Connect with us

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Kultūra

Sovietinių daugiabučių kiemuose klesti komunalinės dekoracijos (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pastatų, jų vidaus bei aplinkos planuotojai Lietuvoje vis labiau progresuoja, pateikdami kokybiškų ir užsienyje vertinamų dizaino pavyzdžių. Tačiau senuose gyvenamuosiuose miestų rajonuose tuo pačiu metu progresuoja savadarbės komunalinės dekoracijos. Kaunietė Giedrė Viliūlytė su tėčiu jas pradėjo fotografuoti daugiabučių laiptinėse ir jų kiemuose. Netrukus paaiškėjo, jog tai Lietuvoje ir kitose postsovietinėse valstybėse išplitęs kičinio meno reiškinys. Juo susidomėję interneto vartotojai susibūrė į beveik 5 tūkst. narių feisbuke turinčią „Laiptinių puošimo grupę“.

Anglijoje šiuo metu gyvenanti G. Viliūlytė portalui SA.lt pasakojo, jog idėja sukurti tokią grupę kilo jai ir jos tėčiui, kuomet Kalėdų atostogoms parskrido į savo gimtuosius namus Kaune – dvylikos aukštų daugiabutį. Būtent jame netrūkdavo kaimynų išdabintų dekoracijų. Ji sako, jog išvykimas svetur ir kontrastų įvertinimas, išryškino aplinkos, kurioje ji augo, vaizdą.

„Šis fenomenas puošti komunalines erdves atrodo natūralus ir gali lengvai likti nepastebėtas, dienas leidžiant miegamajame rajone, tačiau pagyvenus apsuptai kitokios kultūros, ši ekcentrikai žavi tradicija pro akis nepraslydo.

Užaugau tokių dekoracijų apsupty, tačiau tuomet tai atrodė naturalu ir įprasta. Atsiradus grupei, daug daugiau dėmesio skiriu kiekvienam eksponatui, mėgstu įsižiūrėti į detales, medžiagas ir bandyti suprasti, ką autorius norėjo pasakyti kurdamas dekoraciją. Man jos yra labai įdomios, dažniausiai juokingos. Kai kurios stebina įdėtu laiko ir pastangų kiekiu, reikalingu sukurti atitinkama eksponatą. Kai kurios atrodo kaip tiesiog suverstos šiukšlių krūvos, tačiau beveik kiekviena jų sukelia šypseną ir gerą emociją“, – teigė mergina.

Dažniausi komunalinių dekoracijų motyvai – iš perdirbtų medziagų ir jau nebenaudojamų daiktų sukurti objektai. Vyrauja padangos, unitazai, seni baldai ir vaikų žaislai. Į grupę nuotraukos kasdien talpinamos iš visos Lietuvos – miestai nenusileidžia vienas kitam.

G. Viliūlytė tvirtina, jog Anglijoje ji nematė nieko panašaus ir šį reiškinį priskiria postovietinėms valstybėms. Jos manymu dažniausiai dekoracijas kuria vyresnio amžiaus žmonės, kurie siekia savęs realizavimo, kūrybiško laiko praleidimo.

„Panašu, kad šis fenomenas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kultūrose, išgyvenusiose sovietinę priespaudą. Daugiausiai dekoracijų vyrauja būtent sovietiniuose daugiabučiuose.

Gyvenantys daugiabutyje žmonės neturi galimybes puošti savo kiemo, tačiau noras gyventi gražiai ir išsiskirti iš kitų vis tiek išlieka. Nors ir kai kurios dekoracijos stipriai kertasi su standartine grožio sąvoką, dauguma jų yra sukurtos žmonių, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančių daugiabučių namų aplinkoje. Manau dėl to jiems kyla puošybos idėjos, paįvarinančios kasdieninį komunalinių butų kraštovaizdį“, – kalbėjo G. Viliūlytė.

„Facebook“ nuotr.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis

‎‎ Plačiau: sa.lt/sovietiniu-daugiabuciu-kiemuose-klesti-komunalines-dekoracijos/

Skaityti toliau

Kultūra

2020 M. KAUNO REGIONE BAIGTI ĮGYVENDINTI TRYS PROJEKTAI PAGAL PRIEMONĘ NR. 05.4.1-CPVA-R-302 „AKTUALIZUOTI SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“ įkurdinta Bernotuose-Maironio tėviškėje.

Kauno regione baigtas įgyvendinti projektas „Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės pritaikymas kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ (toliau – priemonė).

Projekto, kuriam skirta 213 975,28 Eur ES struktūrinių fondų ir 37 760,35 Eur Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, tikslas – kompleksiškai sutvarkyti ir pritaikyti kultūrinėms ir su jomis susijusioms edukacinėms reikmėms Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės teritorijas.

Siekiant pagerinti Maironio tėviškės ir gimtinės prieinamumą, teikiamų kultūros ir edukacijos paslaugų kokybę, supažindinti lankytojus su vietos istoriniu kontekstu, užmegzti diskusiją tarp lankytojo ir kultūros paveldo objekto, pasitelktos naujos technologijos ir meniniai sprendimai, kurių pagalba sukurta įdomi kultūrinio pažinimo aplinka, skatinanti domėtis paveldu ir jo istorija, ugdanti lankytojų kūrybiškumą.

Meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“, kuri atkuria prarasto dvaro aplinką, aktualizuoja poeto gimtinę. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius dokumentus unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras, per menininko žvilgsnį įprasmintas praeities, dabarties ir gamtos ryšys, būties laikinumas.

Pasandravio dvarvietėje atlikti tvarkybos darbai – sutvarkytas akmeninis XIX a. svirnas (pakinktinė), – perdengtas stogas, pakeista grindų danga (asla), įrengta žaibosauga, restauruotas įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys – atstatyta antžeminė akmens mūro dalis, pakeista medinė svirtis.

Įrengta meninė video projekcija svirne – galinės sienos vietoje iškyla vaizdai: Maironio šeima, susimąstęs poetas, jo poezijos posmai.

Įrengta meninė video ir šviesų projekcija šulinyje – pakėlus šulinio dangtį – ant akmens „parašytos“ Maironio eilės, šviesos išryškina įspūdingo dydžio akmeninį šulinį.

Pasandravį ir Bernotus jungiančiame Ąžuolų take tarp žaliuojančių 155 ąžuolų įrengta dešimt sūpynių – atokvėpio vietos mažiems ir dideliems.

Sukurta instaliacija „dainuojantis suolelis“ – prie senosios Maironio vaikystę menančios pušies atsisėdusį pailsėti sodybos svečią apgaubia dainų „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“ melodijos, Maironio poezijos posmai.

Meninė video projekcija Bernotų svirne, palėpėje, išnyksta sienos – atgyja buvę vaizdai, atsiranda ir pabėga Maironio posmai, į namus „sugrįžta“ kunigas Jonas Mačiulis Maironis.

Įsigytas interaktyvus stendas (lauko ekranas) ir įrengtas Maironio tėviškėje Bernotuose taip pat įsigyta ir sumontuota Sanitarinė įranga (pilnai įrengtas ir paruoštas naudojimui autonominis sanitarinis konteineris-sanitarinės patalpos su nuotekų ir vandens talpomis ir pritaikytas naudotis vyrams, moterims ir neįgaliesiems).

Pagal priemonę 2020 m. baigti įgyvendinti dar du projektai. Vienas iš jų Birštono savivaldybės administracijos inicijuotas projektas – „Birštono savivaldybės kultūros paveldo objektų aktualizavimas“. Šiuo projektu siekiama aktualizuoti Birštono muziejų ir padidinti kultūros paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, pagerinant jų kokybę, taip skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 90 501,24 Eur, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos – 67 967,83 Eur ir Birštono savivaldybės biudžeto lėšos – 22 533,41 Eur.

Kauno rajono savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas – „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“, kuriam skirta 627 358,44 Eur ES struktūrinių fondų ir 530 641,56 Eur Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Projektu siekta pritaikyti kultūrinių bei su jomis susijusių edukacinių, ekonominių, socialinių ir bendruomeninių poreikių tenkinimui Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bei atskleisti šio kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Šiuo metu pagal priemonę įgyvendinami dar trys Kauno regione suplanuoti projektai iš septynių. ES struktūrinių fondų lėšų sumos limitas Kauno regionui – 1 342 488,15 Eur.

Skaityti toliau

Kultūra

Sentimentali kasdienybė paradoje „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, rugsėjo 18 d., penktadienį, 17 val. atidaroma paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“.

Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet kalbančios apie savo laikmečio aktualijas. Parodoje kasdienybė transformuojasi į istoriją.

Kiekvienas iš šešiolikos šioje parodoje pristatomų fotomenininkų (Romualdas Augūnas, Mindaugas Ažušilis, Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Vytautas Pletkus, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, Vytautas V. Stanionis, Donatas Stankevičius, Antanas Sutkus, Algirdas Šeškus, Artūras Valiauga) stebi ir fiksuoja kasdienybės ženklus, kurie nuolatos pakeičiami, perkeičiami ir ištrinami. Kasdienybės virsme samprata, kurią susikuriame, tėra abstrakcija, lygiai kaip ir menamos fotografų kartos, kurių kiekviena yra nevienalytė, įvairi savo pasaulio jausenomis, įžvalgomis, potyriais. Tačiau atvaizdams gulant vienas greta kito šios istorinio laiko perskyros tampa reliatyvios.

Kasdienybės samprata rodosi tokia paprasta, o pats žodis taip sklandžiai funkcionuoja mūsų kalboje, kad paprašytas apibrėžti jo reikšmę retas ilgėliau susimąstys. Kasdienybė – tai budinimasis ryte, eismo spūstys, pamokos, paskaitos, darbai, vėl spūstys; liūdna rudens kasdienybė – merkiantys lietūs, žiemos, deja, taip pat merkiantys lietūs ar spiginantis šaltis; atostogų – palaimingas tingumas. Dar kasdienybė – maži asmeniniai ritualai, grojaraščiuose surinktos dainos ir lig geltonumo suskaitytų knygų puslapių palytėjimai; keliautojo kasdienybė suskaičiuojama tūkstančiais žingsnių, rašytojo – juodų raidžių virtinėmis, fotografo – tikrovės paveikslėliais… Pati „kasdienybės“ sąvokos struktūra nurodo į pasikartojimą, mus nuolatos lydinčius veiksmus, žmones, vaizdus, buvinius.

Paroda veiks: 2020 09 18 2021 01 10

Nuo rugsėjo 22 d. kviečiame į specialiai šiai parodai parengtas edukacines programas.

Istorijos pamoka muziejuje    

(6–12 klasės, suaugusieji)
Parodoje eksponuojami šešiolikos garsių Lietuvos fotografų darbai pasakojantys mūsų istoriją. Egzistuoja nuomonė, kad fotografui tereikia paspausti mygtuką, tačiau tai nėra tiesa, nes fotografui „sumedžioti“ gerą vaizdą yra nepaprastai sudėtinga. Edukacinės programos metu analizuosime fotografijų siužeto logiką, kompozicijos principus, detalės įtaką ir svarbą visumai. Praktinėje dalyje darysime kompozicijos su žmogaus figūra eskizus bei kopijas.

Mano fotoalbumas

(ikimokyklinukai, 1–5 klasės)

Fotografijų paroda, tarsi laiko mašina, nukels jus į praeitį: į tėvelių ir senelių vaikystės bei jaunystės laikus. Pamatysite, kaip jie skiriasi nuo šių dienų. Vėliau kursite juodai baltų fotografijų albumą apie save bei savo šeimos kasdienybę.

Edukacines programas veda Eglė Velaniškytė.
Edukacijos kaina: suaugusiesiems – 5 Eur, moksleiviams, senjorams – 3 Eur.
Programą būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 675 131 61

Maloniai kviečiame atvykti.

Organizatorių inf.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Benjaminas Želvys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kultūros ministerijos konkursą eiti Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui B. Želvys vadovauja nuo 2005 metų.

Benjaminas Želvys.JPG

Skaityti toliau

Kultūra

Per vasarą šalies gyventojai perskaitė per 90 tūkst. knygų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvavo rekordinis skaitytojų skaičius – daugiau kaip 20 tūkst., o visas penkias organizatorių sugalvotas užduotis įveikė 13 934 skaitytojų (2019 m. atitinkamai 16 390 dalyvių ir 10 339 įveikusiųjų iššūkį). Iš viso per tris mėnesius trukusį skaitymo iššūkį perskaityta daugiau kaip 93 000 knygų.

„Atrodo, banalu sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius, nes kasmet tą ir sakome. Bet kitaip ir negalim sakyti! Smagu, kad šiemet sukurta nauja sistema dalyvių nenuvylė, tapo lengviau prieinama ir pasiekiama, o bibliotekų bendrystė dar labiau sustiprėjo“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Skaitymo iššūkį koordinuoja apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Skaitomiausios ir geriausiai skaitytojų įvertintos knygos

Norintieji įveikti vasaros skaitymo iššūkį turėjo perskaityti 5 knygas:  Šiaurės šalių autoriaus; kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą. Daugiausiai perskaityta knygų apie draugystę, bene sunkiausiai dalyviams sekėsi rinktis ir skaityti eiliuotas knygas.

Šįkart skaitymo iššūkio dalyvių auditorija itin įvairi: jeigu ankstesniais metais aktyviausiai dalyvaudavo vaikai ir jaunimas iki 19 metų, šiemet juos pasivijo suaugusieji. Itin išaugęs susidomėjimas ir aktyvumas stebimas tarp skaitytojų nuo 64 metų. Tai galima laikyti dideliu Lietuvos bibliotekininkų nuopelnu, kurie net atokiausiuose šalies kampeliuose paskleidė žinią apie šią iniciatyvą.

Tarp populiariausių akcijos knygų – literatūros klasika tapusios vaikiškos knygos bei suaugusiųjų literatūra. Jaunieji akcijos dalyviai vienu metu nušovė du zuikius – atlikdami skaitymo užduotis noriai skaitė tas knygas, kurios yra mokiniams rekomenduojamuose knygų sąrašuose. Tarp populiariausių knygų atsidūrė Selemono Paltanavičiaus „Gamtos metų ratas“, Ericho Marios Remarko „Trys draugai“, Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“. Aukščiausius įvertinimus gavusių knygų sąraše – Sonyos Hartnett  „Sidabrinis asiliukas“, Patricios Forde „Žodžių sąrašas“, Jono Hasseno Khemiri „Viskas, ko neprisimenu“, Viljamo Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Kur gyvena daugiausiai skaitančių žmonių?

Skaitymo iššūkio nugalėtoja tapo Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos direktorius Aivaras Vyšniauskas sako, kad sėkmės paslaptis – ilgas ir kruopštus darbas su skaitytojais: „Per ilgus bibliotekos gyvavimo metus sugebėjome „prisijaukinti“ savo skaitytoją, tapome jiems draugais, nuodėmklausiais ir psichologais. Žinoma, to niekada nebūtų įvykę be ilgamečių mūsų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su skaitytojais, puikiai juos pažįstančių ir negailinčių laiko bei energijos tiek bendraujant, tiek atsakant į užklausas. Juk eilinis kvietimas dalyvauti vasaros skaitymo skatinimo akcijoje tikrai nereikalauja jokių papildomų išlaidų ar specialių resursų: tam reikia tik elementaraus noro tiek iš skaitytojų, tiek iš juos į akciją kviečiančių darbuotojų pusės. Džiugu, kad mūsų bibliotekoje abipusis noras buvo.“

Tarp aktyviausių bibliotekų yra daug mažų miestelių, kaimų bibliotekų filialų. Pavyzdžiu galėtų būti Jonavos rajono savivaldybės Ruklos filialas, kur skaitymo iššūkį priėmė 255 žmonės, perskaitę 1248 knygas. Kaip minėjo bibliotekininkė Nataša Kvietkienė, Rukloje visi vieni kitus gerai pažįsta, tad kvietimas skaityti knygas vasarą ėjo iš lūpų į lūpas. Knygas čia noriai skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.

Prizai džiugins ilgai

Sėkmingai įveikusieji skaitymo iššūkį dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį ir momentinį fotoaparatą. Taip pat išdalinta daugiau kaip pusšimtis knygų, kurias aktyviausiems skaitytojams dovanojo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei leidykla „Baltos lankos“. Laimėtojų sąrašas skelbiamas čia. Kiekvienas skaitymo iššūkį įveikęs dalyvis dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolėmis, kurį pasodinus į žemę džiugins vaistinių melisų, čiobrelių ir ramunėlių derlius.

Prie akcijos prisidėjo Respublikos kultūros ministerijaa, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijaa, Šiaurės ministrų tarybos biuras, LRT, leidykla „Baltos lankos“. Iniciatyvos partneris – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius.

„Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Skaitymo iššūkis yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Skaityti toliau
Naujienosprieš 1 d.

SAM primena dėl ligos išmokos vaikams esant izoliacijoje: ką turėtų žinoti tėvai

Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma...

Miestasprieš 2 d.

„Kauno startuolių“ programai – Europos komisijos organizuojamo konkurso pripažinimas

Jau šeštus metus skaičiuojanti Kauno smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ dalyvavo Europos komisijos organizuojamuose Europos verslininkystės skatinimo...

Naujienosprieš 2 d.

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga feisbuke penktadienį paskelbė, kad nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių...

Lietuvaprieš 2 d.

Lietuva su JAV sutarė nuodugniai tikrinti 5G įrangos tiekėjus

Lietuva su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė bendrą deklaraciją, kuria sutarė stiprinti bendradarbiavimą kuriant penktosios kartos komunikacijos tinklus 5G ir nuodugniai tikrinti...

Rajonasprieš 3 d.

Garliavoje pasveikinti Lietuvos jaunučių rankinio čempionai (foto)

Trečiadienį Garliavos sporto ir kultūros centre pasveikintos vaikinų ir merginų rankinio komandos, kurios Lietuvos jaunučių čempionate iškovojo aukso medalius. „Garliava...

Miestasprieš 3 d.

Geriausių šių metų policijos pareigūnų konkurse kauniečiai iškovojo antrąją vietą

Tai paaiškėjo po Trakų r. ir apylinkėse tris dienas vykusio Geriausios Lietuvos policijos pareigūnų komandos konkurso, kuriame varžėsi 10 geriausių...

Grožisprieš 3 d.

Vakarėlyje dalyvavusi Elvyra Monginienė prakalbo apie vyrų ištikimybę (foto)

Jaukų rudenio vakarą Kauno Juozapavičiaus prospekte šurmuliavo būrys Lietuvoje gerai žinomų žmonių. Juos į studijos gimtadienio šventę pakvietė vyrų ir...

Rajonasprieš 3 d.

Startas: statybininkai pradeda Lapių lopšelio–darželio rekonstrukciją (foto)

Šiais metais Kauno rajone statybininkų brigadų sulaukė ne viena ugdymo įstaiga, pradėtos ilgai lauktos pastatų renovacijos. Rajono savivaldybė nemažina apsukų...

Naujienosprieš 3 d.

Lietuva sutinka skirti 2,5 mln. eurų vakcinos nuo koronaviruso kūrimui

Siekdamas paspartinti vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos kūrimą, Ministrų kabinetas sutiko skirti 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Skubios paramos...

Miestasprieš 3 d.

Jaunieji krepšinio ir futbolo talentai nuo šiol augs „Žalgirio“ akademijoje

Naujus mokslo metus Kauno „Žalgirio“ klubas pasitinka pristatydamas pokyčius vienoje iš klubo piramidės dalių. Nuo šiol jaunieji sportininkai Kaune bus...

Skaitomiausi