repo ar dainuojamosios poezijos.“

Slemas Lietuvoje

Šis poezijos žanras atsirado devintajame dešimtmetyje Amerikoje, o Lietuvoje jis pasirodė  prieš 10 metų. „Lietuvoje jis buvo pradėtas grupelės entuziastų, kurie tiesiog susirinko ir pradėjo visą tai. Kauno menininkų namuose slemas atsirado kaip naujas, netikėtas formatas ir iki šiol yra populiarus, ypatingai jaunimo tarpe. Žmonės, kurie turi ką pasakyti ir kuriems toks neredaguotas, grynas formatas yra artimas, mėgsta šį žanrą“, – teigia renginio organizatorė. Vienas iš slemo dalyvių, Jovaras Kelpšas mano, kad pastaraisiais metais slemas įgavo laibai didelį pagreitį, nes labai daug žiūrovų susirenka tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose vykstančiuose renginiuose.

Ernesto Lylaus nuotr.

Kokie dalyviai yra šiandien?

„Vasara įprastai dalyvių visada būna mažiau, nes toks metas kai žmonės išvažiuoja prie ežerų ir pas močiutes braškių skinti. Tačiau šis pirmas slemas po karantino labai nustebino, sulaukėme apie 150 žmonių, atrodo, jog žmonėms to trūko ir buvo pasiilgę. Pačių dalyvių, kurie ketina pasirodyti šį vakarą, sąraše turime apie 10, tačiau dalyviai užsiregistruoti ateina ir prieš pat renginį. Tai įprastai būna apie 6, o kartais net 20 dalyvių. Pagal amžiaus grupes slemu daugiausia užsiima jauni entuziastai. Yra ir keletas slemerių, kurie yra vyresnio amžiaus. Vilniuje, kiek žinau, yra įvairiau, bet Kaune daugiausia vyresnių klasių moksleivių, studentų, iš principo, daugiau jaunimo renginys“,– sako slemo organizatorė Asta.

Taip pat organizatorė priduria, kad sleme pasirodo nuolatiniai dalyviai. „Man atrodo, kad yra žmonių, kurie auga ir užauga su slemu kaip kūrėjai. Lietuvoje yra žinomų žmonių, kurie savo karjerą būtent ir pradėjo nuo slemo, kaip pavyzdžiui, Kudirka, kurio muzika kaip tik ir atėjo iš slemo. Būna, kad čia žmonės pabando ir nueina į vieną ar į kitą kūrybos pusę. Įprastai slemas pritraukia pilną salę, o žmonės stovi dar ir už durų. Mano nuomone toks susidomėjimas reiškia, kad žmonėms patinka galėti laisvai, atvirai išreikšti savo kūrybą.“

Slemas dalyvių akimis

Jovaras Kelpšas jau kelerius metus, kaip dalyvauja sleme: „Kai lipau ant scenos pirmą kartą, buvo jaudulys, nes iš pradžių tik stebėdavau ir norėjosi užlipus sudaryti gerą įspūdį. Po pirmojo bandymo beveik kas mėnesį ir dalyvauju. Patį slemą aš apibūdinčiau kaip laisvos kūrybos formą, kuri ne tik, kad peozija, bet apima ir teatrą ir prozą. Čia yra vos ne viskas, ką galima išreikšti meniniu pasirodymu – ar tai būtų kūno kalba, ar žodžiai – visa tai apima slemą. Slemas nėra vien
tik tekstas, tai yra, kaip tu tą tekstą pateiki žmonėms.“

„Buvau pačiuptas jausmo čia dalyvauti, man čia labai patinka būti nerimtam. Pirmą kart kai atėjau kaip konkurso dalyvis bandžiau kiekvienam taikyti į protą ir į širdį. Pasirodo, kad sleme labai svarbu jausti auditoriją ir jei ji tavęs neklauso tai tu negali patraukti jos dėmesio, gali sakyti bet ką, bet ji tavęs neklausys. Todėl labai svarbus yra teksto perteikimas.“ – savo patirtimi dalijasi ir kitas slemo dalyvis Povilas Venta Kuprys.

Ernesto Lylaus nuotr.

