Connect with us

Lietuva

Siunčiant į ne ES šalis, reikalingi elektroniniai pašto muitinės deklaracijos duomenys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pasaulinės pašto sąjungos reikalavimu, tarp paštų tampa privalomas keitimasis elektroniniais pašto muitinės deklaracijų duomenimis. Tai reiškia, kad nuo spalio 12 d. jei klientas, siunčiantis daiktus į trečiąsias šalis, nebus internetu užpildęs CN 22 ar CN 23 formos, tai turės padaryti pašto darbuotojas. Dėl to pašto skyriuje gali tekti palaukti ilgiau nei įprastai.

Atsižvelgiant į šią situaciją, Lietuvos paštas rekomenduoja naudotis Lietuvos pašto savitarna, kur muitinės deklaraciją galima užpildyti internetu, taip sutaupant ir savo, ir pašto darbuotojų, ir kitų pašto klientų laiką. Formuojant siuntą internetu, visi procesai automatizuoti, todėl viskas vyksta paprasčiau, greičiau, padaroma mažiau klaidų. Be to, dideliu privalumu tampa tai, kad internetu suformuotą siuntą galima palikti pašto skyriuje tam skirtoje vietoje – nebereikia laukti bendroje eilėje.

Lietuvos paštas primena, kad siunčiant siuntas su daiktais į ne ES šalis, pridėti CN 22 arba CN 23 pašto muitinės deklaraciją yra būtina. Tinkamas šių deklaracijų užpildymas itin svarbus teisingų duomenų surinkimui ir operatyviam prekių, siunčiamų pašto siuntose iš/į trečiąsias šalis, muitinės eksporto – importo formalumų atlikimui bei sklandžiam šių siuntų pristatymui užtikrinti.

CN deklaracijas reikėtų pildyti laikantis šių reikalavimų:
– deklaracija turi būti užpildyta išsamiai;
– pildyti reikia anglų kalba;
– kiekvienas daiktas aprašomas smulkiai, negalima pateikti bendro pobūdžio informacijos (pvz.: „clothes“ aprašymas nėra priimtinas, turi būti: „men‘s cotton shirts“ ir pan.);
– nurodomas kiekvieno daikto kiekis ir svoris;
– įrašoma kiekvieno daikto ir siuntos vertė, naudojama valiuta;
– nurodomi HS prekių kodas ir prekių kilmė (tais atvejais, kai siunčiamos komercinio pobūdžio prekės);
– pažymima siuntos rūšis (dovana, prekių pavyzdys ar kt.);
– turi būti pridėti visi muitinės formalumams atlikti reikalingi dokumentai (sąskaitos, leidimai, sertifikatai ir kt.).

Siuntos vertei viršijus 1000 eurų ir (arba) jeigu siuntai taikomi draudimai / apribojimai (reikalingi tam tikri leidimai, licencijos ir kt.) ar pan., būtina įforminti standartinę eksporto deklaraciją. Jei pageidaujama, kad tokią paslaugą suteiktų Lietuvos paštas, CN 23 formoje prie „Pastabos” būtina nurodyti „Pageidauju eksporto deklaracijos“. Deja, kol kas siuntą, kuriai reikalinga standartinė muitinės deklaracija, suformuoti bei tokios deklaracijos forminimo paslaugą užsakyti galima tik pašto skyriuje.

Čia apie siuntų deklaravimą galite sužinoti plačiau.

Skaityti toliau
Advertisement

Lietuva

Pakelėse „kompostuojamos“, kitų paliktos pakuotės: rinkti ar tik piktintis?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Bena Razbadauskienė

Ką daryti miške, parke ar neseniai įsigytos sodybos aplinkoje radus irstančią, purviną pakuotę? Ar saugu ją liesti? Šiukšlių rinkimo akcijų dalyviai taip pat klausia: kokio „derliaus“ sau ir ateinančioms kartos turėtume tikėtis, sluoksnis po sluoksnio pakelėse „kompostuodami“ žoliapjovėmis ir krūmapjovėmis smulkinamas ten išmestas pakuotes? VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės paaiškino, koks vaidmuo, tausojant aplinką, ir saugumo priemonės būtų tinkamiausi.

 Rūšiuoti reikia net ir nešvarias, irstančias pakuotes

 „Vasarą ir grybingą rugsėjį, kuris šiemet  į miškus sutraukė būrius gamtos mėgėjų, kai kurie jautrūs aplinkai gyventojai rinko ne tik grybus ar uogas, bet ir kitų primėtytas pakuotes. Džiugu, kar yra tokių pilietiškų ir atsakingų gyventojų, tačiau neretai sulaukiame klausimų, kur dėti pradėjusias irti, užterštas, kartais samanomis apaugusias, labai žemėtas atliekas, kurios netgi nebepanašios į pakuotes. Žinome, kad tokias šiukšles daugelis meta į mišrių atliekų konteinerius, nes yra įsitikinę, kad rūšiuotų atliekų konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms. Visgi tiesa ta, kad visas pakuotes reikia mesti į pakuočių atliekų konteinerius, ir visai nesvarbu, ar jos pradėję irti, ar ne“, – aiškina PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

Ji pripažįsta, kad tokios nešvarios pakuotės yra problemiškos. Dažnai dėl užterštumo pakuotės tampa sunkiai perdirbamomis arba jas perdirbti tampa neįmanoma ir jos nukeliauja į deginimo įrenginius. Pakuočių perdirbėjai tokias pakuotes irgi nelabai noriai priima.

Priežastis paprasta – užterštos pakuotės didina perdirbimo išlaidas, suprastėja išgaunamos žaliavos kokybė.

Pakuočių „kompostas“ pakelėse: kas iš jo išaugs?

„Kūrybos kampo 3600“ įkūrėjo ir tvaraus vartojimo šalininko, švaros ir šukšlių rinkimo akcijų organizatorius Giedriaus Bučo teigimu, maždaug 40 proc. aplinkoje randamų šiukšlių sudaro maisto pakuotės, o apie 22 proc. iš jų – kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, vienkartiniai puodeliai, tetrapakai. Tokia proporcija buvo nustatyta, identifikavus ir suskaičiavus per žygį aplink Kauną surinktas šiukšles.

„Keliaudami miško takeliais dažniausiai randame senesnių plastikinių butelių ir kitokių anksčiau gamintų pakuočių. Atkreipiame dėmesį ir ant pakuotės pažymėtą pagaminimo datą. Pavyzdžiui, vienas toks radinys buvo 1991 metų gamybos rankų plovimo pastos pakuotė. Einant pakelėmis randame tik naujai išmestas pakuotes. Viskas yra nauja – pradedant nuo smulkių popierėlių, stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių, vienkartinių puodelių ir baigiant automobilinėmis atliekomis“, – pasakoja G. Bučas, kuris atkriepia dėmesį, kad šiukšlių rinkimas tėra kova su pasekmėmis, nes pirmiausia turėtume ugdyti tvaraus vartojimo įpročius.

Bučas taip pat įžvelgia ir dar vieną pakelių taršos problemą – ten randama susmulkintų pakuočių, kurios prieš pjaunat žolę ar krūmus, neišrenkamos. „Galėtume sakyti, kad šiose vietose kaupiamas aplinkai pavojingas „kompostas“ – sluoksnis po sluoksnio auginamas įvairių pakuočių ir gamtinių medžiagų mišinys. Jo poveikis nenuspėjamas, ir nežinia, ką apie tai manys ateinančios kartos, kurioms norėtume perduoti švarią planetą“, – sako G. Bučas.

Anot PTO atstovės B. Razbadauskienės, pakelių tarša tik patvirtina, kad vien tik puiki pakuočių tvarkymo infrastruktūra ir jos finansavimas patys savaime visų problemų neišsprendžia. Vienintelis kelias – atsakingos elgsenos ir rūšiavimo kultūros kūrimas, kuriame turi dalyvauti visi – pradedant gamintojais ir importuotojais bei baigiant eiliniu vartotoju.

Sveikatos specialistė: nebijokite, tik nepamirškite bendrųjų švaros taisyklių

 Ar turėtume rinkti nešvarias, pradėjusias irti pakuotes? Ar tai nėra rizikinga mūsų sveikatai? NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, jeigu siekiame sumažinti atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekį, ir norėtume, kad perdirbus atliekas būtų saugiai panaudota tai, kas galima panaudoti pakartotinai, tai toks pakuočių rinkimas yra sveikintinas.

„Aš pati, vaikščiodama po mišką, surenku pakuotes, kurias palieka kiti, ir jas išmetu į atitinkamą konteinerį. Retai kada tenka rinkti užstato sistemai priskiriamas pakuotes – jas surenka asmenys, kuriems rūpi finansinė nauda, pridavus pakuotes“, –

savo asmenine patirtimi dalijasi I. Taraškevičienė.

