Connect with us

Greitos naujienos

Šiandien rogutes su vaikais prie automobilio tempusiam kauniečiui paskirta ir bauda, ir teisės vairuoti atėmimas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Viename naujienų portalų sausio pradžioje pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame užfiksuotas automobilis „Toyota Prius“, snieguotu keliu tempiantis rogučių sąstatą, ir taip sukeliantis pavojų tiek patiems keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai ėmė tikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Galiausiai šiandien vairavusiam vyrui paskirta ir bauda, ir teisės vairuoti atėmimas.

Sausio 9 d. 16.00 val. Kaune, K. Grybausko–Vilties g., automobilis „Toyota Prius“ prisirišęs tempė rogutes. Nors vaizdo įraše užfiksuoto automobilio numeriai nesimatė aiškiai, pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad jį vairavo vyras (gim. 1971 m.). Kaunietis rogutėmis traukė savo vaikus, taip nesaugiai nusprendęs kartu su mažaisiais pasidžiaugti pirmu sniegu ir papramogauti, nesusimąstydamas apie skaudžias galimas tokio elgesio pasekmes.

Vairuotojui šiandien surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 d. Jam paskirta 225 eurų bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti.

Pareigūnai primena, kad žiemos pramogomis reikia mėgautis atsakingai, saugant savo ir aplinkinių sveikatą bei laikantis Kelių eismo taisyklių.

Reklama

Greitos naujienos

Kuriama tvarka augalų apsaugos produktų pakuotėms šalinti

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Vadovaudamasi ES valstybių patirtimi surenkant ir tvarkant augalų apsaugos produktų pakuočių atliekas, Aplinkos ministerija peržiūrės nacionalinę šių kenksmingų pakuočių tvarkymo sistemą.

Ministerija teisinę pakuočių tvarkymo spragą imasi pildyti po susitikimo su asociacijos „CropLife Europe“ konsultantu Stevenu Byrde ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovais.

„Naudą pirmiausia pajus ūkininkai, nes turės galimybę be finansinės naštos atsikratyti šio tipo atliekomis – jomis pasirūpins produktų tiekėjai“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. Jos žodžiais, augalų apsaugos produktų  pakuotės būtų surenkamos organizuotai, taikant gamintojo atsakomybės principą.

Aplinkos ministerija ketina užtikrinti teisinį reguliavimą, kad augalų apsaugos produktų gamintojai bei importuotojai turėtų sąlygas surinkti šių medžiagų pakuočių atliekas ir galėtų jas sutvarkyti. Pakeitimai bus integruoti į atnaujintoje Pakuočių darbo grupėje diskutuojamą ir rengiamą bendrą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų paketą. 

Augalų apsaugos produtus apima insekticidai, fungicidai, beicai, herbicidai, augalų augimo reguliatoriai, augalų augimo inhibitoriai, defoliantai ir kitos žemės ūkyje naudojamos medžiagos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministro susitikime su Suvalkijos žemdirbiais aptarti aktualūs klausimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime su Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkais aptarė paramos žemės ūkiui, melioracijos, artėjančio pasėlių deklaravimo ir kitus žemdirbiams svarbius klausimus.

„Rizikuojame būti nepopuliarūs, bet žemės ūkio politikos planavime privalome aiškiai įvardyti prioritetus. Pereinamuoju laikotarpiu radikalių pokyčių nenumatoma, bet nuo 2023 metų turėsime apsispręsti dėl prioritetinių krypčių. ES parama nėra asmeniai pinigai – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, turime į tai atsižvelgti“, – susitikime teigė ministras. K. Navickas.

Pasak jo, planuojama dar daugiau dėmesio ir pagalbos skirti jauniesiems ūkininkams. O ES numatomas paramos skyrimo akcentas – ne regioninis, o pagal ūkininkavimo būdą, dirvožemio struktūros tausojimą.

Vienas iš aktualių ūkininkams klausimų  – dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, ateityje įsigijimo lengvatos peržiūrėjimas. „Kada bus teikiamas toks siūlymas bei visas mokesčių paketas, tada ir spręsime, ieškosime balanso. Valstybės biudžete numatomi prioritetai, o mokesčiai turi būti tikslingi“, – sakė ministras.

Ūkininkai domėjosi ir melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvomis. Anot žemės ūkio ministro, šiuo metu valstybės prioritetas – renovuoti magistralinę infrastruktūrą. Ministerija siekia spręsti įsisenėjusią melioracijos atnaujinimo finansavimo problemą. Matoma išeitis – specialaus melioracijos fondo įsteigimas.

Susitikime su ministru ūkininkus domino planai dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, pesticidų naudojimo mažinimo, tvaraus ūkininkavimo, valstybės žemės nuomos, ekologinių bei smulkiųjų šeimos ūkių plėtros.

Pasėlių deklaravimo naujovės

Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pradedamas balandžio 12 d. Deklaruojantys 30 ha ir didesnį javų bei rapsų plotus nebegalės žymėti auginamų augalų veislę kaip “Nežinoma”. NMA pareikalavus, bus privaloma pateikti sertifikuotos sėklos dokumentus. Siekiantieji gauti susietąją paramą už daugiau kaip 1 ha ploto atvirame grunte auginamus vaisius, uogas, daržoves, privalės per „NMA Agro” programėlę pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius papildytas naujais kodais, kuriais būtų deklaruojami mišrūs daržovių, sodų ir uogynų plotai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Praktinius mokymus atnaujinančios vairavimo mokyklos raginamos nemokamai testuoti instruktorius

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Nuo kovo 10 d. praktinį vairuotojų mokymą atnaujinančios vairavimo mokyklos turi galimybę nemokamai dėl COVID-19 testuoti savo vairavimo instruktorius. Savanoriškai atliekami testai yra vienas iš būdų užkirsti kelią koronaviruso ir pavojingų jo atmainų plitimui.
 
Profilaktiniai nemokami tyrimai atliekami vairavimo praktinius mokymus vykdantiems asmenims, turintiems tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Vairavimo instruktoriai gali pasirinkti vietą, kur bus testuojami, užsiregistravę telefonu 1808 arba užpildę elektroninę formą tinklalapyje https://1808.lt/.
 
Galimybė vykdyti praktinį vairuotojų mokymą ir egzaminavimą grąžinama paliekant reikalavimą laikytis ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo patvirtintų maksimalių saugumo reikalavimų.
 
Vienas tokių – būtinybė visiems praktinių mokymų bei egzaminų dalyviams dėvėti respiratorius. Respiratoriai neprivalomi tik AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų vairuotojams ir instruktoriams, kai mokinys ir vairavimo instruktorius ar egzaminuotojas važiuoja skirtingomis transporto priemonėmis. Taip pat leidžiama nedėvėti respiratorių tiems asmenims, kurių sveikatos būklei jie galėtų pakenkti. Tokiais atvejais rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
 
Be to, rekomenduojama, kad į praktinius mokymus būtų registruojama nekontaktiniu būdu, tačiau, jei tai neįmanoma, būtina laikytis saugaus – ne mažesnio nei 2 metrų atstumo. Taip pat transporto priemonėje gali būti tik vienas mokinys ir instruktorius arba egzaminuotojas.
 
Visiems praktinių mokymų ar egzaminų dalyviams turi būti matuojama kūno temperatūra. Jai pakilus – draudžiama dalyvauti mokymuose arba egzaminuose.
 
Operacijų vadovo sprendimu į praktinius mokymus arba egzaminus draudžiama atvykti asmenims, kurie privalo izoliuotis.
 
Po kiekvieno užsiėmimo transporto priemonės privalo būti dezinfekuojamos ir išvėdinamos. 
 
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministrė A. Bilotaitė: judėjimo tarp dalies savivaldybių ribojamai turėtų būti panaikinti kovo 15 dieną

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta


2021 03 08

Lietuvoje sergamumas stabilizavosi ir jau kurį laiką nekinta. Vidutiniškai per dieną nustatoma apie 430 naujų susirgimų atvejų. Palyginti su praėjusia savaite, šis skaičius, imant 530 susirgimų, sumažėjo daugiau nei 100 atvejų. „Pagal mirtingumo rodiklius Lietuva yra 15 vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių. Tai labai geras rodiklis, ypač dėl to, kad prieš kelias savaites buvome kur kas aukščiau. Tikimės, kad, paskiepijus daugiau žmonių, ir toliau mažės sergamumas. Ypač gera žinia, kad, paskiepijus medikus, gydymo įstaigose fiksuojami tik pavieniai personalo susirgimų atvejai“, – teigia vidaus reikalų ministrė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė. 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, teigiamų testų dalis taip pat sumažėjo nuo 7,3 iki 6,1 proc. Skaičiuojama, kad sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 238 atvejus. Didėja testavimo mastas – vidutiniškai per dieną atliekama apie 7 300 tyrimų. Bendrai paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 ligos doze 7,5 proc. Lietuvos gyventojų, vyksta skiepijimas ir antrąja doze. Geriausi skiepijimo rezultatai yra kurortinėse savivaldybėse – Birštono, Druskininkų ir Neringos. Šiose savivaldybėse pirmąjį skiepą jau gavo apie 14 proc. gyventojų, o antrąjį 7–8 proc. gyventojų.

„Rengdamiesi atlaisvinti judėjimą, priėmėme sprendimą, kad nuo kovo 15 dienos judėjimas tarp dalies savivaldybių nebus ribojamas. Matome didelį savivaldybių indėlį siekiant suvaldyti galimus koronaviruso infekcijos protrūkius. Mes taip pat svarstome, kaip suvaldyti rizikas, todėl tose savivaldybėse, kur sergamumo situacija yra gera, galima būtų siūlyti daugiau atlaisvinimų negu nacionaliniu lygiu. Tuo tarpu tose savivaldybėse, kur sergamumo rodiklis išliks aukštas, judėjimo ribojimus dar reikės palikti“, – teigia A. Bilotaitė. Artimiausiu metu planuojama aptarti judėjimo kontrolės lygių savivaldybėse planą.

Nuo vasario 17 dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdo kontrolę, kaip atvykstantys asmenys laikosi karantino reikalavimų. Vidutiniškai per parą į Lietuvą nuo Lenkijos pusės važiuoja apie 1 500 transporto priemonių, iš jų daugelis veža komercinius krovinius ir sudaro daugiau nei 80 proc. visų vykstančiųjų. Per parą vidutiniškai patikrinama ir apie 500 asmenų. Per praėjusią savaitę patikrinta 2 916 asmenų, asmens tapatybė nustatyta 1 363 asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų – QR kodų, t. y. apie 46 proc. vykusiųjų neturėjo užpildytų anketų. Iš viso nuo vasario 17 dienos patikrinta 9 828 asmenys, iš jų QR kodų neturėjo 5 426 vykstantieji, bet anketas užpildė kontrolės vietose. Taip pat per praėjusią savaitę per jūrų uostą atvyko 1 052 asmenys (150 asmenų per parą), per oro uostus – 3 256 asmenys (838 asmenys per parą).

Policijos departamento duomenimis, pirmąją kovo mėnesio savaitę nepraleista apie 1 200 transportų priemonių, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties. Taip pat per praėjusią savaitę nubausta 1 069 žmonės dėl karantino reikalavimų pažeidimų. Daugiausiai administracinių nusižengimų protokolų surašyta dėl daugiau nei vieno šeimos ūkio kontakto – 670. Dėl kaukių nedėvėjimo nubausti 55 asmenys. Policijos pareigūnai patikrino daugiau kaip 2 300 įmonių, dėl jų veiklos pažeidimų pradėtos trys administracinės teisenos, dar 37 įmonės buvo įspėtos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

A. Armonaitė: tarp talentų norime matyti ir daugiau moterų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

2021 03 08
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su iškiliomis šalies mokslininkėmis ieškojo būdų, kaip Lietuvoje užauginti gausesnį talentų ir inovacijas kuriančių žmonių būrį bei paskatinti merginas aktyviau rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas.
Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė,  neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė bei kitos.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ministrės,  gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė.  Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.
Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios:  nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina. 
Susitikime konstatuota, kad  būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas.  Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kultūros ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT. 

Premijų už reikšmingiausius einamųjų metų darbus, išskirtinius profesinius laimėjimus ir premijos už ilgametį indėlį į scenos meną laureatams bus įteikiami atminimo ženklai – „Auksinis scenos kryžius“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. 

Šiais apdovanojimais siekiama įvertinti 2020 m. profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus dramos, operos, operetės ir miuziklo, baleto, šokio, lėlių ir objektų teatro, teatro vaikams ir jaunimui srityse bei juos paskatinti. Kaip ir kasmet, bus skiriama ne daugiau kaip 17 premijų. 

Siūlymus skirti premijas vertino iš devynių teatro, šokio, dailės ir muzikos ekspertų susidedanti komisija: Margarita Alper, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Evgeniya Shermeneva, Janina Stankevičienė ir Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė. 

Kultūros ministerija skelbia nominantų (išskyrus Padėkos premijos ir Boriso Dauguviečio auskaro) sąrašą: 

Režisūra 

Antanas OBCARSKAS už spektaklius „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“) 

Krystian LUPA už spektaklį „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Dalius ABARIS už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Moters vaidmuo 

Aistė ZABOTKAITĖ už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Danutė KUODYTĖ už auklės Veros vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Viktorija KUODYTĖ už Svetos Salmanovos vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ (Valstybinis jaunimo teatras)

Vyro vaidmuo 

Vytautas ANUŽIS už Franko Bertono vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Matas DIRGINČIUS už Benua vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ ir Maksimiliano Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Sergejus IVANOVAS už Žako Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Aktorių ansamblis 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Irano konferencija“ (Juozo Miltinio dramos teatras) 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Kvėpuojame drauge“ (Lietuvos rusų dramos teatras) 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele)

Scenografija 

Lauryna LIEPAITĖ už scenografiją spektakliams „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“) 

Fabien LÉDÉ už scenografiją spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele) 

Sigita ŠIMKŪNAITĖ ir Dalius ABARIS už scenografiją operai „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Vaizdo projekcijos 

Mikas ŽUKAUSKAS už vaizdo projekcijas spektakliui „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Adomas GUSTAINIS ir Karol RAKOWSKI už vaizdo sprendimus spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele) 

Gediminas VANSEVIČIUS, Dinas MARCINKEVIČIUS ir Paulius OFICEROVAS už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“ (Artūro Areimos teatras) 

Muzika spektakliui 

Arturas BUMŠTEINAS už muziką spektakliams „Austerlicas“ ir „Urbančičiaus metodas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Antanas JASENKA už muziką šokio spektakliui „Begalybės“ (Kauno šokio teatras „Aura“) 

Andrius ŠIURYS už muziką vizualiniam gyvos muzikos spektakliui „Kafka Insomnia“ („Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) 

Solistė 

Joana GEDMINTAITĖ už Anos Bolein vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Asmik GRIGORIAN už Polinos vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Inesa LINABURGYTĖ už Bobulytės vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Solistas 

Vladimiras PRUDNIKOVAS už Generolo vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Tadas GIRININKAS už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Almas ŠVILPA už Olando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Choreografija 

Erika VIZBARAITĖ už choreografiją tiriamajam šokio spektakliui „Apnea“ 

Maciej KUŹMIŃSKI už choreografiją šiuolaikinio šokio spektakliui „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) 

Robert BONDARA už choreografiją šokio spektakliui „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Šokėja 

Marija IVAŠKEVIČIŪTĖ už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras) 

Oleksandra BORODINA už Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Kristina GUDŽIŪNAITĖ už Žizel vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Šokėjas 

Niels CLAES už vaidmenis šiuolaikinio šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras) 

Romanas SEMENENKO už Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Genadij ŽUKOVSKIJ už Alberto vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Jaunoji menininkė / Jaunasis menininkas 

Dramaturgas Laurynas ADOMAITIS už dramaturgiją spektakliui „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Operos solistas Paulius PRASAUSKAS už Lordo Rošforo vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Režisierė Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą (Valstybinis jaunimo teatras) 

Spektaklis vaikams ir jaunimui 

„Didysis sprogimas“ (režisierius Zvi SAHAR, Klaipėdos lėlių teatras ir Itim Ensemble) 

„MŠ“ (režisierius Andrius ŽIURAUSKAS, Kauno valstybinis lėlių teatras) 

„Pasaulėliai“ (režisierė Birutė BANEVIČIŪTĖ, Kauno valstybinis lėlių teatras) 

Pandemijai atsparus teatras 

Teatrinė instaliacija „fabrica“ (režisierius Naubertas JASINSKAS, Jono Meko vizualiųjų menų centras) 

Internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“ (režisierius Žilvinas VINGELIS, „Kosmos Theatre“) 

Opera „Tarnaitė ponia“ (režisierius Gediminas ŠEDUIKIS, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Skaityti toliau

Skaitomiausi