Patarimai besiruošiantiems dalyvauti sleme

„Geriausias patarimas turbūt būtų sukaupti tai ką nori parodyti ir tuo didžiuotis bei išvis išdrįsti pasirodyti. Kaip vedėjas Raibys sakydavo, teisintis reikia tada, kai nelipi ant scenos, bet jeigu jau užlipai ant scenos, tai čia jau didelis pliusas ir tada jau gali parodyti žmonėms, ką tu turi pasiruošęs skaityti“, – dalijasi savo patirtimi Jovaras Kelpšas.

„Svarbiausia yra atsistot prieš veidrodį ir perskaityt savo tekstą, kad jį žinotum“ – sako Povilas Venta Kuprys. O kitas dalyvis Julius Uogelė juokauja, kad svarbiausia reikia turėti draugų, kurie privers tave ateiti ir pasirodyti.

Taip pat reikia nepamiršti, kad norint laimėti ir sėkmingai pasirodyti, dalyviams būtina laikytis trijų paprastų taisyklių: privaloma skaityti savo tekstą, pasirodymas negali viršyti trijų minučių ir negalima vilkėti kostiumų, naudoti garso efektų ar kviestis pagalbininkų.

Ernesto Lylaus nuotr.

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Kultūra

Nora Žaliūkė: „Knygų pagalba susidėlioju save iš naujo“

Paskelbta

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nora Žaliūkė arba dar puikiai žinoma socialinių tinklų pseudonimu Knygų dama, dalinasi savo aistra knygoms ir skaitymu bando įkvėpti kitus. Jauna mama pasakoja apie magišką knygų skaitymo malonumą, sielos ramybės atradimą ir atskleidžia paslaptį, apie ką bus jos pirmoji knyga.

Kas Jums yra knygos?

Mano aistra, hobis, pabėgimas nuo rūpesčių laisvalaikis ir prieglobstis. Skaitymą atradau labai anksti, tada jo įsikibau ir iki šiandien nepaleidžiu. Tai veikla, kurią atlikdama jaučiuosi geriausiai ir įdėjau visas įmanomas pastangas, kad knygos taptų ne tik hobiu, bet ir nuolatine, pragyvenimui skirta veikla. Kad tik kuo daugiau laiko galėčiau skaityti.

Kaip knygos gali ugdyti žmones?

Visomis įmanomomis prasmėmis. Gali iš jų mokytis visiškai buitine ir akademine prasme. Gali keliauti, gali plėsti fantazijos ribas, gali svajoti, užsimiršti ir naudoti skaitymą kaip vidinės ramybės mentorių. Tačiau tie tikrieji, prisiekę skaitytojai išmoksta knygomis ugdyti ne tik smegenis, bet ir sielą. O čia jau didžiausias džiaugsmas ir pasiekimas.

Ar manote, kad knygų skaitymas gali padėti atrasti sielos ramybę? Kodėl?

Tikrai taip, nes manau, jog esu to pavyzdys. Tikrai įvairaus plauko sunkumų jau spėjau patirti, išgyventi ir visuose juose mane lydėjo knygos. Aš į jas pabėgu, prasmengu, pametu realybės jausmą, užsimirštu, pasiklystu ir tada atrandu, knygų pagalba susidėlioju save iš naujo. Knygose slepiasi istorijos, kurios gali padėti. Jei pasirenki tinkamas knygas ir dar moki skaityti tarp eilučių  – tavo ramybė, psichologas, pagalba, pabėgimas slypi rankose laikomuose puslapiuose.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dažnai vaikams knygų skaitymas yra nuobodi veikla. Koks Jūsų santykis buvo su knygomis?

Kaip ir minėjau, skaityti ir mylėti knygas pradėjau labai anksti. Pamatę mano potraukį, jį labai palaikė ir šeima . Knygos buvo ir mylimiausi žaislai, ir dovanos visomis progomis. Man ši veikla niekad neatrodė nuobodi ir neįsivaizduoju, kaip ji tokia gali būti, kai knygų pagalba gali apkeliauti ne tik pasaulį, bet ir pasaulius. Žinoma, šiais laikais aplink vaikus tyko daug daugiau pagundų, spalvingesnių ir daug mąstyti neskatinančių veiklų, žaislų ir ekranų. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad 99 % vaikų ima pavyzdį iš savo tėvų. Jei namuose nėra knygų, tėvai jų neskaito, nevaikšto į bibliotekas, nepažįsta autorių ir meilės skaitymui neskatina pavyzdžiu, kaip tas vaikelis gali norėti skaityti?

Kas paskatino dalintis skaitymo patirtimi socialiniuose tinkluose?

