Connect with us

Naujienos

Renkantis darbą, lietuviams svarbiausia alga – kaip jie bando užsitikrinti perspektyvią karjerą?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ieškant darbo Lietuvos jaunimui svarbiausia yra algos dydis – atskleidžia reprezentatyvi visuomenės apklausa. Visgi, dažnai po mokyklos spręsdami kur stoti, jaunuoliai neatsižvelgia į pasirinktos profesijos perspektyvas, tad ilgainiui, norint gauti darbą su didesniu atlyginimu, tenka persikvalifikuoti. Remiantis Sodros duomenimis, Lietuvoje vienais didžiausių atlyginimų džiaugtis gali informacinių technologijų (IT) specialistai ir programinės įrangos kūrėjai.

Remiantis finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus visuomenės tyrimo duomenimis, kas antram lietuviui (49 proc.) svarbiausias rodiklis renkantis darbą – atlyginimo dydis. Toliau pagal svarbumą galima išrikiuoti pasitenkinimo jausmą dirbant (46 proc.), galimybę dirbti tokį darbą, kuris leistų tobulėti (41 proc.), darbo lankstumą (40 proc.). Tiesa, moterims pasitenkinimo jausmas dirbant keliais procentais svarbesnis už užmokesčio dydį – pasitenkinimo svarbą nurodė 56 proc. moterų, o atlyginimo dydį – 53 proc. moterų.

Tuo tarpu IT specialistai – vieni geidžiamiausių darbo rinkoje, o programavimo žinios bei įvairios skaitmeninės kompetencijos padeda tiek lengviau įsidarbinti, tiek užsitikrinti didesnį atlyginimą. Norintiems persikvalifikuoti nebėra būtina grįžti į aukštąsias mokyklas – yra ir kitų būdų skaitmeninių kompetencijų įgyti greitai ir patogiai, nepriklausomai nuo žinių lygio ar turimos specialybės. Tokią galimybę visiškai nemokamai mokytis bei iškart gauti praktikos vietą trims vilnietėms suteikė „Credit24“ – įmonė vasarą skyrė stipendijas kursams „Vilnius Coding School“ programavimo mokykloje. Įmonės organizuotos socialinės iniciatyvos „aCREDITuoti IT“ konkurso metu, 3 jaunos moterys laimėjo galimybę mokytis programavimo subtilybių ir taip praplėsti savo karjeros galimybes.

Programavimo mokyklą įkūrė pastebėję programuotojų poreikį

Pasak vienos žinomiausių programavimo mokyklų įkūrėjos Julijos Rimšelės, to ji ėmėsi pastebėjusi, kad darbo rinkoje trūksta IT specialistų, o taip pat, kad ir žmonės rodo susidomėjimą šia sritimi. Įgytus mokyklos absolventų įgūdžius įvertina ir įsidarbinti kviečia su mokykla bendradarbiaujančios įmonės, tuo tarpu vieni iš mokyklos partnerių – „Credit24“ šiais metais įsteigė stipendijas programavimo norintiems mokytis žmonėms.

Mokyklos atstovai teigia, kad programavimo kursus baigę studentai turi platesnes karjeros galimybes ir didesnį specialybių pasirinkimą darbo rinkoje, visas galimybes greitai ir efektyviai įsilieti į IT darbo rinką.

„Pradedančiųjų specialistų poreikis labai stipriai auga ir ilgainiui jis tik didės. Todėl darbo rinkoje jaučiasi akivaizdus kokybiškai paruoštų pradedančiųjų specialistų trūkumas. Rasti žmogų, kuris nori programuoti ir yra „kažko pasimokęs“ nesunku – sudėtinga rasti tokį žmogų, kuris yra įgijęs kokybiškas žinias ir geba jas taikyti darbinėje aplinkoje“, – pasakoja „Vilnius Coding School“  įkūrėja.

Mokykla bendradarbiauja su daugiau nei 150 įmonių-partnerių Lietuvoje ir teigia, kad jau dabar akivaizdu, jog įmonėms reikia specialistų, kurie geba taikyti įgytas žinias praktikoje. Pasak mokyklos atstovų, formuoti praktinius įgūdžius yra labai svarbu, o ateityje taps dar svarbiau ir tai daryti reikės žymiai greičiau.

