Connect with us

Naujienos

Rūdžių šalinimas: laukti ar neapleisti?

Avatar

Paskelbta

Turbūt kiekvienas turintis automobilį, stengiasi, bent jau dėl aplinkinių akių, prižiūrėti savo transporto priemonės išorę. Tiesa tokia, kad kėbulas automobiliui skirtas visai ne dėl grožio. Tai – konstrukcinė transporto priemonės dalis, kuri ne tik apsaugo kitas svarbias detales, bet ir patį vairuotoją. Būtent todėl Celerauto vadovas Kęstutis Bartkevičius pataria, ką reikėtų daryti, kad rūdžių šalinimas būtų savaime suprantamas, o ne atidėliojamas veiksmas.

Iš kur atsiranda rūdys?

Tyčia ar netyčia pažeidus kėbulo detalės lako bei dažų sluoksnius gali prasidėti aktyvesnė metalo korozija, kuri ir sukelia automobilio dalių rūdijimą.

„Taip pat rūdys mieliau „kimba“ prie visą žiemą neplauto automobilio, nes sniegui tirpdyti naudojama druska nusėda ant automobilio dugno, šalia ratų ar kitose sunkiai prieinamose vietose. Druskos sluoksnis pasislepia po purvu ir tai dar labiau paskatina koroziją.“, – primena Kęstutis Bartkevičius.

Tiesa, nedera pamiršti ir to, kad metalui pradėjus rūdyti, ypač jeigu automobilis jau nėra naujas, rūdys plinta žaibišku greičiu ir gali pažeisti net ir tas vietas, kurių nemanėte, kad pasieks.

Matomos rūdys

„Rūdžių šalinimas – veiksmas, kuris prasideda tada, kai rūdys jau ima veržtis lauk pro dažus ir akivaizdžiai „bado akis“. Tačiau labai dažnai tai parodo, kad problema jau įsisenėjusi, todėl tikėtina, kad ir kėbulo remontas užtruks ilgiau bei kainuos daugiau.“, – apie aprūdijusių detalių likimą įspėja Celerauto vadovas.

Kadangi rūdijimas – greitas procesas, tai Kęstutis Bartkevičius ragina neapleisti automobilio ir vos pamačius vario spalvos trupinėlius ant kėbulo nedelsiant kreiptis į specialistus.

Pasislėpę rūdys

Kaip jau minėta, matomos rūdys, dažniausiai, būna jau pažengusios. Tai reiškia, kad rūdijimo pradžia – nematoma ir nepastebima neįgudusiai akiai.

„Norint sužinoti ar automobilio sparnai, slenksčiai ar kitos detalės pradėjo rūdyti, geriausia yra kreiptis į specialistus. Pačiam nustatyti šią automobilio „ligą“ truputį sudėtinga. Tai reikalauja ne tik žinių, bet ir galimybių pažvelgti į automobilį iš apačios, todėl neturint vadinamosios „duobės“, tai praktiškai neįmanoma.“, – pasakoja automobilių remonto specialistas.

Todėl atsakant į klausimą, ar verta laukti rimtesnių problemų prieš susirūpinant rūdimis, Kęstutis Bartkevičius sako, kad tikrai neverta. Rūdžių šalinimas – nesudėtinga procedūra, kai ji atliekama laiku. Tačiau uždelsus, kėbulo remontas gali būti ne tik ilgas, bet piniginę ploninantis veiksmas. Tiesiog dažniau apsilankykite autoservise ir leiskite specialistams nustatyti jūsų automobilio būklę.

Skaityti toliau

Rajonas

Žalgirio pergalės parke įgyvendinamas dar vienas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus

Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“ teikiamą projektą: „Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas (Vaišelga)“.

Žalgirio pergalės parko statinių vizija – akcentai, kurie atspindėtų Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos. Valstybės atkūrimo šimtmečio praeitis verčia susimąstyti apie praeities svarbą ir klausimus ateičiai.

