Connect with us

Mokslas

Šiuolaikinės pedagogikos studijos: mokosi lyderystės, psichologijos ir iki šiol netaikytų ugdymo metodikų (video)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiandien mokytojas turi ne tik kūrybiškai vesti pamokas, bet ir mokėti prieiti prie kiekvieno mokinio, būti pasiruošęs spręsti įvairias iškilusias „krizes“, gebėti bendrauti net su neklusniausiais. Todėl pedagoginės studijos neįsivaizduojamos be dalykų didaktikos, kalbų mokymosi, praktikų, psichologijos žinių. Kuo pedagoginės studijos išsiskiria iš kitų? Kaip šiandien ruošiami mokytojai? Ar studijos spėja „bėgti“ kartu su besikeičiančiu pasauliu?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus naujoje „Mokysiu“ tinklalaidėje ieškojo Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Šiaulių universiteto pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentė Aušra Bartašė ir Lietuvos kariuomenės karininkas, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto pedagogikos studijas, majoras Laurynas Česūnas.

Svajonė tapti mokytoja kilo iš vaikystės žaidimų

Aušra pasakoja, kad pedagogikos studijas pasirinko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atsižvelgė į esamą situaciją švietimo sistemoje – trūkstamą įvairių sričių pedagogų skaičių.

„Žinoma, daug konsultavausi, kad būčiau užtikrinta savo pasirinkimu. Norėjau žinoti, ar aš tinkamai einu, kokia tai specialybė, kuo ji išsiskiria, kokių turi privalumų, trūkumų, su kuo aš susidursiu. Antra priežastis siekia vaikystę – mano mėgstamiausi žaidimai buvo susiję su mokykla, klase, užduočių kūrimu. Iš vaikystės žaidimų kylantys prisiminimai formuoja ir žmogaus ateities pasirinkimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Būsima pedagogė pridūrė, kad trečiąja priežastimi tapo jos pačios asmeninės patirtis – sukūrusi šeimą ir augindama vaikus ji susidūrė su daugeliu klausimų.

„Man buvo įdomu, kaip vaikus tinkamai auklėti, auginti. Aplinkoje pastebėjau, kad tėvai susiduria su įvairiomis auklėjimo problemomis – norėjosi pačiai labiau pasigilinti ir pagelbėti“, – asmenine patirtimi dalijosi Aušra.

Tuo tarpu kitas laidos pašnekovas – majoras Laurynas Česūnas – jau daugiau nei 20 metų tarnauja Lietuvos kariuomenėje, tačiau šiais metais baigė ir pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

„Aš vis dar tarnauju Lietuvos karo akademijoje – Lyderystės ir metodinio rengimo centre. Mes ugdome būsimus instruktorius, o mūsų šūkis – mokėti mokyti. Labai svarbu, kad kiekvienas karininkas būtų ir pedagogas. Tuo pačiu jis yra ir auklėtojas, vadas, žmogus. Visą tarnavimo laiką, kol esi kariuomenėje, mokai, ugdai žmones, kuriuos turi savo padalinyje. Todėl labai svarbu, kad tai būtų daroma efektyviai. Dabar aš mokau žmones mokyti – dirbu su suaugusiais. Tad man rūpėjo, kaip kiti universitetai rengia studentus. Pasirinkau VDU“, – kalbėjo Laurynas.

Mokytojai turi nebijoti iššūkių

Trečiasis pašnekovas – Valdas Jaskūnas – yra atsakingas už sklandų studijų vykdymą Vilniaus universitete. Be to, jis dirba ir dėstytoju, todėl ir pats žino, ko šiandien reikia studentams bei kaip juos geriausia pasiekti.

„Labai svarbu įtraukti studentus, juos išgirsti, leisti jiems mokytis klystant, juos vesti pažinimo keliu. Tačiau reikia suprasti, kad jie tuo keliu eina mokydamiesi. Ir tai yra sudėtingas, ilgas kelias. Vis tik geras pedagogas turi žinoti, kokie iššūkiai tame kelyje slypi ir aiškiai suprasti, ko visi kartu siekia“, – įsitikinęs jis.

VU Studijų prorektoriaus teigimu, pedagogikoje, kaip ir bet kurioje profesijoje, labai svarbu nebijoti iššūkių, juos priimti, ruoštis – būtina ugdyti savybes, kurios leistų priimti sunkumus.

„Be to, šiandien yra svarbu, kad į mokyklą žmonės atkeliautų motyvuoti – ateitų ir veiktų drąsiai. Reikia nebijoti daryti dalykų, kurie, galbūt nėra būdingi tai aplinkai, lygiai taip pat nesijaustų, kad mokykla, profesinė aplinka juos įkalina ar nėra kitų pasirinkimų“, – aiškino prorektorius.

Tuo pačiu jis pabrėžė ir plataus pasirinkimų spektro svarbą – kitaip tariant, įvairius kelius, vedančius mokyklos link. Jo nuomone, studentų interesai yra labai skirtingi, todėl reikia įvairių galimybių, galinčių patenkinti jų poreikius.

