Kitą savaitę Seime prisieks keli nauji parlamentarai, pakeitę į europinę valdžią išrinktus Lietuvos atstovus. Tarp šios kadencijos Seimo naujokų yra žurnalistė Audronė Jankuvienė.
Portalui „kauniečiams.lt“ A. Jankuvienė papasakojo apie savo planus.
„Laukia nelengvas, sunkiai prognozuojamas, bet įdomus veiklos etapas. Antra vertus, tai – galimybė kitoje „barikadų“ pusėje pritaikyti savo patirtį. Viena yra stebėti politinius procesus iš žurnalisto (Audronė, tuomet Kanapickienė, daugiau kaip 20 metų dirbo „Kauno dienos“ žurnaliste ir ekonomikos redaktore – ELTA) ar komunikacijos specialisto pozicijos (pastaruosius beveik 10 metų darbavosi komunikacijos srityje), kita – pačiai prisiimti atsakomybę už sprendimus“, – sakė darbui Seime besirengianti kaunietė.
Paklausta, ar yra numačiusi, kokiame Seimo komitete ketina darbuotis, A. Jankuvienė sakė, jog tai priklausys ne vien nuo asmeninių norų, bet ir koalicijos susitarimų, kvotų, kitų dalykų.
„Stengsiuos įtikinti kolegas, kad, pavyzdžiui, regioninėje politikoje tebėra likęs vakuumas panaikinus apskritis, ir regiono plėtros tarybos neatlieka to vaidmens, kurio buvo tikimasi. Neabejoju, reikia aiškintis, kodėl iš politinės darbotvarkės dingo regionų ekonominių specializacijų klausimas. Mėginsiu priminti ir „sidabrinės ekonomikos“ idėją, kurios esmė – senstant visuomenei, vykstant migracijai, mažėjant gimstamumui bei trūkstant darbuotojų, sudaryti sąlygas grįžti į darbo rinką vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuva keliasdešimčia metų atsilieka nuo politinių diskusijų ir sprendimų šioje srityje, nors tam skirtas Vienos planas buvo priimtas 1982-aisiais.
Vienas iš trukdžių Lietuvoje kurti senėjimui draugišką visuomenę yra vyraujanti diskriminacija dėl amžiaus. Kodėl Italijoje visiškai natūralu kavinėje matyti žilstelėjusį padavėją, o Lietuvoje tai tarsi tabu? Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas kompensuotų jaunų darbuotojų sumažėjimą, jų kompetencijas papildytų patirtimi, komandiniu darbu, lojalumu. Į politinį lauką siūlyčiau perkelti viešoje erdvėje pateiktą idėją tarptautinį pripažinimą pelniusiems menininkams skirti valstybės premijas, analogiškai skiriamas žymių laimėjimų pasiekusiems sportininkams. Menininkų kūryba yra ne mažiau veiksminga reprezentacijos priemonė kaip sportas, ir ją galima panaudoti kultūrinės diplomatijos tikslais. Nacionalinė kultūros strategija, nacionalinis kultūros forumas, Nacionalinė muziejų koncepcija – diskutuojant su kultūros žmonėmis, tai padėtų tiek kuriant kultūros politiką apskritai tiek ją demokratizuojant“, – dalijosi savo sumanymais A. Jankuvienė.
Prieš keliolika metų buvusi viena ryškiausių „Kauno dienos“ žurnalisčių pabrėžė, jog sieks aktualizuoti opias žurnalistikos problemas.
„Dalyvaudama praėjusiuose rinkimuose į Seimą, kėliau idėją, kad valstybė turi sukurti efektyvią visuomenės informavimo politiką, o jos viena iš dalių turi būti paramos žiniasklaidai programa. Tereikia noro perimti ir pritaikyti kitų šalių patirtį. Bene labiausiai paramos sistemos yra išplėtotos Šiaurės Europos šalyse. Pavyzdžiui, laikraščių leidybos ir platinimo subsidijavimui Švedijoje kasmet skiriama apie 566 mln. kronų (tai prilygo apie 226 mln. litų). Danijoje kasmet periodinei spaudai (daugiausia laikraščiams) skiriama apie 206 mln. eurų parama, remiamas naujų leidinių įkūrimas, taip pat pertvarkymas turint finansinių sunkumų. Norvegijoje ir Nyderlanduose subsidijos žiniasklaidos organizacijoms skiriamos tik tuomet, kai žurnalistai turi visišką redakcinę autonomiją (Lietuvoje parama siejama su teisės ir etikos normomis).
Yra nemažai atvejų, kai ES narėje spauda ar su ja susijusi paslauga yra neapmokestinama arba tarifas yra mažesnis nei minimali ES reikalaujama lengvata – 5 proc. Jungtinėje Karalystėje PVM neapmokestinami laikraščiai, žurnalai ir knygos, Danijoje – dažniau nei kartą per mėnesį leidžiami laikraščiai, t.y. skatinami dienraščiai ir savaitraščiai. Liuksemburge laikraščiams, žurnalams ir knygoms taikomas 3 proc. lengvatinis PVM tarifas.Tai kelerių metų senumo duomenys, bet kalbame apie patį principą: žiniasklaida Europoje tikslingai remiama ir palaikoma. Pas mus gi žiniasklaida jaučia didžiulį ekonominį spaudimą, nes iš jos padarėme verslą“, – atkreipė dėmesį A. Jankuvienė.