Projekte numatyta Žalgirio pergalės parke įamžinti stogastulpiais pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo Lietuvos valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Jų atminimui ąžuoliniais stogastulpiais pasipuoš parkas dar vienu žymiausio Lietuvos tautodailininko Algimanto Sakalausko kūriniu, kurių meninė vertė neabejotina. Tautodailininko Algimanto Sakalausko atlikti darbai jau seniai puošia ne tik Žalgirio parką, bet ir daugelį Lietuvoje žymioms vietoms atminti skobti skulptūriniai stogastulpiai. Šis darbas puikiai įsipins į jau esančių parke 11 stogastulpių meninę kompoziciją.

Projektą užbaigs šventinė programa, dar kartą primenanti Žalgirio mūšio pergalės 610-ąsias metines bei Lietuvos valstybės susikūrimo pradžią. Parke moksleiviams bus pravestos edukacinės pamokos apie mūsų šalies kūrimosi pradžią, Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas. Šventės metu bus pateikti informaciniai spalvoti lankstinukai apie Žalgirio parką ir Lietuvos valstybės susidarymo ištakas, paminint karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos vaidmenį Lietuvos valstybės vystymesi bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vaišvilko (Vaišelgos) nuopelną išsaugant tėvo sukurtą vieningą Lietuvą.

Vykdomo projekto tikslas – ne tik įamžinti pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, bet ir stiprinti Lietuvos žmonių pilietiškumą, pasididžiavimą savo krašto istorija, tautinį identitetą, tautinę kultūrą, įamžinti Lietuvos valstybės formavimosi pradžią.

Prie Lietuvos kultūros tarybos patvirtinto projekto įgyvendinimo, be klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių, prisideda Kauno rajono savivaldybė – meras Valerijus Makūnas. Apsvarstyta su Kauno rajono meru atliekamų darbų eiga bei kitos būtinos priemonės projektui įgyvendinti.

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, „Žalgirio pergalės parke“ buvo įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, pasodinta „1918 m. Signatarų ąžuolų alėja“ pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą parko viziją. Ši projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė reiškė iniciatyvą deramai pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Žalgirio pergalės parko pirmininko Gintauto Tamulaičio ir profesoriaus Aleksandro Vitkaus iniciatyva, pritarus valdybai ir profesoriui gamtininkui Liubertui Klimkai, nutarta pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, pasodinant Signatarams ąžuolų alėją. 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“. Projektas sėkmingai įgyvendintas.

Kaip atsvara širdžiai atrodė susirinkę į Žalgirio pergalės parką aštuoniolika Signatarų giminės atstovų, išskyrus Jono Basanavičiaus (brolio anūkė susirgo) ir Stanislovo Narutavičiaus (giminės neradome). Ąžuolus pasodinti signatarų giminėms padėjo Babtų moksleiviai, Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Prie kiekvieno medelio pastatytos informacinės lentelės su Signataro vardu, pavarde, trumpa biografija lietuvių ir anglų kalbomis. Alėjos pradžioje puikuojasi stendas – tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto, kurį vokiečių okupacinei valdžiai įteikė Lietuvos Taryba, kopija. Kiekvienam medelių sodintojui „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“. Medelių sodintojai pasižadėjo rūpintis ąžuolais.

2020 metais klubas „Žalgirio pergalės parkas“ ėmėsi dar vieno paminklo pastatymo darbų, Žalgirio mūšio pergalės 610 metų įamžinimo su savo projektu „Du kalavijai akmenyje“. Šio projekto esmė yra priminti, kaip prieš 610 metų prasidėjo Žalgirio mūšis Griunvaldo lauke.

1410 m. liepos 15 d. sustojusioms daugiatūkstantinėms jungtinėms Lenkijos–Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenėms vienas prieš kitą, nė viena nedrįso pradėti mūšį. Tuomet Kryžiuočių ordino magistras baronas fon Jungingenas siunčiu du pasiuntinius, kurie, pasak lenkų istoriko-metraštininko Dlugošo, perdavė šiuos magistro žodžius. Šiuos kalavijus perdavė du magistro heroldai (viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų šauklys). Viena jų, su imperijos herbu (juodas erelis aukso fone), magistro vardu nešė kalaviją Jogailai, antras, Štetino kunigaikštis (herbas – raudonas grifas baltame fone), Ordino maršalo vardu nešė kalaviją Vytautui.

Kalavijų įteikimo ceremonija buvo įžeidžiama. Magistras siuntė šiuos du kalavijus visiškai įsitikinęs savo pergale, paruošęs kaladžių ir pančių, kuriuos kryžiuočiai buvo paruošę savo priešams. Jogaila ir Vytautas paliepė heroldams pranešti magistrui: mes kovosime su Dievo pagalba, o kalavijus priimame ir norime kautis su magistru, mes nesislapstome, o atėjome kautis su jumis dėl teisybės, kautynių vietą pavedame Dievui! Pasiuntiniams išėjus liepė trimituoti ženklą mūšiui pradėti. Žalgirio mūšis buvo laimėtas, po kurio jau Ordinas nebeatsigavo.

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių dėka visuomenininkų pastatytas paminklinis akmuo sveria 12 tonų. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, o techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas. Jei dėl užrašo didelių ginčų nebuvo, tai paminklinio akmens viršūnės papuošimas virto tikra diskusija. Tačiau subendrinus mecenato ir klubo narių pasiūlymus, istorikų ir dailininkų interpretacijas, paminklinio akmens viršūnėje atsirado du kalavijai įsmeigti į akmenį. Priekyje užrašas „1410 m. Žalgirio mūšiui atminti“ – 2020 m. Virš jo Gedimino stulpai, kurie XIV–XVI a., pagal istoriką E. Gudavičių, buvo Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Su šiuo ženklu lietuviai dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Tai unikalus paminklas, neturintys analogo bent Lietuvoje, nes remiasi tikrais faktais, patvirtinančiais to meto metraštininkų.

Žalgirio paminklinio akmens atidengimo ceremonija įvyko 2020 m. liepos 18 d. Žalgirio pergalės parke, kuris yra Babtų seniūnijoje, Cinkiškės kryžkelėje (25 km nuo Kauno). Parengiamuosius, organizacinius darbus organizavo klubas „Žalgirio pergalės parkas“ (pirmininkas Gintautas Tamulaitis) ir Babtų kultūros centro laimėtas projektas „Žalgirio parkui – 30 metų“ (direktorė Eglė Patinskaitė). Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius pašventino paminklinį akmenį. Renginio organizavimo dalį išlaidų padengė Kauno rajono savivaldybė (meras Valerijus Makūnas).

Jau tapo tradicija, kai parke uždegamas aukuras, o ugnis atgabenta iš Kauno nuo Nežinomo kareivio kapo. Ugnį atgabeno ir atnešė jauni šauliai kartu su šauliu ir savanoriu Mindaugu Iskevičiumi. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, Seimo nariai: Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kultūros viceministrė Zita Bružaitė, Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockis, Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenės nariai ir kiti svečiai.

Skaityti toliau

Miestas

Kauno daugiabučių kiemų tvarkymui – milijonas eurų

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Trečius metus gyvuojanti programa „Svajonių kiemas“ sulaukė rekordinio kauniečių susidomėjimo. Savivaldybės paramą savo projektams užsitikrino net 94 daugiabučių gyventojai. Iš jų maždaug pusė formuosis sklypus ir taps pilnateisiais savo kiemų šeimininkais, apie trečdalis rengs techninius projektus, o likusieji pradės realius atnaujinimo darbus.

Susidomėjimas nuolat auga

„Kaune – keli tūkstančiai daugiabučių ir daugumai jų tiesiog neišvengiamai reikalingi aplinkos atnaujinimo bei sutvarkymo darbai. Be miestiečių indėlio vieni nieko nepeštume. Gyventojai vis labiau supranta, kad būtent jie yra savo valdų šeimininkai, patys sprendžiantys, ar kieme nori įrengti papildomas vietas automobiliams, sutvarkyti šaligatvius, ar greta namų matyti daugiau žalumos.

Miestas savo ruožtu skiria dalinį finansavimą, kad geri ketinimai taptų realybe. Šitos iniciatyvos populiarumas nuolat auga, kasmet daugėja pavyzdžių, kaip sėkmingai įgyvendinami projektai, keičiantys žmonių gyvenamąją aplinką. Visa tai neabejotinai tęsime ir toliau“, – tvirtino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas programos įgyvendinimui iki šiol yra atseikėjęs pusę milijono eurų, antra tiek numatyta skirti kitąmet. Naują paraiškų priėmimo etapą planuojama pradėti kitų metų pavasarį, patvirtinus miesto biudžetą.

„Šį pavasarį pasirašėme 63 sutartis, o liepos mėnesį, per papildomą paraiškų priėmimo etapą, – dar pusę tiek. Tai rekordinis kiekis sutarčių per gana neilgą programos gyvavimo laikotarpį. Mums tai yra ženklas, kad pasirinkome teisingą kryptį ir miesto investicijos atsiperka su kaupu. Vieni gyventojai gauna finansinę pagalbą, o kiti mato konkrečius pavyzdžius, jog tai išties veikia. Kauniečių požiūris į juos supančią aplinką keičiasi, todėl miestui tiesiog privalu palaikyti ir prisidėti prie gyventojų planų imtis pozityvių permainų“, – teigė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Skaičiuojama, kad nuo programos starto bendras sudarytų sutarčių skaičius jau perkopė pustrečio šimto. Be to, jeigu namo renovacija sutampa su kiemo tvarkymo darbais, galima gauti 20 proc. daugiau paramos.

Sėkmės raktas – iniciatyva

Vienas iš rezultatyvaus gyventojų ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimo pavyzdžių –Savanorių prospekto 306 numeriu pažymėtas daugiabutis. Čia gyvenantiems miestiečiams pabodo duobėtas kiemas ir besilankantys neprašyti svečiai, Tad būtent šie kauniečiai tapo pirmaisiais, pasinaudojusiais miesto parama.

„Pirmiausia, kas pasikeitė sutvarkytame kieme, tai kad visi gali atvažiuoti lygiu asfaltu, nereikia daužyti automobilių, o pėstiesiems netenka braidžioti po balas. Kiemas apsaugotas užtvaru, turime vaizdo stebėjimo kameras, visą teritoriją apsitvėrėme, palikome vietos ir žalioms erdvėms“, –  pasakojo Savanorių prospekto 306-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas Henrikas Barauskas.

Kalbėdamas iš savo patirties, pašnekovas sako, jog svarbiausia, kad gyventojai patys „užsidegtų“ vieninga idėja, susitelktų ir parodytų daugiau iniciatyvos. Pavieniai entuziastai, anot H. Barausko, tikrai neįstengs pasiekti. Apčiuopiamų rezultatų atnaujinant viso daugiabučio aplinką.

Noras gyventi gražiau

Kita sėkmės istorija veda į senamiestį. Kumelių gatvės 10-ajame name gyvenantys kauniečiai nusprendė nedelsti ir ėmėsi iniciatyvos.

„Turėjome problemą su automobiliais, parkavimo vietomis, tad pirmiausia nusprendėme susiformuoti sklypą, nustatyti aiškias jo ribas. Visos su tuo susijusios procedūros truko apie metus, tačiau joms susitvarkyti gavome miesto paramą“, – sakė daugiabučio gyventoja Felicija Storpirštienė.