Vyras. Jam pasakodavau apie visas perskaitytas knygas ir užkrėčiau jį skaitymu. Pats imdavo vieną knygą po kitos ir džiaugdavosi rekomendacijomis. Jis pasiūlė dalintis viešai, o aš ir pabandžiau. Sekėjų ir skaitytojų ratas greitai užaugo ir tuo sprendimu negaliu atsidžiaugti.

Knygų skaitymas šiuo metu Jums nėra tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ar nebijote, kad po kiek laiko knygų skaitymas gali būti tik darbas, bet ne malonumas?

Esu sau pasakiusi, kad jei kada nors pajausiu, kad skaitymas ir knygos man tampa tik darbu ir dėl to aš nebejaučiu to magiško skaitymo malonumo – iškart pakeisiu darbą. Niekada sau neleisčiau niekam įsikišti ir sugadinti to jausmo. Skaitymas ir knygos man per daug brangūs, kad jų atsisakyčiau dėl darbo, prestižo ar algos. Kol kas man viską pavyksta puikiai derinti, o magija išliko.

Skaitydami knygas mes dažnai nusikeliame į kitų gyvenimus ir kitus pasaulius. Kaip nesusimaišyti kur yra realybė, o kur yra tik scenarijus?

O sumaišyti kartais yra labai gerai. Visą dieną vaikščioti su plačiausia šypsena, nes tavo veikėjams kažkas pasisekė, nors kelioms minutėms įsivaizduoti, kad gyveni kitoje planetoje, parduotuvėje stebėti žmones ir galvoti, ką apie juos pasakytų tavo skaitomo trilerio seklys – visa tai ir yra mano skaitymo magija. Tas trumpas pasiklydimas yra smagus. Žinoma, tai neturi peržengti sveiko proto ribų, tačiau noriu tikėti, kad taip dažnai ir nenutinka.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Perskaitėte jau turbūt ne vieną šimtą knygų, o ar pati planuojate išleisti savo knygą? Apie ką ji būtų?

Anksčiau sakiau, kad kai žinosiu, apie ką ir jausiu, kad jau laikas – gal ir parašysiu. Dabar sakau – parašysiu. Ir žinau apie ką – drąsiausią savo pažįstamą žmogų. Kada parašysiu nežinau. Bet, kad kažkas viduje auga ir bręsta, tai tikrai.

Rekomenduokite „Kauniečiams.lt“ skaitytojams savo mėgstamiausių knygų TOP5, kurias perskaitėte šiais metais.

  1. John Steinbeck “Apie peles ir žmones”
  2. Guillermo Arriaga “Laukinis”
  3. Michelle McNamara “Išnyksiu tamsoje”
  4. Taylor Jenkins Reid “Septyni Evelinos Hugo vyrai”
  5. Karl Ove Knausgard “Mano kova. Vaikystės sala”
Skaityti toliau

Kultūra

Gyventojai jau gali išgirsti mistinio Kauno žvėries knarkimą (video)

Paskelbta

Nuo liepos 25 d., priėjus prie vienos iš Kauno pilies bokštų angų, jau galima išgirsti legendomis apipinto Žvėries knarkimą. Tai – specialiai „Kaunas 2022“ progai sukurta mistinė būtybė, kuri traukia tiek didelių, tiek mažų miesto gyventojų dėmesį ir kursto jų smalsumą.

„Kaunas 2022“ Mitinio Žvėries programos kuratorius Rytis Zemkauskas, paklaustas, kas gi yra tas Kauno Žvėris, teigė: „Mes sakom, kad miestas yra gyvas organizmas. Tai jis gali būti žvėris. Tai mes visi, visas kūnas. Metafora yra miestas, žvėris yra miestas.“ Jis taip pat įspėja Žvėries nežadinti, o jeigu jo kartais negirdėtumėte – šis greičiausiai tuo metu bus atsikėlęs ir kur nors išėjęs.

R. Zemkauskas taip pat pridūrė, kad pasiruošimas 2022 metams, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine yra kasdienis darbas su bendruomene, kurio iš pirmo žvilgsnio kartais gal ir nesimato. „Tai ilgas ir kruopštus procesas. Bet jis vyksta dabar. Mes bandome tuos istorijos fragmentus surinkti į vieną prasmingą pasakojimą“, – tvirtino programos kuratorius.

Plačiau apie Kauno Žvėrį žiūrėkite LNK žinių reportaže:


 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi