Naujienos

Rytoj „nusispalvinkime“ oranžine spalva: būkime solidarūs smurtui prieš moteris sakydami NE

0

2021 11 24

2021 11 24_SADM_ orange the world 03.jpg
Rytoj „nusispalvinkime oranžine“: būkime solidarūs smurtui prieš moteris sakydami NE
Lapkričio 25-ąją minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną. Šia proga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia organizacijas nušviesti savo pastatus oranžine spalva, o šalies gyventojus apsirengti oranžinės spalvos rūbais ir taip išreikšti solidarumą ir nepakantumą smurtui prieš moteris. Oranžinė – tai kovos su smurtu prieš moteris spalva visame pasaulyje.  
Pasaulio banko duomenimis, smurtas prieš 15 – 44 metų moteris  sukelia daugiau mirčių ir sunkesnę negalią nei vėžys, eismo nelaimės, maliarija ir karas kartu sudėjus. Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje sulaukta virš 58 tūkstančių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o didžioji dauguma nukentėjusiųjų – moterys. 
Smurto prieš moteris problema – sudėtinga, reikalaujanti daugelio institucijų įsitraukimo, o svarbiausia – kiekvienas iš mūsų turime būti nepakantus smurtui prieš moteris ir smurtui apskritai. 

Moterų krizių centro atstovė: moterys dažniausiai susiduria su psichologiniu smurtu
Lietuvoje pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo lyties, teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Vienas iš jų – Moterų informacijos centras – padeda moterims, kurios nuo smurto nukentėjo būtent dėl lyties. Kalbamės su šio centro programų vadove Rugile Butkevičiūte. 

–    Kaip pagal smurto prieš moteris mastą Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste?
Smurtas prieš moteris ir mergaites yra viena sistemingiausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių žmogaus teisių pažeidimų. Smurtas prieš moteris – efektyvus būdas jas kontroliuoti, neleidžiant visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, siekti savo tikslų, išreikšti nuomonės.
Tiksliai įvardinti, kiek moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje yra neįmanoma, tokios statistikos neturime. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, skaičius visame pasaulyje siekia apie 25–30 proc. Lietuva – ne išimtis. Moterų informacijos centro užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” pernai liepą atliko šalies gyventojų apklausą. Per ją 23 proc. Lietuvos moterų įvardijo patyrusios smurtą.   
Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Deja, Moterų informacijos centro tyrimo duomenys rodo, kad 60 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos. Todėl skaičiai, apie kuriuos kalbame, yra tik ledkalnio viršūnė.
Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, kas trečia moteris yra patyrusi smurtą lyties pagrindu. Išsiskiriame ne smurto mastais, bet ir požiūriu į nukentėjusią moterį. Ne paslaptis, kad išgirdus, jog moteris patiria smurtą, neretai yra pagalvojama, kad gal ji pati kalta. Turime suprasti, jog smurtas niekada nėra nukentėjusio kaltė, o visada – sąmoningas smurtautojo pasirinkimas.
–    Kokią smurto prieš moteris situaciją šalyje mato Moterų krizių centras?
Visi specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus registruoja daugiau nei 12 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje. Dauguma jų – moterys, nukentėjusios nuo savo intymaus partnerio. Daugiausia pranešimų gauname iš policijos. Smagu, kad centrai tampa vis labiau žinomi ir vis daugiau nukentėjusių kreipiasi į mus asmeniškai. Per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, asmeniškai pasikreipusių moterų skaičius padidėjo net 43 procentais. 
Minėjau, kad 60 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos. Pernai  pastebėjome, kad ir kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje sumažėjo. Pandemijos metu, ribojant žmonių mobilumą, smurtautojai gali efektyviai naudoti izoliacijos strategiją, atribojant moterį nuo jos artimųjų. Baimė kreiptis pagalbos susijusi su buvimu namuose, kuriuose yra ir smurtautojas. 
Pamenu, dar iki pandemijos kalbėjausi telefonu su kliente, o  vyras išplėšė telefoną iš jos rankų ir piktai pradėjo manęs reikalauti prisistatyti, nekišti klientei į galvą “paistalų” ir paaiškino man, jog aš nesuprantu, kad ji yra “neadekvati” ir “išsigalvoja” viską. Įsivaizduokite, jei šis žmogus drįsta taip kalbėti su nepažįstamu žmogumi, kaip jis elgiasi namuose?
Baimę kreiptis pagalbos taip pat maitina pandemijos sukeltas neužtikrintumas dėl ateities, ekonominė priklausomybė nuo smurtaujančio asmens. Šie faktoriai lemia smurto atvejų skaičiaus mažėjimą statistikoje. Mažėjant atvejų skaičiui, auga nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų artimoje aplinkoje skaičius. 
–    Priminkite skaitytojams, kokios yra smurto rūšys.
Smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas. Jis lengviausiai atpažįstamas. Tačiau praktikoje egzistuoja ir kitos smurto formos: psichologinis, seksualinis, ekonominis. Analizuojant statistiką, galėtume daryti išvadą, jog Lietuvoje kitų (ne fizinio) smurto rūšių beveik nėra. Tačiau tikrovė yra kitokia – statistikoje kitų smurto rūšių tiesiog nematome, nes jos sunkiau atpažįstamos ir sunkiau įrodomos. 
Kasmet vis daugiau laiko praleidžiant internete.  Taigi, norėčiau išskirti elektroninėmis priemonėmis vykdomą smurtą. Jis apima, bet neapsiriboja, neapykantos kalba internete, seksualiniu priekabiavimu, grasinimais, persekiojimu. Jei susidūrėte su šiomis formomis, būtinai išsaugokite žinutes ir kitus įrodymus. 
Viena labiausiai nematomų smurto rūšių – seksualinis smurtas prieš merginas ir moteris. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje fiksuota 19 seksualinio smurto artimoje aplinkoje atvejų. Nereikia būti duomenų analitiku, kad suprastum, jog šis skaičius neatspindi realybės. 
Kodėl tiek mažai atvejų užfiksuojama? Vis dar bijome viešai ištarti žodį „seksas“. Stigma kalbėti apie seksualinį smurtą yra tokia didelė, kad moterys nelinkusios apie tai kalbėti ne tik su draugėmis, bet ir su specialistais. Nors mes, specialistai, žinome, jog ten, kur yra fizinis smurtas, dažnai šalia yra ir seksualinis. Lietuvoje vis dar neturime specializuotos pagalbos nuo seksualinio smurto už artimos aplinkos ribų nukentėjusioms moterims, todėl seksualinis smurtas lieka nematomas. 
Jei kalbėtume apie seksualinį smurtą šeimoje, jis iš viso nėra pripažįstamas kaip smurto forma. Žinote, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. 
–    Kokį smurtą dažniausiai patiria Lietuvos moterys? Kokie jūsų, kaip specialistų, pastebėjimai?
Priešingai nei rodo statistika, matome, jog moterys dažniausiai susiduria su psichologiniu smurtu. Jis yra sunkiai atpažįstamas ir sunkiai įrodomas, todėl tik išimtiniais atvejais kreipiamasi į policiją. 
Smurtas prieš moteris naudojamas kaip paveiki priemonė jas kontroliuoti. Tai daroma sistemingai ir sąmoningai. Norint palaužti žmogų ir priversti jį paklusti, dažnai pradedama nuo psichologinio, o ne fizinio smurto. 
Nors kiekvienas atvejis individualus, pastebime, jog smurtautojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos, ekonominės padėties, išsilavinimo, naudoja tą patį smurto modelį, specialistams geriau žinomą kaip Smurto rato strategijos. Smurtas kaip kontrolės forma prasideda nuo pavydo, kontroliavimo, kur ir su kuo eini, kada grįžti. Tai gali iš pradžių atrodyti romantiška, bet tikroje meilėje neturi būti vietos tokiam pavydui ir kontrolei, tai ne meilė. 
Kita dažna forma – žeminimas, menkinimas, privertimas jaustis nieko verta. Jeigu partneris jūsų nepalaiko, trukdo siekti savo tikslų, verčia jus jaustis blogai dėl išvaizdos, veiksmų, pasirinkimų – sukluskite, tai gali būti raudonos vėliavėlės, rodančios smurtinio elgesio ženklus! 
Deja, smurtas ne visada baigiasi nutraukus santykius. Turime nemažai atvejų, kuomet moterys ir toliau susiduria su persekiojimu, terorizavimu. Todėl šiandien galime pasidžiaugti priimtomis persekiojimą kriminalizuojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis.  
  
–    Ar moterys visada atpažįsta, kad patiria smurtą? Kaip joms atpažinti?
Visų pirma, reikia pradėti nuo atsakymų į klausimus: ar santykiuose jaučiuosi saugi, ar bijau savo partnerio? Reikia ieškoti galios ir kontrolės ženklų.
Didelis barjeras atpažinti smurtinį elgesį – visuomenėje gajūs stereotipai. Pavydo protrūkiai neretai suprantami kaip rūpesčio ženklas, komentarai apie augančias krūtis – dėmesio demonstravimas, tikrinimas, ar mergaitė dėvi liemenėlę, tampymas už kasų – kaip meilės ženklas. 
Siekiant mažinti seksualinio smurto mąstą, nuo mažų dienų reikia mokyti atpažinti netinkamus veiksmus ir jiems pasipriešinti. Jau net darželinukas turėtų mokėti pasakyti: „Ne, nenoriu, kad mane dabar apkabintum, pabučiuotum į žandą ar prisėstum šalia”. Paaugliai turi žinoti, kad gali ir turi pasakyti „ne“  ar „stop“ bet kuriuo metu, kai nenori turėti romantinių santykių. Suaugusieji turi žinoti, kad neprivalo mylėtis su partneriu, kai to nenori. 
Vedant pamokas mokykloje, iš penkiolikmetės merginos sulaukiu klausimo: “Ką daryti, jei tavo vaikinas nori sekso, o tu – ne?”. Kodėl mokome vaikus saugiai pereiti gatvę, nevartoti psichotropinių medžiagų, o pamokos apie sveikus santykius ir smurto juose atpažinimą nėra privalomos? Kol neturėsime sistemingos ankstyvosios smurto prieš moteris prevencijos, tol toliau karta iš kartos perduosime lyčių stereotipus ir suksimės smurto prieš moteris rate. –    Papasakokite jums labiausiai į atmintį įstrigusių smurto prieš moteris atvejų.
Per daugiau nei 12 metų darbo su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis mačiau įvairių sunkių atvejų. Vienas iš įstrigusių yra moters pasakojimas apie tai, kad vyras jai “neklausant” liepdavo klauptis ant kelių ir virš galvos laikydavo arbatinuką su ką tik užvirusiu vandeniu, sakydamas, jog apiplikys ją. Taip pat įstrigęs atvejis moters, kuri ilgą laiką gyveno kęsdama žeminimus, psichologinį smurtą, o nutarusi nutraukti santykius, toliau buvo persekiojama savo buvusio vyro. 
Vienas iš labiausiai nustebinusių atvejų yra moters, kuri skambino norėdama pasitarti, kokių veiksmų reiks imtis, kai vyras smurtaus. Ji ruošėsi, kada psichologinį smurtą naudojantis vyras pradės smurtauti fiziškai ir rinkosi duomenis. Tai iliustracija to, ką liudija statistika – pagalbos kreipiamasi patyrus fizinį smurtą, o kitas smurto formas tyliai kenčiama.–    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų, tarp kurių yra ir apsaugos nuo smurto orderis. Kaip manote, ar jis yra reikalingas?
Apsaugos nuo smurto orderis suteiktų galimybę Specializuotos kompleksinės pagalbos centrams gauti informaciją dėl tų atvejų, dėl kurių nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl pagalbos sulauktų kur kas daugiau asmenų, ypatingai nuo smurto nukentėjusių moterų. Ši priemonė padėtų pagalbą gauti ne tik patiriantiems fizinį smurtą. –    Kur kreiptis, jei moteris patiria smurtą?
Jei moterys patiria bet kurios rūšies smurtą ar turi įtarimų, kad galbūt jį patiria, kviečiu drąsiai kreiptis į arčiausiai veikiantį specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Kvalifikuoti centro darbuotojai suteiks emocinę paramą, psichologinę ir teisinę pagalbą. 
Nebijokite ir paskambinkite, parašykite, jei santykiuose jaučiatės blogai, nesaugiai ir tiesiog norite pasitarti. Gaukite pagalbą ne tik įvykus smurtiniam įvykiui, bet ir norėdamos atpažinti smurto ženklus. Skambinkite, rašyti elektroniniu paštu, kalbėkimės per nuotolį ar susitarkime susitikti. Prisiminkite, jūs esate verta sveikų ir saugių santykių!

Daugiau informacijos apie pagalbą rasite čia: www.negaliutyleti.lt 
 

0 0 votes
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti naujus komentarus
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Visi komentarai

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Naujienos