Jos tvirtinimu, siekiant saugumo, abiem minėtais aplinkos švarinimo atvejais, pakanka paisyti bendrų higienos principų. Nežinome, koks asmuo tas pakuotes išmetė, galbūt jis serga kokia nors užkrečiama liga. NVSC atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumo sumetimais atliekų tvarkytojai naudoja specialius semtuvėlius ar griebtuvus ilgesniais kotais. Specialistės patarimas būtų: jeigu tokių priemonių neturime, tada bent jau naudokime apsaugines pirštines, o jeigu ir jų neturime, bent jau nepamirškime nusiplauti rankų.

„Kol kas nesame nustatę jokių ligų, kurios galėtų plisti per užterštas pakuotes, protrūkio. Tačiau kiekvieną aplinkoje rastą pakuotę būtų gerai įvertinti: galbūt jos turinys nėra toks nekaltas, ir derėtų būti atsargesniems: pavyzdžiui, pakuotės viduje gali būti cheminių, garuojančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų sveikatai“, – pastebi I. Taraškevičienė.

Rūšiuoti tinka tik tuščias pakuotes

PTO direktoriaus pavaduotoja B. Razbadauskienė atkreipia dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.

„Taip pat svarbu, kad išmetant pakuotę į rūšiavimo konteinerį joje nebūtų maisto likučių. Plauti pakuotę nėra privalu, nors išplauta pakuotė ir palengvina rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Svarbiausia, kad pakuotėse neliktų jokio turinio“, – primena PTO atstovė.

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau

Lietuva

Kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno truks maždaug pusvalandį

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų.
„Jau dabar nemažai keliautojų vykdami tarp Kauno ir Vilniaus renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo – išvengiama spūsčių, nereikia ieškoti kur pastatyti automobilį ir tai tik keli privalumai. Įrengus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ tarp Kauno ir Vilniaus, susisiekimas pagreitės beveik dvigubai, tad neabejojame, kad keleivių traukiniais vežėjai sulauks dar daugiau keleivių“, – sako AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno funkcionuojančiame geležinkelyje keleiviniai traukiniai gali važiuoti iki 140 km/h greičiu. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/h.
Tiesa, tiksliai įvardinti būsimos kelionės trukmės „LTG Infra“ specialistai dar negali, nes kol kas nėra žinoma, kur tiksliai bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis. Planuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ projektą kelionė sieks iki 35 minučių.
„Šiuo metu vystymui atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Specialistai rengia alternatyvų sprendinius ir kitais metais bus pasirinktas konkretus projektas, tada galėsime tiksliau kalbėti apie ateities kelionių laiką“, – sako K. Sankovski.
Kur tiksliai drieksis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno turėtų paaiškėti 2021 m. vasario pabaigoje.
Pagal vieną atrinktą geležinkelio alternatyvą „Rail Baltica“ apjungtų Vievį, Lentvarį ir Kaišiadoris. Taip pat ieškoma variantų, kaip geležinkelio trasą prijungti prie galimos naujojo oro uosto statybos vietos netoli Žąslių.
Planuojama, kad iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per 3 val. 38 min., į Rygą – per 1 val. 54 min., į Rygos oro uostą – per 1 val. 44 min, į Panevėžį – per 57 min., į Kauną – per 38 min.
Kelionė iš Kauno į Taliną truks 3 val. 18 min., į Rygą – 1 val. 34 min., į Rygos oro uostą – 1 val. 24 min., į Panevėžį – 37 min.
Varšuvą iš Vilniaus pasieksime per 4 val. 7 min., o iš Kauno – per 3 val. 27 min.
Šiuo metu planuojama, kad pradžioje visomis kryptimis keleiviniai traukiniai vyks keturis kartus per dieną. Vėliau, išaugus poreikiui, maršrutų gali daugėti.
„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026-ųjų metų pabaigos. „Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.
Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Skaityti toliau

COVID

Vyriausybė svarsto trumpinti privalomą izoliacijos trukmę – A. Veryga

BNS

Paskelbta

Vyriausybė svarsto trumpinti privalomą izoliacijos trukmę nuo 14 iki 10 dienų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nauja tvarka, anot jo, galiotų tiek sergantiems, tiek sąlytį turėjusiems asmenims.

„Buvo pateiktos apibendrintos mokslininkų išvados, yra tokių optimistinių dalykų, kad asmenys, kurie net ir buvo užsikrėtę, bet turi lengvus simptomus, pakankamai greitai tampa nebeužkrečiami, tai kalbama apie 10 dienų. Persižiūrėsim izoliacijos taisykles ir gali būti, kad asmenims, kurie net ir buvo užsikrėtę, turėjo simptomų, ta izoliacija bus trumpesnė“, – pirmadienį po Vyriausybės COVID-19 valdymo komiteto posėdžio žurnalistams sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, nauja izoliacijos schema dar nėra sudėliota, tačiau pagrindinis kriterijus, kuriuo bus remiamasi, yra „simptomų buvimas arba nebuvimas“.

„Pats principas jis yra tas, kad svarbu vertinti simptomus. Ir svarbu suprasti, kad ne 37 dienos, o trumpesnis laikotarpis yra, kuomet žmogus yra užkrečiamas“, – teigė jis.

Anot A. Verygos, dėl naujos izoliacijos tvarkos dar bus tariamasi su epidemiologais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus laikomas pasveikusiu nuo COVID-19, kai du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu atlikti testai yra neigiami.

Pirmas testas pacientui atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų nuo ligos diagnozavimo, bet ne anksčiau kaip po trijų dienų pasibaigus karščiavimui.

Neatliekant testo, žmogus laikomas pasveikusiu, praėjus 37 dienoms nuo koronaviruso diagnozavimo dienos.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims privaloma 14 dienų izoliacija. Ji taip pat privaloma atvykusiems iš koronaviruso paveiktų šalių, tačiau, atlikus testą ir gavus neigiamą jo atsakymą, izoliaciją galima susitrumpinti iki 10 dienų.

Griežtinimų nesvarsto

Šeštadienį Lietuvoje patvirtintas rekordinis naujų atvejų skaičius – per parą nustatyti 205 užsikrėtusieji. Sekmadienį pranešta apie dar 160, o pirmadienį – apie 125 naujus ligos atvejus.

Vis dėlto ministras teigia, kad naujų ribojimų nacionaliniu mastu kol kas įvesti neketinama.

„Kol kas nešnekėjom apie griežtesnes priemones. Dauguma atvejų yra tam tikruose židiniuose. (…) Kalbant apie nacionalinius sprendimus, kol kas nematom tokios vienos ar dviejų sričių, kurios išsiskirtų ir būtų galima tokią labai specifinę priemonę pritaikyti. Jei liga plistų, pirmiausia galima būtų tikėtis ribojimų ten, kur yra susibūrimai, ten, kur žmonės susirenka“, – komentavo A. Veryga.

Jis taip pat teigė nesitikintis, jog naujų atvejų skaičius artimiausiu metu ims mažėti.

„Užtektų pažiūrėti į kitas Europos valstybes, kur matome, kad niekas nerimsta. Nelabai yra prielaidų atvejų mažėjimui, nes orai vėsta, žmonės vis daugiau ir daugiau yra uždarose patalpose, tai kažkokių priežasčių, dėl ko galima būtų sakyti, kad turėtų mažėti atvejų skaičius, objektyviai nelabai yra. Išskyrus vietas, kur yra pritaikoma daug priemonių“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 6248 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 3330 asmenų, 2793 – pasveiko.

Autorius Augustas Stankevičius

Skaityti toliau

COVID

Atnaujintos rekomendacijos užtikrinant rinkimų dalyvių saugumą

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Siekiant užtikrinti sklandų ir saugų rinkimų į Seimą procesą, atnaujintos rekomendacijos komisijų nariams, stebėtojams ir rinkėjams, taip pat nurodyta, kaip turėtų būti tinkamai paruošta rinkimų erdvė ir balsuojama namuose ar gydymo įstaigose. Tokias rekomendacijas parengė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.

Rekomendacijos komisijų nariams ir stebėtojams
Balsavimo dieną negali dalyvauti komisijų nariai ir stebėtojai, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai, arba jie yra izoliuoti.
Rankų dezinfekcinis skystis turi būti visose vietose, kur susiduriama su rinkėjais. Rankos dezinfekuojamos po kiekvieno rinkėjo.
Rekomenduojama kuo dažniau plautis rankas: pertraukėlių metu, keičiant medicinines kaukes ir pan.
Laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (prisidengti sulenkta alkūne arba vienkartine nosine), po kosėjimo ar čiaudėjimo nusiplauti ir (ar) dezinfekuoti rankas.
Valgyti, kavos pertraukas daryti kitose patalpose.
Jei rinkimų metu, pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, asmuo nedelsiant nušalinamas ir turi vykti namo ar kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą arba greitąją medicinos pagalbą.

Rekomendacijos rinkėjams
Nerekomenduojama į balsavimo vietas vestis/lydėti asmenis, kurie ten nebalsuoja.
Rekomenduojama iš anksto pasirengti balsavimui, siekiant užtrukti kuo trumpesnį laiką (pasirengti dokumentus, turėti rašiklį ir kt.)
Rankos dezinfekuojamos prieš patenkant į patalpas (dezinfekuojasi patys rinkėjai arba rankos jiems nupurškiamos dezinfekciniu skysčiu).
Turinčiam simptomų balsuotojui rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba 112.
Jei turintis simptomų rinkėjas balsuoja, jam turi būti uždedamas respiratorius FFP2 (be jokių vožtuvų), o po to rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba pagal poreikį kviečiama greitoji medicinos pagalba 112.

Kvėpavimo takus dengiančių kaukių naudojimas
Komisijos nariai ir stebėtojai turi dėvėti medicinines kaukes, keisti jas sudrėkus, bet ne rečiau kaip kas 4 val.
Rinkėjams rekomenduojama atvykti dėvint nosį ir burną dengiančias kaukes.
Rinkėjai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes visą buvimo balsavimo patalpose laiką.

Informacijos teikimas
Gerai matomose vietose turi būti iškabinta informacija ir (ar) skelbiama garsiniu būdu, rekomenduojant naudoti asmens apsaugos priemones ir dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei informacija, kad asmenys turintys simptomų neitų į bendras patalpas ir informuotų apie tai komisijos narį.

Saugaus atstumo laikymasis ir fizinis barjeras, kitos priemonės
Organizuojant balsavimą turi būti užtikrinamas saugus atstumas tarp rinkėjų.
Turi būti reguliuojamas rinkėjų, patenkančių į patalpas, srautas.
Rekomenduojama, kad prie įėjimo būtų asmuo, kuris reguliuotų srautus, bei pastebėjęs ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomus turinčius asmenis, aprūpintų juos respiratoriais FFP2.
Kur įmanoma turi būti pažymėti atstumai: žymos ant grindų ir pan.
Turi būti vengiama tiesioginio fizinio kontakto tikrinant dokumentus, atiduodant biuletenius ir kt.
Tarp stalų turi būti išlaikyti saugūs atstumai arba įrengtos pertvaros tarp stalų, taip pat rekomenduojama įrengti pertvarą stalo priekyje tarp komisijos narių ir rinkėjų.
Turi būti aiškiai pažymėtos įėjimo ir išėjimo vietas, vengiant asmenų maišymosi.
Stengtis užtikrinti balsuotojų judėjimą, kad nesusikirstų srautai, pvz. skirtingos įėjimo ir išėjimo vietos.
Rekomenduojama numatyti patalpą, kurioje galima būtų izoliuoti asmenį, jei pasireikštų ūmus kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai skirtas priemones pakabinti/padėti prie įėjimo į balsavimo patalpą gerai matomoje vietoje ir prie balsavimo kabinos.

Paviršių valymas ir dezinfekcija, vėdinimas
Rekomenduojama patalpas vėdinti pagal galimybes (atidaryti langus 5 min. kas 1 val. ar pan.) ir priklausomai nuo oro sąlygų.
Valyti dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, laiptų turėklus ir pan.) ne rečiau kaip kas 2 val.
Pasibaigus balsavimui atlikti patalpų vėdinimą, valymą ir dezinfekciją pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Bendrų daiktų naudojimas
Rekomenduojama kiekvienam rinkėjui turėti savo rašiklį.

Kai balsuojama namuose ar ligoninėse
Asmens apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal rizikos pobūdį (pagal lentelę).
Asmens apsaugos priemonės turi būti užsidedamos prieš įeinant į namus ar įstaigą, nusiimamos – išėjus.
Panaudotos asmens apsaugos priemonės sudedamos į maišus, kurie užrišami ir šalinami kaip buitinės atliekos po vizitų į namus arba šalinami kaip medicininės atliekos, kai balsuojama ligoninėse.
Nusiėmus asmens apsaugos priemones plaunamos ir dezinfekuojamos rankos.
Balsavimo metu turi būti vengiama tiesioginio fizinio kontakto, tikrinant dokumentus ir paimant biuletenį.

Asmens apsaugos priemonės, naudojamos rinkimų metu 

Asmenų kategorija

AAP

AAP keitimo dažnumas

Komisijos nariai ir stebėtojai nustatytose balsavimo vietose

Medicininė kaukė:

Kai kaukė sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 val.

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl amžiaus ar sveikatos būklės (ne COVID-19 ligos)

Medicininė kaukė-

Po kiekvieno balsavimo

(t. y. po kiekvienų namų)

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl izoliavimo būklės (sąlytį turėję asmenys arba grįžę iš paveiktų teritorijų)

Medicininė kaukė

Po kiekvieno balsavimo (t. y. po kiekvienų namų)

Vienkartinis chalatas

Vienkartinės pirštinės

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys į balsuotojų namus, kai namuose balsuojama dėl to, kad sergama COVID-19 liga

Respiratorius FFP2

Po kiekvieno balsavimo (t.y. po kiekvienų namų)

Akiniai

Vienkartinis neperšlampamas kombinezonas

Vienkartinės pirštinės

Vienkartinė kepurė

Antbačiai

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar padalinius (skyrius), kitas įstaigas, kur nėra gydomi COVID-19 ligos atvejai

Medicininė kaukė

Po kiekvienos įstaigos (skyriaus)

Vienkartinis chalatas (tik asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigose)

Antbačiai (tik slaugos ir globos įstaigose)

Vienkartinės pirštinės (tik asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigose)

Po kiekvieno paciento, jei turimas fizinis kontaktas

Jei nėra fizinio kontakto – po kiekvienos įstaigos (skyriaus)

Rankų dezinfekcinis skystis

Komisijos nariai ir stebėtojai, einantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinius (skyrius), kur gydomi COVID-19 ligos atvejai

Respiratorius FFP2

Po kiekvieno padalinio (skyriaus), bet ne rečiau kaip kas 4 val.

Akiniai 

Vienkartinis neperšlampamas kombinezonas

Vienkartinė kepurė

Antbačiai

Vienkartinės pirštinės

Po kiekvieno paciento, jei turimas fizinis kontaktas

Jei nėra fizinio kontakto – po kiekvienos įstaigos

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Lietuva

Seimo narių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pranešimas: po parlamentarų kreipimosi dėl galimai iššvaistytų lėšų perkant medicininę įrangą – Generalinė prokuratūra tyrimą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Antanas Matulas ir Raimundas Martinėlis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami atlikti tyrimą ir atsakyti, ar valstybei įsigyjant medicinos įrangą pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimui nėra iššvaistytos valstybės lėšos, ir jei taip, kas už tai atsakingas. Šiandien gautame atsakyme Generalinė prokuratūra atvejį tirti perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Rugsėjo 29 d. interneto portale „Lietuvos rytas“ pasirodė keletas straipsnių apie tai, kad, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu, gydymo įstaigoms pandemijos protrūkio pradžioje skubos tvarka buvo nupirkti ir sveikatos priežiūros įstaigoms išdalinti COVID-19 pacientams skirtų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingi 497 monitoriai – aparatūra buvo įsigyjama neskelbiamų derybų būdu, tiesiogiai iš tiekėjų Kinijoje, apeinant oficialius monitorių gamintojo „General Electric“ atstovus Lietuvoje.
Kaip teigia Ekstremalių sveikatai situacijų centras: „Siekiant operatyviai įsigyti reikalingą įrangą pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimui ir remiantis galiojančiais teisės aktais – Viešųjų pirkimų įstatymu ir operacijų vadovo sprendimais – šiemet buvo organizuotas viešasis pirkimas neskelbiamų derybų būdu. Konkursui pasibaigus buvo sudarytos dvi sutartys dėl 497 vnt. monitorių. Viena sutartis dėl 383 vnt. monitorių sudaryta su Hangzhou Sunshine IMP. EXP. Co., Ltd. Antroji sutartis dėl 114 vnt. monitorių sudaryta su MyCity360 Innovation Ltd. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių pagrindu buvo perkami skirtingų techninių specifikacijų monitoriai, vieneto kaina svyruoja nuo 695,00 Eur be PVM iki 4 928,22 Eur be PVM. Bendra visų 497 vnt. monitorių suma lygi 263 437,93 Eur be PVM.“
Anot parlamentarų A. Matulo ir R. Martinėlio, iš pateikto atsakymo matoma, kad monitorių kaina mokant nuo 695,00 Eur be PVM iki 4 928,22 Eur be PVM sumokėta suma yra 263 437,93 Eur be PVM, nors perkant 497 monitorius ir mokant pigiausią nurodytą kainą, suma gaunasi gerokai didesnė. Turimomis žiniomis už monitorius sumokėta apie 2 mln. Eur.
„Tačiau brangiai įsigytos įrangos sveikatos priežiūros įstaigos nespėjo panaudoti – rugsėjo mėnesį buvo duotas įsakymas monitorius surinkti ir grąžinti į sandėlius. Paaiškėjo, kad iš neaiškių tiekėjų įsigyta įranga neturi CE sertifikato, dėl to negali būti įleista į Europos Sąjungą ir Lietuvą, negali būti išmuitinta. Kaip teigia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM specialistai, kad tokia įranga negalima teikti sveikatos priežiūros paslaugų, todėl galimai buvo išleisti pinigai įrangai, kuri negali būti pritaikyta darbui Lietuvoje. Todėl kreipiamės į Generalinę prokuratūrą dėl galimai iššvaistytų lėšų, o šiandien sulaukėme žinios, jog tyrimas perduotas STT“, – teigė Seimo nariai A. Matulas ir R. Martinėlis.
Skaityti toliau

