Connect with us

Naujienos

Šią savaitę – paskutiniai šansai išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Paskelbta

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančioms apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

19 val. pirmadienį Kaune, KTU Kultūros ir renginių centre bus rodomas režisieriaus Fabrizio Terranova filmas „Donna Haraway. Pasakojimai vardan žemiškojo išlikimo“, pasakojantis apie vieną ryškiausių pastarojo amžiaus feminizmo balsų, akademikę ir mokslinės fantastikos entuziastę, siekiančią nutiesti tiltą tarp mokslo ir fikcijos. Haraway išgarsėjo devintajame dešimtmetyje rašydama darbus, kurie metė iššūkį tuo metu vyravusioms lyties, tapatybės ir technologijos tendencijoms.

Praleidęs kelias savaites jos namuose Kalifornijoje režisierius iš Belgijos sukūrė įdomų ir žaismingą talentingos mąstytojos paveikslą. Ši dokumentika – reto atvirumo ir intelektualumo susitikimas su išties originalia mąstytoja. Šis filmas rodomas kartu su garsios šveicarų režisierės Ursulos Biemann dokumentiniu darbu  „Subatlantis“. Ši dokumentika – tai mokslinės fantastikos įkvėpta video esė, tyrinėjanti Subatlantiką – dabartinę klimato fazę, prasidėjusią prieš 2500 metų ir besitęsiančią iki dabar.

18 val. laikinojoje „Romuvos“ kino salėje rodomas režisierės Ivos Radivojevic filmas „Išgaruojančios sienos“ – penkių dalių vizualinis esė, poetiškai žvelgiantis į šiuolaikinę migracijos krizę Viduržemio jūros šalyse. Filme Radivojevic kuria Kipre prieglobsčio siekiančių žmonių patirčių paveikslą: iš Irako pabėgusio palestiniečio aktyvisto,  politinio prieglobsčio prašymas atmetamas per 15 minučių. Neonaciai, gatvėse užpuolančius būrius musulmonų migrantų. Socialiniai aktyvistai ir akademikai, organizauojantys pasipriešinimo maršus prieš neonacius. 195 migrantai, paskendę Viduržemio jūroje. Tuometinėje Jugoslavijoje gimusi ir į Kiprą persikėlusi režisierė tyrinėja šiuolaikinės nuolatos kintančios tapatybės nepastovumą ir migracijos poveikį viename pagrindinių Europos uostų.

Šis filmas rodomas kartu su Charles Heller ir Lorenzo Pezzani darbu „Pėdsakai jūroje. Paliktųjų mirčiai byla“, žvelgia į vieną tragiškiausių šiuolaikinės migracijos krizės aspektų – tarptautinių organizacijų neveiksnumą ir to pasekmes. Vadinamoji „paliktųjų mirčiai“ byla – 2011 metų karo su Libija metu įvykusi tragedija, kurios metu nuskendo 72 žmonės, plaukę link Lampedūzos salos Viduržemio jūroje. Nepaisant to, kad apie šiuos pripučiama valtimi keliaujančius migrantus žinojo NATO, kariniai sraigtasparniai bei praplaukęs karinis laivas, jie buvo palikti likimo valiai 14 dienų, ir iš didelio žmonių būrio išgyveno tik 9. Heller ir Pezzani projektas žvelgia į šio įvykio pėdsakus, regimus jūroje. Tradiciškai manoma, kad jūra – tai erdvė, kurioje ištirpsta joje nutikusių įvykių pėdsakai, tačiau šis projektas įrodo, kad jūra taipogi gali būti liudininkė.

Antradienį, 20.30 val., laikinojoje „Romuvos“ kino salėje bus rodomas Kanados kino režisieriaus Mike‘o Holboomo filmas „Įvykių ataskaitos“, netradicinis meilės laiškas Toronto miestui. Filmo pagrindas – terapeuto paskatinto nematomo pasakotojo siekis atgauti atmintį po dviračio avarijos naudojant vienos minutės trukmės filmus Toronto gatvėse. Šios įžangos dėka Hoolboomas savo gimtąjį miestą ir jo bendruomenes pamato per šviežią prizmę, humoristiškai nagrinėdamas savo kaimynų įpročius ir nepažįstamų praeivių trajektorijas. Beatodairiškai ir kruopščiai tyrinėdamas viešąsias erdves, filmo pasakotojas tyrinėja meilės Torontui, regis, šaltam ir nepasiekiamam miestui, paradoksą.

Kino festivalio programą Kaune užbaigs filmo „Dar ne laikas mirti“ seansas moksleiviams trečiadienį, 15 val., pasakojantis apie Laleh Pourkarim, žymią švedų muzikantę, kuriame ji atvirai pasakoja apie muziką ir karjerą. Apie tai ką reiškia būti pabėgelių vaiku Švedijoje, apie tėvų gyvenimą ir mirtį, tėvų kultūrinį palikimą bei atsakomybę su juo susigyventi.

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi