Connect with us

Miestas

Rengiamasi įamžinti istorinę lietuviško kino datą: laukiame išskirtinių meninių idėjų

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Nedaug kas žino, kad pirmasis lietuviškas pilnametražis vaidybinis filmas buvo sukurtas prieš beveik 90 metų. Didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio „Onytė ir Jonelis“ scenos nufilmuotos būtent Kaune. Artėjant jubiliejinei sukakčiai, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį. Atrinktos geriausios idėjos sumanytojams – garantuotas finansavimas jai įgyvendinti.

Kvietimas įvairių sričių kūrėjams

Kitąmet spalio 8-ąją sueis lygiai 90 metų nuo pirmojo lietuviško pilnametražio vaidybinio filmo „Onytė ir Jonelis“ arba „Nelįsk, kur nereikia“ premjeros. Tai ryškiausias anuometinis meninis kino produktas, be valstybinės pagalbos sukurtas Kaune bei sukėlęs platų rezonansą visoje Lietuvoje.

„Onytė ir Jonelis“ – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.

„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, –  į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos laukiami skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių formų pasiūlymai, skirti įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“. Viena iš siūlomų lokacijų būsimam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Nors kino teatro „Forum“, kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese jo atgimsta vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos visiškai atsinaujinusi erdvė lankytojus pasitiks jau kitais metais.

Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei kontekstualiai derančiose Kauno vietose.

Netobulas, bet iškilus debiutas

„Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį. Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais.

Filmuojant juostą komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui. Ypač kino kritikai po filmo peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai.

„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.

Kritikai ir peikė, ir gyrė

1931 m. spalio 8 d. Lietuvos kultūrinį gyvenimą sudrebino pirmojo lietuviško filmo premjera, įvykusi tuo metu moderniausiame Kauno kino teatre „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A).

Tu metu filmas susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo.

Kritikuojamas buvo aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys. Tačiau galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „įdomios sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas.

Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, pasak autoriaus, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, jog „tai reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.

Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo negalime – jis laikomas dingusiu.

Daugiau naujų akcentų

„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Komisijos atrinktų ir patvirtintų kūrybinių sumanymų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Nuo programos pradžios per kelerius metus įvairiose miesto vietose jau atsirado 43 akcentai. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: http://akcentai.kaunas.lt.

Plačiau apie kvietimą teikti idėjas filmui „Onytė ir Jonelis“ įamžinti: https://bit.ly/PirmasisFilmas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Reklama

Miestas

Kultūros sostinė kviečia Kauną priimti iššūkį – nė žingsnio be kultūros!

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kultūros sostinė kviečia Kauną priimti iššūkį – nė žingsnio be kultūros.

Šiandien, sausio 21 d. – ypatinga diena Kauno miestui ir rajonui. Lygiai po metų Kaunas, kartu su Serbijos miestu Novi Sad bei Liuksemburgo Esch-sur-Alzette atsidurs visos Europos dėmesio centre – taps Europos kultūros sostinėmis. Paskutinius paruošiamuosius žingsnius titulo metams dėliojanti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia Kauno miesto ir rajono gyventojus link titulo metų žengti kartu ir kviečia juos žingsnių iššūkiui.

Kartu su naudingų žingsnių programėle „Walk 15“ organizuojamo žingsnių iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ tikslas – 20 220 121 žingsnis. Iššūkį, kuris truks visus 2021-uosius metus, įveikti kviečiama bendruomeniškai – buriantis į virtualias komandas ir einant už savo mikrorajoną, miestelį ar seniūniją. Tokių komandų bus net 65 – aprėpiančios kiekvieną miesto ir rajono bendruomenę.

Iššūkį priėmę miesto ir rajono gyventojai žingsnius galės rinkti namie, gražiausiose Kauno miesto bei rajono miestelių vietovėse bei specializuotuose, kartu su maršrutų kūrėjais „Kaunas IN“ sukurtuose saugiuose ir intriguojančiuose maršrutuose, kurie kas mėnesį pasirodys „Walk 15“ naudingų žingsnių programėlėje.

Norintieji dalyvauti žingsnių iššūkyje kviečiami užsiregistruoti į kultūros sostinės iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“ „Walk 15“ programėlėje. Iššūkio komandos surinktus žingsnius galės matyti realiuoju laiku, o „Kaunas 2022“ kiekvieną mėnesį apžvelgs aktyviausiai žingsniuojančius mikrorajonus ir rajonus, prizais apdovanodami daugiausiai žingsnių įveikusius jų gyventojus.

„Walk15“ naudingų žingsnių programėlę nemokamai atsisiųsti galite iš „Google Play“ arba „App Store“.

*Viršelio nuotraukos autorius – Martynas Plepys

Kaunas 2022 informacija

Skaityti toliau

Miestas

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.

Skaityti toliau

Miestas

Dauguma gyventojų išlieka pozityvūs: žiemos išdaigos tik džiugina

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje šaltukas spaudė net iki -25 laipsnių, o dideliu sniego sluoksniu pasidengė visi regionai. Dažnai prasidėjus tokioms žiemos išdaigoms, gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis: nenuvalytais ir nebarstytais keliais, gendančiais automobiliais ar slidžiais šaligatviais. Tačiau, paklausus žmonių nuomonės apie šiuos žiemos nepatogumus, jie išliko pozityvūs.

,,Čia tik sniegas. Vaikystėje patys į pusnis brisdavome su džiaugsmu, kartais visai gerai akimirkai pasidžiaugti” – komentavo viena iš puslapio sekėjų. Tokio sluoksnio sniego Lietuvoje nematėme jau kurį laiką, todėl šis žiemiškas vaizdas daugelį nukelia į vaikystę, kurioje mus nuolat džiugindavo didelės ir purios pusnys, o šaltukas neatrodydavo toks baisus. Dauguma skaitytojų komentaruose teigė, kad kiemuose pūpsantis sniegas jiems visai netrukdo, jie jį kasa savarankiškai. Kelininkams didelių priekaištų skaitytojai neturėjo. ,,Labai gražus metas ir keletas nenuvalytų gatvių manau nesukelia didelio vargo” – paantrino kita skaitytoja. Kauno gyventojai teigė, kad sniego kasimas jiems tampa net smagus, nes šio darbo jau buvo spėta pasiilgti.

Tačiau atsirado ir kelios priešingos nuomonės, kai kuriems skaitytojams ši žiema vis dėlto sukėlė tam tikrų nepatogumų:  ,, Keblumų nedaug, tik apmaudu kai už neatliktus darbus tenka mokėti. Pabarstyti šaligatvius ir kiemo takus reikėtų, nes slidu.” – teigė viena iš komentatorių, ,,Bardakas – aptvarkytos tik centrinės gatvės. Visur kitur apleista kaip niekad, sniegas nevalytas, net druskos nebarstyta” – skundėsi vienas Kauno gyventojas.

Atsirado ir pašmaikštavusių skaitytojų, kurie sakė, kad patys dirbdami nuotoliniu būdu. snieguotų gatvių net nepastebi. Tačiau akivaizdu, kad dauguma gyventojų itin džiaugiasi pagaliau sulaukę šaltuko ir sniego, todėl keli nepatogumai nesugadins šios džiugios nuotaikos.

Skaityti toliau

Miestas

Kaune ir Vilniuje fiksuojama prasčiausia padėtis dėl oro taršos padidėjimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Vakar dieną prastesnė oro kokybė fiksuota Kaune ir Vilniuje, miestų slėniuose, kur teršalai labai gerai kaupiasi ir jų koncentracija padidėja. Kietųjų dalelių paros ribinė vertė buvo viršyta, sakyčiau, nedaug – Kaune, Petrašiūnuose, užfiksuota 51 mikrogramas kubiniame metre, o Vilniaus senamiestyje – 62 mikrogramai. Tai yra 1,3 karto viršyta norma“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Vietovėse kaip sostinės senamiestis, esantis slėnyje, teršalų koncentracija kiek labiau kaupiasi įprastai – prie to prisideda ir aplinkinių rajonų tarša, aiškino V. Bimbaitė. Didesnė tarša ir gyvenvietėse, kuriose kūrenamas kietasis kuras, pavyzdžiui, malkos.

„Tose miesto gyvenvietėse, kur daug individualių namų, kūrenamas kietasis kuras, oro užterštumas didesnis, gauname ir skundų iš gyventojų, kad negali praverti langų, nes kaimynas kūrena“, – kalbėjo pašnekovė.

Situacija būtų prastesnė, jeigu ne gyventojų mobilumo sumažėjimas dėl karantino, kartu lemiantis ir mažesnę transporto taršą.

„Manyčiau, kad būtų tarša didesnė, kadangi ir praėjusių metų pirmo karantino metu išryškėjo tendencija, kad sustojus transportui teršalų koncentracija labai sumažėjo, kai kur net iki 50 proc. Matyt, dabar turėtume didesnes koncentracijas negu yra šiuo metu vien dėl to, kad transporto dedamoji yra žymiai mažesnė nei priešpandeminiu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Jau antradienį, pasak jos, matomas oro kokybės pagerėjimas, kurį numatyti leidžia ir artimiausių dienų orų prognozė.

„Šiuo metu situacija yra gerėjanti, kadangi sustiprėjo vėjas, keičiasi meteorologinė situacija. Tikėtina, kad jau šiandien kvėpuosime žymiai geresniu oru. (…) Jau šį rytą matome koncentracijų sumažėjimą visoje Lietuvoje, jaučiamas meteorologinės situacijos pokytis ir oro kokybė gerėja“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Edvardas Kubilius, LRT

Skaityti toliau

Miestas

Pastangos nenuėjo perniek: gatvėse – mažiau nelaimių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.

Kuria saugaus eismo miestelį

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.

„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.

Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.

Per pandemiją dirbo sparčiau

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.

„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

Saugiausia diena – sekmadienis

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.

„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.

Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kaune į medį atsitrenkė keleivinis autobusas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Kaune į medį atsitrenkė miesto autobusas, nors per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, virsdamas medis nutraukė elektros laidus.

Pranešimo apie eismo įvykį Stirnų gatvėje pareigūnai sulaukė antradienį 10 val 33 min. Pranešta, kad į medį atsitrenkė keleivinis autobusas, reikalinga pagalba.

Kauno apskrities VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė LRT.lt sakė, kad autobuse keleivių nebuvo, važiavo tik vairuotoja, kuris eismo įvykio metu, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Vairuotojas buvo blaivus, todėl policija tik surašė protokolą dėl eismo įvykio. O. Vaitkevičienė teigė, kad eismo įvykis greičiausiai įvyko dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Į įvykio vietą išskubėjo ne tik policija, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems teko supjaustyti nuvirtusį medį. Kol eismo įvykio vietoje darbavosi pareigūnai, eismas gatvėje buvo apribotas.

Policija pradėjo eismo įvykio tyrimą.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Skaityti toliau
Politikaprieš 47 min

Pateikėme siūlymus žuvų išteklių atkūrimui

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų...

Sportasprieš 16 val

Šturmą atlaikę „Žalgirio“ dubleriai nutraukė „Vyčio“ pergalių seriją

2021.01.23 Kauno „Žalgiris-2“ (16-7) sugrįžo į pergalių kelią Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse. Arvydo Gronskio auklėtiniai išvykoje 70:64 (21:18, 10:20,...

Sportasprieš 19 val

R.Garastas: „Pagrindinius pirmojo pasirengimo bloko tikslus pasiekėme“

[embedded content] Artėjančiam A lygos sezonui besiruošiantys „Kauno Žalgirio“ futbolininkai šeštadienį sužaidė jau trečiąsias kontrolines rungtynes. Prieš tai Gargždų „Bangą“...

COVIDprieš 21 val

„AstraZeneca“ sumažins COVID-19 vakcinos pristatymą į ES – Lietuva gaus tik penktadalį numatyto kiekio

„AstraZeneca“ pirmąjį metų ketvirtį 60 procentų sumažins COVID-19 vakcinos pristatymą į Europos Sąjungą, o tai reiškia, kad Lietuvai numatytas prieš...

Sportasprieš 22 val

Kontrolinėse rungtynėse – „Kauno Žalgirio“ lygiosios su „Riteriais“

2021.01.23 [embedded content] „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas sužaidė trečiąsias kontrolines rungtynes pasirengimo cikle. 120 minučių trukusiose rungtynėse Roko Garasto auklėtiniai...

Naujienosprieš 24 val

Orinvita – nuo vizitinės kortelės iki reklaminio stendo

Jau 24 metus įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė siūlo aukštą atliekamų darbų kokybę, todėl kiekviena kliento turima idėja gali lengvai...

Politikaprieš 1 d.

Dėl A. Navalno ir žmogaus teisių pažeidimų kreipėsi į Rusijos ambasadą

Dėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė...

Naujienosprieš 1 d.

Naujai pasirodžiusiai eurovizinei ,,The Roop” dainai – skaitytojų simpatijos

Praėjusiais metais „The Roop“ laimėjo „Eurovizijos“ atranką su daina ,,On Fire” ir buvo vieni iš favoritų ne tik Lietuvoje, bet...

Politikaprieš 1 d.

Muitinės aukcionas, keliantis grėsmę gyvūnų gerovei, sustabdytas

LIETUVOS ŽALIŲJŲ PARTIJA Prieš kurį laiką sužinojome apie Muitinės departamento paskelbtą aukcioną, kuriame parduodami penki kilmės dokumentų neturintys, galimai, špicų...

Politikaprieš 1 d.

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis pranešė LSDP...

Skaitomiausi