Greitos naujienos

Seimui teikiamais siūlymais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių apsaugą

0

2021 04 13

Įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, Seimui pateikti trys įstatymų projektai, kuriais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą, užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą gyventojams.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Seimo nariais Aidu Gedvilu ir Kęstučiu Mažeika pateikė Seimui Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo ir dviejų įstatymų – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimų projektus. Jais siekiama  nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų įteisinti naudojami, tačiau neįregistruoti ar nelegaliai įrengti, požeminio vandens gręžiniai, ir tokiu būdu sustiprinta požeminio vandens išteklių kokybinė ir kiekybinė apsauga bei visuomenės sveikatos sauga.

„Norim, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį iš šitų vandens gręžinių ir rūpintųsi profesionalai – vandens tiekimo bendrovės. Per šitą įstatymą laikinai leidus ir numačius įteisinimo tvarką, būtų galima sutvarkyti likusių bendruomenių vandens tiekimą ir legaliai turint inventorizuotus dokumentus perduoti savivaldybių geriamojo vandens tiekimo įmonėms šituos įrenginius, ir tada gyventojai gautų profesionalų paslaugas“, – sakė S. Gentvilas.

Jeigu Gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas būtų priimtas Seimo pavasario sesijoje, jis įsigaliotų jau nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Įtvirtinus pakeitimus, būtų patvirtinta laikina neregistruotų požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarka. Naujoji tvarka atleistų asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą iš nelegaliai įrengto gręžinio, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.

Šiuo metu nelegalių gręžinių (neregistruotų Žemės gelmių registre ar neturinčių registre nurodyto savininko gręžinių) galimai yra apie 30 tūkstančių. Neturint detalios informacijos apie požeminio vandens išteklių naudojimą, neužtikrinama tinkama požeminio vandens išteklių apsauga ir efektyvi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra. Taip pat kasmet prarandama dalis gamtos išteklių mokesčių.

Kaip sėkmingai išlaikyti matematikos egzaminą

Ūkio subjektai, kurie turėjo nelegalų gręžinį ir turėjo mokėti, bet nemokėjo gamtos išteklių mokesčio, galės įteisinti gręžinį ir bus atleisti nuo sankcijų, tik sumokėjus vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką, kurios dydis priklauso nuo sunaudojamo vandens kiekio: iki 10 m3 per parą – 500 eurų; nuo 10 – 100 m3 per parą– 1000 eurų; 100 ir daugiau m3 per parą – 5000 eurų. Vis dėlto kol bus vykdomos gręžinio įteisinimo procedūros Gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas nesudarys prielaidų atleisti nuo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, jeigu pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą jį mokėti privalu.

Kiti įstatymų pakeitimai užtikrintų pokyčius šiose srityse: patikslintas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas sumažintų požeminio vandens (išskyrus mineralinį) ištekliams nustatytą mokesčio koeficientą nuo 10 iki 2 – siūlymas parengtas įvertinus bendruomenių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų skundus, kitų institucijų taikomas sankcijas už panašaus pobūdžio nusižengimus bei teismų praktiką siūloma; pakeistas Geriamojo vandens tiekimo įstatymas nustatytų savivaldybei arba jos kontroliuojamai vandens tiekimo įmonei 3 metų laikotarpį geriamojo vandens infrastruktūrai perimti. Pastaroji nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai iš gręžinių išgaunamas požeminis vanduo skirtas individualiam apsirūpinimui.

Svarbu tai, kad 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, įpareigoja valstybes nares identifikuoti vandens telkinius, iš kurių per parą paimama 10 m3 ir daugiau vandens, todėl priimti projektai prisidėtų prie europinių reikalavimų įgyvendinimo.

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Greitos naujienos