„Formų, kaip galima tapti mokytoju, yra daug. Pirma, galima pradėti studijas nuo bakalauro. Kitas kelias – tiesiog studijuoti kažkokį dalyką ir po to stoti į metų trukmės profesines pedagogikos studijas. Taip pat galima dar studijuojant kitą dalyką pasirinkti pedagogiką kaip gretutines studijas“, – pridūrė Valdas Jaskūnas.

Norėjo įrodyti, kad mokytojo darbas – nuostabu

Dėl studentų motyvacijos pritarė ir Aušra, Šiauliuose studijuojanti pradinio ugdymo pedagogiką. Prieš stodama ji daug domėjosi, skaitė, gilinosi į studijų programą.

„Daug domėjausi, kokios tai per studijos, skaičiau daug aprašymų, studentų atsiliepimų – kaip jiems patinka ir kokie iššūkiai laukia. Susidūriau su atkalbinėjimais, tačiau savo pasirinkimu aš nesudvejojau. Turėjau viziją, kaip mokysiu, nors dar nebuvau studijavusi nei vieno dalyko. Norėjau įrodyti, kad mokyti – nuostabu“, – prisiminė pašnekovė.

Aušra pridūrė, kad jos kurse mokosi išties motyvuoti studentai. Tiek ji pati, tiek jos bendramoksliai su nekantrumu laukdavo paskaitų.

„Kaip jaučiasi tas motyvuotas studentas? Tomis pačiomis didelėmis akimis laukdavome, klausydavome, ką pasakojo dėstytojai. Kurso draugė sakydavo, kad tiesiog „valgo“ visą girdimą informaciją ir nenori praleisti nei vienos paskaitos. Kartais paskaitą atidėdavo, ir ji nuliūsdavo, kad šiandien negavo nieko „skanaus“. Tai tas motyvuotas studentas klausia, klauso, gilinasi ir taip plečia savo žinias“, – studijų patirtimi dalijosi moteris.

Prieš pamoką – pokalbis su mokytoju

Tuo, ką išmoko studijų metu, pasidalijo ir majoras Laurynas Česūnas. Studijuodamas jis turėjo atlikti profesinę praktiką. Nors galėjo keliauti į Lietuvos karo akademiją, nusprendė ją atlikti mokykloje, kad įgytų daugiau naudingos patirties.

„Didžiausias iššūkis man buvo darbas su vaikais. Aš pats turiu vienuolikmetį sūnų ir būdavo, kad nesusišneku – aš sakau, o jis neklauso. Galvojau, kaip čia taip atsitinka. Tad, iššūkis buvo išsiaiškinti, ar tai, ką aš moku – visos metodinės taktikos – veikia su vaikais. Stebėjau savo mentorių, mokytoją ir jam siūliau, ką galime padaryti. Viena iš tokių taktikų – ryto ratas. Mokiniams atėjus į pamoką, sustatydavau kėdes ratu ir kviesdavau visus pasikalbėti. Kalbėdavome apie emocinę būklę – kaip jie gyvena, kas buvo neaišku praeitą kartą, ką šiandien norėtų papildomai sužinoti, užsirašydavau kiekvieną klausimą ir mes 5–6 minutes apie tai pasišnekėdavome. Tada pristatydavau temą ir mes eidavome dirbti.

Be to, visi dažnai skuba pabaigti pamoką – suskamba skambutis ir visi bėga. Tačiau pamoka turi struktūrą: įvadas, pagrindinė ir baigiamoji dalys. Pastaroji dalis sudaro 20 proc., nes tada, kai visi sužino, jog jau – pabaiga, labiau susikaupia. Tada galima duoti papildomą informaciją. Vėlgi, aš visus grąžinu į kėdes, mes pasišnekam, ką galime padaryti kitaip kitą kartą, ką galėčiau padaryti geriau, ko nesuprato, ką paaiškinti. Skatinu ir padėti vieni kitiems. Jie daug geriau supranta, kai pasakoja draugas, nes bendrauja „ta pačia“ kalba“, – pasakojo jis.

Visą pokalbį galima rasti čia:

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Reklama

Kultūra

Gabių vaikų ugdymui Kaune ir Vilniuje – tarptautinė Lietuvos ir Izraelio programa

Milda Vedegytė

Paskelbta

Pernai Lietuvoje startavusi tarptautinė programa „Gifted“, skirta gabių vaikų ugdymui, susilaukė didžiulio populiarumo – Kaune registravosi šimtai dalyvių. Įvertinus sėkmingą pradžią, šiemet nuspręsta programą išplėsti ir pasiūlyti ne tik kauniečiams, bet ir sostinės gyventojams. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

Programa „Gifted“, kurią inicijavo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio, šių metų rugsėjį specialų centrą atidarys ir Vilniuje. Tiek sostinėje, tiek Kaune jau dabar registruotis kviečiami trečiokai, ketvirtokai, penktokai, dešimtokai ir vienuoliktokai – balandžio mėnesį planuojama pradėti dalyvių testavimą ir atranką. Laikinojoje sostinėje inicijuota ir dar viena naujovė – registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai, penkerių ir šešerių metų vaikai, rugsėjį eisiantys į priešmokyklinę grupę. Jiems Kaune bus organizuojama šeštadieninė „Gifted“ mokyklėlė.

Tarptautinė programa „Gifted“ vykdoma pagal pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir intelekto koeficiento testavimo metodika. Programoje atranką vykdo Lietuvos ir Izraelio ugdymo ekspertai ir psichologai. „Gifted“ yra atvira mokymosi aplinka, kurioje mokytojai ir dėstytojai padeda vaikams augti intelektualiai ir emociškai, vykdomos specialios gabių vaikų ugdymo programos, teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojamos žiemos ir vasaros stovyklos, konsultacijos ir seminarai tėvams.

Pasak „Gifted“ projekto koordinatorės Lietuvoje Diletos Tindžiulienės, programa siekia atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus – daugelyje šalių jau daug metų tam skiriamos didelės investicijos, tuo tarpu Lietuvoje tokia programa organizuojama antrus metus iš eilės. VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas.

„Gabūs vaikai yra geriausia investicija į Lietuvos ateitį, kuri tikrai atsiperka. Jie neatsiranda šeštoje klasėje – jie ateina kitokie, apdovanoti išskirtiniais gebėjimais, todėl svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės sudaryti visas sąlygas jiems augti, tobulinti savo išskirtinius gebėjimus ir padėti realizuoti save. Tam reikalingi profesionalai, gebantys dirbti su gabiais vaikais“, – pasakoja projekto koordinatorė D. Tindžiulienė.

Iniciatorių teigimu, gabūs vaikai – tokie, kurie objektyviai išsiskiria iš kitų itin aukštais gebėjimais, brandesniu mąstymu, kūrybiškumu, greitesniu žinių įsisavinimu, dažnai ir aukštesniais pasiekimais. Taip pat jie dažnai būna ir jautresni juos supančiai aplinkai, todėl mokydamiesi gali patirti iššūkių: motyvacijos praradimą dėl jiems neįdomių pamokų, daugiau nerimo dėl aukštų aplinkinių lūkesčių, didesnį vienišumą dėl savo išskirtinių gebėjimų. Tokio vaiko gebėjimams atsiskleisti reikia palaikančios aplinkos – ją ir siekiama sukurti programoje.

„Gifted“ programa vykdoma pagal Izraelio Ron Vardi centro modelį. Izraelyje programa „Gifted“ vykdoma jau 35 metus, ieškant gabių vaikų, skiriant jų mokymui nemažai lėšų ir ruošiant specialius mokytojus darbui su jais. Šioje šalyje gabių vaikų ugdymas yra prioritetinė švietimo sritis, į kurią yra kryptingai investuojama. Izraelyje mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas. Šalies pagarbų požiūrį į vaiką kaip asmenybę taikliai atskleidžia posakis „Tu negali būti viskuo, bet tu gali būti bet kuo“.

„Pasitelkiant Izraelio pažangią ir pripažintą patirtį, buvo išvystyta unikali koncepcija – kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus nuo darželio iki pat universiteto. Sukūrėme tokią programą ir Lietuvoje, kur kvalifikuotų mokytojų komanda ugdo gabius vaikus“, – paaiškina vienas iš programos vykdytojų, įmonės „IP Capital Group“ generalinis partneris Eli Fux.

Moksleiviai „Gifted“ programoje gali ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, teisės, verslo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus. Jiems taip pat galima tobulinti atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius. VDU, kaip laisvųjų menų universitetas, skatina moksleivių gebėjimą gyvenime taikyti visapusio išsilavinimo nuostatas. Tuo pačiu programa palaiko tarpdiscipliniškumo, pilietiškumo, socialinio jautrumo, atsakomybės vertybes.

Vaikus, norinčius dalyvauti „Gifted“ programoje, organizatoriai kviečia registruotis ir dalyvauti testavime. Į „Gifted“ centrus Vilniuje ir Kaune registruotis kviečiami 3, 4, 5, 10 ir 11 klasių moksleiviai. Testavimas numatomas balandžio-birželio mėnesiais.

Kaune į šeštadieninę „Gifted“ mokyklėlę registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai (5–6 m.), kurie rugsėjį eis į priešmokyklinę grupę. Jų testavimas numatomas kovo mėnesį.

Dalyvavimas „Gifted“ programoje yra mokamas.

Daugiau informacijos

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Iš izoliacijos į mokyklas toliau grįžta vaikai ir mokytojai: šią savaitę – per 100

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Iš savivaldybių gautais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vien šią savaitę į švietimo įstaigas grįžo per 100 asmenų. Nuo rugsėjo pradžios į įprastą darbo ritmą grįžo 39 švietimo įstaigos, kuriose buvo sergančių ar izoliuotų asmenų. Šiuo metu jose nebėra nė vieno su COVID-19 siejamo atvejo, ugdymo procesas organizuojamas įprastu būdu. Iš jų 33 bendrojo ugdymo mokyklos, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 profesinio mokymo ir 1 neformaliojo švietimo įstaiga.

Spalio 6 d. gautais duomenimis, sergančių arba izoliacijoje esančių tiek mokinių, tiek  mokytojų dalis nuo visų mokinių ir pedagogų yra mažesnė nei po 1 proc. – mokinių dalis sudaro 0,4 proc., pedagogų – 0,5 proc. Covid-19 yra palietęs – nustatyti susirgimo atvejai arba skirta izoliacija – apie 10 proc. visų švietimo įstaigų.

Dauguma mokyklų, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdus. Nuotoliniu būdu mokymas organizuojamas 12 švietimo įstaigų. Tai yra 0,6 proc. nuo visų mokyklų.

Nuotoliniu būdu mokosi Radviliškio savivaldybės 5-12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Panaši padėtis Šiaulių mieste, kur nuo rugsėjo 28 d. 6-12 kl. mokiniai mokosi nuotoliu būdu. Tik nuotoliniu būdu visos švietimo paslaugos nuo rugsėjo 22 d. teikiamos Raseinių savivaldybėje. Nuo rugsėjo 29 d. ugdymo procesas nuotoliniu būdu organizuojamas Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose ugdoma apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

autor. Artūras Žukas

Skaityti toliau

Mokslas

Japonijoje mokyklos su COVID-19 kovoja daug griežčiau nei Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

Metodija Vidunaite-1a688eb7

Lietuvoje koronavirusui apimant vis daugiau mokyklų, šalies tėvai nėra patenkinti rekomendacijomis, kurių įgyvendinti praktikoje neįmanoma ir baiminasi, kad mokyklos greitu metu taps ligos židiniais arba vėl bus įvestas nuotolinis mokymas. Tuo tarpu gausiai apgyvendinta Japonija ir toliau pasaulį stebina efektyvia kova su virusu. Siūlome skaitytojams palyginti, kokių priemonių Japonijos mokyklose imtasi kovojant su COVID-19. Čia taisyklės itin griežtos ne tik ugdymo įstaigose, bet ir už jų ribų.

Paskutiniais duomenimis, Japonijoje, kurioje gyvena 126 mln. gyventojų, pastaruoju metu fiksuojama rekordiškai mažai susirgimų COVID-19 – kasdien nustatoma mažiau nei po 1000 naujų atvejų ir tai yra mažiausi skaičiai per pastarąsias 40 dienų. Gali būti, kad prie gerų šalies rezultatų prisidėjo griežtos taisyklės. O štai Lietuvoje neseniai leista į ugdymo įstaigas ateiti ir sloguojant.

Apie tai, kaip pasikeitė ugdymo įstaigų organizavimas Japonijoje, sutiko papasakoti trijų vaikų mama, „Japoko” įkūrėja, Metodija Vidūnaitė, dirbanti su Japonijos kompanijomis ir turinti šioje šalyje partnerių bei draugų. „Mūsų šeimoje auga trys skirtingo amžiaus vaikai. Prasidėjus šiems mokslo metams pastebėjau, kad ugdymo įstaigose taikomi skirtingi saugos reikalavimai. Pavyzdžiui, pradinuko mokykloje kaukę pamokų metu dėvi tik mokytoja, o štai vyriausiojo vaiko gimnazijoje privalu kaukes dėvėti  visiems visą buvimo mokykloje laiką: tiek per pertraukas, tiek per pamokas. Daug bendrauju su partneriais Japonijoje, todėl natūraliai kilo klausimas, o kaip tvarkosi ta šalis, kurioje švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje“, – pasakoja M.Vidūnaitė.

Nugalėjo tradicijos

Ją labai nustebino tai, kad Lietuvoje visuotinai pritaikytas nuotolinis mokymas Japonijoje įvestas nebuvo. Japonijoje Vyriausybė nurodė uždaryti mokyklas kovo viduryje ir daugiau kaip du mėnesius ugdymo įstaigos nedirbo. Tačiau vėliau ugdymo procesas buvo atkurtas ir grįžo į įprastą ritmą.

Nepaisant to, kad didžioji dalis užsiėmimų iki šiol vyksta kontaktinio bendravimo metu, japonams pavyksta išvengti drastiškų susirgimo kiekių. 

Skaičiuojama, kad yra regionų, kuriuose nuotolinį mokymą pasiūlė vos 5 proc. ugdymo įstaigų. „Pagrindinė priežastis – tradicijos. Pokyčiai japonų kultūroje priimami lėtai, jie mėgsta viską apgalvoti ir sustyguoti iš anksto. Žinoma, jog svarbūs ir techniniai nesklandumai tačiau lemiančiu faktoriumi galime laikyti tai, kad japonams yra labai svarbu bendrauti su žmogumi akis į akį. Gyvas susitikimas visada vertinamas labiau nei pokalbis telefonu, o įprastos pamokos –  labiau nei nuotolinės, kad ir kokios šiuolaikiškos jos būtų. Bendraujant svarbu pajusti emociją, skaityti „atmosferą“ – pašnekovo mimikas ir kitus ženklus. Japonijoje netgi manoma, kad kai pedagogas dėvi kaukę ugdymo proceso metu, mokiniai lėčiau progresuoja. 

Be to, japonams labai svarbu praktinis mokymasis. Todėl yra įstaigų, kuriose nuotoliu mokomasi visų dalykų, tačiau fizikos ir chemijos pamokos vyksta įprastu būdu“, – pasakoja M.Vidūnaitė.

Pagrindiniai svarbiausi apsaugos metodai Japonijoje panašūs, kaip ir Lietuvoje – kaukės, rankų higiena bei socialinis atstumas. Beje, šią sąvoką Japonijoje puikiai žino net darželinukai. Prie visų įėjimų ugdymo įstaigose galima rasti dezinfekcinio skysčio, rankas vaikai turi dezinfekuoti po kiekvienos pamokos, po pasinaudojimo bendro inventoriaus priemonėmis. 

Be to, inovatyviomis idėjomis garsėjantys japonai taiko ir mums neįprastus apsisaugojimo metodus. Pavyzdžiui, šiuo metu Japonijoje populiarūs oro bei paviršių dezinfekantai ir priemonės, leidžiančios atidaryti duris,  neliečiant jų rankomis.

Beje, kol Lietuvoje pastaruoju metu fiksuojami susirgimai šeimų švenčių metu, Japonijoje vaikams netgi draudžiama lankytis svečiuose pas draugus.

Kaukės: visur ir visiems

Dar vienas neatsiejamas atributas ugdymo įstaigose, kaip ir Lietuvoje – apsauginės veido kaukės. Tik čia jos dėvimos pagal daug griežtesnius reikalavimus, nei mūsų šalyje. Japonijoje visiems vaikams ir suaugusiems privalu nešioti kaukes. Darželiuose ir vaikų globos namuose – taip pat. Ir tuo metu kai Lietuvoje rengiami mitingai prieš kaukių dėvėjimą arba žmones prie jų pratinti reikia baudomis, japonams klausimų dėl kaukių reikalingumo nekyla. „Pirmiausia todėl, kad japonų mentalitetas kiek kitoks. Ten žmonės labai pasitiki valdžios sprendimais. Be to, apsaugines kaukes buvo įprasta dėvėti dar iki šios pasaulinės pandemijos sloguojant, gripo sezono metu, taip pat pavasarį – saugantis nuo žiedadulkių, sukeliančių alergiją. Todėl, manau, ir vasario mėnesį paskelbti reikalavimai iki šiol stropiai vykdomi“, – svarsto M.Vidūnaitė. Tiesa, Japonijoje kaukės leidžiama nedėvėti, kai lauke yra aukšta temperatūra ir pakilęs drėgmės lygis, taip pat kūno kultūros pamokose.

Vaikai pasiilgo susitikimų

Japonų kalbos Lietuvoje mokanti Gabija Kaunelienė, daug bendraujanti su kolegomis Japonijoje, nuolatos domisi ir epidemiologine situacija Japonijoje. „Žemas japonų susirgimų skaičius stebina – juk beveik pusė Japonijos populiacijos yra vyresni nei 50-ties metų amžiaus. Be to, Japonijos valdžia pirmosios viruso bangos metu neskubėjo įvesti visuotinio karantino, nes nenorėjo stabdyti ekonomikos. Todėl labai daug pastangų buvo ir iki šiol yra skiriama visuomenės informavimui apie prevenciją. O japonai – taisyklių žmonės, nes pasitiki savo valdžia ir puikiai supranta, kad tik susitelkę bei paisydami nustatytų normų gali pasiekti rezultatų ypač tankiai apgyvendintoje savo šalyje saugantis nuo taip lengvai plintančio koronaviruso. Siekiant, kad ugdymo procesas nukentėtų kuo mažiau, bet būtų išlaikytas saugus atstumas klasėse, tiesioginės pamokos pradėjo vykti klasės mokinius skiriant į dvi grupes – vieni mokėsi ryte, kiti – po pietų. Netgi buvo sutrumpintos vasaros atostogos, organizuojama daug individualių konsultacijų. 

Beje, standartinėje klasėje mokosi 40 mokinių ir šiuo metu diskutuojama mokinių skaičių mažinti iki 30. Kaip ir Lietuvos, taip ir Japonijos švietimo sistemoje, COVID-19 epidemija atvėrė daug probleminių klausimų, kuriuos operatyviai išspręsti – sudėtinga, bet būtina“, – savo įžvalgomis dalijasi G.Kaunelienė.

Kalbų kursus rengianti pedagogė pastebi, kad prasidėjus karantinui pavyko sklandžiai perkelti mokymo procesą į elektroninę erdvę, nors, visada jautėsi, jog mokiniai yra labai pasiilgę įprasto tarpusavio bendravimo ir ugdymo proceso. „Praėjusius mokslo metus net su pačiais mažiausiais japonų kalbos mokiniais sėkmingai baigėme nuotoliniu būdu. Tačiau didžiausias iššūkis, ko gero, buvo ne pats nuotolinis mokymas, bet dažni techniniai trikdžiai vaikų namuose. Natūralu, kad vaikams susikaupti mokytis sėdint namuose prieš kompiuterį jau yra sudėtinga, o tokios problemos, kaip „blogai girdžiu”, „man stringa internetas” ir pan.  itin neigiamai veikė vaikų motyvaciją mokytis. Netvarkinga vaikų kompiuterinė ir programinė įranga, nepakankamas interneto ryšio stiprumas, be reikalo vaikus pamokų metu blaškantys namiškiai – tai turbūt pagrindiniai nesklandumai, lėtinę netgi ne konkretaus mokinio, bet ir visos grupės darbą. Turbūt viso to pasekoje naujaisiais mokslo metais į paskelbtus nuotolinius mokymus užsiregistravo vos vienas žmogus. Taigi visos mūsų japonų kalbos pamokos vyksta įprastu kontaktiniu būdu. Tėvai to prašo ir netgi dėkoja, kad sutinkame mokyti ne „per kompiuterį“, – pasakoja Gabija. Tačiau kartu pašnekovė įsitikinusi, kad nuotolinis mokymas suteikė galimybių mokymo turinį padaryti įdomesnį ir prieinamesnį, lengviau suprantamą, netgi leidžia išspręsti kai kurias problemas. 

Metodija Vidūnaitė

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Tarptautinę mokytojų dieną apdovanoti Metų mokytojai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė,  nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs Ministro Pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, tuo metu, kai sužinojo esanti išrinkta Metų mokytoja, su mokiniais kaip tik aptarinėjo teiginį: su didele galia ateina didelė atsakomybė. Tad pirmiausia ji ir pagalvojusi apie didelę Metų mokytojo atsakomybę. „Kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“, – atsiimdama apdovanojimą sakė mokytoja.

„Niekada nesuabejojau savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kiekvieną rytą į mokyklą ateinu su idėja, o vakare tikiuosi grįžti su rezultatu, nors ir mažu“, – prisipažino Aleksandras Ronkus, uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas.

Apie Metų mokytojo premijos laureatus.

Ramutė Kežienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, daug nusipelniusi savo krašto etninei kultūrai, kartu su mokiniais yra inicijavusi nacionalinius projektus, populiarinančius kupiškėnų krašto tradicijas, tarmę, su savo mokiniais aktyviai dalyvavusi etninės kultūros konkursuose ir renginiuose, sukūrusi filmų. Per pamokas ji aktyviai taiko inovatyvius kūrybingumo ugdymo metodus, rengia atviras pamokas, konsultuoja kolegas lituanistus, ypač apie naujų metodų taikymą gerinant skaitymo gebėjimus. Mokytoja yra didelė informacinių technologijų entuziastė.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos, ekonomikos mokytoja ekspertė. Mokytoja išugdžiusi visą būrį olimpiadininkų, prizininkų, jos mokiniai daugiau nei 10 metų iškovoja teisę dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse geografijos olimpiadose, pasiekia puikių rezultatų. Mokiniai įtraukiami į tarptautines iniciatyvas, pvz., dalyvauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi projekte „Global Social Leaders“. Mokytoja Jūratė sugeba atliepti į kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, per pamokas sukurti pozityvią ir darbingą bendradarbiavimo atmosferą. Pamokas ji veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose, vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos ir anglų kalbos pamokos. J. Orlovienė vadovauja lauko tyrimo, šiandieninių gyvenimo aktualijų analizės darbams, kuriuos atlieka gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai.

Aleksejus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas. Savo pirmas pamokas mokslo metų pradžioje mokytojas pradeda žodžiais: „Niekada nebijokite man pasakyti, kad jūs nežinote. Jeigu jūs kažko nežinote, mes tai būtinai sužinosime. Būtent dėl to ir stoviu prieš jus“. Sudominti mokinius jis stengiasi ir netradiciniais būdais, pvz., per pamokas mokiniai, dažniausiai dirbdami komandomis, naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir stalo žaidimais, siūlais schemoms konstruoti ir pan. Mokytojas veda atviras pamokas, supažindindamas kolegas su informacinių technologijų panaudojimu mokymui diferencijuoti, mokinių įsitraukimui skatinti. Pernai mokytojas Aleksejus demonstravo savo pamokas VU besistažuojantiems Kazachstano doktorantūros studentams. Savo mokiniams geografijos ir pilietiškumo pamokas jis veda Valstybės pažinimo centre, Vingio parke, mokyklos teritorijoje. Mokiniams jis yra sukūręs specialų internetinį portalą, kuriame jie gali rasti visą pamokų medžiagą, papildomos informacijos. Per karantiną mokytojas savo gimnazijoje įdiegė nuotolinio mokymo platformą, konsultavo mokytojus, vaikus, tėvus. Kartu su mokiniais jis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, šiemet jis yra tarp 20 atrinktų Lietuvos mokytojų, kurie gruodį dalyvaus TIWI projekto „European Schoolnet“ mokymuose Briuselyje.

Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir projektuoja, kuria progimnazijos erdves. Didelį dėmesį jis skiria valstybės etnografiniams simboliams, šventėms, kasmet organizuoja tradicija tapusį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams. A. Ronkus yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. 2019 m. jam buvo skirta Klaipėdos miesto Metų mokytojo nominacija.

Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė. Mokytoja sugeba sudominti mokinius nelengvu chemijos mokslu įtraukdama juos į įdomias ir kūrybingas iniciatyvas, itin skatindama mokytis per praktinius tyrinėjimus. Jos pamokos vyksta ir Karpėnų klinčių karjere, ir Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ir Kauno technologijos universitete, ir „Akmenės cemente“. Ji yra išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, gimnazijoje rengusi ir eksperimentų mugę, ir chemijos popietę, ir Tyrėjų savaitę, kitus chemiją populiarinančius renginius. Mokytoja yra parengusi užduočių aprašų, kuriais gali naudotis chemijos mokytojai, vedusi seminarų, ji taip pat yra chemijos valstybinio egzamino vertintoja.

Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė. Mokytoja vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete, – mokiniai kartu su mokslininkais atlieka tiriamuosius darbus laboratorijose. Jos parengtos edukacinės programos vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose, pvz., VU Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“. Ji taip pat parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, kuri padeda mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis mokslinį ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; ši programa taip pat padeda pasirengti būsimoms studijoms. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas, sudominančias ir motyvuojančias mokinius, daug dėmesio skiria sveikatos temoms, į savo pamokas kviečiasi medikus, kitus sveikatos specialistus. R. Zubrickienė yra sertifikuota švietimo konsultantė, konsultuojanti „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas. Mokytojos veikla neapsiriboja mokykla ir biologijos mokslu – ji dainuoja kameriniame chore, savanoriauja, vaidino dramos studijoje, gal dėl to itin sugeba puoselėti tvirtą mokytojo ir mokinio ryšį – net jos buvę mokiniai, kai kurie galbūt ir mokytojos pavyzdžio paakinti, pasirinkę biomedicinos krypties profesijas, ir dabar apsilanko mokykloje, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Per renginį taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Drauge su kolegomis jis įgyvendino „Mokyklos pokyčio projektą“, kuris parodė įtraukiojo ugdymo svarbą, ir ne tik mokyklos bendruomenei. 2018-2020 m. buvo inicijuotos Vilniaus Šilo mokyklos, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos ir VGTU inžinerijos licėjaus bendros mokinių veiklos, kurių idėja – kiekvienas mokinys turi patirti mokymosi sėkmę. Vaikai drauge keliavo „Draugystės žygyje“, buvo organizuotos bendros pradinių klasių mokinių veiklos, informacinės pamokos-diskusijos apie vaikų, turinčių spec. ugdymosi poreikių, ypatumus, stiprybes VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams. Sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu mokytojas Artūras per labai trumpą – 1 savaitės laikotarpį drauge su kitais mokyklos specialistais parengė unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi Lietuvos pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius labai didelių ir didelių ugdymosi poreikių. Jis konsultuoja Vilniaus Šilo mokykloje įkurtame konsultaciniame centre, teikiančiame ilgalaikes konsultacijas įstaigoms, ugdančioms vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kiekvieną savaitę su savo auklėtiniais mokytojas išvyksta už mokyklos ribų, lankosi gamtoje, muziejuose, teatruose, gražiose Lietuvos vietose.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių  pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė;  Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

autor. Renata Česnavičienė

Skaityti toliau

Mokslas

Pagaliau žinome, kiek radiacijos yra Mėnulyje ir tai nieko gero: paaiškino, kiek laiko žmonės ten galėtų išbūti

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaip rašo „Science Alert“, nors ir „Apollo“ misijos įrodė, kad žmonėms yra saugu kelias dienas praleisti ant Mėnulio paviršiaus, misijų metu NASA nematavo, kiek kasdien astronautams tekdavo radiacijos, tad nėra ir būdų, kaip apskaičiuoti, kiek įgula galėtų išbūti ant palydovo paviršiaus.

Po daugybės metų į šį klausimą atsakė kinų-vokiečių mokslininkų komanda. Penktadienį moksliniame žurnale „Science Advances“ jie išpublikavo tyrimo rezultatus. Medžiagą jiems surinko Kinijos zondas „Chang’E“ dar 2019 metais.

„Radiacija Mėnulyje yra 2–3 kartus didesnė už tą, kurią turite TKS (Tarptautinėje kosminėje stotyje)“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kylio universiteto astrofizikas, tyrimo bendraautorius Robertas Wimmeris-Schweingruberis.

„Taigi žmonių buvimas Mėnulio paviršiuje apsiriboja maždaug dviem mėnesiais“, – pridūrė jis. Tokie skaičiavimai atsižvelgia ir į radiacijos kiekį, su kuriuo susidurs astronautai savaitę skrisdami į Mėnulį ir savaitę iš Mėnulio.

Yra keletas radiacijos šaltinių: galaktiniai kosminiai spinduliai, pavieniai saulės dalelių įvykiai (pvz., iš saulės pliūpsnių) ir gama spinduliai, atsirandantys dėl kosmoso radiacijos ir mėnulio dirvožemio sąveikos.

Spinduliuotė matuojama naudojant sieterto vienetą, kuris nustato žmogaus audinių absorbuotą kiekį.

Komanda nustatė, kad radiacija Mėnulyje yra 1 369 mikrozivertai per dieną – maždaug 2,6 karto didesnė už Tarptautinės kosminės stoties įgulos dienos dozę.

TKS iš dalies apsaugo Žemės apsauginis magnetinis burbulas, vadinamas magnetosfera, kuris ir nukreipia daugiausia spinduliuotės iš kosmoso.

Žemės atmosfera suteikia papildomą apsaugą žmonėms, esantiems paviršiuje, tačiau kuo aukščiau esame, tuo labiau radiacija mus veikia.

„Mėnulyje išmatuotas radiacijos lygis yra maždaug 200 kartų didesnis nei Žemės paviršiuje ir 5–10 kartų didesnis nei skrydžio metu iš Niujorko į Frankfurtą“, – pridūrė R. Wimmeris-Schweingruberis.
NASA planuoja iki 2024 m. žmones nuskraidinti į Mėnulį vykdydama „Artemis“ misiją. NASA teigia, kad planuoja ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje. Šiame procese dalyvautų Mėnulyje dirbantys ir gyvenantys astronautai.

R. Wimmer-Schweingruberio nuomone yra vienas sprendimas, jei norime, kad žmonės praleistų daugiau nei du ar tris mėnesius Mėnulyje: turime pastatyti buveines, kurios žmones apsaugos nuo radiacijos. Tam buveinės turėtų būti padengtos 80 centimetrų Mėnulio dirvožemiu.

Skaityti toliau

Mokslas

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje nuotoliniu būdu mokomi tik mokiniai, kurie gyvena ne uostamiestyje, Alytaus Dzūkijos mokykloje, Raseinių Šaltinio progimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi tik pavieniai mokiniai, Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje į klases nuo šiandien grįžta pradinukai, kitos klasės dar tęs nuotolinį mokymą.

Iš viso į mokyklas grįžo apie 300 mokinių ir daugiau nei 20 pedagogų.

Šios dienos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, serga 61 mokinys, 15 pedagogų, 11 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų. Izoliacijoje esančių vaikų, mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų skaičius, negalutiniais duomenimis, – 1136 asmenys.

Visos mokyklos, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, šiuo metu dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo būdus. Nuotoliniu būdu ugdomos 46 ikimokyklinio ugdymo grupės, 31 bendrojo ugdymo klasė (vidutiniškai klasėje yra apie 24 mokinius), 1 profesinio mokymo grupė (10 mokinių), 270 pavienių mokinių.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 25 min

Lietuvos oro uostai primena: keleiviai turi pasirūpinti pažymomis dėl COVID-19 testo ne tik lietuvių kalba

2021 01 27 Skrydžius iš Lietuvos oro uostų planuojantys keleiviai turėtų žinoti, kad keliaujant į kai kurias šalis gali prireikti...

Greitos naujienosprieš 40 min

Susitikime su Europos žemės ūkio komisaru dėmesys skirtas ir sviestui sviestuotui

2021 01 27 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Europos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu (Janusz Wojciechowski) vaizdo susitikime aptarė...

Greitos naujienosprieš 2 val

Bendradarbiauti galės daugiau smulkiųjų ūkio subjektų

Daugiau kaip 2 mln. eurų – tiek papildomai skirta smulkiesiems ūkininkams ir kitiems smulkiems ūkio subjektams, praėjusių metų rudenį teikusiems...

Greitos naujienosprieš 2 val

Teisingumo ministrė: įkalinimo įstaigų pastatai naudojami neefektyviai, reikalinga inventorizacija

Po apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose teisingumo ministrė pavedė Kalėjimų departamentui artimiausiu metu atlikti visų turimų pastatų inventorizaciją, kad būtų įvertintas...

Politikaprieš 3 val

Darius Razmislevičius. Kodėl balsavimas rinkimuose yra vienintelė galimybė išreikšti savo, kaip piliečių, pareigą?

Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto...

Greitos naujienosprieš 12 val

Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose: tai namai, o ne institucija

Ilgalaikė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas – tai dažniausios priežastys, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais. Anksčiau...

Greitos naujienosprieš 18 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 19 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 19 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 19 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Skaitomiausi