Pasiekę pirmojo tikslo, kaimynai nesustojo pusiaukelėje ir tęsė toliau. Šiuo metu daugiabučio gyventojų bendruomenė jau užsitikrino paramą antram „Svajonių kiemo“ programos etapui – techninio projekto parengimui.

„Siekiame atsinaujinti susidėvėjusią kiemo dangą, persodinti veją. Pro mūsų namą vaikšto daug turistų, tad norisi, kad būtų gražiau ne tik patiems, bet ir miesto svečiams“, – neslėpė F. Storpirštienė.

Daugiau informacijos apie sparčiai populiarėjančią programą galima rasti internete: svajoniukiemas.kaunas.lt/

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas rezultatyviai tęsia fasadų atnaujinimo programą, skiria dėmesį fortų bei piliakalnių priežiūrai, kitoms reprezentacinėms erdvėms. Nepamirštami ir istoriniai įvykiai bei asmenybės: Ramybės parke baigti paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ remonto darbai. 

„Įspūdingo dydžio paminklas pačiame Ramybės parko centre, skirtas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems Lietuvos kariams atminti, lankytojus pasitinka atsinaujinęs. Beveik prieš šimtmetį Kauno senųjų kapinių teritorijoje iškilusiam monumentui verkiant reikėjo pokyčių – nuo metų naštos bei drėgmės korpusas buvo sutrūkinėjęs, pažeistas ir patamsėjęs. Džiaugiamės, kad jis sulaukė pokyčių ir rugpjūtį startavusius remonto darbus pavyko pabaigti netgi anksčiau nei buvo planuota“, – sakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

91 metus skaičiuojančio monumento ilgaamžiškumui užtikrinti pasitelkti šiuolaikiški metodai. Darbai kainavo daugiau kaip 20 tūkst. Eurų. Jų metu aplink paminklą įrengtos drenuojančios ir „kvėpuojančios“ nuogrindos, atkasti ir nuvalyti per ilgą laiką suaižėję pamatai.

Pažeistos vietos padengtos apsauginiu betonu, atviros siūlės hermetizuotos, o paviršius padengtas gruntiniu sluoksniu bei specialiais hidroizoliaciniais dažais, saugančiais nuo vandens bei aplinkos poveikio.

Artimiausiu metu numatyta atnaujinti ir daugiau Kauno istorinio paveldo objektų. Ryškūs pokyčiai prasidės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Čia bus sutvarkytas centrinis įėjimas nuo K. Donelaičio gatvės, įrengtos metalinės tvorelės, pasirūpinta šiukšliadėžėmis ir kitais mažosios architektūros elementais.

Greta kardinaliai pasikeitusios Vienybės aikštės besidriekianti kauniečių mėgiama erdvė pagaliau taps patogesnė ir žmonėms su judėjimo negalia – rengiamasi tobulinti pandusą įrengiant porankius.

Visi šie Karo muziejaus sodelio atnaujinimo darbai papildys šiuo metu jau prasidėjusį kariliono bokšto ir arkados remontą. Pastarajam projektui Krašto apsaugos ministerija skyrusi 455 tūkst. Eurų. Pasak KAM atstovų, arkadoje planuojama įrengti artilerijos ekspoziciją, o bokšte esantis laisvės varpas taps iš arti matomas kiekvienam.

Taip pat bus restauruotas ir bokšte esantis laikrodis, o pakilę į viršuje esančią terasą muziejaus lankytojai galės pasigrožėti vaizdinga Kauno naujamiesčio panorama.

Kitąmet Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto prietilčio laukia fasado remontas, jį puošiančių stilizuotų ornamentų, nišų ir kitų mažųjų dekoro elementų tvarkybos darbai. Greta bus atrestauruoti betoniniai suoliukai, įrengta nuogrinda.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Avatar

Paskelbta

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Iš ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių sąrašo, dėl kurių negalima lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos, dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veiklose, lankyti aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas, išbraukta sloga, kadangi tai nėra specifinis COVID-19 ligos požymis.

Tačiau turintys kitus koronaviruso infekcijai būdingus požymius – aukštesnę nei 37,3 temperatūrą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą – asmenys į švietimo įstaigas neturėtų vykti.
Jeigu šie požymiai pasireiškia ugdymo įstaigoje, toks asmuo turėtų apleisti patalpas ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Vykdant švietimo programas, įskaitant neformaliojo vaikų švietimo programas, pedagogams pastebėjus, kad vaikas karščiuoja, kosėja, pasunkėjo jo kvėpavimas ar pasireiškė kiti negalavimai, mokytojai ar programų organizatoriai privalo nedelsdami į tai reaguoti ir apie tai informuoti vaiko tėvus.

Laukti atvykstančių tėvų vaikas turėtų atskiroje patalpoje, kabinete, salėje ar kitoje vietoje, kurioje nebūtų kitų žmonių. Su tėvų laukiančiu vaiku turėtų būti ugdymo įstaigos darbuotojas.  Vaiko tėvai dėl tolimesnių veiksmų turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Taip pat pakoreguotos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi. Numatoma, kad pašaliniai asmenys negali būti įleidžiami į švietimo įstaigą tik ugdymo proceso metu. Šis draudimas nėra taikomas asmenims, kurie  teikia paslaugas, būtinas ugdymui organizuoti ar vykdyti valstybines funkcijas. Jei patalpos ne pamokų metu naudojamos kitoms reikmėms, jos turi būti išvėdinamos ir išvaloms prieš prasidedant ugdymo procesui.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenei kylančius klausimus ir siūlymus, operacijų vadovo sprendimais taip pat patikslinta tvarka dėl pamokų pradžios ir pertraukų laiko bendrojo ugdymo mokyklose, tualetų, rūbinių naudojimo tvarkos šiose švietimo įstaigose.

Pavyzdžiui, patikslinama, kad jeigu mokykloje yra bendra rūbinė, patariama atskiras drabužines įrengti klasėse arba kitur prie mokymo patalpų. Esant poreikiui, tualeto patalpos priskiriamos naudotis konkrečios klasės, grupės ar srauto mokiniams, neskirstant jų pagal lytis. Tvarkaraštyje trumpesnes negu 10 minučių pertraukas numatyti arba pamokas anksčiau nei 8 val. pradėti siūloma tik pritarus mokyklos tarybai. Pradinėse klasėse organizuojamose pailgintos dienos grupėse gali dalyvauti tik vienos klasės, grupės ar srauto mokiniai.

Visi kiti reikalavimai, kurių svarbiausias – laikytis atstumo, atskirti mokinių ir studentų srautus, lieka galioti.

Su operacijų vadovo sprendimais galite susipažinti čia.

Skaityti toliau

Sveikata

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius mokymus „Vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikata”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius kursus apie vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatą.

Paskaitoje sužinosite apie burnos sveikatos svarbą viso organizmo sveikatai, dantų ir burnos ligas, seilių reikšmę, natūralių dantų, išimamų ir fiksuotų dantų protezų bei implantų priežiūrą.

Po paskaitos  praktiniame kurse išmoksite apie taisyklingą dantų valymą įprastu dantų šepetėliu ir vieno danties šepetėliu, tarpdančių valymą, išimamų dantų protezų priežiūrą ir valymą.

Seminaras vyks spalio 9 d. 10:00-12:00, Vaidoto g. 115

Būtina registracija tel. +370 616 87 188

Skaityti toliau

Lietuva

Greitaisiais COVID-19 testais galės tirtis kultūros darbuotojai, teikiantys paslaugas

Avatar

Paskelbta

Paslaugas teikiantiems kultūros darbuotojams sudaroma galimybė išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime, kuriuo savivaldybių administracijų direktoriams pavedama organizuoti COVID-19 greitųjų testų tyrimus norintiems išsitirti kultūros darbuotojams, teikiantiems paslaugas.

