Connect with us

Kultūra

Sentimentali kasdienybė paradoje „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, rugsėjo 18 d., penktadienį, 17 val. atidaroma paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“.

Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet kalbančios apie savo laikmečio aktualijas. Parodoje kasdienybė transformuojasi į istoriją.

Kiekvienas iš šešiolikos šioje parodoje pristatomų fotomenininkų (Romualdas Augūnas, Mindaugas Ažušilis, Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Vytautas Pletkus, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, Vytautas V. Stanionis, Donatas Stankevičius, Antanas Sutkus, Algirdas Šeškus, Artūras Valiauga) stebi ir fiksuoja kasdienybės ženklus, kurie nuolatos pakeičiami, perkeičiami ir ištrinami. Kasdienybės virsme samprata, kurią susikuriame, tėra abstrakcija, lygiai kaip ir menamos fotografų kartos, kurių kiekviena yra nevienalytė, įvairi savo pasaulio jausenomis, įžvalgomis, potyriais. Tačiau atvaizdams gulant vienas greta kito šios istorinio laiko perskyros tampa reliatyvios.

Kasdienybės samprata rodosi tokia paprasta, o pats žodis taip sklandžiai funkcionuoja mūsų kalboje, kad paprašytas apibrėžti jo reikšmę retas ilgėliau susimąstys. Kasdienybė – tai budinimasis ryte, eismo spūstys, pamokos, paskaitos, darbai, vėl spūstys; liūdna rudens kasdienybė – merkiantys lietūs, žiemos, deja, taip pat merkiantys lietūs ar spiginantis šaltis; atostogų – palaimingas tingumas. Dar kasdienybė – maži asmeniniai ritualai, grojaraščiuose surinktos dainos ir lig geltonumo suskaitytų knygų puslapių palytėjimai; keliautojo kasdienybė suskaičiuojama tūkstančiais žingsnių, rašytojo – juodų raidžių virtinėmis, fotografo – tikrovės paveikslėliais… Pati „kasdienybės“ sąvokos struktūra nurodo į pasikartojimą, mus nuolatos lydinčius veiksmus, žmones, vaizdus, buvinius.

Paroda veiks: 2020 09 18 2021 01 10

Nuo rugsėjo 22 d. kviečiame į specialiai šiai parodai parengtas edukacines programas.

Istorijos pamoka muziejuje    

(6–12 klasės, suaugusieji)
Parodoje eksponuojami šešiolikos garsių Lietuvos fotografų darbai pasakojantys mūsų istoriją. Egzistuoja nuomonė, kad fotografui tereikia paspausti mygtuką, tačiau tai nėra tiesa, nes fotografui „sumedžioti“ gerą vaizdą yra nepaprastai sudėtinga. Edukacinės programos metu analizuosime fotografijų siužeto logiką, kompozicijos principus, detalės įtaką ir svarbą visumai. Praktinėje dalyje darysime kompozicijos su žmogaus figūra eskizus bei kopijas.

Mano fotoalbumas

(ikimokyklinukai, 1–5 klasės)

Fotografijų paroda, tarsi laiko mašina, nukels jus į praeitį: į tėvelių ir senelių vaikystės bei jaunystės laikus. Pamatysite, kaip jie skiriasi nuo šių dienų. Vėliau kursite juodai baltų fotografijų albumą apie save bei savo šeimos kasdienybę.

Edukacines programas veda Eglė Velaniškytė.
Edukacijos kaina: suaugusiesiems – 5 Eur, moksleiviams, senjorams – 3 Eur.
Programą būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 675 131 61

Maloniai kviečiame atvykti.

Organizatorių inf.

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”. Tado Daujoto ir Liutauro Janušaičio sukurtoje giesmėje yra pasakojama apie tai, kaip Lietuvos kunigaikščiai į mūsų šalį pasikvietė daug tautų, įskaitant ir žydus, o šioje kultūrinės įvairovės darnoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo išsiplėtusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kūrinyje paliečiamas ir tamsusis mūsų šalies istorijos puslapis – Holokaustas bei kalbama apie dvasinę stiprybę, kad dvasios milžinai yra tie, kurie artimą mylėjo ir gelbėdami kitus net savo gyvybės negailėjo.

Vaizdo klipas nufilmuotas Lietuvai ypatingose vietose – Gedimino pilies bokšte, Trakų Galvės ežere bei Kaune prie IX forto. Giesmę atlieka jos autorius Tadas Daujotas, šiuolaikinės krikščioniškos muzikos dainininkės Gabrielė Gvazdikaitė ir Džiuljeta Baužienė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas), vaikų ir jaunimo choras „Valio” (vadovė Gintarė Kačkovska) bei „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Kultūra

Sovietinių daugiabučių kiemuose klesti komunalinės dekoracijos (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pastatų, jų vidaus bei aplinkos planuotojai Lietuvoje vis labiau progresuoja, pateikdami kokybiškų ir užsienyje vertinamų dizaino pavyzdžių. Tačiau senuose gyvenamuosiuose miestų rajonuose tuo pačiu metu progresuoja savadarbės komunalinės dekoracijos. Kaunietė Giedrė Viliūlytė su tėčiu jas pradėjo fotografuoti daugiabučių laiptinėse ir jų kiemuose. Netrukus paaiškėjo, jog tai Lietuvoje ir kitose postsovietinėse valstybėse išplitęs kičinio meno reiškinys. Juo susidomėję interneto vartotojai susibūrė į beveik 5 tūkst. narių feisbuke turinčią „Laiptinių puošimo grupę“.

Anglijoje šiuo metu gyvenanti G. Viliūlytė portalui SA.lt pasakojo, jog idėja sukurti tokią grupę kilo jai ir jos tėčiui, kuomet Kalėdų atostogoms parskrido į savo gimtuosius namus Kaune – dvylikos aukštų daugiabutį. Būtent jame netrūkdavo kaimynų išdabintų dekoracijų. Ji sako, jog išvykimas svetur ir kontrastų įvertinimas, išryškino aplinkos, kurioje ji augo, vaizdą.

„Šis fenomenas puošti komunalines erdves atrodo natūralus ir gali lengvai likti nepastebėtas, dienas leidžiant miegamajame rajone, tačiau pagyvenus apsuptai kitokios kultūros, ši ekcentrikai žavi tradicija pro akis nepraslydo.

Užaugau tokių dekoracijų apsupty, tačiau tuomet tai atrodė naturalu ir įprasta. Atsiradus grupei, daug daugiau dėmesio skiriu kiekvienam eksponatui, mėgstu įsižiūrėti į detales, medžiagas ir bandyti suprasti, ką autorius norėjo pasakyti kurdamas dekoraciją. Man jos yra labai įdomios, dažniausiai juokingos. Kai kurios stebina įdėtu laiko ir pastangų kiekiu, reikalingu sukurti atitinkama eksponatą. Kai kurios atrodo kaip tiesiog suverstos šiukšlių krūvos, tačiau beveik kiekviena jų sukelia šypseną ir gerą emociją“, – teigė mergina.

Dažniausi komunalinių dekoracijų motyvai – iš perdirbtų medziagų ir jau nebenaudojamų daiktų sukurti objektai. Vyrauja padangos, unitazai, seni baldai ir vaikų žaislai. Į grupę nuotraukos kasdien talpinamos iš visos Lietuvos – miestai nenusileidžia vienas kitam.

G. Viliūlytė tvirtina, jog Anglijoje ji nematė nieko panašaus ir šį reiškinį priskiria postovietinėms valstybėms. Jos manymu dažniausiai dekoracijas kuria vyresnio amžiaus žmonės, kurie siekia savęs realizavimo, kūrybiško laiko praleidimo.

„Panašu, kad šis fenomenas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kultūrose, išgyvenusiose sovietinę priespaudą. Daugiausiai dekoracijų vyrauja būtent sovietiniuose daugiabučiuose.

Gyvenantys daugiabutyje žmonės neturi galimybes puošti savo kiemo, tačiau noras gyventi gražiai ir išsiskirti iš kitų vis tiek išlieka. Nors ir kai kurios dekoracijos stipriai kertasi su standartine grožio sąvoką, dauguma jų yra sukurtos žmonių, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančių daugiabučių namų aplinkoje. Manau dėl to jiems kyla puošybos idėjos, paįvarinančios kasdieninį komunalinių butų kraštovaizdį“, – kalbėjo G. Viliūlytė.

„Facebook“ nuotr.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis

‎‎ Plačiau: sa.lt/sovietiniu-daugiabuciu-kiemuose-klesti-komunalines-dekoracijos/

Skaityti toliau

Kultūra

2020 M. KAUNO REGIONE BAIGTI ĮGYVENDINTI TRYS PROJEKTAI PAGAL PRIEMONĘ NR. 05.4.1-CPVA-R-302 „AKTUALIZUOTI SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“ įkurdinta Bernotuose-Maironio tėviškėje.

Kauno regione baigtas įgyvendinti projektas „Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės pritaikymas kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ (toliau – priemonė).

Projekto, kuriam skirta 213 975,28 Eur ES struktūrinių fondų ir 37 760,35 Eur Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, tikslas – kompleksiškai sutvarkyti ir pritaikyti kultūrinėms ir su jomis susijusioms edukacinėms reikmėms Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės teritorijas.

Siekiant pagerinti Maironio tėviškės ir gimtinės prieinamumą, teikiamų kultūros ir edukacijos paslaugų kokybę, supažindinti lankytojus su vietos istoriniu kontekstu, užmegzti diskusiją tarp lankytojo ir kultūros paveldo objekto, pasitelktos naujos technologijos ir meniniai sprendimai, kurių pagalba sukurta įdomi kultūrinio pažinimo aplinka, skatinanti domėtis paveldu ir jo istorija, ugdanti lankytojų kūrybiškumą.

Meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“, kuri atkuria prarasto dvaro aplinką, aktualizuoja poeto gimtinę. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius dokumentus unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras, per menininko žvilgsnį įprasmintas praeities, dabarties ir gamtos ryšys, būties laikinumas.

Pasandravio dvarvietėje atlikti tvarkybos darbai – sutvarkytas akmeninis XIX a. svirnas (pakinktinė), – perdengtas stogas, pakeista grindų danga (asla), įrengta žaibosauga, restauruotas įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys – atstatyta antžeminė akmens mūro dalis, pakeista medinė svirtis.

Įrengta meninė video projekcija svirne – galinės sienos vietoje iškyla vaizdai: Maironio šeima, susimąstęs poetas, jo poezijos posmai.

Įrengta meninė video ir šviesų projekcija šulinyje – pakėlus šulinio dangtį – ant akmens „parašytos“ Maironio eilės, šviesos išryškina įspūdingo dydžio akmeninį šulinį.

Pasandravį ir Bernotus jungiančiame Ąžuolų take tarp žaliuojančių 155 ąžuolų įrengta dešimt sūpynių – atokvėpio vietos mažiems ir dideliems.

Sukurta instaliacija „dainuojantis suolelis“ – prie senosios Maironio vaikystę menančios pušies atsisėdusį pailsėti sodybos svečią apgaubia dainų „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“ melodijos, Maironio poezijos posmai.

Meninė video projekcija Bernotų svirne, palėpėje, išnyksta sienos – atgyja buvę vaizdai, atsiranda ir pabėga Maironio posmai, į namus „sugrįžta“ kunigas Jonas Mačiulis Maironis.

Įsigytas interaktyvus stendas (lauko ekranas) ir įrengtas Maironio tėviškėje Bernotuose taip pat įsigyta ir sumontuota Sanitarinė įranga (pilnai įrengtas ir paruoštas naudojimui autonominis sanitarinis konteineris-sanitarinės patalpos su nuotekų ir vandens talpomis ir pritaikytas naudotis vyrams, moterims ir neįgaliesiems).

Pagal priemonę 2020 m. baigti įgyvendinti dar du projektai. Vienas iš jų Birštono savivaldybės administracijos inicijuotas projektas – „Birštono savivaldybės kultūros paveldo objektų aktualizavimas“. Šiuo projektu siekiama aktualizuoti Birštono muziejų ir padidinti kultūros paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, pagerinant jų kokybę, taip skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 90 501,24 Eur, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos – 67 967,83 Eur ir Birštono savivaldybės biudžeto lėšos – 22 533,41 Eur.

Kauno rajono savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas – „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“, kuriam skirta 627 358,44 Eur ES struktūrinių fondų ir 530 641,56 Eur Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Projektu siekta pritaikyti kultūrinių bei su jomis susijusių edukacinių, ekonominių, socialinių ir bendruomeninių poreikių tenkinimui Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bei atskleisti šio kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Šiuo metu pagal priemonę įgyvendinami dar trys Kauno regione suplanuoti projektai iš septynių. ES struktūrinių fondų lėšų sumos limitas Kauno regionui – 1 342 488,15 Eur.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Benjaminas Želvys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kultūros ministerijos konkursą eiti Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui B. Želvys vadovauja nuo 2005 metų.

Benjaminas Želvys.JPG

Skaityti toliau

Kultūra

Per vasarą šalies gyventojai perskaitė per 90 tūkst. knygų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvavo rekordinis skaitytojų skaičius – daugiau kaip 20 tūkst., o visas penkias organizatorių sugalvotas užduotis įveikė 13 934 skaitytojų (2019 m. atitinkamai 16 390 dalyvių ir 10 339 įveikusiųjų iššūkį). Iš viso per tris mėnesius trukusį skaitymo iššūkį perskaityta daugiau kaip 93 000 knygų.

„Atrodo, banalu sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius, nes kasmet tą ir sakome. Bet kitaip ir negalim sakyti! Smagu, kad šiemet sukurta nauja sistema dalyvių nenuvylė, tapo lengviau prieinama ir pasiekiama, o bibliotekų bendrystė dar labiau sustiprėjo“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Skaitymo iššūkį koordinuoja apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Skaitomiausios ir geriausiai skaitytojų įvertintos knygos

Norintieji įveikti vasaros skaitymo iššūkį turėjo perskaityti 5 knygas:  Šiaurės šalių autoriaus; kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą. Daugiausiai perskaityta knygų apie draugystę, bene sunkiausiai dalyviams sekėsi rinktis ir skaityti eiliuotas knygas.

Šįkart skaitymo iššūkio dalyvių auditorija itin įvairi: jeigu ankstesniais metais aktyviausiai dalyvaudavo vaikai ir jaunimas iki 19 metų, šiemet juos pasivijo suaugusieji. Itin išaugęs susidomėjimas ir aktyvumas stebimas tarp skaitytojų nuo 64 metų. Tai galima laikyti dideliu Lietuvos bibliotekininkų nuopelnu, kurie net atokiausiuose šalies kampeliuose paskleidė žinią apie šią iniciatyvą.

Tarp populiariausių akcijos knygų – literatūros klasika tapusios vaikiškos knygos bei suaugusiųjų literatūra. Jaunieji akcijos dalyviai vienu metu nušovė du zuikius – atlikdami skaitymo užduotis noriai skaitė tas knygas, kurios yra mokiniams rekomenduojamuose knygų sąrašuose. Tarp populiariausių knygų atsidūrė Selemono Paltanavičiaus „Gamtos metų ratas“, Ericho Marios Remarko „Trys draugai“, Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“. Aukščiausius įvertinimus gavusių knygų sąraše – Sonyos Hartnett  „Sidabrinis asiliukas“, Patricios Forde „Žodžių sąrašas“, Jono Hasseno Khemiri „Viskas, ko neprisimenu“, Viljamo Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Kur gyvena daugiausiai skaitančių žmonių?

Skaitymo iššūkio nugalėtoja tapo Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos direktorius Aivaras Vyšniauskas sako, kad sėkmės paslaptis – ilgas ir kruopštus darbas su skaitytojais: „Per ilgus bibliotekos gyvavimo metus sugebėjome „prisijaukinti“ savo skaitytoją, tapome jiems draugais, nuodėmklausiais ir psichologais. Žinoma, to niekada nebūtų įvykę be ilgamečių mūsų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su skaitytojais, puikiai juos pažįstančių ir negailinčių laiko bei energijos tiek bendraujant, tiek atsakant į užklausas. Juk eilinis kvietimas dalyvauti vasaros skaitymo skatinimo akcijoje tikrai nereikalauja jokių papildomų išlaidų ar specialių resursų: tam reikia tik elementaraus noro tiek iš skaitytojų, tiek iš juos į akciją kviečiančių darbuotojų pusės. Džiugu, kad mūsų bibliotekoje abipusis noras buvo.“

Tarp aktyviausių bibliotekų yra daug mažų miestelių, kaimų bibliotekų filialų. Pavyzdžiu galėtų būti Jonavos rajono savivaldybės Ruklos filialas, kur skaitymo iššūkį priėmė 255 žmonės, perskaitę 1248 knygas. Kaip minėjo bibliotekininkė Nataša Kvietkienė, Rukloje visi vieni kitus gerai pažįsta, tad kvietimas skaityti knygas vasarą ėjo iš lūpų į lūpas. Knygas čia noriai skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.

Prizai džiugins ilgai

Sėkmingai įveikusieji skaitymo iššūkį dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį ir momentinį fotoaparatą. Taip pat išdalinta daugiau kaip pusšimtis knygų, kurias aktyviausiems skaitytojams dovanojo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei leidykla „Baltos lankos“. Laimėtojų sąrašas skelbiamas čia. Kiekvienas skaitymo iššūkį įveikęs dalyvis dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolėmis, kurį pasodinus į žemę džiugins vaistinių melisų, čiobrelių ir ramunėlių derlius.

Prie akcijos prisidėjo Respublikos kultūros ministerijaa, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijaa, Šiaurės ministrų tarybos biuras, LRT, leidykla „Baltos lankos“. Iniciatyvos partneris – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius.

„Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Skaitymo iššūkis yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Skaityti toliau
Miestasprieš 8 val

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas...

Naujienosprieš 21 val

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės...

Sveikataprieš 22 val

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius mokymus „Vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikata”

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius kursus apie vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatą. Paskaitoje sužinosite apie burnos sveikatos svarbą...

Lietuvaprieš 22 val

Greitaisiais COVID-19 testais galės tirtis kultūros darbuotojai, teikiantys paslaugas

Paslaugas teikiantiems kultūros darbuotojams sudaroma galimybė išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime, kuriuo...

Naujienosprieš 1 d.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atliekami 79 tyrimai – D. Remeika

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Pasak...

Rajonasprieš 1 d.

Domeikava jau turi šiuolaikinį verslo centrą

Nors Kaunas pasiekiamas ranka, tačiau Domeikavos gyventojams važiuoti į miestą pramogauti arba apsipirkti nebūtina – centrinėje Mildos gatvėje įsikūrė šiuolaikinis...

Kultūraprieš 2 d.

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva –...

Grožisprieš 2 d.

Kosmetologė Edita Debesienė išvardijo didžiausias odos priežiūros klaidas rudenį

Keičiantis metų laikams labai svarbu ne tik papildyti garderobą šiltais rūbais, bet ir veido odos priežiūrą pakeisti iš esmės. Mat...

Miestasprieš 2 d.

Socialiniai būstai – ne loterija

Manipuliacijos, bandymai pasinaudoti lengvatomis, nesibaigiančios laukiančiųjų eilės ir jokios motyvacijos kabintis į gyvenimą. Socialinio būsto srityje tai vis dar yra...

Miestasprieš 2 d.

Pirmasis modernus hibridinis autobusas – jau Kaune

Išaušo ilgai laukta diena – Kauną pasiekė pirmasis iš šimto naujasis hibridinis „MAN Lion’s City 12“ autobusas. Jis atvežtas į...

Greitos naujienosprieš 33 min

Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrų susitikime – glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos, pasirašyti memorandumai

Šiandien Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ir Vilniuje viešintis Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk aptarė šalis jungiančios infrastruktūros plėtrą, projekto...

Greitos naujienosprieš 1 val

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos...

Greitos naujienosprieš 1 val

Kultūros ministras sveikina poetą Aidą Marčėną 60-ojo jubiliejaus proga

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikina poetą, eseistą, literatūros kritiką, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Aidą Marčėną, minintį 60...

Greitos naujienosprieš 3 val

Praėjusią parą Lietuvoje – 138 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių,...

Greitos naujienosprieš 4 val

ERPB sveikina Lietuvą sėkmingai atlaikius ekonominius iššūkius dėl COVID-19 krizės

Trečiadienį Finansų ministras Vilius Šapoka nuotoliniu būdu susitiko su laikinai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB) prezidento pareigas...

Skaitomiausi