KultūraŠeima, į Kauną atvežusi vakarietišką kultūrą

Mažai kas beprisimena anuomet garsią ir daug įtakos Kaunui padariusią vokiečių Tilmansų šeimą. Tai broliai, Kaune turėję keletą fabrikų, taip pat banką, draudimo bendrovę. Net trys Tilmansų šeimos kartos gyveno Kaune nuo 1878 iki 1941 metų. Jie domėjosi kultūra, menais, politika ir visur buvo pavyzdys bei įkvėpimo šaltinis. 

Diktavo naujausias madas

1878-aisiais Kauno mieste ženkliai stiprėjo vokiečių tautinė mažuma. Į miestą plūdo vokiškos pilietybės žmonės, tikėdamiesi čia sukurti naują gyvenimą. Ne išimtis buvo ir Richardas Tilmansas – pirmas iš Tilmansų šeimos atvykęs į Kauną. 

Praėjus nedaug laiko, pakviestas dėdės Richardo 1906-aisiais, į Kauną atvyko ir antrasis Tilmansas – Kurtas. Čia jis atvyko kartu su  žmona Marija. Įsikūrė jie bene prabangiausioje Kauno viloje Smėlio g. 16 (dabar Griunvaldo gatvė). Jis, kartu su giminaičiais, įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą. 

Būdami vieni turtingiausių to meto kauniečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcionieriai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometei Kauno aukštuomenei. 

Ši šeima daugiau kaip šešiasdešimt metų, Kaune valdė kelis fabrikus, kitas bendroves. Vaidino didelį vaidmenį miesto gyvenime. Taip pat, aktyviai rėmė meną, švietimą, kultūrą. Aktyviai dalyvavo to meto politiniame gyvenime. 

Įkvėpimas visose srityse

1893 m. senojo „Vulkano” bazėje Richardas Tilmansas įkūrė bendrovę „Br. Tilmansai ir Ko”, gaminusią vinis, varžtus, sraigtus, vielą ir kitus metalo dirbinius. Jie turėjo ir kaulų miltus gaminusį fabrikėlį. Vieno iš Tilmansų fabrikų vietoje šiandien iškilęs Kauno „Akropolio” prekybos centras, kai kurių fabrikų pastatai išlikę iki šių dienų.

« 1 3 »
« 1 3 »

Brolių Tilmansų įkurti geležies dirbinių ir statybinių medžiagų prekybos namai „Br. Tilmansai ir Ko” veikė 1894–1940 metais. Šeima aktyviai veikė ir finansų srityje – jie dalyvavo steigiant Lietuvos komercijos banką ir draudimo bendrovę „Lietuvos Lloydas”, o 1921 m. įsteigė akcinę bendrovę „Til­ka”, iš pradžių gaminusią degtukus, baldus, o vėliau tik saldainius, šokoladą ir kakavą. Čia dirbo tik moterys.

Istoriją praradęs Tilmansų turtas

Tilmansai labai domėjosi kultūra, jie Kaune pastatė teatrą, kuris buvo gausiai lankomas. Taip pat jie buvo aktyvūs politikai, nors nėra aišku, kokios buvo jų politinės pažiūros. Susiklosčius istorinėms aplinkybėms jie turėjo palikti Lietuvą, bet jų turtas – namai, gamyklos, meno kūriniai liko čia.

Dalį savo sukaupto turto  Marijos ir Kurto Tilmansų sūnui Herbertui buvo leista išsivežti į Vokietiją, dalį jis pats padovanojo Kauno valstybiniam kultūros muziejui. Vertingiausiems dailės ir kultūros požiūriu objektams leidimas tada nebuvo išduotas, jie visi pervežti į Kauno valstybinio kultūros muziejaus patalpas. Pokario metais praradus patekimo į muziejų dokumentus, parvežti eksponatai prarado ir savo istoriją. Tik atradus Kultūros paminklų apsaugos įstaigos registrą, atsirado galimybė atlikti eksponatų identifikavimą ir atkurti jų istoriją.

Kai Pirmojo pasaulinio karo metais Kaune  lankėsi Vokietijos kaizeris Paul von Hindenburg, jis gyveno būtent Tilmansų viloje – prie jos buvo pastatyta sargybos būdelė, iškelta Vokietijos vėliava. 

Šios šeimos įtaka Kauno miestui buvo milžiniška ir, galbūt, Kaunas niekada nebūtų toks, koks jis yra šiandien, jei ne Tilmansų šeima. 

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up