Kultūros įstaigų vadovai tvirtins sąrašus darbuotojų, teikiančių kultūros paslaugas ir norinčių išsitirti greitaisiais COVID-19 testais.

Tyrimai greitaisiais serologiniais testais to norintiems kultūros darbuotojams turės būti atlikti per dvi savaites nuo greitųjų testų gavimo. Asmenims, kuriems tyrimo metu bus nustatytas teigiamas IgM, reikės kreiptis į Karštąją liniją 1808 ir registruotis koronaviruso PGR tyrimui COVID-19 ligos nustatymui atlikti.

Skaityti toliau
Rajonasprieš 2 min

Žalgirio pergalės parke įgyvendinamas dar vienas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“...

Miestasprieš 23 val

Kauno daugiabučių kiemų tvarkymui – milijonas eurų

Trečius metus gyvuojanti programa „Svajonių kiemas“ sulaukė rekordinio kauniečių susidomėjimo. Savivaldybės paramą savo projektams užsitikrino net 94 daugiabučių gyventojai. Iš...

Miestasprieš 1 d.

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas...

Naujienosprieš 2 d.

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės...

Sveikataprieš 2 d.

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius mokymus „Vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikata”

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius kursus apie vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatą. Paskaitoje sužinosite apie burnos sveikatos svarbą...

Lietuvaprieš 2 d.

Greitaisiais COVID-19 testais galės tirtis kultūros darbuotojai, teikiantys paslaugas

Paslaugas teikiantiems kultūros darbuotojams sudaroma galimybė išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime, kuriuo...

Naujienosprieš 2 d.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atliekami 79 tyrimai – D. Remeika

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Pasak...

Rajonasprieš 2 d.

Domeikava jau turi šiuolaikinį verslo centrą

Nors Kaunas pasiekiamas ranka, tačiau Domeikavos gyventojams važiuoti į miestą pramogauti arba apsipirkti nebūtina – centrinėje Mildos gatvėje įsikūrė šiuolaikinis...

Kultūraprieš 2 d.

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva –...

Grožisprieš 2 d.

Kosmetologė Edita Debesienė išvardijo didžiausias odos priežiūros klaidas rudenį

Keičiantis metų laikams labai svarbu ne tik papildyti garderobą šiltais rūbais, bet ir veido odos priežiūrą pakeisti iš esmės. Mat...

Greitos naujienosprieš 9 val

L. Linkevičius Jungtinėse Tautose: negalime ignoruoti žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje

Rugsėjo 24 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės paraštėse dalyvavo nuotoliniame renginyje,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Rugsėjo 25 dieną renkamas Meilės Lukšienės premijos laureatas

Rytoj, rugsėjo 25 d., 1 5 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kolegijų salėje (A. Volano g. 2, Vilnius) bus...

Greitos naujienosprieš 14 val

Užsieniečių registracijos centre – geresnės apgyvendinimo sąlygos

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė lankėsi Užsieniečių registracijos centre, kuriame pastaruoju metu vyksta pokyčiai – atnaujinami ir remontuojami pastatai. Plačiaus: vrm.lrv.lt/lt/naujienos/uzsienieciu-registracijos-centre-geresnes-apgyvendinimo-salygos …

Greitos naujienosprieš 14 val

Griežtinami reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms

Nuo spalio 1 d. maitinimą savitarnos principu organizuojančios sanatorijos ir kitos gydymo įstaigos turės laikytis tokių pačių reikalavimų, kaip ir...

Greitos naujienosprieš 14 val

Darbovietėje nustačius koronaviruso židinį, darbdaviai turėtų įvertinti galimybę darbą organizuoti nuotoliniu būdu

Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui bei didėjant židinių skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina įstaigų bei organizacijų vadovus išlikti sąmoningais ir,...

Skaitomiausi