Connect with us

Renginiai

Sausio 13-osios įvykių dalyvis: „Kol tikėsime, jog esame laisvi, tol tokie ir būsime“

Paskelbta

Laisvės gynėjų diena turėtų būti prisimenama kaip laisvės iškovojimo diena, o ne tragiškų praradimų vakaras. Tuo įsitikinę Kaune vykusio Sausio 13-ąjai skirtų renginių ciklo „Laisvė – ką ji reiškia mums šiandien“ dalyviai.

Laisvės gynėjų dienai skirtas renginių ciklas „Laisvė – ji reiškia mums šiandien“ vyko sausio 11-12 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultete.

Pirmąjį renginio vakarą surengta atvira diskusija „Lietuva – laisvės išvakarėse ir 2017-aisiais“ su tuometiniu Aukščiausios Tarybos bei Atkuriamojo Seimo vadovu, profesoriumi Vytautu Landsbergiu.

Antrąjį vakarą diskusijoje „Nesutrypta Tėvynė“ dalyvavo KTU absolventai Rasa ir Robertas Gradauskai, taikiai protestavę prie Vilniaus televizijos bokšto bei LRT žurnalistas ir trumpametražių filmų režisierius Karolis Kaupinis. Renginį moderavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas. Vakarą vainikavo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ akustinis koncertas.

Buvo aiškus gėris ir blogis

Sausakimšoje KTU Elektros ir elektronikos fakulteto salėje V. Landsbergis prisiminimais grįžo į lemtingų įvykių vakarą, atsakinėjo į auditorijos klausimus bei išskyrė pagrindinius skirtumus tarp 1991-ųjų bei šių laikų.  Pasak pašnekovo, anuomet buvo kur kas mažiau nežinomumo. Buvo labai aišku kur gėris, o kur blogis.

„Šiais laikais nežinomumo bei pavojų plotai yra kur kas didesni“, – teigė jis. „Taip pat išorinės investicijos į tautos nuomonės skaldymą niekur neišnyko, todėl labai svarbu galvoti taip, jog mintis kontroliuotų širdis“.

Paklaustas ką mano apie dabartinį jaunimą, V. Landsbergis pabrėžė jaunų žmonių svarbą, teigdamas, jog būtent jaunimas yra būsimos Lietuvos pamatas. Jauni žmonės turi visišką laisvę rinktis bei gyventi taip, kaip nori. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į švietimo sistemą, kuri pirmiausia turi mokyti žmogiškumo bei ginti svarbiausias vertybes.

Žuvo studentai

1991-ųjų Sausio 13-ąją gyvybės neteko du tuometiniai KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentai – Virginijus Druskis ir Rimantas Juknevičius. Dar vienas KTU studentas – Rimantas Gradauskas – prie Vilniaus televizijos bokšto buvo stipriai sužeistas. Po ilgos reabilitacijos ir didelėmis valios pastangomis jis vėl atsistojo ant kojų ir mėgaujasi pilnaverčiu aktyviu gyvenimu.

„Buvimas pačiame įvykių centre įpareigojo gerbti ir puoselėti Laisvės gynėjo vardą, gyventi ir dirbti sąžiningai. Taip pat esu įpareigotas būti pavyzdžiu kitiems“, – paklaustas kaip tos nakties įvykiai įtakojo likusį gyvenimą, atsakė R. Gradauskas.

Juos, kaip ir tūkstančius kitų tautiečių, į taikią kovą prieš didžiulę grėsmę lydėjo patriotiškumas bei noras išsaugoti laisvę. R. Gradauskienė taip pat pabrėžė, kad kelias į patriotiškumą, prasidėjo gerokai anksčiau, kuomet sovietmečiu bausdavo už Vasario 16-osios minėjimą.

Įvykiai Ukrainoje pakeitė mąstymą

Didelė dalis jaunimo, gimusio po 1991-ųjų, nejaučia tokio stipraus emocinio ryšio su Sausio 13-osios įvykiais, kokį jaučia vyresnioji karta. Pašnekovai diskusijos metu vieningai sutarė, jog dabartinei kartai yra sunku suvokti tą išgyventą kovą, nes daugumai šios kartos atstovų Nepriklausomybė yra tarsi savaime suprantamas reiškinys.

„Iki Ukrainos įvykių jaunimas nesuvokė, jog gali būti kitaip, tačiau po Euromaidano atsirado savotiškos baimės ir nerimo užuomazgos“, – mintimis dalinosi diskusijos dalyviai.

Emocijos atsiranda domintis istorija

Paklaustas kodėl nemaža dalis žmonių, gimusių po 1991-ųjų įvykių nejaučia tokio stipraus emocinio ryšio su Laisvės gynėjų diena, žurnalistas K. Kaupinis atsakė: „Emocinis ryšys atsiranda tam tikro proceso metu arba gilinantis į istorinius faktus“.

R. Gradauskas papildė: „Šių įvykių minėjimas yra garantas, kuris neleis pakliūti į tokią padėtį dar kartą. Žmonėms svarbu žinoti kokia yra laisvės kaina, jog nenorėtų jos prarasti“.

Pasak renginio dalyvių, Sausio 13-osios prisiminimas yra reikalingas procesas, kuris puoselėja patriotiškumą bei tautiškumą.

Laisvės iškovojimo diena

Diskusijos pabaigoje R. Gradauskas linkėjo, jog Laisvės gynėjų diena būtų prisimenama kaip suvokimo arba laisvės iškovojimo diena, o ne tragiškų praradimų vakaras.

„Kiekvienas Lietuvos žmogus prisidėjo prie pergalės – mažyte dalele, kuri yra likusi kiekvieno lietuvio širdyje“, – pabrėžė KTU alumnas. Jis įsitikinęs, jog, nepaisant emigracijos mastų, jei kiltų panaši grėsmė laisvei, dauguma išvykusiųjų grįžtų ir stotų ginti Tėvynės.

Atsakymas į paskutinįjį klausimą – ką jums reiškia laisvė, K. Kaupinis akcentavo, jog jam laisvė reiškia atsakomybę puoselėti bei saugoti ją. R. Gradauskui laisvė asocijuojasi su ateitimi: „Kol tikėsime, jog esame laisvi, tol tokie ir būsime“.

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiai turės galimybę artimiau susipažinti su mados istorija

Paskelbta

Rugpjūčio 6 d. 18 val. (Radastų g. 2, 322 kab.) kauniečiai kviečiami artimiau susipažinti su mados istorija paskaitoje „2 tūkstančiai metų mados“.

Nuo pamatinių poreikių išpildymo iki šiandieninės saviraiškos laisvės aprangos stiliuje – apie tai, kaip istorinės asmenybės, besikeičiantys laikmečiai ir kitos aplinkybės darė įtaką mados pasauliui.

Paskaitą skaitys lektorė-dizainerė, „Mados infekcijos“ dalyvė, KTU Dizaino centro lektorė Inga Audzevičiūtė-Liutkienė.

Paskaita – Kauno apskrities viešosios bibliotekos projekto „Drabužių istorijos“ dalis. Projekto metu gyventojai kviečiami sužinoti daugiau apie istorinę madą įvairių paskaitų, susitikimų bei edukacijų metu. Daugiau apie projektą www.kvb.lt.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Rekordinė vasara mažiesiems kauniečiams: rugpjūtį – dar daugiau veiklų ir stovyklų

Paskelbta

Įdomaus bei turiningo vaikų užimtumo vasaros metu dar niekada nebuvo tiek daug. Nemokamų ir dalinai finansuojamų stovyklų bei kitų įvairių veiklų sąrašą papildė dešimtys naujų užsiėmimų, kurie prasidės jau nuo kitos savaitės. Neformaliajam vaikų švietimui organizuoti per atostogas iš viso bus skirta rekordinė suma – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Registracija jau įsibėgėjo

Kauno miesto savivaldybės programa „Kauno vaikų vasara“ šiemet – kaip niekad plati ir įvairialypė. Jau kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Į miesto kvietimą pasirūpinti kokybišku vaikų laisvalaikiu atsiliepė beveik pusšimtis nevyriausybinių organizacijų,  švietimo, kultūros bei sporto įstaigų ir laisvųjų mokytojų. Dalis organizatorių pretendavo pakartotinai, siūlydami naujus vasariškus užsiėmimus.

Įvertinus gautas paraiškas, lėšos paskirstytos 42 projektams, kurie per paskutinįjį vasaros mėnesį pasirengę užtikrinti aktyvų bei įsimintiną laisvalaikį iš viso pustrečio tūkstančio vaikų. Nemažą dalį jų sudarys socialiai jautrioje aplinkoje gyvenančių ar nepriteklių patiriančių šeimų atžalos. Taip pat sudarytos sąlygos daugelį užsiėmimų lankyti negalios paliestiems vaikams.

Nuo sporto iki meno užsiėmimų

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

Stovyklos prieinamos visiems

„Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. „Kauno vaikų vasara“ į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam.

Pagal registracijas, vaikų lankomumą ir siūlomų užsiėmimų spektrą jau pirmaisiais vasaros mėnesiais fiksavome rekordinius skaičius. Neabejojame, kad šiomis dienomis startavusi registracija į rugpjūčio stovyklas susilauks ne mažesnio dėmesio. Raginame tėvelius nesnausti ir rinktis iš plataus veiklų spektro“, – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Registruojantis labai svarbu įvertinti vaikų sveikatą, atsižvelgti į jų temperamentą, pomėgius, charakterio savybes ir rinktis tik tuos užsiėmimus, kuriuos poilsiaujančios atžalos išties lankys noriai. Atsakingai rinkdamiesi veiklas tėveliai prisidės prie bendro tikslo – kad į likusias laisvas vietas galėtų patekti kuo daugiau mažųjų kauniečių.

Dalis lėšų – rudens atostogoms

Dėl koronaviruso grėsmės atšaukus Lietuvos moksleivių dainų šventę „Tau“, šiam renginiui skirtomis lėšomis papildyti šalies savivaldybių biudžetai, skirti neformaliajam vaikų švietimui organizuoti.

Birželio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kaunui skyrė 272 tūkst. eurų. Vėliau iš Vyriausybės sulaukta dar solidesnio papildomo finansavimo – 620,5 tūkst. eurų.

Visa tai leido gerokai sustiprinti ir paįvairinti vaikų užimtumą vasaros metu. Vien rugpjūčio mėnesio stovykloms Kaune skirtos lėšos išaugo iki 293 tūkst. eurų. Susumavus ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės skirtą finansavimą, bendra suma perkopia 1 mln. eurų. Dalį šių lėšų miestas planuoja panaudoti per trumpąsias vaikų atostogas šį rudenį.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi