Connect with us

Lietuva

Skelbiamas priėmimas į tarptautinę programą gabių vaikų ugdymui

Paskelbta

Lietuvoje pradedama vykdyti tarptautinė programa, skirta gabių vaikų ugdymui – ją inicijuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų gebėjimų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

Programos dalyviai galės rinktis net iš septynių modulių, taip pat vyks psichologų konsultacijos, seminarai tėvams, pedagogų profesinis tobulinimas, žiemos ir vasaros stovyklos pagilintam mokymuisi ir kitos iniciatyvos.

Pasak programos iniciatorių, jos tikslas yra atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus – pasaulyje tokios programos organizuojamos vis dažniau, skiriant tam dideles investicijas, o Lietuvoje ji rengiama pirmą kartą. VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas. VDU botanikos sode sukurtoje atviroje mokymosi aplinkoje vaikai sutiks mokytojus ir dėstytojus, kurie taps vaiko partneriais šiam augant tiek intelektualiai, tiek emociškai.

Iniciatoriai pabrėžia, kad gabūs vaikai yra tokie, kurie objektyviai išsiskiria iš kitų itin aukštais gebėjimais, brandesniu mąstymu, kūrybiškumu, greitesniu žinių įsisavinimu, dažnai ir aukštesniais pasiekimais. Taip pat jie dažnai būna ir jautresni juos supančiai aplinkai, todėl mokydamiesi gali patirti iššūkių: motyvacijos praradimą dėl jiems neįdomių pamokų, daugiau nerimo dėl aukštų aplinkinių lūkesčių, didesnį vienišumą dėl savo išskirtinių gebėjimų. Tokio vaiko gebėjimams atsiskleisti reikia palaikančios aplinkos – ją ir siekiama sukurti programoje.

Remiasi Izraelio požiūriu – pagarba vaikui kaip asmenybei

„Gabūs vaikai – būsimi mokslininkai, išradėjai, gydytojai ir teisininkai, mūsų valstybės ateities lyderiai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau juos pastebėti ir kryptingai ugdyti, stiprinti jų gabumus ir auginti pasitikėjimą savo jėgomis. Tikrasis turtas yra žinios, o geriausia investicija – mokslas. Izraeliečiai pasižymi ypatinga pedagogine doktrina – skatinančia ir ugdančia savimi pasitikinčią, įvairiapusę, stiprią, ir mokančią priimti sprendimus asmenybę. Izraelio partnerių palaikymas ir pagalba kuriant šią programą – nepaprastai svarbus. Suteiktas didžiulis pasitikėjimo limitas mus verčia dar labiau stengtis, kad Ron Vardi gabių vaikų centro prototipas atsirastų Lietuvoje“, – paaiškina projekto koordinatorė Lietuvoje Dileta Tindžiulienė.

Anot jos, Izraelyje mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas. Šios šalies pagarbų požiūrį į vaiką kaip asmenybę taikliai atskleidžia posakis „Tu negali būti viskuo, bet tu gali būti bet kuo“.

„Gifted“ programa vykdoma pagal Izraelio Ron Vardi centro modelį. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Taip pat bus naudojama profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią bus nustatomas vaiko intelekto koeficientas (IQ). Izraelyje veikia du testavimo centrai, nustatantys gabius vaikus pagal specialią metodiką – gabiu laikomas toks vaikas, kurio intelekto koeficientas yra 135 ir daugiau.

„Izraelyje programa „Gifted“ vykdoma jau 35 metus. Šalyje nuspręsta ieškoti gabių vaikų, rengti jiems specialias programas, skirti jų mokymui nemažus biudžetus ir ruošti specialius mokytojus darbui su jais. Izraelio valstybė gabių vaikų ugdymą laiko prioritetine švietimo sritimi ir tikslingai į juos investuoja. Šiuo metu Ron Vardi gabių vaikų centras, su kuriuo bendradarbiaujant vykdoma ši programa, nuolat priima besidominčiuosius gabių vaikų ugdymu iš viso pasaulio – Singapūro, Kinijos, JAV, P. Amerikos, Europos…“, – pasakoja Ron Vardi centro vadovas dr. Offer Keren. Ron Vardi, kurio vardu buvo pavadintas šis centras, buvo ypač gabus jaunuolis, kuris būdamas vos 12 metų įstojo į universitetą.

Ieškos ir palaikys talentus Lietuvoje

Lietuvoje rengiamoje programoje numatoma siūlyti ugdymą gabiems vaikams, kurių amžius – nuo 3 iki 18 metų. Šį rudenį programoje bus siūlomi septyni moduliai, skirti 3 ir 11 klasių moksleiviams. Trečiokai galės rinktis du modulius iš šių: asmeninė ūgtis, išmanioji matematika, gamtamokslinis tyrinėjimas, kūrybinė saviraiška. Vienuoliktokai turės galimybę pasirinkti vieną iš trijų: skaitmeninė matematika, geografijos ir istorijos tyrimai, emocinių kompetencijų ir potencialo valdymas.

Taip pat žiemą ir vasarą vyksiančiose stovyklose dalyviai galės papildomai gilinti matematikos, biologijos, užsienio kalbų, meninio, geografijos, istorijos, chemijos, fizikos ir kitų disciplinų žinias. Bus siūlomos psichologų konsultacijos, vykdomas gabių vaikų atpažinimas, organizuojamos konsultacijos ir seminarai tėvams. Mokslininkai vykdys gabių vaikų ugdymo tyrimus, pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams bus siūlomas profesinis tobulinimas, kurio metu jie galės plėtoti kompetencijas, reikalingas gabių vaikų ugdymui.

„Siekiame sutelkti dėmesį į smalsius ir aktyvius mokinius, kurių talentus ir norą pažinti galima būtų skatinti jau nuo darželio ir auginti iki universiteto aukštumų. Didžiausias mano noras – pakviesti talentingus vaikus ieškoti naujų sprendimų būdų, kurie būtų autentiški ir neatsikartojantys. Talentus reikia atrasti, juos drąsinti ir džiaugtis jų pasiekimais“, – tikina VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto docentė Ilona Tandzegolskienė.

Moksleiviai „Gifted“ programoje galės ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, teisės, verslo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus. Jiems taip pat bus galima tobulinti atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius. VDU, kaip laisvųjų menų universitetas, skatins moksleivių gebėjimą gyvenime taikyti visapusio išsilavinimo nuostatas. Tuo pačiu programa palaikys ir tarpdiscipliniškumo, pilietiškumo, socialinio jautrumo, atsakomybės vertybes.

Tarp baigusių programą – garsių įmonių vadovai

„Izraelio požiūris į gabių vaikų ugdymą unikalus tuo, kad jis yra visuminis – ugdomi pažintiniai, emociniai, socialiniai gebėjimai. Jie vystomi specialiai įrengtose vaikui įdomiose ugdymo aplinkose, prie palankios vaikui aplinkos prisideda ir lankstūs, kūrybiški, specialiai paruošti mokytojai“, – sako vienas iš projekto rengėjų, įmonės „IP Capital“ generalinis partneris Haim Zakman.

Jo teigimu, gabių vaikų programą baigusieji Izraelyje šiandien užima aukštas pozicijas švietimo įstaigose, valstybės tarnyboje, versle, išmaniųjų technologijų įmonėse. Tarp jų – ir garsios tarptautinės IT įmonės „Check Point“, turinčios 5 tūkstančius darbuotojų visame pasaulyje, įkūrėjas ir vadovas Gil Shwed, kuris programavimo mokytis pradėjo būdamas vos trylikos, o nuo penkiolikos pradėjo studijuoti informatiką universitete.

Vaikai, norintys dalyvauti tarptautinėje „Gifted“ programoje, kviečiami registruotis el. paštu dileta@ipprojects.net ir dalyvauti testavime, kurio metu nustatomas vaiko intelekto koeficientas. Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką, su testuojamu vaiku dirba trijų žmonių komanda. Vienam vaikui skiriama viena valanda.

Testavimus vykdo kvalifikuoti VDU psichologai ir pedagogai bei Izraelio partneriai, kurie analizuos ir apibendrins kiekvieno vaiko rezultatus bei nustatys jo IQ. Pirmuosius testavimus numatoma vykdyti nuo rugpjūčio 17 d. IQ testavimo laikas ribotas – vyks iki rugsėjo 4 d.

Daugiau informacijos: www.vdu.lt/gifted

Pristatymas: https://www.youtube.com/watch?v=CLeKUAvSdHE 

 

Šaltinis: ELTA

 

Skaityti toliau

Lietuva

Ministerija, reaguodama į pandemiją, peržiūri turizmo strategines gaires

Paskelbta

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kurio tikslas – aptarti aktualiausius ir efektyviausius veiksmus ir priemones Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti  pandemijos sukeltos krizės metu. Susitikimuose nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Ypatingą dėmesį planuojama skirti atvykstamojo ir vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

„COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys – tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse“, – atkreipia dėmesį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Šiems prioritetiniams tikslams pasiekti būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas. Todėl artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais, pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva įgyvendinamos įvairios turizmo skatinimo priemonės. Priemone „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ siekiama mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Šia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

Pagal kitą priemonę – „Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui“ – garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo.

Priemonę „Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams“ įgyvendins VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Taip pat artimiausiu metu planuojama paskelbti priemonę „Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo“, kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 m. – 2,3 procento, o 2023 m. – 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuotas susitikimų turizmo klausimais ciklas apėmė susitikimus su turizmo sektoriaus verslo atstovais, gidais ir jų asociacijų atstovais. Susitikimai vyko aktualiomis vietinio, atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo temomis, taip pat buvo aptarti kurortų ir turizmo infrastruktūros klausimai.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Lietuva

Susisiekimo ministerija: keliams gerinti paskirstytos likusios nepanaudotos lėšos

Paskelbta

Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymais paskirstytos likusios nepanaudotos lėšos iš Vyriausybės skirtų papildomų 150 mln. eurų.

Tai lėšos, kurias šalies savivaldybėms ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pavyko sutaupyti, atliekant kelių infrastruktūros darbų viešuosius pirkimus. Dalis lėšų liko nepanaudota dėl neįvykusių viešųjų pirkimų bei kai kuriems kelių objektams panaudojus kitus finansavimo šaltinius. Iš viso paskirstyta apie 10 mln. eurų suma, kuri bus investuojama į šalies kelius.

Už šias sutaupytas lėšas bus remontuojami keliai, vedantys į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, į kurortines bei rekreacines vietoves, esančias pasienio ruože. Šalies gyvenvietėse padaugės kelių su asfalto danga, bus nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai.

Susisiekimo ministerija primena, kad šios lėšos yra skiriamos įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Finansuotinus kelių objektus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

Skaityti toliau

Lietuva

Prezidento darbo dienos Kauno regione akcentas – turizmo plėtros galimybės

Paskelbta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone.

Šalies vadovas susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru, su kuriais aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie Prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. Šalies vadovui merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.

„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė Prezidentas.

Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą INVEGOS veiklą. Pasak Prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino Prezidentas.

Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė Prezidentas. Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot Prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.

ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.

Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.

Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.

Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.

Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.

Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų.

Prezidento komunikacijos grupės informacija / lrp.lt
Nuotraukos: Roberto Dačkaus / lrp.lt
Skaityti toliau

Skaitomiausi