Lietuva

Apdovanotos efektyviausios įmonės: „Šilutės baldai“, „Kurana“, „Headex“ ir „Mitnija“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lietuvos bendrovės „Headex“, „Kurana“, „Mitnija“ ir „Šilutės baldai“ pelnė efektyviausiai veikiančių įmonių apdovanojimus, įvertinus jų per metus pasiektą finansinę naudą, procesų patobulinimus, darbuotojų įtraukimą ir kitus rodiklius. Nuotolinis prizų paskelbimas įvyko šią savaitę rengiamame „Lean forume 2020“. Tarp užsienio bendrovių apdovanojimus pelnė Baltarusijoje veikianti alaus darykla „Lidskoje pivo“ bei Latvijos gamykla „Finieris“.

„Efektyviausių įmonių apdovanojimai padeda ne tik išskirti sėkmingiausiai dirbančias bendroves, bet ir pakelia kartelę kitoms organizacijoms, veikiančioms toje pačioje srityje. Pažymėdami geriausias, tuo pačiu suteikiame tobulėjimo impulsą kitoms bendrovėms ir prisidedame prie įmonių tobulėjimo visoje rinkoje“, – sakė Vidas Petraitis, apdovanojimus įsteigusios ir forumą organizavusios bendrovės „Nortus“ vadovas.

Antrąkart apdovanojimus pelnė „Kurana“ ir „Headex“, trečiąkart – „Šilutės baldai“

„Metų disciplinos“ apdovanojimą pelnė įmonė „Kurana“, gaminanti bioetanolį, biodujas, pašarus, trąšas, žalią šilumos ir elektros energiją. Ji įgyvendino net 96 proc. per metus iškeltų užduočių.

V. Petraitis teigė, kad „Metų disciplinos“ vardas suteikiamas bendrovei, išsiskiriančiai punktualiu ir atsakingu suplanuotų projektų įgyvendinimu.

Šiemet „Metų įsitraukimo“ nominacijoje laimėjo personalo ir verslo valdymo sprendimų bendrovė „Headex“. Du tūkstančius darbuotojų vienijanti organizacija Lean principus aktyviausiai taiko administravimo ir valdymo procesų padaliniuose. Juose dirba 95 darbuotojai, pasižymintys aukščiausiu – šimtaprocentiniu įsitraukimu. Jie nuolat teikia veiklos tobulinimo pasiūlymus, kurių skaičius per metus sudarė 195, о spėta įgyvendinti – jau 168.

„Tai retas atvejis, kai absoliučiai visi darbuotojai yra įsitraukę, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir veiklos pobūdžio“, – pažymėjo apdovanojimų steigėjai.

„Metų Kaizen“ – efektyviausiai įgyvendinto pasiūlymo – nominacijoje šiais metais nugalėjo „Šilutės baldai“. Ši įmonė tarp efektyviausių bendrovių išskiriama jau trečią kartą. Aptardami, kurie procesai gali būti organizuoti geriau, darbuotojai pastebėjo būtinybę perorganizuoti baldų durelių surinkimą. Anksčiau, atliekant darbus rankiniu būdu, ne visuomet tiksliai pavykdavo dozuoti klijus, sutvirtinančius skirtingas detales, ir pasiekti šimtaprocentinės kokybės. Įranga, su kuria būtų galima pasiekti aukštesnių rezultatų, rinkoje kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Tačiau „Šilutės baldų“ darbuotojai patys parengė projektą ir pagal jį pasigamino reikiamą įrangą. Įgyvendinimas užtruko mažiau nei 3 mėnesius ir padėjo įmonei ne tik pagerinti gamybos laiką bei kokybę, bet ir sutaupyti daug lėšų.