„Rinkoje yra labai didelis trūkumas žmonių, kurie turi kokybiškus pagrindus, didelį norą mokytis bei aukštą motyvaciją siekti tikslų. Šiuolaikiniame greitai besikeičiančiame pasaulyje švietimo sistema, kaip ir visi mes, turėtų gebėti greitai prisitaikyti prie technologinių pokyčių. O tai reiškia, kad mokymosi modeliai keisis ir spartus žinių atnaujinimas (pvz. per 1-2-6 mėnesius) bei praktinių įgūdžių formavimas greitai taps norma“, – teigia J. Rimšelė.

Projekto iniciatoriai džiaugiasi puikiais dalyvių rezultatais

Pasak „Credit24“ vadovo Vyginto Domarko, įmonė džiaugiasi galimybe vykdyti tokį socialinį projektą ir padėti žmonėms siekti geresnių karjeros perspektyvų, nes mato, kad šiuolaikinė darbo rinka sparčiai keičiasi – ugdyti kompetencijas vienoje srityje dažnai nebeužtenka. V. Domarko teigimu, didėjantis kvalifikuotų IT specialistų poreikis akivaizdžiai matomas ir skaitmeninių finansų paslaugų srityje, todėl ką tik programavimo kursus baigusioms merginoms suteikiama galimybė įgautus įgūdžius pritaikyti praktikuojantis įmonėje „Credit24“.

„Pasirinkome vykdyti šį projektą, nes jis tiesiogiai susijęs su mūsų vykdoma veikla – finansais skaitmeninėje erdvėje. Smagu, kad anksčiau neprogramavusios merginos nepabūgo iššūkių ir kursų metu parodė puikius rezultatus. Kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio – džiugu, kad galėjome padėti jį žengti. Jeigu dalyvės nuspręs savo ateitį toliau sieti su IT sritimi, neabejoju, kad jų finansinis pagrindas bus stabilus, o vertė darbo rinkoje augs. Projekto tikslas – padėti žmonėms įgyti žinių naujoje srityje. Žinoma, mūsų sistemos ir kasdienės užduotys bus dar didesnis iššūkis. Bet iš pradžių merginoms suteikus prieigas bandomojoje aplinkoje ir leidus eksperimentuoti, galbūt rezultatas pasieks ir „dienos šviesą?“, – tikisi Vygintas Domarkas.

Į programavimą atvedė skirtingos patirtys

Projekte dalyvavusios ir galimybę mokytis programavimo gavusios merginos iki šiol dirbo visai su programavimu nesusijusiose srityse. Diana Dalmotienė – visuomenės sveikatos srities specialistė, Kamilė Janušauskaitė – dirba finansų srityje, o Jelena Gaidučenia – su socialiniais projektais ir vadyba.

K. Janušauskaitė teigia, kad plėsti skaitmenines kompetencijas yra tikslinga kuriant karjerą. Ji mano, kad IT pagrindus turinčių specialistų poreikis tik augs ir džiaugiasi iniciatyva bei galimybe gilinti savo žinias.

„Ši patirtis – labai vertinga. Tokie projektai neabejotinai padeda ugdyti jaunus žmones ir plėsti jų karjeros galimybes. Norėčiau toliau gilinti žinias programavimo srityje, o kai tik pasitaikys įdomus darbo pasiūlymas, tikrai juo pasinaudosiu“, – sako Kamilė Janušauskaitė.

Reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą „Credit24“ užsakymu pavasarį atliko tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „GfK“. Tyrimas atliktas šių metų pavasarį, jo metu buvo apklausti 500 respondentų iš Lietuvos.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, įrašą rasite ČIA.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą.

Esant ištisinei nustatytus reikalavimus atitinkančiai sniego dangai, konkretų apskaitos laiką pasirenka pats vykdytojas. Ji atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą per vieną dieną. Nepavykus užbaigti per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

Dar viena medžiotojų pareiga – visus metus rinkti ir teikti duomenis apie didžiuosius plėšrūnus (vilkus, lūšis ir ruduosius lokius). Šie duomenys, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbūs vilkų populiacijos būklei vertinti.

Sukauptą informaciją apie stambiuosius plėšrūnus medžiotojai turi pateikti ir įregistruoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapio skiltyje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“. Aplinkosaugininkai kviečia ir visus gamta besidominčius žmones prisidėti renkant tokią informaciją ir ją teikti elektronine forma. Kaip tai padaryti, supažindina šalia registravimo anketos pateikta mokomoji medžiaga.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.   

ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija akcentuoja kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Europos užimtumui ir ekonomikai bei visam Europos atsigavimui.

M. Kvietkauskas savo pasisakyme pirmiausia padėkojo už jungtines pastangas siekiant padidinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa 2021–2027 m.“ (siūloma programos finansavimą padidinti 600 mln. eurų), taip pat pabrėžė sektoriaus informuotumo apie finansavimo galimybes gerinimą sukuriant informacinį portalą su aiškiai pateikta informacija. Ministro teigimu, toks informacinis portalas turi būti lengvai pasiekiamas vartotojams, tinkamai administruojamas ir sukurti realią vertę kultūros sektoriui. M. Kvietkauskas pasiūlė ES lygiu numatyti saugiklius, kad kultūros sektorius būtų integruotas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, akcentavo poreikį toliau skirti dėmesį medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, išreiškė palaikymą Italijos siūlymui įkurti Europos skaitymo aljansą ir pabrėžė poreikį skirti deramą dėmesį Europos mažosioms kalboms ir kalboms, Europoje neturinčioms savo valstybės.

„Nėra jokių abejonių, kad programos „Kūrybiška Europa“ sinergija su kitais ES finansavimo mechanizmais – „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas – yra didelis žingsnis į priekį užtikrinant kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus finansavimą. Siekiant padidinti sektoriaus atsigavimą palaikome tolesnį ES finansavimo programų stiprinimą, tvarių ir atsparių priemonių taikymą“, – kalbėjo laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. 

Šioje taryboje priimtos Vokietijos pasiūlytos išvados dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos bei Vokietijos, kaip pirmininkaujančios šalies, išvados dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje. Jas parėmė 24 ES šalys narės. 

Tarybos išvadose dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos aptariamas COVID-19 sukeltas žiniasklaidos sektoriaus pažeidžiamumas ES. Dokumente išdėstytos priemonės švelninti neigiamą pandemijos poveikį žiniasklaidos sektoriui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat skatinama remti medijų ir informacinį raštingumą, spręsti dezinformacijos problemą.

Išvadose dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje siekiama atkreipti ir skirti didesnį dėmesį lyčių lygybės problemai, stiprinti, integruoti lyčių lygybės aspektą į kultūros politiką ir jos finansavimo programas, taip pat daugiau dėmesio skirti duomenų, suskirstytų pagal lytį, kultūros sektoriuje rinkimui ir analizei. 

2021 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Portugalija pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Pirmininkavimo metu ši šalis didžiausią dėmesį ketina skirti kultūros ir kūrybinių sektorių atsigavimui nuo pandemijos ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimui, kultūros paveldo finansavimo mechanizmų peržiūrai, žurnalistikos ateities perspektyvoms ir tokioms kylančioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2021 m. Vienintelė naujovė – stojant į sporto programas didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Stojant į sporto studijų krypčių grupės studijų programas vietoje pagrindinio dalyko imami sporto pasiekimai. 2021 m. stojantiems į sporto studijų programas už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams – po 0,2 balo. Pernai už sporto pasiekimus ir antrąjį dalyką buvo skiriama po 0,3, o likusiems dviem dalykams – po 0,2 balo.

Stojantiesiems į menus konkursinis balas skaičiuojamas tik iš stojamojo egzamino.

Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą, turintiems brandos darbo ne žemesnį negu 9 įvertinimą, atlikusiems ilgalaikę savanorystę, taip pat baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą pridedami papildomi balai.

Ministerija primena, kad 2021 m. pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2021 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Daugiau informacijos apie 2021 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas galima rasti čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Įsigaliosiantys pakeitimai numato riboti menkių priegaudą priekrantėje. Žvejyba stabdoma nebus – žvejai galės žvejoti kitų rūšių žuvis. 

2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, atlantinių menkių specializuotoji žvejyba neleidžiama, galima tik jų priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis.  Lietuvai yra skirta 113 t rytinių menkių kvota, iš kurios Baltijos jūros priekrantės žvejams kaip priegaudą  leista sugauti  beveik 11 t menkių. 

„Ankstesniais metais, kol dar negaliojo šis draudimas, priekrantėje vien IV ketvirtyje buvo sugaunama 50-85 t menkių. Šiais metais, prasidėjus IV ketvirčiui, stebimas menkių laimikių didėjimas, todėl kyla grėsmė, kad per 1–2 mėnesius bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota. Atsižvelgiant į tai kilo būtinybė riboti menkių priegaudą priekrantėje, nestabdant žvejybos, kad žvejai galėtų žvejoti kitų rūšių žuvis pavyzdžiui, stintas“, – apie Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimą sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės papildomos punktu, kuriame numatoma galimybė stabdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose statomais  45 (90)-59 (118) mm akių dydžio tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis, jei šiais,  kaip priegauda, sugauta daugiau nei 10 proc. menkių. 

Ūkio subjektas, kaip priegaudą sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą, kuri sustabdo visų, žvejojančių atitinkamame žvejybos bare, ūkio subjektų žvejybą nurodyto akių dydžio statomaisiais tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis 3 kalendorinėms dienoms. Žvejyba gaudyklėmis ir mažesnio akių dydžio statomaisiais tinklais, kuriuose menkių priegauda paprastai jei ir būna, tai žymiai mažesnė, nei 10 proc. neribojama. 

Žuvininkystės skyriaus vedėjas pastebi, kad pastaruoju metu Žuvininkystės tarnybos išleidžiami aštriašnipiai eršketai paaugę Kuršių mariose bei Baltijos jūroje vis dažniau pakliūva į žvejų tinklus. 

„Ši eršketų rūšis, taip pat ir jūrinės nėgės, yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, o už jų gaudymą yra nustatyti žalos gamtai atlyginimo įkainiai – versline žvejyba jūroje užsiimantieji turi žinoti apie gresiančias sankcijas, todėl atsitiktinai sugauti šių rūšių saugomi gyvūnai turi būti nedelsiant paleidžiami. Pakeistose Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse nurodoma, kad draudžiama gaudyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis“, – teigia J. Poviliūnas.

Taisyklių pakeitimus galite rasti čia.

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis bei suteikti gydymo paslaugas negalintiems išvykti iš namų į karščiavimo klinikas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie rizikos grupės asmenims paslaugas teikiančias mobilias komandas.  

Sukurtos mobilios komandos veikia Anykščių, Druskininkų, Joniškio, Kauno miesto, Kelmės, Panevėžio rajono, Raseinių, Šiaulių rajono, Šilalės savivaldybėse. Vilniaus mieste veikia net 17 komandų, o Kalvarijos savivaldybėje, planuojama, kad mobili komanda pradės dirbi nuo gruodžio 3 d.

Lapkričio 11 d. priimtu operacijų vadovo sprendimu savivaldybių administracijoms pavesta suformuoti mobilias komandas savivaldybės teritorijoje ir pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas koronavirusu sergantiems pacientams teikti namuose.

Mobilios komandos teikia paslaugas koronavirusu sergantiems gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, t. y. nėščioms moterims, 65 m. amžiaus ir vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Koronavirusu sergantis ir rizikos grupei priklausantis žmogus, atsiradus naujų simptomų arba pablogėjus sveikatos būklei, nedelsiant turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį vidaus ligų gydytoją, vaikų ligų gydytoją. Šis, nustatęs, kad pacientui reikalinga kontaktinė konsultacija, turės nukreipti į mobilią komandą.

Mobiliąją komandą turėtų sudaryti šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės slaugytojas, taip pat kitas pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, apmokytas saugiai  naudoti asmenines apsaugos priemones.

OV sprendimą rasite čia.

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 47 min

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Greitos naujienosprieš 4 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 5 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 5 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 5 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 6 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 6 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 7 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 7 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Skaitomiausi