Connect with us

Lietuva

Seimas patvirtino: nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. augs dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

Paskelbta

Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

„Tikimės, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidins šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarys geresnes sąlygas didinti mūsų šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą,” – sako ministras A. Monkevičius.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 m., kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. III ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto – 1782,3 Eur.

Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams siekiama užtikrinti stabilų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. Eur, 2019 m. – vidutiniškai 16 proc., tam skirta dar 23,1 mln. Eur. Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio padidinimas 2017–2019 m. – apie 40 proc.

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Skaityti toliau

Lietuva

Ministerija, reaguodama į pandemiją, peržiūri turizmo strategines gaires

Paskelbta

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kurio tikslas – aptarti aktualiausius ir efektyviausius veiksmus ir priemones Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti  pandemijos sukeltos krizės metu. Susitikimuose nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Ypatingą dėmesį planuojama skirti atvykstamojo ir vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

„COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys – tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse“, – atkreipia dėmesį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Šiems prioritetiniams tikslams pasiekti būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas. Todėl artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais, pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva įgyvendinamos įvairios turizmo skatinimo priemonės. Priemone „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ siekiama mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Šia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

Pagal kitą priemonę – „Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui“ – garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo.

Priemonę „Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams“ įgyvendins VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Taip pat artimiausiu metu planuojama paskelbti priemonę „Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo“, kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 m. – 2,3 procento, o 2023 m. – 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuotas susitikimų turizmo klausimais ciklas apėmė susitikimus su turizmo sektoriaus verslo atstovais, gidais ir jų asociacijų atstovais. Susitikimai vyko aktualiomis vietinio, atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo temomis, taip pat buvo aptarti kurortų ir turizmo infrastruktūros klausimai.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Lietuva

Susisiekimo ministerija: keliams gerinti paskirstytos likusios nepanaudotos lėšos

Paskelbta

Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymais paskirstytos likusios nepanaudotos lėšos iš Vyriausybės skirtų papildomų 150 mln. eurų.

Tai lėšos, kurias šalies savivaldybėms ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pavyko sutaupyti, atliekant kelių infrastruktūros darbų viešuosius pirkimus. Dalis lėšų liko nepanaudota dėl neįvykusių viešųjų pirkimų bei kai kuriems kelių objektams panaudojus kitus finansavimo šaltinius. Iš viso paskirstyta apie 10 mln. eurų suma, kuri bus investuojama į šalies kelius.

Už šias sutaupytas lėšas bus remontuojami keliai, vedantys į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, į kurortines bei rekreacines vietoves, esančias pasienio ruože. Šalies gyvenvietėse padaugės kelių su asfalto danga, bus nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai.

Susisiekimo ministerija primena, kad šios lėšos yra skiriamos įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Finansuotinus kelių objektus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

Skaityti toliau

Lietuva

Prezidento darbo dienos Kauno regione akcentas – turizmo plėtros galimybės

Paskelbta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone.

Šalies vadovas susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru, su kuriais aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie Prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. Šalies vadovui merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.

„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė Prezidentas.

Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą INVEGOS veiklą. Pasak Prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino Prezidentas.

Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė Prezidentas. Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot Prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.

ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.

Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.

Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.

Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.

Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.

Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų.

Prezidento komunikacijos grupės informacija / lrp.lt
Nuotraukos: Roberto Dačkaus / lrp.lt
Skaityti toliau

Skaitomiausi