Neišsemtos tobulėjimo galimybės statybų sektoriuje: „Metų starto“ prizą laimėjo „Mitnija“

Daugiau kaip 25 metus veikianti ir virš 300 darbuotojų jungianti statybos bendrovė „Mitnija“ pelnė „Metų starto“ apdovanojimą.

„Lietuvoje statybų bendrovės dar tik pradeda aktyviau domėtis efektyvios vadybos praktikomis, todėl įžvelgia itin daug tobulėjimo galimybių. Į reguliarų darbų aptarimą „Mitnija“ įtraukė ne tik visą organizaciją, veikiančią skirtinguose objektuose, bet ir subrangovus – tai atveria daugiau galimybių laiku aptikti problemas ir iš karto pradėti jas spręsti, pasitelkiant pasaulines praktikas. Įmonė pasižymi įsitraukusia vadovų komanda, sugebančia mobilizuoti visą kolektyvą“, – paskelbdamas nugalėtojus sakė V. Petraitis.

Lietuvio vadovaujamos alaus daryklos Baltarusijoje pasiekta nauda – 1,4 mln. Eur

Didžiausią finansinę naudą pasiekė Baltarusijoje veikianti „Lidskoje pivo“, kuriai vadovauja patyręs verslininkas iš Lietuvos Audrius Mikšys. Per vienerius metus ši gamykla, priklausanti Suomijos koncernui „Olvi Oyj“, įgyvendino patobulinimus, kurių bendra finansinė vertė siekia 1,4 mln. Eur. Įmonė pelnė „Metų naudos“ prizą.

„Metų projekto“ apdovanojimas skirtas Latvijos bendrovei „Finieris“, pirmaujančiai beržinės faneros ir sprendimų gamyklai. Įgyvendindama pirmuosius efektyvumo projektus pradžioje įmonė susidūrė su sunkumais, tačiau sėkmingi rezultatai sustiprino ryžtą pokyčiams. Dabar 800 darbuotojų turinčios įmonės tikslas – įgyvendinti tobulinimo projektus visuose padaliniuose Baltijos šalyse ir Suomijoje. Šiuo metu aktyviai plėtojamas projektas dukterinėje įmonėje Lietuvoje – UAB „Likmere“ Ukmergėje.

Apie „Nortus“:

2011 m. veiklą pradėjusi įmonė (iki 2020 m. rugsėjo 15 d. veikusi „Lean LT“ pavadinimu) yra didžiausia efektyvios vadybos praktikų bendrovė Baltijos šalyse. „Nortus“ teikia problemų sprendimo, krizių valdymo, Lean ir kitų efektyvios vadybos principų taikymo, nuotolinės vadybos, praktinių TWI (Training Within Institute) mokymų ir kitas paslaugas. „Nortus“ yra vienintelis Vidurio ir Rytų Europoje tarptautinės organizacijos „Honsha“ partneris, taip pat „TWI Institute“ ir „Air Academy Assotiation“ atstovas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Iš viso bendrovė padėjo įgyvendinti efektyvios vadybos praktikas daugiau kaip 200 įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Lietuvoje įmonės paslaugomis naudojasi tokios savo sričių rinkos lyderės, kaip „Girteka“, koncerno SBA bei „Vičiūnų“ grupės įmonės, „Baltik vairas“, taip pat „Lidskoje pivo“ (Baltarusijoje), „Latvijas balzams“ (Latvijoje), „Miasnickij riad“ bei „Komandor“ (Rusijoje), ir kt.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Pasirašyta pirmoji – Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartis

2020 10 20 Pirmadienį aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių merai pasirašė Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Tai pirmoji Regiono plėtros...

Greitos naujienosprieš 2 val

Daugėja įrodymų, kad COVID-19 pandemijos metu šią kraujo grupę turintys žmonės gali turėti pranašumą

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o...

Sportasprieš 2 val

Krepšinio legendai Valdemarui Chomičiui prireikė medikų pagalbos: „Kenčiau didžiulį skausmą“

Legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius apsisprendė grįžti į krepšinį ir vos prieš kelias dienas išvyko treniruoti garsiojo Ukrainos flagmano Kijevo...

Naujienosprieš 2 val

Nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų...

Greitos naujienosprieš 3 val

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių...

Greitos naujienosprieš 3 val

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3...

Greitos naujienosprieš 5 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio...

Greitos naujienosprieš 5 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome vokalo deimanto, labai...

Greitos naujienosprieš 6 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų...

Sportasprieš 7 val

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę įsigyti...

Greitos naujienosprieš 20 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 21 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 21 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 22 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 22 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi